Civilinė byla Nr. e2S-108-372/2019 

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07654-2018-5

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1.; 

                                                                                        3.1.14.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16295-841/2018 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. S. dėl apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo. Prašė teismo: panaikinti (duomenys neskelbtini) R. rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. S.; nustatyti, kad nepilnametis vaikas su atsakovu bendrauja pagal tėvų sutartą atskirą bendrą susitarimą; palikti santuokinę pavardę, atsakovui palikti savo pavardę; visus įsipareigojimus vykdomosiose bylose palikti vykdyti atsakovui S. S..

2.       Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio reikalavimus. Be kitų nutartyje išvardytų trūkumų teismas akcentavo, kad ieškovė reikalauja panaikinti apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, o sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad teisę pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi tik teismas.

3.       2018 m. lapkričio 21 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo bei patikslintas ieškinys. Prašyme ieškovė nurodė, kad nesutinka su teismo nuomone, jog ieškovė neturi teisės prašyti teismo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Akcentavo, kad įstatymas numato sutuoktiniui teisę pareikšti ieškinį, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės manymu, dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, todėl teismui buvo pateiktas ieškinys, kuriuo yra reikalaujama santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu. Teismas nurodė, kad ieškovė dalies teismo nurodytų trūkumų, t. y. tikslinti reikalavimą panaikinti apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepašalino; to daryti neketina, todėl teismui pateiktas procesinis dokumentas laikytinas nepaduotu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį, ieškovė (apeliantė) prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, teisės principus bei nesivadovavo teismų praktika. Pažymėjo, jog teismas įpareigojo ją pakeisti pateikto ieškinio reikalavimą, nors įstatymas nedraudžia teikti teismui prašymo, kad šalių sudaryta santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė (apeliantė) akcentavo, kad bylą nagrinėjantis teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio ir 3.61 straipsnio nuostatas. Ieškinyje buvo pateiktas prašymas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi, ieškovės (apeliantės) manymu, dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Teismas, versdamas ieškovę (apeliantę) tikslinti ieškinio reikalavimą ir prašyti santuoką nutraukti tik dėl atsakovo kaltės, elgiasi nesąžiningai, neteisingai ir neprotingai, neleidžia pasinaudoti įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą.

6.       Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje sprendė klausimus, kurie jau pateko į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, o materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismas neturi įgaliojimų nurodinėti, kokius reikalavimus ieškovas turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

7.       Nagrinėjant ieškovės (apeliantės) atskirąjį skundą, analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta ieškovės (apeliantės) ieškinį laikyti nepaduotu, yra pagrįsta ir teisėta.

8.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindi­nių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinime lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. apžvalga dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje Nr. AC-36-1).

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civi­linę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvar­kos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nu­statyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavi­mų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus, kurie išvardyti CPK 135 straipsnyje.

10.       Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nors civili­nio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11.       Ieškinio dalykas (lot. petitium) – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti rei­kalavimą, t. y. ko jis prašo teismo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) pateikė teismui ieškinį bei patikslintą ieškinį dėl apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo. Prašė (duomenys neskelbtini) R. rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo stadijoje, įvertinęs ieškinyje bei patikslintame ieškinyje suformuluotą ieškovės (apeliantės) reikalavimą, nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnis), o sutuoktinis kuriam pareikštas ieškinys, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu teisę pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi tik teismas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežastis teismas sprendė, kad ieškovė (apeliantė) per nustatytą terminą teismo įpareigojimų (suformuluoti tinkamą ieškinio reikalavimą) neįvykdė, nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino (nepatikslino reikalavimo panaikinti apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės), todėl ieškovės (apeliantės) ieškinį laikė nepaduotu.

13.       CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (apeliantė) suformulavo savo ieškinio reikalavimą, prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. nurodė, ko ir kokia apimtimi prašo teismo, ieškinio dalyką suformulavo aiškiai ir tiksliai. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK IV skyriaus 4 skirsnyje numatytais pagrindais, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog pareiškė ieškinį, kuriuo prašo jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi mano, jog dėl santuokos iširimo yra kalti jie abu, o ne išimtinai atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas ieškovės (apeliantės) ieškinys buvo pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, todėl (ieškovei pašalinus kitus 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytus trūkumus) nebuvo priežasčių, kodėl teismo procesas negalėtų būti pradėtas.

14.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės (apeliantės) atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje skundžiama nutartimi sprendė klausimus, kurie jau pateko į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turėjo nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar ieškovė (apeliantė) turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 

15.       Tad nustačius, jog ieškovės (apeliantės) pateiktas ieškinys buvo pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o kiti 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytieji trūkumai pašalinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo priežasčių ieškovės (apeliantės) ieškinį laikyti nepaduotu.

16.       Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                             Birutė Simonaitienė