Civilinė byla Nr. e2A-1230-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07808-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Vageda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2479-1088/2021 pagal ieškovės individualios įmonės ,,Vageda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sanresa“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) ,,Vageda“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Sanresa“ 9 890,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. spalio 15 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. VG-2018/02 (toliau – Sutartis) dėl konsultavimo paslaugų aplinkosauginės veiklos srityje, įskaitant, bet neapsiribojant, aplinkosauginių priemonių/prekių tiekimą, technologinių sprendimų avarijų likvidavime priėmimą, dokumentų, susijusių su atliekų tvarkymu/eksportu, ataskaitų, pagal poreikį, rengime. Pagal Sutartį tarp šalių ilgą laiką vyko atsiskaitymai, tačiau atsakovė neatsiskaitė pagal 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą VG Nr. 35, nors jokių pretenzijų dėl ieškovės suteiktų paslaugų nereiškė. Apie pradelstus įsipareigojimus atsakovė buvo informuota 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. vasario 3 d. raginimais.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys pareikštas nesant jokio pagrindo, prašoma priteisti skolą už faktiškai nesuteiktas atsakovei paslaugas, ieškovei piktnaudžiaujant šalių sudarytos sutarties sąlygomis ir siekiant nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atsakovė už visas suteiktas paslaugas su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi. 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaita atsiųsta atsakovei elektroniniu paštu tik 2020 m. sausio 14 d., t. y. po dviejų savaičių nuo jos išrašymo. Ieškovė nepateikė jokių paslaugų užsakymo ir jų suteikimą patvirtinančių duomenų. Atsakovė nuo pat pradžių nepripažino ieškovės atsiųstos 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros bei informavo ieškovę, kad nemokės už darbus, kurie nebuvo atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės IĮ ,,Vageda“ atsakovei UAB „Sanresa“ 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento išrašymo faktas nepatvirtina suteiktų paslaugų fakto bei nepagrindžia prašomos priteisti skolos dydžio. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė neįrodė reikalavimo pagrįstumo. Anot teismo, byloje surinktų įrodymų ir tarp šalių susiklosčiusios bendradarbiavimo bei atsiskaitymo už paslaugas praktikos pagrindu negalima daryti pagrįstos ar labiau tikėtinos išvados, kad 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 35 nurodytos paslaugos: 1) konsultavimas pavojingų atliekų licencijos, 4) dokumentų rengimas, derinimas su užsakovu viešajame pirkime Nr. 403124, 5) konsultavimas dėl Ekologistika gaisro padarinių likvidavimo atsakovei iš tikrųjų 2019 m. rudenį buvo suteiktos, o paslaugos: 2) dokumentų derinimas su užsakovu, likvidavimo darbų ataskaitų rengimas ir pateikimas draudimo bendrovėms ir 3) konsultavimo paslaugos ekologinių avarijų vietose yra neapmokėtos. Be to, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimo nėra pagrindo tenkinti ir remiantis ieškovės argumentais, jog sąskaitoje nurodytų paslaugų kaina iš esmės nesiskiria nuo anksčiau teiktų, kad jei ieškovė nebūtų teikusi nurodytų paslaugų, tai, akivaizdu, kad apie nurodytus dokumentus ir atsakovės dalyvavimą projektuose ieškovei nebūtų žinoma.

6.       Pasak teismo, nors ieškovė, prašydama priteisti 500,00 Eur už konsultavimą dėl atliekų tvarkymo licencijos, teigė, kad ieškovės komercijos vadovė I. Š. atsakovės vardu prisijungdama prie Atliekų tvarkytojų valstybės registro jame atlikdavo reikiamas duomenų korekcijas, sietinas su atsakovės licencijuojama veikla, pagal poreikį teikdavo duomenis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos sistemoje (GPAIS), pildydavo pavojingų atliekų gabenimo lydraščius (važtaraščius), atliekų apskaitos žurnalą, formuodavo ir teikdavo ketvirtines atliekų apskaitos ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia nei ieškovės pateikta Atliekų tvarkytojų valstybės registro internetinio puslapio momentinė ekrano kopija, nei ieškovės argumentai, kad atsakovė neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, nei I. Š. ar G. V. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, kad iš momentinės ekrano kopijos matyti, kad ji padaryta neprisijungus prie registro, kas nepatvirtina ieškovės teiginių dėl šiame registre atsakovės vardu atliktų korekcijų, o jokių kitų duomenų, patvirtinančių kokių nors I. Š. ar kitų ieškovės darbuotojų veiksmų atsakovės vardu šiame registre atlikimą nepateikta. I. Š. teismo posėdyje plačiau ir detaliau apie paslaugos atlikimą pildant registrus paaiškinimų nepateikė. Ieškovės vadovas G. V. teismo posėdyje paaiškino, kad įmonėje susirašinėjimą su Aplinkos agentūra vykdė I. Š., tačiau ieškovės veikla analogiška atsakovės veiklai, todėl ši aplinkybė nepatvirtina ieškovės nurodomų darbų GPAIS sistemoje atsakovės vardu atlikimo fakto. Priešingai, iš pateiktų ekranų būsenų istorijų kopijų matyti, kad sistemoje pakitimus atliko A. Č., atstovaujantis UAB ,,Sanresa“. Teismo posėdyje atsakovės vadovas paaiškino, kad visi ieškovės įvardinti su licencijos konsultavimu susiję darbai yra tik atsakovės vadovo kompetencijai priskirtos funkcijos ir jas atlikęs tik jis pats. Be to, iš 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. spalio 22 d. elektroninių laiškų matyti, kad susirašinėjimą su aplinkos apsaugos agentūra siekiant gauti pavojingų atliekų rinkimo licenciją vykdė ir paraišką jai gauti teikė atsakovės vadovas A. Č., kuriam agentūra išsiuntė licenciją, juolab, šis laikotarpis niekaip nesusijęs su laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą. Tuo tarpu, nors ieškovė teigė, kad atsakovė neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, nes 2016 m. spalio 5 d. atsakovės direktoriui trijų metų laikotarpiui išduoti pažymėjimai nuo 2019 m. spalio 5 d. jau nebegaliojo, o jų neturint pavojingų atliekų tvarkymo veikla yra neleistina pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, teismas nustatė, kad atsakovės vadovas A. Č. pavojingų atliekų surenkančios, vežančios, laikančios ir apdorojančios įmonės atliekų tvarkymo specialisto profesinę kvalifikaciją įgijo 2019 m. rugsėjo 27 d., t. y. dar nepasibaigus 2016 m. spalio 5 d. licencijos galiojimui.

7.       Teismas laikė, kad negalima daryti pagrįstos ar labiau tikėtinos išvados, kad dokumentų derinimo su užsakovu, likvidavimo darbų ataskaitų rengimo ir pateikimo draudimo kompanijoms ,,Lietuvos draudimas” ir ,,Ergo“ (kiekis 3 po 600,00 Eur) paslaugos yra neapmokėtos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, detalizuodama šias sąskaitoje nurodytas paslaugas, nurodė, kad sąskaitoje paslaugų kiekis trys reiškia dvi administruotas žalos bylas draudimo bendrovėje ,,Lietuvos draudimas“ – 2019 m. birželio 26 d. įvykis Taikos pr., Kaune, ir 2019 m. rugpjūčio 15 d. įvykis Svirbygalos g., Kaune, ir viena draudimo bendrovėje ,,Ergo“ dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. įvykio Taikos pr., Kaune. Ieškovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad nelabai žinantis dėl darbų, susijusių su draudimo bendrovėmis, kadangi darbus atliko I. Š., kuri pati tiesiogiai bendravo su atsakovės vadovu. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad už žalos administravimo bylą dėl 2019 m. birželio 26 d. įvykio su atsakove atsiskaitė 2019 m. liepos mėnesį, o už kitą dalį paslaugų sumokėjo 2019 m. rugsėjo 13 d. pagal ieškovės atsakovei 2019 m. rugsėjo 12 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 33 bendrai 5 698,00 Eur sumai.

8.       Teismo vertinimu, ginčo sąskaitoje nurodytos paslaugos už konsultacijas ekologinių avarijų/incidentų vietose (kiekis 5 po 800,00 Eur), labiau tikėtina, yra apmokėtos 2019 m. spalio 3 d. mokėjimo pavedimu. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į atsakovės atstovo A. Č. paaiškinimus, kad visada darbų aktus rengdavo ir teikdavo Kauno miesto savivaldybei pats, o ne ieškovė, kadangi atsakovė buvo sudariusi sutartį su savivaldybe, tačiau prieš tai juos siųsdavo ieškovei patikrinti, ar nėra klaidų, ir už tai ieškovei buvo sumokėjęs iš anksto 1 000 Eur. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad ieškovė dalyvavimą penkių įvykių/avarijų pasekmių likvidavime 2019 m. rudens–žiemos laikotarpiu grindė nuotraukomis, teismo posėdyje liudytojo ieškovės darbuotojo A. Š. paaiškinimais, jog jam tekę vykti į įvykio vietas, kartais net naktį, įvykio vietose jam tekę prižiūrėti darbininkų darbą, priimti sprendimus dėl technologijų ir priemonių avarijos likvidavimui taikymo. Tačiau, teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje liudytojas A. Š. iš ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų įvykių patvirtino dalyvavęs likviduojant tik du įvykius – Taikos pr.-Kovo 11-osios g. sankryžoje, Kaune, ir Priemiesčio g., Kaune. Be to, nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovės vardu rengė ir siuntė atsakovei jos atliktų avarijų likvidavimo darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos atsakovė persiųsdavo Kauno miesto savivaldybės administracijai, o šią aplinkybę grindė 2019 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku atsakovės vadovui A. Č., papildomai pateiktais paslaugų priėmimo–perdavimo aktais, tačiau teismo posėdyje ieškovės vadovas G. V. dėl aktų atsakovės vardu rengimo nurodė, kad ,,aktų ieškovė nerengė“, ir daugiau nieko paaiškinti negalėjo.

9.       Teismas sprendė, kad ieškovė į ginčo sąskaitą nepagrįstai įtraukė dokumentų rengimo, derinimo su užsakovu viešajame pirkime Nr.403124 paslaugas. Nors ieškovė tvirtino, kad konsultavo atsakovę dėl leidimo vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją) pagal ES Reglamentą Nr. 1013/2006 gavimo klausimais, teikė prašymus dėl finansinės garantijos sumos derinimo, atsakovės vardu susirašinėjo su perkančiąja organizacija, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Be to, nors teigė, kad taip pat I. Š. kartu su atsakovę civilinėse bylose atstovavusiais advokatais konsultavo atsakovę rengiant su šiuo pirkimu susijusius apeliacinį ir kasacinį skundus, o šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė elektroninį susirašinėjimą tarp ieškovės darbuotojos I. Š. ir advokatų profesinės bendrijos Kenstavičius ir partneriai, teismas iš LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovę civilinėje byloje dėl viešojo pirkimo Nr.403124 atstovavo ne ieškovės nurodyta advokatų profesinė bendrija, bet advokatų profesinės bendrijos ,,Spectrum legis“ advokatas L. S., kuris, remiantis ir atsakovės pateiktais duomenimis, 2019 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutarties pagrindu turėjo teisę atstovauti atsakovei visuose teismuose ir visose instancijose.

10.       Teismas taip pat nustatė, kad nepagrįstai į sąskaitą ieškovė įtraukė ir konsultavimo dėl Ekologistika gaisro padarinių likvidavimo paslaugas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad ieškovė, grįsdama šių paslaugų teikimą, nurodė net kelias versijas. Pavyzdžiui, iš pradžių teigusi, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija ieškojo gaisro gesinimo metu užteršto vandens technologinių valymo sprendimų, todėl ieškovė atsakovės vardu parengė pasiūlymą Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir gavo kvietimą atlikti eksperimentinius užteršto vandens valymo darbus, vėliau tvirtino, kad pati atsakovė, reaguodama į viešoje erdvėje esančią informaciją bei turėdama patirties nuotakinio vandens tvarkymo srityje, tam reikalingus darbininkus, tačiau nežinodama kaip pasiūlyti savo paslaugas Alytaus miesto savivaldybės administracijai, kreipėsi į ieškovę dėl konsultavimo paslaugų, o ieškovė savo ruožtu susisiekė su Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, klausimą kuruojančiu UAB „Dzūkijos vandenys“ atstovu L. M., surinko laboratorinius valytino vandens duomenis ir kitą reikalingą informaciją, kurią įvertinusi, atsakovo vardu parengė pasiūlymą Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir pateikė jį atsakovei. Tuo tarpu atsakovė dėl šių darbų nurodė, kad dėl jokių paslaugų, susijusių su gaisro padarinių šioje gamykloje šalinimu, pas ieškovę neužsakinėjo. Teismo posėdyje atsakovės vadovas A. Č. paaiškino, kad į jį telefonu kreipėsi pats ieškovės darbuotojas A. Š. nurodydamas, kad yra gautas kvietimas vykti į Alytų gaisro padarinių šalinimo klausimais. Kadangi ieškovė neturėjo tam pajėgumų, atsakovė suteikė ieškovei įrangą, savo darbuotojus, transportą, nuvykęs į įvykio vietą buvo ir pats atsakovės vadovas, t. y. šiuo atveju atsakovė suteikė pagalbą ieškovei. Šių aplinkybių kontekste teismas ieškovės argumentą, jog dėl to, kad atsakovė sutiko padėti ieškovei, tokiu būdu tik patvirtindama šalių bendrą dalyvavimą Ekologistikos gaisro padarinių likvidavime, nepaisant to, kuri šalis kurios pagalbos prašė, vertino kaip nepagrindžiantį ginčo sąskaitoje nurodytų konsultavimo paslaugų suteikimo atsakovei fakto.

11.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Sutarties 2.2. punkte nustatyta, jog užsakovas atsiskaito su vykdytoju mokestiniu pavedimu užbaigus sutartyje numatytas paslaugas pagal užsakovui pateiktą sąskaitą faktūrą, bet ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos, tačiau tarp šalių atsiskaitymas vyko ne sutartyje nustatyta, o dar iki sutarties sudarymo nusistovėjusia tvarka. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad atsakovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė atlikdavo iš anksto žodžiu sutarto dydžio sumų mokėjimus, o ieškovė po to išrašydavo sąskaitas. Šiuos paaiškinimus pagrindė išrašas iš ieškovės sąskaitų apyvartos žiniaraščio (pvz. 1 550,00 Eur pavedimas 2018 m. gegužės 11d., o sąskaita išrašyta 2018 m. gegužės 15 d.; 1 450,00 Eur pavedimas 2018 m. gegužės 18 d., o sąskaita išrašyta 2018 m. gegužės 29 d.; 147,00 Eur pavedimas 2019 m. liepos 8 d., 3 000,00 Eur pavedimas 2019 m. liepos 12 d., 2 518,73 Eur pavedimas 2019 m. liepos 16 d., o sąskaita bendrai 5 665,22 Eur sumai išrašyta 2019 m. liepos 17 d.). Be to, atsakovė 2019 m. spalio 3 d. ieškovei sumokėjo 1 000,00 Eur už paslaugas. Ieškovė ginčo sąskaitą išrašė 2019 m. gruodžio 31 d., ją pateikė atsakovei elektroniniu paštu 2020 m. sausio 14 d., į kurį atsakovė atsakė, jog nemokės už darbus, kurie nebuvo atlikti ir kad ieškovė privalo išrašyti sąskaitas už realiai atliktą darbą, t. y. 1 000,00 Eur su PVM, kurie yra sumokėti avansu, kas, teismo vertinimu, atitinka aukščiau aptartą mokėjimų ir sąskaitų išrašymo situaciją ir tai teikia pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė už konsultavimo paslaugas sumokėjo 2019 m. spalio 3 d. mokėjimo pavedimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Vageda“, atstovaujama advokato Almino Liutkevičiaus, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Apeliantės įsitikinimu, Sutartis ir ginčo sąskaita įrodo, jog nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo sutartinius įsipareigojimus teikti technologinių sprendimų priėmimo, dokumentų rengimo ir kitas paslaugas atsakovei, atsakovės vardu, o atsakovė – pareigą atliktas paslaugas priimti;

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad momentinės ekrano kopijos neįrodo konsultacijų pavojingų atliekų licencijos klausimais teikimo. Tačiau, pasak apeliantės, ji neturėtų momentinių ekrano kopijų, jeigu nebūtų teikusi šių paslaugų. Juolab, kad į šią paslaugą įėjo ir tai, jog visu Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė, užsiimanti licencijuojama pavojingų atliekų tvarkymo veikla, galėjo naudotis ir naudojosi kvalifikuotais ieškovės darbuotojais, kurių pati pakankamai neturėjo;

12.3.                      Pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovė už dokumentų derinimą su užsakovu, likvidavimo darbų ataskaitų rengimą ir pateikimą draudimo kompanijoms yra atsiskaičiusi. Ieškovė tvirtina, kad į 2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VG-33 ji negalėjo įtraukti būsimų tęstinių paslaugų, kurių nei apimtis, nei poreikis nebuvo aiškūs, nes buvo teikiamos tik 2019 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Šią aplinkybę įrodo 2019 m. lapkričio 27 d. „ERGO“ priimtas sprendimas dėl dalinio žalos atlyginimo bei 2019 m. gruodžio 12 d. draudimo bendrovės informavimas Kauno miesto savivaldybės administraciją ir ieškovę, kad sprendimas žalos byloje yra galutinis. Ta pati situacija susiklostė ir dėl akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, kuri sprendimus išmokėti draudimo išmokas priėmė tik 2019 m. spalio 31 d. Be to, į bylą taip pat yra pateikti ir 2019 m. spalio–lapkričio mėnesių aktai, elektroniniu paštu siųsti atsakovės vadovui, kurių pagrindu atsakovė rengė PVM sąskaitas faktūras Kauno miesto savivaldybės administracijai;

12.4.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovė yra atsiskaičiusi ir už konsultavimo paslaugas ekologinių avarijų / incidentų vietose. Tokia teismo išvada yra paneigiama byloje esančia 2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VG-33, kurioje viena inžinerinių konsultacijų avarijų likvidavimo klausimais paslauga įvertinta net 4 709,09 Eurų be PVM suma. Taigi, teismo išvada, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove, nes sumokėjo avansu 1 000 Eur už penkis paslaugos vienetus yra nepagrįsta;

12.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ir dėl to, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių dokumentų rengimo ir derinimo su užsakovu paslaugos viešajame pirkime Nr. 403124 teikimo. Tačiau, apeliantės nuomone, šios paslaugos teikimą įrodo ieškovės darbuotojos I. Š. (el. paštas ieva@asas.us) susirašinėjimas su advokatų profesine bendrija Kenstavičius ir partneriai dėl atsakovės procesinių dokumentų rengimo ir atsakovės konsultavimo rengiant tiek apeliacinį, tiek kasacinį skundą;

12.6.                      Pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai laikė, kad ieškovė neįrodė ir konsultavimo dėl UAB Ekologistika gaisro padarinių likvidavimo paslaugų teikimo. Ieškovė teigia, kad paslaugų teikimą įrodo 2019 m. lapkričio 17 d. ieškovės darbuotojų parengtas laiškas atsakovės vadovui, ieškovės, atsakovės vardu, parengtas pasiūlymas Alytaus miesto savivaldybės administracijai, ieškovės parinktas mobilių vandens valymo filtrų pobūdis ir dydis numatomiems eksperimentiniams darbams, atsakovės gamybinėse patalpose – garažų komplekse, esančiame Sartų g. 2, Kaune, teiktos konsultacijos atsakovės darbininkams filtrų gaminimo, sumontavimo klausimais, vykimas prie sukaupto valytino vandens rezervuarų Alytaus mieste bei dalyvavimas vykdant minėtus užteršto vandens filtravimo bandymus. Ieškovė pažymi, kad ginčo dėl šių konsultacijų teikimo bei dalyvavimo technologinių sprendimų priėmime nėra, todėl laikytina, kad ieškovei teikus šiame ginčo sąskaitos punkte nurodytas konsultavimo paslaugas, atsakovei atsirado prievolė už jas sumokėti.

13.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Sanresa“, atstovaujama advokato Andrejaus Proškino (Andrej Proškin), apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą, atmesti ieškovės IĮ „Vageda“ 2021 m. balandžio 29 d. apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Vien tai, kad Sutartis galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d., nepatvirtina to, jog ir paslaugos buvo teikiamos iki šios datos. Priešingai, Sutartyje įtvirtinta, kad paslaugos bus teikiamos tik pagal užsakovo (atsakovės) išreikštą pageidavimą, ir tik pagal poreikį. Taigi apmokėjimo iš atsakovės galima reikalauti ne už Sutarties galiojimo laikotarpį, o tik už realiai suteiktas ir neapmokėtas paslaugas, kurių suteikimo ir neapmokėjimo faktas bei suteiktų neapmokėtų paslaugų vertė gali būti objektyviai patvirtinta;

13.2.                      Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo sąskaitoje išrašyta suma apima laikotarpį mažiausiai nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau ji atsakovei apmokėjimui buvo atsiųsta tik 2020 m. sausio 14 d. Be to, pagal byloje esančią medžiagą, ieškovės tariamai suteiktų paslaugų suteikimo laikotarpis nepatenka į laikotarpį nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Byloje esančių dokumentų ir susirašinėjimo datos yra iki šio laikotarpio, o kai kurių dokumentų datos yra net iki Sutarties su ieškove sudarymo. Pavyzdžiui, byloje esantys įrodymai apie 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. spalio 22 d. vykusį susirašinėjimą elektroniniais laiškais su Aplinkos apsaugos agentūra siekiant gauti pavojingų atliekų licenciją. 2018 m. rugsėjo 27 d. el. laiškas patvirtina, kad paraiška licencijos gavimui buvo pateikta dar net iki paslaugų sutarties su ieškove sudarymo, o paraišką pateikė pats atsakovės direktorius. Taip pat labai svarbu įvertinti ieškovės kartu su dubliku pateiktas į bylą GPAIS sistemos momentines ekrano nuotraukas, kurios patvirtina, kad paskutinės būsenų korekcijos buvo daromos 2020 m. kovo 3 d. (iki tol buvo daromos tik 2019 m. gegužės mėn.), ir kad visas korekcijas darė pats atsakovės direktorius, o ieškovės atstovai net nebuvo prisijungę ir negalėjo prisijungti prie šios sistemos. Toliau, nagrinėjant ieškovės nurodomų paslaugų viešajame pirkime datas, matosi, kad šios datos yra dar 2019 metų birželio–liepos mėnesiai – tai patvirtina pačios ieškovės pateiktas į bylą 2019 m. liepos 1 d. el. laiškas dėl atskirojo skundo byloje surašymo, taip pat viešai prieinami Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3596-933/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1324-236/2019. Iš šių dokumentų matosi, kad ieškiniai šioje viešųjų pirkimų byloje buvo paduoti 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. liepos 12 d. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į byloje esantį 2019 m. rugpjūčio 27 d. paslaugų perdavimo–priėmimo aktą tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės bei į 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovės sąskaitą Kauno miesto savivaldybės administracijai. Šių argumentų pagrindu, atsakovė mano kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė įvykdė savo procesinę pareigą įrodyti, jog dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų atlikimo ir jų kainų buvo sutarta su atsakove, kad paslaugos atsakovei buvo faktiškai suteiktos; 

13.3.                      Ieškovė neįrodė jungimosi prie sistemų, taip pat ataskaitų ar aktų rengimo ir teikimo atsakovės vardu. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, pagal kokius prisijungimo duomenis jis tariamai jungėsi prie sistemų atsakovės vardu, kokius naudojo slaptažodžius, kas ir kada jam tokius slaptažodžius (prisijungimo duomenis) suteikė. Tuo tarpu byloje esanti ekrano nuotrauka taip pat nepatvirtina ieškovės prisijungimo, nes yra padaryta neprisijungus prie sistemos (nuotraukos viršutiniame dešiniajame kampe nėra duomenų apie registro naudotojo prisijungimą). O tai, kad ieškovė aktų nerengė, teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovės direktorius G. V..

13.4.                      Ieškovės teiginys, kad atsakovės neva neturėjo pakankamai darbuotojų, kurie galėtų užsiimti licencijuojama pavojingų atliekų tvarkymo veikla, todėl tariamai naudojosi kvalifikuotais ieškovės darbuotojais, nepagrįstas. Priešingai, atsakovės vadovas A. Č. 2019 m. rugsėjo 27 d. įgijo pavojingų atliekų surenkančios, vežančios, laikančios ir apdorojančios įmonės atliekų tvarkymo specialisto profesinę kvalifikaciją. Be to, atsakovė ginčo laikotarpiu turėjo ir iki šiol turi 4 darbuotojus, kuriuos galėjo ir gali pasitelkti savo vykdomai pavojingų atliekų tvarkymo veiklai. Todėl nelogiška kalbėti, kad atsakovė neva neturėjo pakankamai darbuotojų savo veiklai. Juolab, kad pati ieškovė iki 2018 m. rugsėjo 18 d. turėjo tik vieną darbuotoją – direktorių G. V., kuris neturi ir niekada neturėjo licencijos ar kvalifikacinių pažymėjimų pavojingų atliekų tvarkymo veiklai. Nuo 2019 m. liepos 25 d. pas ieškovę dirbo tik du darbuotojai – direktorius G. V. ir A. Š.. Nuo 2020 m. vasario 18 d. ieškovė ir vėl turėjo tik vieną darbuotoją – direktorių G. V.. Tuo tarpu nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir iki šiol ieškovė neturi apskritai nei vieno darbuotojo;

13.5.                      Ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti už dokumentų derinimą su užsakovu, likvidavimo darbų ataskaitų rengimą ir pateikimą draudimo kompanijoms „Lietuvos draudimas“ ir „ERGO“. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančią medžiagą ir šalių duotus paaiškinimus pagrįstai sprendė, kad už šias paslaugas yra atsiskaityta. Teismui pareikalavus papildomų duomenų dėl šių paslaugų suteikimo, ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose detalizuota, kad sąskaitoje paslaugų kiekis trys reiškia dvi administruotas žalos bylas draudimo bendrovėje ,,Lietuvos draudimas“ – 2019 m. birželio 26 d. įvykis Taikos pr., Kaune, ir 2019 m. rugpjūčio 15 d. įvykis Svirbygalos g., Kaune, ir viena draudimo bendrovėje ,,Ergo“ dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. įvykio Taikos pr., Kaune. Taigi, įvykiai įvyko ir paslaugos buvo suteiktos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. Tai, kad dėl šių įvykių (žalos bylų) ieškovė teiktų kažkokias paslaugas vėliau, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų. Ieškovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad nelabai žinantis dėl darbų, susijusių su draudimo bendrovėmis, kadangi darbus atliko I. Š., kuri pati tiesiogiai bendravo su atsakovės vadovu. Tai, kad kažkas kažkam parašė elektroninį laišką po 2019 m. rugpjūčio 27 d. datos ar priėmė sprendimą, dar nereiškia, kad ieškovė po šios datos teikė atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas žalos bylose su draudimo kompanijomis „Lietuvos draudimas“ ir „ERGO“, ir nereiškia, kad Ieškovas administravo bylas, rengė dokumentus, ar kad ieškovė apskritai būtų ką nors dariusi;

13.6.                      Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė turi pareigą apmokėti ir ieškovės neva teiktas paslaugas viešajame pirkime Nr. 403124. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad atsakovę UAB „Sanresa“ šio viešojo pirkimo byloje atstovavo advokatų profesinė bendrija „Spectrum legis“, atstovaujama advokato L. S., su kuria atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi už atliktas paslaugas. Tuo tarpu su ieškovės nurodytu advokatu Kenstavičiumi atsakovė apskritai nebuvo niekada sudariusi atstovavimo sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo viešojo pirkimo konkurse ar teisminėje byloje dėl viešojo pirkimo konkurso. Taip pat atsakovė apskritai nebuvo niekada sudariusi ir atstovavimo sutarties su advokatų profesine bendrija „Kenstavičius ir partneriai“ dėl teisinių paslaugų teikimo viešojo pirkimo konkurse ar teisminėje byloje dėl viešojo pirkimo konkurso. Jei advokatas Kenstavičius savo iniciatyva užsisakė iš ieškovės kažkokias konsultavimo paslaugas, tai dėl šių paslaugų apmokėjimo jie ir turėtų tarpusavyje spręsti patys, nekišant į tai atsakovės;

13.7.                      Ieškovė nėra suteikusi atsakovei jokių paslaugų, susijusių su UAB „Eklogistika“ gaisro padarinių likvidavimu. Priešingai, būtent atsakovė, ieškovės darbuotojo A. Š. prašymu, šiuo atveju suteikė ieškovei įrangą, savo darbuotojus, transportą. Į įvykio vietą buvo nuvykęs ir pats atsakovės vadovas;

13.8.                      Atsakovės nuomone, šioje byloje būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, ir viską įvertinti kaip bendrą aplinkybių visetą. Pavyzdžiui, ieškovės nesąžiningumą ir melagingos informacijos AB Lietuvos draudimas ekspertui (dėl įvykio Kaune, kurio metu ištekėjo dyzelinis kuras) teikimą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-8089- 727/2020, kuri galimai paaiškina, kas motyvavo ieškovę išrašyti atsakovei fiktyvią sąskaitą bei nepagrįstai reikalauti pinigų. Iš minėtos nutarties matosi, kad teismas yra skyręs ieškovės direktoriui 200 Eur baudą už tai, kad jis trukdė antstoliui vykdyti 8 053,03 Eur skolos išieškojimą iš IĮ „Vageda“ darbuotojo A. Š., kuris buvo apklaustas liudytoju šioje byloje ieškovės pusėje ir kuris yra vedęs ieškovės direktoriaus dukrą I. Š., kuri irgi buvo apklausta liudytoja šioje byloje ieškovės pusėje. A. Š. skolos suma kartu su išieškomomis palūkanomis įtartinai panaši į iš atsakovės reikalaujamos sumos dydį, kas leidžia įtarti, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, atsakovės sąskaita bando padengti savo dukros sutuoktinio skolas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinis skundas atmestinas.

15.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

16.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

17.       Apeliantė po apeliacinio skundo padavimo termino pasibaigimo pateikė apeliaciniam teismui paaiškinimus ir naujus įrodymus (advokato D. Kenstavičiaus el. laiškas dėl informacijos Sanresa byloje ir LAT 2021-07-08 nutartis), prašydama atsižvelgti į juos nagrinėjant apeliacinį skundą. Atsikirsdama į apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus, atsakovė taip pat pateikė savo rašytinius paaiškinimus.

18.       CPK 323 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (pildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

19.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21.       CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

22.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių rašytiniai paaiškinimai ir apeliantės pateikti nauji įrodymai nepriimtini, nes jie pateikti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl jos teikiami nauji įrodymai yra reikalingi sprendžiant šalių ginčą, kokią įtaką jie turi šalių ginčo išsprendimui (kokias patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23.        Nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Sanresa“ (užsakovė) ir apeliantė IĮ ,,Vageda“ (vykdytojas) 2018 m. spalio 15 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. VG-2018/02, kuria užsakovas (atsakovė) ir vykdytojas (ieškovė) susitarė, kad pagal užsakovo išreikštą pageidavimą vykdytojas teiks kvalifikuotas konsultavimo paslaugas aplinkosauginės veiklos srityje, įskaitant bet neapsiribojant, aplinkosauginių priemonių/prekių tiekimą, technologinių sprendimų avarijų likvidavime priėmimą, dokumentų, susijusių su atliekų tvarkymu/eksportu, ataskaitų, pagal poreikį, rengime (sutarties 1.1 punktas). Paslaugų vertė nustatoma pagal atskirą žodinį arba rašytinį susitarimą kiekvienu atveju atskirai (sutarties 2.1 punktas). Užsakovas atsiskaito su vykdytoju mokestiniu pavedimu užbaigus sutartyje numatytas paslaugas pagal užsakovui pateiktą sąskaitą faktūrą, bet ne vėliau kaip per 10 bankinių dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos (sutarties 2.2 punktas). 2019 m. gruodžio 31 d. apeliantė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 35 (9890 Eur apmokėjimui už paslaugas pagal sutartį VG-2018/02), kurioje nurodyta, jog suteiktos šios paslaugos: 1) konsultavimas pavojingų atliekų licencijos – 500 Eur; 2) dokumentų derinimas su užsakovu, likvidavimo darbų ataskaitų rengimas ir pateikimas draudimo kompanijoms ,,Lietuvos draudimas“ ir ,,Ergo“ – 1 800 Eur; 3) konsultavimo paslaugos ekologinių avarijų/incidentų vietose – 4 000 Eur; 4) dokumentų rengimas, derinimas su užsakovu viešajame pirkime Nr. 40312 – 1 800 Eur; 5) konsultavimas dėl Ekologistika gaisro padarinių šalinimo – 900 Eur (viso 9000 Eur plius 1890 PVM mokestis, minus 2019 m. spalio 3 d. avansinis 1 000 Eur apmokėjimas). Atsakovė nesutinka apmokėti apeliantės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, nes tvirtina, kad sąskaitoje nurodytų darbų pas apeliantę neužsakė, už visus faktiškai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi.

24.       Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad apeliantė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso nuostatas.

25.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

26.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš esmės tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

27.       Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, jog ji ginčo sąskaitoje faktūrose nurodytų paslaugų neužsakė ir jos jai nebuvo suteiktos. Todėl būtent apeliantei, išrašiusiai ginčo sąskaitą tenka pareiga įrodyti, kad dėl ginčo sąskaitoje nurodytų paslaugų atlikimo ir jų kainų buvo sutarta su atsakove, jos atsakovei buvo faktiškai suteiktos. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pažymėtina, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog net ir esant pirkėjo pasirašytoms sąskaitoms faktūroms, šalims nesutariant, būtent daiktų pardavėjui (paslaugų teikėjui) tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo–pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 straipsniai). Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo (nesuteikimo) pirkėjui, ieškovas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, užsakymo, priėmimo–perdavimo kvitus ir t. t.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-96/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-321-513/2020).

28.       Kaip matyti iš šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties (tą lemia ir paslaugų sutarties samprata – CK 6.716 straipsnio 1 dalis), apeliantė paslaugas atsakovei turėjo teikti tik tuomet, kai atsakovė išreiškia pageidavimą jas gauti (pateikia užsakymą), todėl apeliantei tenka pareiga pateikti įrodymus (užsakymą, e. laišką su prašymu ir pan.), jog teikdama tam tikras paslaugas veikė pagal atsakovės užsakymą. Šalys paslaugų teikimo sutartyje nenustatė, kokia forma bus pateiktas užsakymas (rašytine, žodine), tačiau esant ginčui dėl užsakymo fakto buvimo (atsakovei teikiant, jog tokio užsakymo nebuvo), net ir esant žodiniam užsakymui, pareiga įrodyti užsakymo buvimo faktą tenka apeliantei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrų paslaugų atlikimo faktas (net jeigu jis įrodytas) nepatvirtina jų užsakymo ir atsakovės pareigos apmokėjimo už jas, nesant įrodyto užsakymo fakto.

29.       Paslaugų teikimo sutartyje taip pat numatyta, kad paslaugų vertė nustatoma pagal atskirą žodinį arba rašytinį susitarimą kiekvienu atveju atskirai. Taigi, šiuo atveju, taip pat, esant ginčui, būtent apeliantei tenka pareiga pagrįsti ginčo sąskaitoje nurodytas sumas apmokėjimui.

30.       Įvertinusi byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad apeliantė buvo gavusi iš atsakovės užsakymą ginčo sąskaitoje nurodytoms paslaugoms atlikti, kad jas tikrai suteikė apeliantė bei, kad buvo sutarta būtent dėl tokios, kaip ginčo sąskaitoje nurodytų paslaugų kainos.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, apeliaciniame skunde nėra argumentų į kuriuos nebuvo atsakyta pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

32.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė prašo priteisti 900 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas (susipažinimą su apeliaciniu skundu, konsultacijas, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).

34.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 punktas).

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijas (advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), į bylos sudėtingumą (bylos apimtis nėra didelė; byla nėra sudėtinga; apeliaciniu skundu ginčijami nesudėtingi, nedidelės apimties klausimai), į advokato darbo ir laiko sąnaudas reikalingas surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą (apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas pakankamai aiškūs, taikytinų teisės aktų spektras nėra platus, apeliantė už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 350 Eur), sprendžia, kad atsakovei iš apelianto priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 500 Eur.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Priteisti iš ieškovės individualios įmonės ,,Vageda“, juridinio asmens kodas 304726282, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanresa“, juridinio asmens kodas 304555372, 500  Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Evaldas Burzdikas

Albina Rimdeikaitė

Lina Žemaitienė