Baudžiamoji byla Nr. 1-39-1059/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04263-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.5.

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Rokiškis

              Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas,

sekretoriaujant Aurelijai Pupelytei – Gubarienei, Kristinai Balužienei,

dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei,

gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

nukentėjusiajai R. S., jos atstovui advokato padėjėjui K. P.,

              viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs,  spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis,  gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas

           kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.,

n u s t a t ė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

R. M. 2017 metų sausio 28 d., apie 01.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1, 65 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gulinčią lovoje R. S., suimdamas už riešų tempė iš lovos, R. S. paprašius paleisti ją, sudavė jai  du kartus kumščiu į veidą, R. S. pradėjus šaukti, dėl ko pabudo  iš miego mažametė dukra V. M., gim. (duomenys neskelbtini).,  ranka  čiupo už gerklės R. S., tuo sukėlė R. S. fizinį skausmą.

Bylos įrodymai ir jų vertinimas

           Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad po pirties parvažiavo namo. R. S. su dukra pavalgė ir nuėjo gulti. Tačiau R. S. miegoti nenuėjo, o telefonu savo draugui rašinėjo žinutes, nes jų santykiai jau kurį laiką buvo pašliję. Jis nuėjo prie kompiuterio, išgėrė truputį alaus, o tada nusprendė eiti miegoti, tačiau R. S. vis dar maigė telefoną, kas jį erzino ir trukdė miegoti. Jis jai timptelėjo už kojos ir kelis kartus pasakė, kad padėtų telefoną, tačiau ji nesureagavo, todėl nuėjo ir iš jos atėmė telefoną. Tai R. S. stipriai supykdė bei tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji pareikalavo atiduoti telefoną, o jis atidavęs telefoną netyčia stumtelėjo ją. Stumdamas galėjo užkliudyti ir veidą, po stūmimo R. S. atsirėmė į rūbų spintą. R. S. pradėjo rėkti, spiegti, prikėlė dukrytę dėl ko jis atidavė telefoną, o ji šaukdama ,,mane žudo, mane pjauna“, paskambino policijai ir išbėgo pas kaimynę. Dukra atsibudo pačioje konflikto pabaigoje, kai R. S. rėkdama skambino policijai dėl ko pradėjo verkti nesupratusi kas čia atsitiko. Paties konflikto dukra nematė. Dukra prašė, kad jis neskriaustų motinos, o jis patikino, kad neskriaudžia. Kai ji kvietė policijos pareigūnus nieko nesakė, nes ji eidama per duris rėkė. Jis, R. S. skambinant bendrajam pagalbos centrui, koneveikė ją necenzūriniais žodžiais. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė.

              Niekada anksčiau nėra vartojęs smurto prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusioji nėra anksčiau kvietusi policijos dėl jo. Yra kaimynai jam iškvietę, kad jis garsiai muzikos klausėsi. Jis R. S. ragino ieškotis kito buto net pats vežiojo ją į socialinį skyrių, dokumentus padėjo tvarkyti dėl būsto gavimo.               Su mergaite nekalbėjo, kad ką nors motinai padarys, tik prie jos varė R. S. iš namų. Nesakė mergaitei, kad užmuš R. S..

              Šiuo metu yra nedarbingas, registruotas darbo biržoje, gauna 330 Eur bedarbio išmoką. 1000 Eur civilinio ieškinio suma jam yra labai didelė, nes atskaičius alimentus ir mokesčius jam pragyvenimui lieka 30 Eur.

           Kaltinamojo R. M. kaltė įrodyta.

           Nukentėjusioji R. S. parodė, kad sausio 27 d. vakarą buvo pas R. M. pusbrolį A. J.. Grįžusi namo ji nuėjo miegoti su vaiku, o R. prie kompiuterio gėrė alų. Miegodama pajuto, kad jis suėmęs už riešų ją tempia iš lovos. Prabudusi prašė jo, kad  neliestų, tačiau jis nepaklausė ir pradėjo mušti. R. M. sudavė jai du kartus ranka į veidą. Galimai į kairės pusės skruostą. Dėl kaltinamojo suduotų smūgių juto skausmą bei pargriuvo ant lovos. Pasiėmusi telefoną bandė išsikviesti pagalbą, bet kaltinamasis telefoną atėmė bei sakė, kad sukiš jai į burną. Su dukra ji miegojo vienoje lovoje. Kai ji pradėjo rėkti prabudo ir išsigando dukra, kuri prašė R. M., kad jos nemuštų, tačiau R. M. nekreipdamas dėmesio į tai, kad vaikas šalia, griebė ją už gerklės ir ėmė smaugti dėl ko jai skaudėjo. Tada dukra atsisėdo jai ant kelių ir prašė R. M., kad jos nebemuštų dėl ko kaltinamasis atsitraukė ir ji tuo pasinaudodama pabėgo pas kaimynę. Kaltinamasis jos nesivijo. Iki tol, kol nepamatė policijos pareigūnų, nežinojo, ar jai pavyko išsikviesti pagalbą. Tada atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė.

              Su R. M. gyveno kartu šešis metus. Tai buvo ne pirmas smurtinis atvejis prieš ją. Dėl smurto kreipdavosi į policiją, bet atvažiavusi policija jį tik nuramindavo. Ji pareiškimų nerašydavo. Po to įvykio buvo mėlynės ant riešų, nes jis suėmęs už riešų tempė iš lovos. Vaikas po įvykio naktimis sapnuodavo košmarus, šokdavo iš miegų ir rėkdavo, kad tėtis nemuštų motinos. Pas specialistus su vaiku lankosi iki šiol nuo vasario mėnesio. Pradžioje lankėsi (duomenys neskelbtini) šeimos krizių centre pas psichologę, o dabar lankosi (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Paskutiniais metais gyvenant su kaltinamuoju jis ją pastoviai koneveikdavo. Ji ieškojo išsinuomoti kito buto bei jie kaip šeima, nebegyveno jau nuo 2016 m. pavasario. Kaip vyras ir moteris nebendravo, ryšiai jau buvo nutrūkę. Kai kaltinamasis pradėjo ją tempti iš lovos ji miegojo ir telefonu nesinaudojo. Dėl ko jis ją pradėjo tempti nežino.

           Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad gyvena kaimynystėje su R. S. ir R. M.. Jie abu jai geri. Jei kur reikia padėti, visada padeda. Nieko blogo negali pasakyti nei apie vieną, nei apie kitą. Yra buvęs vienas kartas, kai R. atėjo pas ją, prašė širdies lašų, sakė, kad susipyko su R. Kalbėjosi su R. Jis minėjo, kad R. gali išeiti iš namų ir gyventi atskirai, kad jie nesutaria. Šių metų sausio mėnesio pabaigoje, dienos tikslios neprisimena, naktį, kiek buvo valandų neprisimena, ji jau miegojo, ją  prikėlė skambutis į duris. Kai atidarė, buvo R. ir jos dukrytė. R. buvo išsigandusi, ji  sakė, kad ją kaip ir mušė R., tačiau  jokių žymių sužalojimo nematė nei pas R., nei pas mergaitę. Kas po rūbais, tai nežiūrėjo, bet veide sužalojimų nematė. Joms pasiūlė likti miegoti pas ją. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai.  Žino, kad policijos pareigūnai R. tada išsivežė. Ar  R. sakė, kur jai R. sudavė, neprisimena. Nenori kištis į šeimos gyvenimą, nes kartu su jais negyvena.  Tą vakarą  pas juos triukšmo negirdėjo.  Mergaitė nebuvo išsigandusi. Ji tik kalbėjo, kad „dabar tėtei tai bus“.  R. buvo labai išsigandusi, o mergaitė neatrodė išsigandusi, gal kažkiek, bet nesudarė įspūdžio, kad išsigandusi ( t. 1, b. l. 43 – 44).             

              Teisiamojo posėdžio metu R. M. papildė, kad ji bendravo su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja. Po įvykio apie aptariamą įvykį yra bendravusi su R. M. paviršutiniškai, pasakė jam, kad gavo kvietimą liudyti. Kai R. atėjo pas ją, jai buvo labai bloga, todėl pasakė jai eiti gulti ir pati nuėjau gultis. Rasa m., kad lyg tai spyrė į koją, bet ji nematė.

              Nukentėjusiąja byloje pripažinta mažametė V. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jos vardas V.. Dabar ji gyvena su mama (duomenys neskelbtini). Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) su tėčiu R. Nemyli jo, nes jis muša mamą. Tėtis mamą užpuolė miegančią vakare, mama kvietė policiją. Miegojo kartu su mama. Pabudo, kai tėtis šėrė su ranka mamai į nosytę, trenkė du kartus. Buvo paėmęs už rankos, ranka buvo raudona, mėlyna. Mušė kambaryje kur jos miegojo. Mamytė rėkė, norėjo paskambinti, tėtis atėmė telefoną. Kai tėtį išvežė policija, nuėjo pas R. (t. 1, b. l. 38 – 39).

              Iš 2017-01-28 apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje, kur stovi kompiuteris, yra lova, ant jos suversta patalynė. Nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta. Kitur įprastinė tvarka (t. 1, b. l. 12-17).

              Iš 2017-01-28 asmens apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėta R. S., ant jos veido kairiojo skruosto yra paraudimas, nedidelė dėmė ( t. 1, b. l. 45 – 48).

              Iš 2017-08-19 apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėtas  garso įrašas  01:37:37, užfiksuotas BPC  pranešimu iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini): Girdisi vyriškas balsas „va, dabar tai gausi, kurva“ .. Po to kalbasi  kitas vyras ir moteris ( kalbantieji vyras – V, moteris – M) :

V- 112

M- iškvieskit policiją (duomenys neskelbtini), mane nori užmušt (girdisi nesuprantami šauksmai, rėkimas)

V- sekundę, adresas ( girdisi žviegimas, rėkimas, tačiau žodžiai nesuprantami)

M- (duomenys neskelbtini)... ( žviegia)

V- (duomenys neskelbtini) kiek? Kiek (duomenys neskelbtini)? Girdisi vaiko žviegimas

V- Ar girdit?

M- ( rėkimas, nesuprantami žodžiai) mane nori užmušt

V- (duomenys neskelbtini) kiek? ( girdisi šaukia, žviegia moteris, girdisi vyriškas balsas „nu, tu kurva“, girdisi vaikiškas balsas „mama“, žviegia)

V- ar girdite?

( Girdėti žviegimas, vyriškas balsas „šiandien kurva tau bus, vis tiek užmušiu“,,, nesuprantami žodžiai, žviegimas) (t. 1, b. l. 61 – 62).

              Iš 2017-06-22 – 07-07 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-119/2017, matyti, kad V. M. gali suvokti labai konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metų, tačiau jos gebėjimas duoti nuoseklius ir detalius parodymus yra ribotas. V. M. pasakojimas apie bylos įvykius yra fragmentiškas, nenuoseklus ir paremtas emociniu įspūdžiu – faktinės įvykių aplinkybės yra susiliejusios su motinos, nuo kurios vaikas yra priklausomas, emocijomis ir pozicija įtariamojo atžvilgiu. Šiuo metu (ekspertizės atlikimo) metu, remiantis tik mergaitės pasakojimu, yra sunku sudėlioti nuoseklų ir detalų bylos įvykių kontekstą. Padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis vaizduotės produkciją painioti su realiais įvykiais, V. M. nenustatyti. V. M. pažintinė, emocinė ir socialinė raida atitinka jos amžių ( sutrikimų nenustatyta) (t. 1, b. l. 99-102).

              Iš 2017-01-28, 02:06 val. asmens blaivumo testo, matyti, kad R. M. nustatytas 1.65 % girtumas ( t. 1, b. l. 110).

              Nors kaltinamasis R. M. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas, įvertinęs surinktus duomenis, daro išvadą, jog kaltinamojo kaltė yra įrodyta.

              Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Taip pat teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Teismas neturi pagrindo abejoti ir atmesti nuoseklių nukentėjusios R. S. parodymų, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios apžiūros protokolas, kuriame iš karto po įvykio užfiksuotas ant nukentėjusiosios kairio skruosto paraudimas (t. 1, b. l. 45 – 48), nukentėjusiąja pripažintos nepilnametės V. M. apklausos protokolas ir filmuota šios apklausos medžiaga, iš kurių matyti, kad V. M. patvirtino nukentėjusiosios R. S. nurodomas aplinkybes, kad ji su dukra miegojo, kai ją miegančią užpuolė kaltinamasis bei sudavė jai du kartus į veidą, atėmė telefoną bei grasino sukišti jį į burną, tempė ją suėmęs už riešų, o paskui jos abi su dukra išėjo pas kaimynę Reginą (R. M.) (t. 1, b.l. 38-39) iš dalies liudytojos R. M. parodymai, kuriuose ji patvirtino R. S. ir V. M. nurodomas aplinkybes, kad jos pabėgo nuo kaltinamojo pas kaimynę R. M., tai, kad R. S. buvo išsigandusi, nurodė buvusi mušama. Nukentėjusiųjų R. S. ir V. M. parodymus patvirtina garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro ir jo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad R. S. skambino bendrajam pagalbos centrui nurodydama, kad ją grasina užmušti, girdimas vaiko ir moters klyksmas bei R. M. vartojami necenzūriniai žodžiai ir grasinimai nužudyti (t. 1, b. l. 61- 62).

Kaltinamasis nurodė, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė bei yra apkalbamas nukentėjusiosios, tačiau teismas atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus neturi jokio pagrindo šiam teiginiui pritarti dėl sekančių priežasčių. Visų pirma nukentėjusioji R. S. nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas apeliuoja į tai, kad nukentėjusiosios pozicija nėra nuosekli – dėl suduotų smūgių skaičiaus, šaukimo momento, tačiau teismas su tokiu teiginiu nesutinka, nes nukentėjusioji nuo pat pirmos apklausos momento davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jai miegant kaltinamasis traukė ją iš lovos, sudavė jai smūgius į veidą, griebė jai už kaklo. Tai yra esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, kurias nukentėjusioji viso proceso metu iš esmės parodė vienodai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji taip pat parodė ir neesmines veikos aplinkybes, kurios, beje, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus – apie jos telefono atėmimą, rėkimą, V. M. nubudimą, kaltinamojo grasinimą sukišti telefoną jai į burną, išėjimą su dukra pas kaimynę R. M.. Antra, teismas, priešingai nei nurodo kaltinamasis ir jo gynėjas, nenustatė jokio įtikinamo motyvo R. S. apkalbėti R. M., nes jau pirmos apklausos metu, iš karto po aptariamo įvykio, R. S. nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš bei pageidauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Priešingai kaltinamojo ir jo gynėjo teiginiams, matyti, kad tarp R. S. ir V. M. šeimyniniai santykiai jau buvo seniai (apie 1 metus) nutrūkę, jokių turtinių pretenzijų į kaltinamojo turtą R. S. nereiškė ir nereiškia, šioje byloje ji pareiškė tik 500 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad nėra nustatytas motyvas, kodėl nukentėjusioji vėlai naktį (01.37 val.) būdama blaivi pabudusi iš miegų turėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu bei išsigalvoti aplinkybes apie kaltinamojo smurtą prieš ją.

Pažymėtina, kad pats R. M. pripažįsta jog konfliktas su nukentėjusiąja buvo. Jis visgi konflikto aplinkybes nurodo miglotai bei nenuosekliai – 2017-01-28 apklausos metu neigė tempęs nukentėjusiąją iš lovos bei nurodė, kad ji išlipo pati, kai tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu patvirtino tempęs nukentėjusiąją už kojos. Kaltinamasis pirmosios apklausos metu nurodė stūmęs nukentėjusiąją, o ji griūdama galėjo užsigauti veidą, kai tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu parodė netyčia stumtelėjęs nukentėjusiąją dėl ko ji prisilietė prie spintos kur buvo sukabinti rūbai, galėjo veidą užkliudyti stumdamas.

Kaltinamasis teisme iškėlė versiją, kad konfliktas su nukentėjusiąja prasidėjo dėl to, kad jį erzino jos maigomo telefono mygtukų garsas dėl ko jis pabandė telefoną iš jos atimti. Nukentėjusioji paneigė kaltinamojo parodymus nurodydama, kad jokio konflikto su kaltinamuoju nebuvo, o ji su dukra miegojo. Teismas pažymi, kad kaltinamojo iškelta versija nepatvirtina jokių aplinkybių įrodančių ar paneigiančių nusikalstamos veikos padarymo faktą, o ji iš esmės yra skirta tik sukelti abejonėms nukentėjusiosios duodamų parodymų teisingumu, tačiau ši kaltinamojo iškelta versija yra neįtikinama ir prieštaringa. Pažymėtina, kad pirmosios apklausos metu, iš karto po įvykio (t. 1, b. l. 134) kaltinamasis nurodė nežinantis dėl ko jis ginčijosi su nukentėjusiąja, kai antrosios apklausos metu 2017-02-01 jau nurodė, kad konfliktas su nukentėjusiąja kilo jam sėdint prie kompiuterio ir naršant internete bei jam liepus nukentėjusiajai padėti telefoną (t. 1, b. l. 137 – 139), teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis jau nurodė, kad jis liepė nukentėjusiajai padėti telefoną ruošdamasis miegoti, nes jį erzino telefono klavišų spaudimo garsas (t. 2, b. l. 13). Pažymėtina, kad nukentėjusios R. S. ir V. M. patvirtino, kad jos kaltinamajam pradėjus smurtauti miegojo.

Teismas taipogi pažymi, kad kaltinamojo išsakytos abejonės dėl V. M. parodymų patikimumo nėra visiškai pagrįstos, nors sutiktina, kad ji yra įtakojama motinos pasakojimų ir emocijų, kas yra konstatuota teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte ( t. 1, b. l. 99 – 102). Tačiau taipogi pažymėtina, kad minimame ekspertizės akte nekonstatuotas V. M. polinkis fantazuoti. V. M. apklausta vos 4 m. amžiaus, tačiau dalyvaujant psichologui, saugioje jai aplinkoje. Matyti, kad ji apklausiama žaidžia, pasakoja laisvai, į klausimus atsako negalvodama, niekur nemini, kad aplinkybes yra sužinojusi iš mamos. Pažymėtina, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus.

Kaltinamasis ir jo atstovas byloje taipogi išsakė abejones, kad ant nukentėjusiosios veido matomas paraudimas galėjo atsirasti ne smūgių pasėkoje, o dėl R. S. organizmo ypatybių nesant fizinio poveikio – jai susijaudinus, sušilus.

Nukentėjusiajai buvo padaryti nežymūs sužalojimai, kurie sveikatos sutrikdymu nekvalifikuotini, tačiau R. S. nurodomas aplinkybes, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, taip pat patvirtina iš karto po įvykio, policijos pareigūnų apžiūros metu ant jos skruosto rastas ir užfiksuotas paraudimas.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą pripažįsta, kad byloje surinktų įrodymų visetas, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo kalte padarius nusikalstamą veiką.

Veikos kvalifikavimo motyvai

Byloje pirminis kaltinimas R. M. buvo pareikštas pagal BK 140 str. 2 d., tačiau vėliau pakeistas į BK 140 str. 1 d.

Teismas įvertindamas byloje surinktus įrodymus pripažįsta, kad R. M. veika pagal BK 140 str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai.

BK 140 str. 1 d. įtvirtinta atsakomybė už mušimą ar kitokį smurtavimą, kurie sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vienas iš lengvesnių fizinio smurto padarinių – fizinio skausmo sukėlimas. Byloje R. M. ir yra kaltinamas būtent smurto panaudojimu, kuris nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad  fizinis smurtas ne visada sukelia fizinį skausmą, o ir ne kiekvienas sukeltas fizinis skausmas yra pavojingas, neteisėtas ir žalingas.

Veikos pavojingumas priklauso nuo fizinio smurtinio poveikio aukai, tai yra nuo to, kaip auka jaučiasi poveikio metu ir po jo. Baudžiamosios teisės teorijoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad fizinio skausmo sukėlimas apima tik tuos atvejus, kai smurto veiksmai nesukelia kūno sužalojimo, susargdinimo bei kitų padarinių, numatytų kituose BK straipsniuose, ir veika nebuvo padaryta siekiant tokių padarinių. Fizinio skausmo sukėlimas nepalieka ant nukentėjusiojo kūno pėdsakų, kuriuos galėtų užfiksuoti medikai.

Teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto R. S. jautė fizinį skausmą, tam pagrindo suteikia sekančios aplinkybės. Visų pirma pati R. S. nuo pirmosios apklausos momento nurodė dėl kaltinamojo suduotų smūgių ir griebimo už gerklės jutusi fizinį skausmą. Taigi, nukentėjusioji pati apibūdino savo subjektyvius pojūčius kaltinamojo panaudoto fizinio smurto metu. Antra, kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, fiziškai stiprus vyras, kuriam suduodant smūgius ir kitaip fiziškai veikiant nukentėjusiosios kūną ši tikėtina turėjo jausti fizinį skausmą. O trečia, tai, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą pagrindžia ir objektyvus byloje esantis įrodymas – nukentėjusiosios apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad po įvykio ant nukentėjusiosios skruosto buvo nustatytas ir aprašytas paraudimas. Teismas atsižvelgęs į visumą nustatytų aplinkybių sprendžia, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, kas  suteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamojo R. M. veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Kaltinimas dalyje dėl V. M. išgąsdinimo

Pateiktame kaltinime R. M. taipogi kaltinamas tuo, kad smurtaudamas prieš R. S. išgąsdino mažametę V. M..

V. M. 2017-02-03 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos N. I. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja.  

Vadovaujantis BPK 28 str. 1 d. nukentėjusysis  yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. 

Byloje nukentėjusiuoju yra pripažįstamas asmuo, kuris patyrė konkrečios nusikalstamos veikos padarinius pvz. buvo sužalotas, apvogtas, jei tokie kalto asmens veiksmai atitinka BK konkretaus straipsnio sudėtį. Pažymėtina, kad kai žala yra padaryta keliems asmenims, padariniai nėra sumuojami bei kiekvienam asmeniui padaryta žala yra vertinama atskirai. Taipogi konstatuotina, kad nusikalstama veika turi būti padaroma tiesiogiai konkrečiam nukentėjusiam ar šis asmuo patiria žalą dėl kito asmens mirties. Priešingas teiginys įgalintų pripažinti nukentėjusiaisiais visus nusikaltimą mačiusius ir dėl to išsigandusius asmenis.

R. M. byloje yra kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., todėl nukentėjusysis byloje yra fizinis asmuo kuriam nežymiai sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kaltinamojo veiksmų V. M. būtų sutrikdyta sveikata ar ji būtų patyrusi fizinį skausmą. BK nėra aprašyta ir numatyta išgąsdinimo sudėtis, todėl iš kaltinimo kaip teisiškai nereikšminga yra šalintina aplinkybė, kad R. M. išgąsdino nukentėjusiąją V. M.. Pažymėtina, kad 2017-11-21 teisiamojo posėdžio metu kaltinimą byloje palaikanti prokurorė nurodė, kad aplinkybė dėl V. M. išgąsdinimo yra nurodyta, kaip šalutinė ir veikos dėl to nėra (t. 2, b. l. 8).

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.), taip pat į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.             

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1, 65 promilės girtumas) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, kuris yra vidutinis, į jo veiksmų pobūdį ir elgesio motyvus – pradėjo smurtauti prieš miegančią nukentėjusiąją be jokios apčiuopiamos priežasties, sprendžia, kad jam nustatytas girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei aptariamą aplinkybę pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia.

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį R. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d). Taip pat atsižvelgiama į šia veika sukeltas pasekmes, jų pobūdį, pasekmių trukmę – nusikalstama veika sukeltas fizinis skausmas, sunkių padarinių nekilo, į kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – neteistas,  administracine tvarka baustas, nedirba, nusiskundimų dėl jo elgesio gyvenamosios vietos seniūnijoje negauta, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis nurodė turintis sveikatos problemų, neišreiškė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui bei į tai, kad byloje yra faktų (nukentėjusiųjų parodymai, išrašas iš administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimu) apie R. M. žalingą alkoholio vartojimą, jis įpareigotinas gydytis nuo alkoholizmo. Šis įpareigojimas vykdytinas tik esant kaltinamojo sutikimui.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo

Byloje kaltinamojo gynėjas prašė apsvarstyti klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Nurodė, kad kaltinamojo smurto veiksmai buvo nepavojingi bei buvo įtakoti pačios nukentėjusiosios. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad ir prieš įvykį buvo barnių.  R. S. parodė, kad kaltinamasis jai grasino.

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Konstatuotina, kad iš esmės padaryta žala nėra didelė ir nusikaltimas sunkių padarinių nesukėlė, tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį – suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno sritį – galvą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir motyvus – nakties metu ištraukė R. S. iš lovos, matant jų mažametei dukrai ir be jokios priežasties prieš ją smurtavo sukeldamas R. S. fizinį skausmą bei išgąsdindamas mažametę dukterį, darytina išvada, kad nusikaltimas buvo pakankamai pavojingas. Kaltinamojo smurtas buvo lydimas grasinimų, dėl įvykio buvo kviesta policija. Dėl išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad kaltinamojo veika yra mažareikšmė ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės  žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Byloje nukentėjusioji R. S. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.  

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajai nusikalstamais kaltininko veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, ji pažeminta – pakelta vėlyvą naktį iš miego, prieš ją panaudotas fizinis skausmas, koneveikta necenzūriniais žodžiais, grasinta su ja susidoroti dėl įvykio buvo kviečiama policija, nukentėjusioji apžiūrima.  Nukentėjusioji nurodė, kad dėl įvykio lankėsi pas psichologus, endokrinologą, turėjo problemų su širdimi.

Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia. Nukentėjusiajai turtinė žala nepadaryta. Bylos duomenimis kaltinamasis nedirba, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus dėl ko darytina, kad galės dirbti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajai priteistina 500 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo.

R. S. atstovaudama mažametę nukentėjusiąją V. M., jos interesais reiškia  600 Eur civilinį ieškinį dėl nepilnametei V. M. padarytos neturtinės žalos.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles. Kaip pasisakyta aukščiau V. M. nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nenukentėjo.

Kadangi civilinis ieškinys yra reiškiamas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, todėl nesant prieš asmenį padarytos nusikalstamos veikos požymių, civilinis ieškinys negali būti tenkinamas. Šiuo atveju teismui iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, kad R. M. išgąsdino nukentėjusiąją V. M. kaip teisiškai nereikšmingą ir perteklinę, tai, plačiąja prasme, gali būti prilyginama kaltinamojo išteisinimui nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kadangi teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos tiesiogiai žalos nepatyrė bei nesprendžia fakto klausimo – ar nukentėjusioji buvo išgąsdinta ir ar dėl to patyrė žalos, taip pat ar egzistuoja kaltinamojo civilinės atsakomybės sąlygos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Procesiniai klausimai

R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-01-28 02.00 val., iki 2017-01-28 12.30 val. (viena para) ( t. 1, b. l. 147-148), todėl šis laikas vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 d. įskaitytinas į jam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Daiktai – R. S. pateiktas mobilaus ryšio telefonas Nokia saugomas pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus jai grąžintinas, o 3 kompaktiniai diskai saugomi pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.

Proceso išlaidų atlyginimas

Byloje susidarė 11,84 Eur proceso išlaidų teismo šaukimams. Kadangi kaltinamajam yra teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis atleistas nuo 50 % bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jo vadovaujantis BPK 103 straipsniu valstybei priteistina 5, 92 Eur proceso (pašto) išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d. ir 6 d., 308 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a:

           pripažinti R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktais, įpareigoti R. M. laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje bei esant jo sutikimui gydytis nuo alkoholizmo.

              Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme R. M. išbūtą laiką nuo 2017-01-28 02.00 val., iki 2017-01-28 12.30 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

              Tenkinti R. S. pareikštą civilinį ieškinį ir jai priteisti iš R. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

              R. S. atstovaujant mažametę dukrą V. M. pareikštą 600 Eur (šešių šimtų eurų) civilinį ieškinį dėl V. M. padarytos neturtinės žalos palikti nenagrinėtą paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

              R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus – R. S. pateiktą mobilaus ryšio telefoną Nokia, saugomą pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus jai grąžinti, o 3 kompaktinius diskus saugomus pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

              Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti valstybei iš R. M. 5, 92 Eur (penkis eurus 92 ct) proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas                                                                                                                         Ignas Totilas