Civilinė byla Nr. 2-418-964/2014
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00261-2014-4
Proces.sprend.kateg.: 14.; 18.2.2.; 116.1.
(S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 25 d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant Aušrai Pikelienei,
dalyvaujant atsakovo V. Š. atstovei advokatei Rimai Žiautienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl dalies 2014-04-11 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisijos) 2014-04-11 sprendimo Nr. DGKS-1877 dalį dėl 1 877 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti su atsakovu laiką priteisimo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ginčijamu sprendimu iš ieškovo priteista 3 453 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų ir 1 332 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką DK 141 str. 3 d. pagrindu. Ieškovas negalėjo laiku ir tinkamai atsiskaityti su atsakovu dėl sunkios jo finansinės padėties. UAB "Molesta" Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjo 2014-03-27). Šiuo metu visas RUAB "Molesta" turtas yra areštuotas. Atsiskaitymas su visais darbuotojais visa apimtimi būtų užkirtęs įmonei kelią į restruktūrizavimąsi bei sukeltų dar didesnių mokumo problemų. Taigi ieškovas su atsakovu neatsiskatė dėl objektyvių kliūčių, neatsiskaitymas nėra tyčinis ir piktybinis, nes su RUAB "Molesta" pačia laiku neatsiskaito užsakovai, debitoriai. Ne maža dalis UAB "Molesta" darbuotojų dėl bendrovės finansinės padėties nutraukė darbo sutartis, tačiau su jais visais nebuvo galimybės tinkamai atsiskaityti atleidimo dieną. Įmonė bandė su jais sudaryti taikos sutartis, tačiau kai kurie darbuotojai piktybiškai nebuvo linkę taikiai spręsti ginčą ir siekę pasipelnyti darbdavio sąskaita. Visutinio darbo užmoeksčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimas būtų neadekvati sankcija RUAB "Molesta", o neadekvačios sankcijos taikymas tokiu atveju pažeistų ne tik darbo teisės principus, bet ir proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, galėtų padaryti dar didesnės žalos kitų darbuotojų interesams. Dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl ko nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. Š. prašė ieškinį atmesti, priteisti iš RUAB "Molesta" bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas grindžia savo reikalavimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurių faktinės aplinkybės kitokios. Nagrinėjamoje byloje tenkintas ilgamečio darbuotojo reikalavimas priteisti išmoką už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį ir nenustatyta darbuotojo darbo užmokesčio bei priteistinos išmokos neproporcingos disproporcijos. Atsakovas V. Š. UAB "Molesta" dirbo nuo 2003 m. sausio 16 d., atleistas 2014-03-10. Taigi ieškovo įmonėje dirbo daugiau, nei 11 metų, atleisdamas iš darbo darbdavys su juo neatsiskaitė, t.y. neišmokėjo visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos. Darbo ginčų komisija teisėtai tenkino ilgamečio darbuotojo reikalavimą priteisti išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nutraukdamas sutartį darbdavys gerai žinojo apie savo finansinę padėtį ir atsiskaitymo su darbuotoju galimybes, tačiau susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo nesudarė.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad atsakovas ne tik po atsakovo atleidimo iš darbo, bet ir po Darbo ginčų komisijos sprendimo nemėgino su V. Š. atsiskaitymo išspręsti taikiai, jokių alternatyvų nesiūlė, nesumokėjo net tos darbo užmokesčio dalies, kurią darbo ginčų komisija nukreipė vykdyti skubiai.
Ieškinys netenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad su ieškovas su atsakovu 2003 m. sausio 14 d. sudarė darbo sutartį Nr.1060, kurią nutraukė 2014-03-10 LR DK 127 str. 1 d. pagrindu, t.y. paties darbuotojo prašymu (b.l. 10-11). Atsižvelgiant į tai, kad įmonė, nutraukusi su atsakovu darbo sutartį, su juo neatsiskaitė (b.l.8), Darbo ginčų komisija 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu nusprendė išieškoti V. Š. iš UAB "Molesta" 3 453 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, 1 332 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014-03-22 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2014-04-11). Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ieškovui V. Š. iš atsakovo UAB "Molesta" neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 1 361,67 Lt, nukreipė vykdyti skubiai (b.l. 12-15). Ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2014-04-11 sprendimo dalimi dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsikaityti laikotarpį, todėl teismas pasisako dėl šios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies teisėtumo.
LR DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu darbo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa: pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą (2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ”Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008).
Ieškovas neatsiskaitymą su ieškovu grindžia sunkia savo finansine padėtimi.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, priėmęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB "Molesta" iškėlimo, 2013 m. vasario 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido UAB „Molesta“ iš banko sąskaitų sumokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams ir privalomąsias įmokas valstybės biudžetams. 2014 m. sausio 3 d. nutartimi teismas iškėlė UAB "Molesta" restruktūrizavimo bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. Pastarąja nutartimi teismas leido iš UAB "Molesta" sąskaitų AB DnB banke, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank AB, a/s Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti įmonės ūkinei - komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas.
Darytina išvada, kad ieškovo finansinė padėtis nėra gera, tačiau nors UAB "Molesta" iškelta restruktūrizavimo byla, areštuotas jos turtas, numatytos ir išlygos, t.y. leista iš jos banko sąskaitų mokėti įmonės ūkinei - komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas. Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato draudimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsikaityti laiką iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 8 d. 6 p. nurodyta, kad nutartyje iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą nurodomos įmonės sąskaitos, iš kurių gali būti mokamos einamosios įmokos ir Restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai.
Vadinasi, net ir esant sunkiai UAB "Molesta" turtinei padėčiai, jai yra suteiktos galimybės tinkamai vykdyti DK reikalavimus atsiskaitant su atleidžiamais iš darbo darbuotojais, o jų nevykdydama įmonė prisiima su tuo susijusią finansinę atsakomybę, t.y. privalo mokėti atleistam darbuotojai išmokas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Be teismo numatytų galimybių vykdyti įsipareigojimus darbuotojams, pats ieškovas galėjo imtis priemonių taikiai išpsręsti susiduriusią finansinę situaciją su darbuotojais. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų taręsis su atsakovu dėl su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo atidėjimo ar mokėjimo dalimis. Priešingai, atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovas, atleidęs atsakovą iš darbo, nei karto jam neskambino ir nemėgino taikiai suitarti dėl atsiskaitymo su juo. Jis iki šiol nesumokėjo netgi tos Darbo ginčų komisijos 2014-04-11 sprendimu priteistos darbo užmokesčio dalies (1 361,67 Lt), kurios mokėjimas nukreiptas vykdyti skubiai.
Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas būtų neadekvati sankcija UAB "Molesta". Pažymėtina, kad ieškovas, atleisdamas atsakovą iš darbo, neišmokėjo jam daugiau nei vieno mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Išmoka už uždelsimą atsiskaityti su atsakovu Darbo ginčų komisijos paskaičiuota vos už 15 darbo dienų ir sudaro tik 1332 Lt, t.y. neviršija net jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, todėl nelaikytina pažeidžiančia proporcingumo principą ir neadekvačia sankcija ieškovui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kurias nurodo ieškovas, nagrinėtos situacijos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis, todėl jose suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė negali būti perkeliama nagrinėjamai situacijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010 pritarė darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sumažinimui atsižvelgęs į gana trumpą atsakovo įmonėje dirbtą laikotarpį (ieškovai G. R. ir F. B. pagal VSDFV duomenis dirbo 2007 m. balandžio 23 d. – 2007 m. rugpjūčio 27 d.) palyginus su pakankamai ilgu uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu (neatsiskaityta nuo atleidimo iš darbo 2007-08-27, apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2010-02-26). Būtent esant šiems duomenims Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovams priklausančių darbo pajamų už jų išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jų darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Nagrinėjamoje byloje Nr. 2-418-964/2014 atsakovas dirbo 11 metų, o uždelsimo kompensacija už uždelsimą atsiskaityti tesiekia 15 darbo dienų. Taigi faktinė nagrinėjamos ir aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties situacija iš esmės skiriasi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009 konstatavo pačios darbuotojos kaltę dėl atsiskaitymo su ja, todėl tai buvo pripažinta svarbia aplinkybe sprendžiant dėl vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką priteisimo. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jam priklausančios dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos; darbuotojo kaltės dėl šio neatsiskaitymo nėra, todėl yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008 2008 m. sausio 2 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007 konstatavo, kad nedarbo draudimo išmoka, išmokėta teritorinės darbo biržos, negali būti išskaičiuojama iš darbdaviui priklausančios mokėti sumos už prievolės laiku atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taigi tai šios aplinkybės netapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Darytina išvada, kad remtis aukščiau nurodytose nutartyse padarytomis išvadomis nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo. Ieškovo nurodytos Lietuvos Aukščiasiojo Teismo nutartys nepagrindžia jo reikalavimo nepriteisti iš vėluojančios atsiskatyti su atleidžiamu darbuotoju įmonės kompensacijos už vėlavimą atsiskaityti už 15 darbo dienų.
Kaip nurodyta aukščiau, spręsdamas dėl išmokos už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju, jis turi atsižvelgti į darbuotojo kaltę (DK 141 str. 3 d.). Ši norma darbdaviui kilusius padarinius – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą ir aplinkybę, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB„Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008).
Nagrinėjamu atveju V. Š. kaltės dėl neatsiskaitymo su juo atleidžiant jį darbo nenustatyta. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jis darbo funkcijas atliko netinkamai, padarė atsakovui žalos ar pan. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas ieškovo įmonėje išdirbo daug, t. y. net 11 metų, pats ieškovas neįvykdė įstatymo pareigos su juo laiku atsiskaityti ir ginčija Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl išmokos už nedidelį, t.y. vos 15 darbo dienų laikotarpį, už kurį paskaičiuota atsakovui mokėtina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką, net neišmokėjęs nukreiptos skubiai vykdyti su darbo santykiais susijusios išmokos.
Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Darbo ginčų komisijos 2014-04-11 sprendimo skundžiama dalis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ieškinio motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas, Darbo ginčų komisijos 2014-04-11 sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, o atsakovas - CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu, todėl žyminio mokesčio išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Iš šalių valstybei nepriteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau paskirstytinos atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovą Molėtų rajono apylinkės teisme atstovavo advokatė Rima Žiautienė (b.l. 23). Jis dėl bylos nagrinėjimo patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidų (b.l.22). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintas, atsakovo atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti į bylą, išlaidos neviršija Teisingumo minsitro įsakymu nustatytų dydžių, jos priteistinos iš ieškovo.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268-270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo UAB „Molesta“ ieškinio netenkinti.
Priteisti atsakovui V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB "Molesta", į.k. 16755383, 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė