Administracinė byla Nr. P-6-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02136-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje
Nr. A-1664-520/2019 pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (buvusio atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas medžiotojų klubas „Ąžuolas“ (toliau – ir Medžiotojų klubas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.18)-V8-2322 (toliau – ir Sprendimas) ir atnaujinti terminą pareiškėjui paduoti prašymą atnaujinti terminą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (toliau – ir Leidimas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus RAAD 2006 m. spalio 16 d. Medžiotojų klubui „Ąžuolas“ buvo išduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ (toliau – ir Leidimai). 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus RAAD, prašydamas pratęsti Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimą. Alytaus RAAD 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr.(12.12)-V8-2139 „Dėl prašymo“, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą (pasibaigus laikotarpiui, per kurį galima kreiptis į instituciją dėl tokio leidimo pratęsimo), Leidimų nepratęsė. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu prašė Alytaus RAAD atnaujinti terminą paduoti prašymą leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete pratęsimui. Alytaus RAAD Sprendimu pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 patvirtintos Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4 punkte numatyta, kad visus klausimus, susijusius su Leidimų išdavimo procedūros administravimu, vykdo Alytaus RAAD. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numatė, kad pasibaigus leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikus prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas. Pareiškėjas šį terminą praleido, todėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Alytaus RAAD prašydamas atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete atnaujinimo. Alytaus RAAD Sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad Alytaus RAAD neturi pareigos spręsti pareiškėjo prašomo termino atnaujinimo klausimo.

4.       Pareiškėjas teigė, kad toks atsakovo atsisakymas atnaujinti terminą prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams. Sprendime atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių atsisakė spręsti pareiškėjo prašymą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo konstituciniais, viešojo administravimo veiklą reglamentuojančiais, principais, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog pasibaigus leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikiamas prašymas pratęsti jo galiojimo laiką, ir šis laikas pratęsiamas (Medžioklės įstatymo 10 str. 5 d.), t. y. įstatymas numato galimybę pratęsti leidimą jau pasibaigus jo galiojimo terminui, todėl jame numatytas 2 mėnesių kreiptis į kompetentingą instituciją terminas nėra naikinamasis.

5.       Pareiškėjas taip pat nurodė, jog konkrečiu atveju pareiškėjas terminą dėl Leidimo pratęsimo praleido dėl svarbių priežasčių. Už Leidimų pratęsimą buvo atsakingas Medžiotojų klubo pirmininkas Tadas Zubavičius, kuriam 2016 m. lapkričio mėnesį buvo diagnozuota liga, dėl sveikatos būklės jis tapo apatiškas, abejingas klubo reikalams. Be to, pareiškėją suklaidino atsakovo veiksmai, nes kai pareiškėjas 2013 metais kreipėsi į Departamentą dėl Leidimo pratęsimo, 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu klubui buvo atsakyta, jog Leidimas bus pratęstas, tačiau jokio sprendimo iš atsakovo nebuvo gauta.

6.       Atsakovas Alytaus RAAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, jog Medžioklės įstatymo nuostatos nereglamentuoja prašymo atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete praleisto termino atnaujinimo. Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ Leidimų galiojimas pasibaigė 2016 m. spalio 17 d. Pareiškėjas, būdamas medžioklės plotų naudotoju, turėjo teisę pasibaigus Leidimų galiojimui per 2 mėnesius, t. y. iki 2016 m. gruodžio 17 d., pateikti prašymą Alytaus RAAD pratęsti Leidimo galiojimo laiką, tačiau prašymas buvo pateiktas tik 2017 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praleidus Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą.

8.       Atsakovas pažymėjo, jog Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia. Vienu iš leidimo pasibaigimo atvejų nurodyta, kad leidimas pasibaigia, kai pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, nepratęstas jo galiojimas (Medžioklės įstatymo 11 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju pareiškėjui išduotų Leidimų laikotarpiai yra pasibaigę ir pasibaigęs terminas, per kurį pareiškėjas turėjo teisę pateikti prašymą dėl Leidimo pratęsimo.

II.

9.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą atmetė.

10.       Teismas, remdamasis Medžioklės įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, konstatavo, kad nei Medžioklės įstatyme, nei kitame teisės akte, reglamentuojančiame ginčo teisinius santykius, nėra įtvirtinta, jog terminas pateikti prašymą dėl Leidimo galiojimo pratęsimo gali būti atnaujintas.

11.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnyje yra įtvirtinti procesinio (procedūrinio) pobūdžio terminai, reglamentuojantys skundų padavimo teismui terminų atnaujinimo tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, kuriomis remiasi pareiškėjas, taikomos civilinio, o ne administracinio pobūdžio santykiais reglamentuojamų ginčų sprendimui (CK 1.1 str.). Teismas pažymėjo, kad net ir taikant teisės analogiją (ABTĮ 4 str. 7 d.), nėra teisinio pagrindo vadovautis CK 1.117 straipsnyje 4 dalyje įtvirtinta norma, nes teismas nustatė, kad minėtas terminas yra naikinamojo pobūdžio (CK 1.117 str. 6 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad esant imperatyviai įstatymo nuostatai dėl Leidimų galiojimo pasibaigimo, įstatymo leidėjui specialiąja teisės norma neįtvirtinus šio pobūdžio termino atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti. Teismas pabrėžė, kad priežastys, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, todėl nevertintinos.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindė konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, išsamiai ir motyvuotai jas išdėstydamas skundžiamame Sprendime, todėl pareiškėjo argumentai dėl VAĮ 8 straipsnio reikalavimų neatitikimo yra nepagrįsti.

III.

13.       Pareiškėjas medžiotojų klubas „Ąžuolas“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėjo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose ginčo teisinius santykius, nėra įtvirtinta, jog terminas pateikti prašymui dėl Leidimų galiojimo pratęsimo būtų atnaujintas ir dėl to priežastys, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas, nėra reikšmingos ir nevertintinos. Pareiškėjas akcentuoja, kad pačios institucijos (Alytaus RAAD) veiksmai iš esmės lėmė susidariusios situacijos atsiradimą – 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (8.31) -V2-1498, teikdama atsakymą medžiotoju klubui „Ąžuolas“, tinkamai neišaiškino silpnesniajai administracinių santykių pusei apie pareigos įvykdymą pratęsiant Leidimus.

15.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2016–2017 metų medžioklės sezono pareiškėjas nenutraukė. Medžioklės buvo vykdomos įprastine tvarka, t. y. medžiotojų klubas „Ąžuolas“ vykdė visas nustatytas prievoles – laiku mokėjo mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, teikė kas mėnesį ataskaitas Alytaus RAAD apie sumedžiotus šernus, teikė sezono ataskaitas apie medžiojamųjų išteklių naudojimą, iš Alytaus RAAD Prienų agentūros gaudavo licencijas šiems gyvūnams sumedžioti. Tik medžiotojų klubo „Ąžuolas“ atstovams atvykus į Alytaus RAAD ir pradėjus aiškintis dėl minėtų Leidimų, atsakovas ėmėsi ginčijamų administracinių procedūrų.

16.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (buvusio atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17.       Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą, bei pakartojo argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas pabrėžė, kad teisės aktuose nėra nustatyta Alytaus RAAD pareiga informuoti medžiotojų būrelį apie tai, jog leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas baigėsi. Veiksmų dėl leidimo pratęsimo turi imtis pats medžiotojų ploto naudotojas, norėdamas pratęsti leidimo galiojimą terminą.

IV.

18.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sprendimą paliko nepakeistą.

19.       Teismas, vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, nurodė, jog leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas gali būti pratęstas, esant dviem sąlygoms: leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką. Akivaizdu, kad prašymas pratęsti leidimo galiojimą gali būti paduotas ir baigiantis galiojimo laikui, tačiau įstatymų leidėjas taip pat yra nustatęs, jog toks prašymas gali būti pateiktas ir per 2 mėnesius po leidimo galiojimo pasibaigimo. Taip pat teismas akcentavo, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokių išimčių dėl 2 mėnesių termino skaičiavimo, jo pratęsimo ar atnaujinimo.

20.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog objektyviai nesant sąlygų (taip vadinamos faktinės sudėties (juridinių faktų)), kai jos tiesiogiai nurodytos teisės normoje, pastarojoje suformuluotos elgesio taisyklės taikymas yra negalimas ir neįmanomas. Tai reiškia, kad bet kokia teisės norma (elgesio taisyklė, t. y. dispozicija) gali būti taikoma konkrečių teisinių santykių subjektams tik esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms / sąlygoms, nurodytoms jos hipotezėje (žr., pvz., 2017 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1228-662/2017; kt.).

21.       Šiuo atveju pareiškėjas nei baigiantis Leidimų galiojimui, nei per 2 mėnesius pasibaigus Leidimų galiojimui, nepadavė prašymo dėl Leidimų pratęsimo ir prašė atsakovą atnaujinti 2 mėnesių terminą paduoti šį prašymą. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad 2 mėnesių terminas yra naikinamasis terminas ir pareiškėjas yra netekęs teisės kreiptis dėl Leidimų pratęsimo, be to, nei Medžioklės įstatyme, nei kitame teisės akte, reglamentuojančiame ginčo teisinius santykius, nėra įtvirtinta, jog terminas pateikti prašymui dėl Leidimo galiojimo pratęsimo gali būti atnaujintas. Teismas sutiko šia pozicija, nes nei Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, nei Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta nuostata, jog 2 mėnesių terminas gali būti pratęstas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ir / ar atsakovo veiksmais ar dėl kitų priežasčių. Kaip minėta, įstatymų leidėjas 2 mėnesių terminą paduoti prašymą pratęsti leidimo galiojimą įtvirtino kaip vieną iš būtinųjų sąlygų, kuriai esant gali būti pratęstas leidimo galiojimo terminas. Pareiškėjas šios sąlygos neįvykdė, t. y. nagrinėjamu atveju nėra vienos būtinosios elgesio taisyklės taikymą suponuojančios sąlygos, todėl atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir nesprendė klausimo dėl 2 mėnesių termino atnaujinimo.

22.       Teismas pareiškėjo argumentą, kad Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, Tvarkos 13 punkto nuostatos nedraudžia atsakovui spręsti klausimą atnaujinti terminą pratęsti Leidimo galiojimo terminą, nelaikė pagrįstu ir nurodė, jog viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose).

V.

23.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje
Nr. A-1664-520/2019. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

24.       Pareiškėjas teigia, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė tam tikras esmines aplinkybes, kurių nenustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. teismas išaiškino Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, jog leidimo gavėjas pasibaigus leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikia prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, tačiau akivaizdu, kad prašymas pratęsti leidimo galiojimą gali būti paduotas ir baigiantis galiojimo laikui. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad baigiantis Leidimų galiojimui pareiškėjas nepadavė prašymo dėl Leidimų pratęsimo, tačiau šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas taip pat nebuvo pasisakęs. Kadangi dėl šių aplinkybių nebuvo pasisakęs pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad jais pasisakys apeliacinės instancijos teismas ir tokiu būdu bus pažeista pareiškėjo teisę į apeliaciją. Taigi situacija, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis grindžiama aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės, kvalifikuotina pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pareiškėjas dar 2013 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl Leidimo pratęsimo. Nors minėtame rašte buvo įrašyta „2003-09-25“, jame turėjo būti įrašyta „2006-10-16“. Be to, pats atsakovas minėtą 2013 m. rugpjūčio 26 d. prašymą kvalifikavo kaip prašymą pratęsti 2006 m. spalio 16 d. išduotus Leidimąus Atsižvelgus į tai laikytina, kad pareiškėjas prašymą pratęsti 2006 m. spalio 16 d. išduotą Leidimą pateikė laiku.

25.       Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje visiškai neteisingai aiškino Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, neįvertino pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių ir argumentų. Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl situacijos, kai pats atsakovas pripažino, kad pareiškėjas dar 2013 m. prašė pratęsti Leidimus, galiojusius iki 2016 m. spalio 16 d., nevertino kaip baigiantis minėtų Leidimų galiojimo terminui pateikto prašymo jį pratęsti.

26.       Teismo aiškinimas, jog 2 mėnesių terminas yra naikinamasis terminas, būtų teisingas tik tokiu atveju, jei Medžioklės įstatyme būtų aiškiai pasakyta, kad pasibaigus minėtam 2 mėnesių terminui, prašymą atnaujinti praleistą terminą negali būti paduotas, tačiau to nėra nurodyta. Pareiškėjo nuomone, toks reguliavimas reiškia teisės spragą, kuri gali būti užpildoma teismo ad hoc. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį, turėjo teisės spragą užpildyti, konstatuodamas, kad jei Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytas 2 mėnesių terminas yra praleidžiamas dėl svarbių priežasčių, tai jis gali būti atnaujintas. Kadangi pareiškėjas terminą dėl Leidimų pratęsimo praleido dėl svarbių priežasčių (pirmininko ligos), todėl teismas privalėjo atnaujinti praleistą terminą. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netaikė teisės principų ir nesprendė dėl tariamo naikinamojo termino atnaujinimo, o tai yra esminis materialiosios teisės normų pažeidimas. Be to, atsakovas net ir po to, kai pasibaigė Leidimų galiojimo terminas (10 metų), elgėsi taip, lyg Leidimai būtų pratęsti.

27.       Nagrinėjamu atveju teismas be pagrindo netaikė protingumo, teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, vadovavosi vien formaliais pagrindais, taigi teismų praktika yra formuojama klaidinga linkme, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI.

28.       Pareiškėjas medžiotojų klubas „Ąžuolas“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje
Nr. A-1664-520/2019 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 8, 10 ir 12 punktų pagrindais.

29.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.).

30.       Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą

31.       Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, jog esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. P261-140/2011; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017).

32.       Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo 2013 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, kuriuo kreipėsi į atsakovą dėl Leidimų pratęsimo.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą argumentus dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, teisėjų kolegija pažymi, kad minėta aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, ji buvo nurodyta tiek pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde, todėl ji nelaikytina naujai paaiškėjusia pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą

34.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad procesas tuo pagrindu, jog sprendimas ar nutartis yra be motyvų, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-136/2014; kt.).

35.       Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime (nutartyje) išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

36.       Pažymėtina, jog ABTĮ 156 straipsnis, įtvirtinantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, nenustato, kad procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškus, jog byloje buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimas ar vertinimas. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.).

37.       Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių ir argumentų. Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtus argumentus, dėl kurių turėtų būti pripažinta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu, pirmiausia pažymi, kad vien tam tikrų apeliacinio skundo argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente, savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties turinys patvirtina, kad teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir detaliai ją aptarė. Nutartyje iš esmės pasisakyta dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių, kurios turi būti vertinamos, kai asmuo yra praleidęs terminą kreiptis dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pratęsimo, bei dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuotų aplinkybių, dėl kurių nebuvo sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

38.       Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010 ir kt.). Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

39.       Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. P602-71/2012; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018). Teismo padarytas esminis (akivaizdus) materialiosios teisės normų pažeidimas taip pat gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-662/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-492/2018).

40.       Pareiškėjo įsitikinimu, bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, kuri numato leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo pratęsimą. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad 2 mėnesių terminas yra naikinamasis.

41.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė pratęsti Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytą 2 mėnesių terminą ir šią išvadą pagrindė teismų praktika bei viešosios teisės principais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamų, sisteminį kilusiam ginčui taikytinų teisės normų bei faktinių aplinkybių aiškinimą. Šiuo atveju vien pareiškėjo pateikto alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl teismo pateikto aiškinimo klaidingumo, nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-69-602/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-442/2019). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

42.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

43.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Taigi šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

44.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra nurodęs jokio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio dokumento, priimto analogiško pobūdžio byloje, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Tai reiškia, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

45.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014).

46.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (buvusio atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius