Nr. DOK-2216

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18538-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 10 d. paduotu ieškovo J. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo netrukdyti atlikti kadastrinius matavimus. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį įpareigoti atsakovus leisti ieškovui ir jo pasirinktam matininkui įeiti į šalims priklausančią palėpę, esančią gyvenamajame name, ir atlikti palėpės kadastrinius matavimus.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ieškovo ir atsakovų 2007 m. sausio 24 d. sudarytą susitarimą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.193 straipsnį, reglamentuojantį sutarčių aiškinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 09-611/2019; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-365-403/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020), pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisės principus. Susitarimo aiškinimo rezultatas, kad susitarimu ieškovas ir atsakovai susitarė, kad ginčo pastoge, kuri šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudosis tik atsakovai, ne tik neatitinka susitarimo teksto, bylos faktinių aplinkybių, yra neteisingas ieškovui, bet ir prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymui bei Nekilnojamojo turto registro nuostatams.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį, pagal kurią kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, ir nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-701/2025 pateiktų išaiškinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-701/2025 perdavė apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susitarimą aiškino taikydamas subjektyvųjį aiškinimo metodą. Iš naujo bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas kasacinio teismo nutartyje pateikto išaiškinimo, susitarimą ir vėl aiškino taikydamas subjektyvųjį aiškinimo metodą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatas Jurius Petreikis, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jam ir grąžintinas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui Juriui Petreikiui (duomenys nesklebtini) 114 (vieno šimto keturiolikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1148 „Swedbank“, AB, kodas ZO40004.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                         Donatas Šernas

Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė