Administracinė byla Nr. eA-1050-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02312-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.4., 1.3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. S. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (15/6-12)21PR-40 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą ir priimti naują sprendimą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. (15/6-12)21PR-40 neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyta nė viena konkreti faktinė aplinkybė, susijusi su pareiškėju, kurios pagrindu būtų galima priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, t. y. ginčijamas sprendimas be motyvų. Sprendimas iš esmės priimtas remiantis tik formaliu teisės normų nurodymu bei Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. gegužės 17 d. išvada Nr. (15/6-12)13PR-40RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kurios turinys ginčijamame sprendime neatskleistas. Išvada su sprendimu Nr. (15/6-12)21PR-40 nepateikta. Pareiškėjas pažymi, kad po ginčijamo sprendimo priėmimo jis asmeniškai kreipėsi į Departamento Prieglobsčio reikalų skyrių dėl susipažinimo su jame nurodyta Išvada bei su visa pareiškėjo prieglobsčio suteikimo byla, tačiau atsakovas pareiškė, kad sprendimas dėl susipažinimo su byla bus priimtas po 20 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad jam ne tik užkertamas kelias susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu atsakovas priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)21PR-40, bet ir tinkamai per 14 dienų pareikšti skundą dėl šio sprendimo teismui.

Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdamas individualų administracinį aktą, jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, kurie reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarką, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu. Pasak pareiškėjo, ginčijamame sprendime padaryta visiškai nepagrįsta išvada, kad jo prašymo motyvai neatitinka tiek pabėgėlio statuso, tiek papildomos apsaugos suteikimo, nes įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei atmetus jo nurodytas aplinkybes, susijusias su jam iškelta baudžiamąja byla pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir (duomenys neskelbtini) BK) 275 straipsnį (Valstybinės paslapties išdavimas) ir 282 straipsnį (Neapykantos ar priešiškumo kurstymas, taip pat žmogaus orumo pažeminimas) bei (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos pareigūnų vykdomą jo persekiojimą, nustatyta, kad jo baimę lemia bendro pobūdžio informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir jo paties subjektyvus situacijos suvokimas bei prielaidos, o ne asmeninė patirtis. Su tokia išvada pareiškėjas nesutinka. Jo manymu, logiškai nesuvokiama, kaip pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas, už kurį jam gresia nuo 12 iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė, gali būti nelaikomas visiškai pagrįstu įrodymu egzistuoti realiai baimei. Pareiškėjas pažymi, kad akivaizdžią pareiškėjo baimę pagrindžia tai, jog jis skubiai pabėgo iš šalies, taip pat išvežė pačius artimiausius jam žmones dėl prieš juos vykdytų represijų, pavyzdžiui, 2014 m. birželio 5 d., apie 1.00 val. į namus, kuriuose buvo S. S. A. bei S. O. S., išdaužiant langą, buvo įmestas „Molotovo kokteilis“, dėl ko kilo gaisras ir buvo akivaizdžiai bei realiai pasikėsinta į pareiškėjo artimų žmonių (sutuoktinės ir jos tėvo) gyvybes. Kilmės valstybėje buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą dėl to, kad atliekant tyrimą nebuvo nustatyta asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, tapatybė. 2015 m. rugsėjo 28 d. 20.00 val. įvyko pakartotinis pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto (buto) padegimas, kuris viešame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas nuslepiant tikrąsias gaisro priežastis. Po įvykdytų pasikėsinimų į artimų asmenų gyvybes, pareiškėjas, bijodamas dėl besilaukiančios žmonos ir dar negimusio vaiko sveikatos ir gyvybės, t. y. realaus susidorojimo, pasirūpino, kad žmona gyventų Kipro Respublikoje. Oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad net 2015 m. rugsėjo 16 d. Kipro Respublikoje gimusi pareiškėjo duktė buvo registruota motinos pavarde, nes dėl galimos grėsmės vaiko gyvybei ar sveikatai pareiškėjo tėvystė, t. y. duomenys apie vaiko tėvą, Kipro Respublikos Limasolio gimimo aktų įrašų knygoje buvo panaikinti. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad pareiškėjas bijo ne tik dėl savo sveikatos ir gyvybės, bet ir dėl susidorojimo su jam pačiais artimiausiais žmonėmis.

Pareiškėjas nurodo, kad ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), paskutinius 4 metus atliko radikalius veiksmus, t. y. viešai skleidė žinią apie (duomenys neskelbtini) vykdomus veiksmus, pagrindinis tikslas buvo ir iki šiol yra kovoti prieš (duomenys neskelbtini) propagandą ir politinį režimą. Socialiniame tinklalapyje „Vkontakte“ bei pačioje (duomenys neskelbtini) viešai aiškino žmonėms, jog (duomenys neskelbtini) žiniasklaida užsiima propaganda, klaidina žmones. Minėti faktai pagrindžiami 2016 m. birželio 2 d. antstolės B. P. faktinių aplinkybių protokole. Pareiškėjas dėl savo įsitikinimų nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) sukilime, kuriame jam teko susidurti su (duomenys neskelbtini) specialiųjų pajėgų būriu „Alfa“, kuris dalyvavo susišaudyme kartu su (duomenys neskelbtini) kariais. Dėl visų šių veiksmų (duomenys neskelbtini), siekdama susidoroti su pareiškėju, pareiškė kaltinimus pagal (duomenys neskelbtini) BK 275 straipsnį bei 282 straipsnį dėl pareiškėjo aktyvaus veikimo prieš (duomenys neskelbtini) prezidento vykdomą teisinį, politinį režimą, kuris, pareiškėjo nuomone, pažeidžia esmines žmonių teises ir laisves.

2014 m. pareiškėjui įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), jis buvo sustabdytas griežtai ir žiauriai apklausai, visus duomenis užrašinėjo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir FSB) pareigūnas. Pagrindiniai klausimai buvo apie tai, kaip pareiškėjas vertina savo veiksmus (duomenys neskelbtini), ką pareiškėjas darė ir ar mano, kad jo veiksmai reikalingi (duomenys neskelbtini) liaudžiai. Po apklausos pareiškėją įspėjo, kad FSB organai (pareigūnai) gali per dvi dienas atvykti ir jį suimti. Pareiškėjui skubiai išvykus iš (duomenys neskelbtini) per Baltarusiją iš šalies, po 1 dienos prasidėjo specialiųjų tarnybų aktyvūs veiksmai: pirmiausiai, keturiese ėmė ieškoti pareiškėjo pas motiną, po kelių dienų tie patys asmenys pasirodė pas sutuoktinę bei ėmė grasinti, jog gali kilti nenumatytų problemų, o po kelių dienų grasinimai išsipildė: per langą buvo įmestas „Molotovo kokteilis“, kilo gaisras, dar po kelių dienų nunuodijo šunį. Po to, jie pradėjo vaikščioti į pareiškėjo motinos darbą, kuri dirba ligoninėje, ir ligoninės vyriausiajam gydytojui ėmė pasakoti, kad jos sūnus, t. y. pareiškėjas, yra teroristas, nacionalistas, dalyvavęs (duomenys neskelbtini) sukilime. Paskui mamai paskambino ir pranešė, kad jos sūnui užvesta baudžiamoji byla pagal (duomenys neskelbtini) BK 275 ir 282 straipsnius. Pareiškėjas, bėgdamas nuo politinio persekiojimo ir bijodamas susidorojimo, atvyko į Lietuvą, iš sugebėtų išsivežti lėšų nusipirko namą (taigi neprašo išlaikymo iš Lietuvos Respublikos, nes yra darbingo amžiaus ir tiek gyvendamas (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) buvo gerai finansiškai apsirūpinęs; visą laiką sunkiai dirbo ir stengėsi sukurti kuo geresnes sąlygas gyventi ne tik sau, bet ir padėdamas artimiems žmonėms, todėl ir dabar gali pats save išlaikyti), daugiau negu metus nebuvo grįžęs į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į Lietuvą atvyko dėl to, kad būnant (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi delegacija iš Lietuvos su prezidente D. Grybauskaite ir pažadėjo, kad visiems kovotojams, protestuotojams bus užtikrinta apsauga nuo (duomenys neskelbtini) vykdomų veiksmų, t. y. susidorojimu su tokiais asmenimis, koks yra pareiškėjas. Pareiškėjui atvykus į Lietuvą jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir paimti visi asmens dokumentai. Šiuo metu pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) piliečio, paso galiojimas yra pasibaigęs, kitų dokumentų, kurių pagrindu galėtų legaliai gyventi Lietuvoje, t. y. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi. Pareiškėjas dėl pasibaigusio paso galiojimo bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes iš karto bus sulaikytas ir nepagrįstai apkaltintas bei pasodintas į kalėjimą. Pareiškėjui buvo pasakyta, kad būtina jį „pasodinti“ į kalėjimą tam, kad būtų parodyta (duomenys neskelbtini) žmonėms apie tokius teroristus kaip pareiškėjas.

Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniais, VAĮ 8 straipsniu, jo 1 ir 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl VAĮ 8 straipsnio reikalavimų (administracinės bylos Nr. A822-334/2010, Nr. A438-1116/2010, Nr. A-1750-525/2015, Nr. A822-1440/2014, Nr. A662-839/2014, Nr. A756-420/2009, Nr. A602-827/2014 ir kt.).

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra nepagrįstas, atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, visos faktinės aplinkybės, individuali argumentacija, įrodymai, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme įtvirtintų prieglobsčio suteikimo pagrindų, yra nurodyti Išvadoje, kurios pagrindu, siekiant išlaikyti konfidencialumą, priimtas skundžiamas sprendimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas Nr. (15/6-12)21PR-40 neatitinka administracinio akto reikalavimų. Pagal Įstatymo 68 straipsnio 1 dalį informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra įslaptinama pagal įstatyme nustatytą tvarką ir ji negali būti atskleista ar kaip nors viešinama. Siekdamas išlaikyti konfidencialumą, Departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 76 punktu, parengė motyvuotą išvadą, kuri, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos administravimo procedūras, turi slaptumo žymą „Riboto naudojimo“. Remiantis LVAT praktika, VAĮ nenustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti pateiktas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Galimybę sprendime įvardyti konkrečias aplinkybes, aprašyti atliktą šių aplinkybių vertinimą bei su sprendimu pateikti įslaptintos išvados kopiją taip pat riboja ir imperatyvūs Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimai. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 30 punktą tarnybos paslaptį gali sudaryti informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, o pagal 46 straipsnį asmuo už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą arba kitus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus atsako teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, kai prieglobsčio prašytojas raštu sutinka, kad įslaptinta informacija būtų atskleista jo nurodytiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims, tai gali būti padaryta, laikantis įslaptintos informacijos administravimo procedūrų, t. y. pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantys asmenys turėjo raštu kreiptis į Departamentą, prašydami leisti jiems susipažinti su pareiškėjo asmens byla, kartu su raštu turėjo pateikti rašytinį pareiškėjo sutikimą, kad įslaptinta informacija būtų atskleista jo nurodytiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims, bei dokumentą, kuriame patvirtinama teisininkų teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Departamente iš pareiškėjui atstovaujančių asmenų nebuvo gautas joks prašymas leisti susipažinti su pareiškėjo asmens byla. Departamente 2016 m. gegužės 25 d. gautas tik paties pareiškėjo prašymas išduoti jam jo asmens bylą. Departamentas 2016 m gegužės 30 d. rašte (įsakymas parengtas per 2 dienas, o ne per 20 dienų, kaip teigia pareiškėjas) informavo pareiškėją, kad jo asmens byloje esanti informacija yra įslaptinta, todėl jam gali būti išduotos tik dokumentų, kurie nepažymėti slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ kopijos. Pareiškėjui rašte paaiškinta, kad jis kartu su savo advokatu gali atvykti į Departamentą ir susipažinti su visais dokumentais (nedarant jų kopijų), esančiais asmens byloje, rašte taip pat buvo nurodyta, kad gavus pareiškėjo prašymą išslaptinti asmens byloje esančius dokumentus, Departamento rengti ir įslaptinti dokumentai, pažymėti slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Departamento specialiosios ekspertų komisijos sprendimu, įvertinus prašyme pateiktus motyvus, gali būti išslaptinti. Įvertinęs nuodytas aplinkybes, atsakovas mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka teisės normų reikalavimus, nes buvo priimtas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus tokiam sprendimui priimti, o teiginiai apie trukdymą susipažinti su Išvada bei kitais asmens byloje esančiais dokumentais neatitinka tikrovės, nes Departamentas, kuris yra valstybės institucija, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos administravimo procedūras, reikalavimų, kurie privalomi ir taikomi visiems fiziniams bei juridiniams asmenims vienodai. Pareiškėjo atstovai (profesionalūs teisininkai), kurių pareiga yra atstovauti ir ginti pareiškėjo interesus, galėjo ir turėjo kreiptis į Departamentą, siekdami išsiaiškinti, kokia yra susipažinimo su prieglobsčio procedūros metu surinktais dokumentais tvarka (ši tvarka pareiškėjui detaliai paaiškinta raštu) ir imtis atitinkamų veiksmų, kad tai būtų padaryta.

Pareiškėjas skunde pateikia aplinkybes, kurios, jo teigimu, įrodo, kad jo baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą kilmės valstybėje visiškai pagrįsta. Tačiau skunde nurodytos faktinės aplinkybės buvo ištirtos ir įvertinos Departamente, prieš priimant sprendimą Nr. (15/6-12)21PR-40, visa Departamente atlikto tyrimo medžiaga ir jos vertinimas pateikti Išvadoje. Be to, Išvadoje esanti informacija yra įslaptinta, todėl atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo atstovai tinkamai nepateikė įrodymų, kad jie turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija, Departamentas neturi teisės jos atskleisti atsiliepime. Departamente nebuvo vertinama tik skundo 16 priedo medžiaga, nes pareiškėjas jos nepateikė Departamentui prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojas įgyja pareigą kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas nagrinėtas 6 mėnesius, šis terminas, informavus pareiškėją ir gavus jo sutikimą, buvo pratęstas dar beveik 2 savaitėms, nes Departamentas, net ir pažeisdamas nustatytą tvarką, įvykdė savo pareigas ir sudarė sąlygas pareiškėjui jo paties prašymu teikti visus įmanomus dokumentus ir paaiškinimus, kad būtų galima priimti objektyvų sprendimą, nustatant pareiškėjui iškilusios grėsmės pagrįstumą. Visi pareiškėjo pateikti dokumentai, paaiškinimai pateikti iki 2016 m. gegužės 17 d., t. y. iki sprendimo Nr. (15/6-12)21PR-40 priėmimo dienos, buvo prijungti prie jo asmens bylos ir tinkamai išnagrinėti bei įvertinti. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas, paprašytas pateikti informaciją, esamą socialiniame tinklalapyje „VKontakte“, nurodė, kad jis negali jos pateikti, nes buvo pašalinta paskyra iš „VKontakte“ puslapio (2016 m. sausio 29 d. apklausa). Atsižvelgęs į šią informaciją, Departamentas prašo teismą šios medžiagos nevertinti, nes gali būti vertinama tik tai, kas buvo pateikta iki priimant skundžiamą sprendimą. Be to, Departamente peržiūrėjus pareiškėjo pateiktus socialinio tinklalapio „VKontakte“ puslapius su nuotraukomis, kuriose matyti žmonės, gatvės vaizdai, (duomenys neskelbtini) simbolika, darytina išvada, kad nė vienoje iš šių nuotraukų negalima atpažinti paties pareiškėjo; pateiktos nuotraukos yra be konteksto, nes nėra jokių komentarų, kurie leistų suprasti nuotraukas įkėlusio asmens požiūrį į nuotraukose vaizduojamus įvykius, vaizdus, todėl savaime šios nuotraukos neturi jokios įrodomosios galios, patvirtinančios, pareiškėjo teigimu, jam tariamai gresiantį persekiojimo pavojų.

Be to, pareiškėjas skunde nurodo neaktualią Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies redakciją. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė 2015 m. lapkričio 3 d., todėl nagrinėjant jo prašymą, taikyta nuo 2015 m. kovo 1 d. įsigaliojusi Įstatymo redakcija, pagal kurią papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas; yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino atsakovo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (15/6-12)21PR-40 bei įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą ir priimti naują sprendimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) pasą ir Leidimą laikinai gyventi Nr. LT7356444, galiojantį iki 2015 m. lapkričio 6 d. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. prašyme prašė pasibaigus galioti leidimui laikinai gyventi leisti toliau gyventi dabartinėje gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) g. 37, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.

Teismas pažymėjo, kad minėtame prašyme pareiškėjas, be kita ko, nurodė šias aplinkybes: kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ten gimė ir užaugo, įgijo aukštąjį medicinos išsilavinimą; gyvendamas savo šalyje važiavo uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), ten dirbo apie 6 metus ir per tą laikotarpį susirado draugų ir pažįstamų, su kuriais nuolat palaiko ryšius; (duomenys neskelbtini) prasidėjus neramumams, pareiškėjas dalyvavo ten vykusiame (duomenys neskelbtini), taip išreikšdamas savo politines pažiūras bei palaikydamas (duomenys neskelbtini) piliečių valią dėl valdžios sistemos pakeitimo, kovos su korupcija bei noro sustiprinti santykius su Europa; pareiškėjas asmeniškai matė (duomenys neskelbtini) specialaus padalinio „Alfa“ kovotojus (duomenys neskelbtini), kurie dalyvavo susišaudymuose kartu su (duomenys neskelbtini) kovotojais; jam buvo nepriimtina (duomenys neskelbtini) prezidento vykdoma politika (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, todėl gimtojoje šalyje aktyviai stengėsi žmonėms atskleisti tikrąją padėtį bei įtikinti, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė per visuomenės informacijos priemones skleidžia klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, pateikdama šališkus argumentus bei darydama įtaką, kad sukurtų norimą ir valdžiai palankų auditorijos požiūrį; pareiškėjas aktyviai pasisakė prieš (duomenys neskelbtini) ekspansinius tikslus, prieš smurtą bei prievartą, vykdomą prieš (duomenys neskelbtini) piliečius, siekiančius gyventi suverenioje ir nepriklausomoje valstybėje. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. kovo 5 d. buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini), nes buvo persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų, konkrečiai dėl pasisakymų prieš (duomenys neskelbtini) invaziją į (duomenys neskelbtini); iš pažįstamų sužinojo, kad FSB juo domisi, ketina su juo susidoroti kaip su politiniu priešu, kuris per daug aktyviai reiškiasi prieš planuojamą valdžios politiką (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; bijodamas gresiančio susidorojimo, jis išvyko iš šalies per Baltarusiją ir 2014 m. gegužės mėnesį atvyko į Lietuvą; praėjus dienai po pareiškėjo išvykimo, pas jo motiną lankėsi (duomenys neskelbtini) oficialiųjų tarnybų darbuotojai, klausinėjo, kur yra pareiškėjas; po keleto dienų tie patys asmenys lankėsi pareiškėjo namuose, grasino jo sugyventinei, reikalaudami išduoti pareiškėjo buvimo vietą; norint dar labiau įbauginti pareiškėją ir jo artimuosius, po kelių dienų pro pareiškėjo namų langą buvo įmestas „Molotovo kokteilis“, o dar po kelių dienų artimieji rado nunuodytą šunį; pareiškėjo mama jam pranešė, kad (duomenys neskelbtini) tarnybų darbuotojai apsilankė net jos darbe, klausinėdami apie pareiškėją, šmeiždami, nuteikdami ligoninės vadovybę prieš ją, kaip tautos nusikaltėlio motiną, kurios sūnus kovojo kartu su teroristais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo iškeltos kelios bylos pagal (duomenys neskelbtini) BK 275 ir 282 straipsnius dėl nacionalinės priešpriešos kurstymo, todėl akivaizdu, jog tokie (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmai aiškiai išreiškia priešišką valdžios nusiteikimą prieš pareiškėją, dėl ko kyla reali grėsmė tiek jo, tiek jo artimųjų laisvei ar net gyvybei. Susiklosčius tokioms aplinkybėms iš (duomenys neskelbtini) turėjo išvykti ir pareiškėjo sugyventinė, kuri laukėsi jų vaiko; šiuo metu ji apsistojusi Kipre su bendra dukra, gim. 2015 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjo dukra buvo registruota mamos pavarde, pareiškėjas, bijodamas dėl jos saugumo, galimo persekiojimo ar susidorojimo kaip su vienu iš pareiškėjui artimiausių žmonių, nusprendė dokumentuose nenurodyti savo pavardės bei giminystės ryšių su savo vaiku. Pareiškėjas atvykęs į Lietuvą įsteigė UAB „Botera“, kurios vardu už pinigines lėšas, kurias pareiškėjas galėjo išsivežti iš (duomenys neskelbtini), įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) g. 37, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kuriame gyvena iki šiol. Pareiškėjui 2014 m. lapkričio 6 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7356444. Pareiškėjas nuo to laiko nebuvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), nors ten liko jo namai, mama, ten palaidotas tėvas, bet pareiškėjas žino ir bijo, kad jam grįžus jis bus nužudytas arba pripažintas kaltu dėl nepagrįstai jam inkriminuojamų veikų vien dėl politinių įsitikinimų, kurie nesutampa su (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdoma užsienio politika bei skleidžiama propaganda, neatitinkančia tikrosios situacijos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareigūnas, pranešęs pareiškėjo mamai apie prieš pareiškėją pradėtas bylas, be jokių užuolankų pareiškė, kad pareiškėjas bus įkalintas, kur su juo, kaip su tautos priešu, susidoros kaliniai.

Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu nurodė: jis yra (duomenys neskelbtini), stačiatikis, (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini) g. 37, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.; karinės patirties neturi, netarnavo kariuomenėje, tačiau turi leitenanto laipsnį; ginklus ėmė išmanyti ir išmoko valdyti (duomenys neskelbtini), savanorių organizacijoje; gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini), taip pat moka (duomenys neskelbtini) k., anglų k. (mokyklos lygio); turi aukštąjį verslo vadybos ir verslo išsilavinimą, paskutiniu metu užsiima asmeniniu verslu, turi įmonę Lietuvoje UAB „Botera“, kuri apklausos metu nevykdė veiklos; į Lietuvą atvyko teisėtai lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 2 d.; atvykimo tikslas – norėjo pirkti sau gyvenamąjį namą; iš kilmės valstybės išvyko 2014 m. gegužės 2 d., nes kilo problemų su teisėtvarkos atstovais, pareiškėjas buvo įspėtas; pareiškėjo tikslas – pasilikti Lietuvoje; (duomenys neskelbtini) atliekamas tyrimas pagal (duomenys neskelbtini) BK 282 straipsnį (nesantaikos kiršinimas) ir 275 straipsnį (valstybės išdavimas), pareiškėjas persekiojamas dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini), dėl to, kad kovojo prieš (duomenys neskelbtini) propagandą (duomenys neskelbtini); pareiškėjas negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes bus nužudytas arba bus uždarytas kalėjime; išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) turėjo užsienio pasą su Lietuvos viza; į (duomenys neskelbtini) grįžti nepageidauja; iki 2015 m. lapkričio 6 d. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus specialistas 2015 m. lapkričio 4 d. išvadoje Nr. (15/6-12) 19PR-193 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“ pasiūlė suteikti pareiškėjui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, išduoti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą, leisti apsigyventi pareiškėjui jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi, 76 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 78 straipsniu, 79 straipsnio 2 dalimi, Tvarkos aprašo 5, 17, 17.4, 18, 21, 24 ir 28 punktais, atsižvelgdamas į Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus išvadą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“, 2015 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr. (15/6-12) 15PR-193 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“ nusprendė suteikti pareiškėjui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, išduoti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą, leisti apsigyventi pareiškėjui jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini) g. 37, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 5-S(S)-109(RN) „Dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. (21)-8RN-865(RN) „Dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo“ nurodė, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

Departamente 2016 m. sausio 29 d. vyko pareiškėjo prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo apklausa. Teismas pažymėjo, kad apklausos pradžioje pareiškėjui priminta, kad dar iki šios apklausos jo buvo paprašyta pateikti visus įmanomus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Toliau pirmosios instancijos teismas pacitavo minėtą apklausos protokolą bei 2016 m. sausio 29 d. prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo priedą (užsieniečio asmens bylos b. l. 54–60, 61–62).

Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2016 m. vasario 5 d. sprendime Nr. (15/6-12) 43PR-12 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino pratęsimo“ nusprendė pratęsti pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvoje nagrinėjimo terminą iki 2016 m. gegužės 5 d. ir pakeisti pareiškėjui išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2016 m. kovo 30 d. rašte Nr. S2-155RN „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. Š.“, be kita ko, nurodė, kad neturi informacijos apie šį (duomenys neskelbtini) pilietį, siekiantį gauti politinį prieglobstį Lietuvoje; atkreiptinas dėmesys, kad paskutiniu metu (duomenys neskelbtini) veikiantys pilietinės visuomenės aktyvistai ir kiti (duomenys neskelbtini) vykdomos vidaus ir užsienio politikos atžvilgiu kritiškai nusiteikę asmenys ar organizacijos susiduria su vis didesniu oficialios valdžios dėmesiu ir apribojimais jų veiklai, jiems taikomos įvairios administracinės priemonės, vis dažniau – ir baudžiamasis persekiojimas; Ministerijos nuomone, Departamento rašte pateikta pareiškėjo nurodyta informacija apie aplinkybes, dėl kurių jis siekia gauti politinį prieglobstį Lietuvoje, sukuria prielaidas manyti, kad pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini) gali kilti grėsmė jo saugumui.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2016 m. balandžio 26 d. rašte Nr. 19-787 „Dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo“ nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 26 d. atlikta papildoma apklausa, kad pareiškėjas galėtų patikslinti nurodytas aplinkybes bei kad atsakytų į papildomus klausimus. Teismas pacitavo minėtos papildomos apklausos protokolą (asmens byla, b. l. 63–66).

Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. gegužės 17 d. išvadoje Nr. (15/6-12)13PR-40RN pasiūlyta: nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai neatitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų; nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra priežasčių jam taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį; informuoti pareiškėją apie teisę apskųsti sprendimą, priimtą Išvados pagrindu.

Migracijos departamento vadovė, vadovaudamasi Įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2015 m. gruodžio 1 d.) 86 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 87 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 83 straipsniu, 136, 138 straipsniais Tvarkos aprašo 65, 76.4 ir 79 punktais, remdamasi Išvada, 2016 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. (15/6-12)21PR-40 nusprendė:

1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Departamente įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei atmetus jo nurodytas aplinkybes, susijusias su jam iškelta baudžiamąja byla pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 275 ir 282 straipsnius bei (duomenys neskelbtini) federalinės saugumo tarnybos pareigūnų vykdomą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjo baimę lemia bendro pobūdžio informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir jo paties subjektyviu situacijos suvokimu bei prielaidomis, o ne asmenine patirtimi, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo baimė patirti jo nurodytus veiksmus (baudžiamąjį persekiojimą) nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių, įtikinamų individualus pobūdžio aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis dėl savo įsitikinimų ir veiklos (duomenys neskelbtini) buvo, yra arba, grįžęs į kilmės valstybę, bus persekiojamas baudžiamąja tvarka. Atsižvelgus į tai, „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje;

2) nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes nėra priežasčių pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių, įtikinamų individualus pobūdžio aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis buvo, yra arba, grįžęs į kilmės valstybę, bus persekiojamas baudžiamąja tvarka. Pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės turėtų būti vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Departamento informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Pareiškėjui sprendimas Nr. (15/6-12)21PR-40 pasirašytinai įteiktas 2016 m. gegužės 20 d.

Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas 2016 m. gegužės 20 d. sprendime Nr. (15/6-12) 34PR-22 „Dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo pakeitimo“ nusprendė pakeisti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą, kurio galiojimas – iki 2016 m. rugpjūčio 20 d.

Antstolė B. P., vadovaudamasi Antstolių įstatymo nuostatomis bei pareiškėjo, atstovaujamo advokatės A. P., 2016 m. birželio 2 d. prašymu užfiksuoti kliento nuodytas faktines aplinkybes socialiniame tinklalapyje „VKontakte“ (www.vk.com), 2016 m. birželio 2 d. nuo 17.45 val. iki 18.00 val. (dar 1 val. 15 min. skirta Protokolo surašymui ir techniniam Protokolo parengimui) savo kontoros kompiuteryje užfiksavo interneto puslapyje www.vk.com sukurtame profilyje „Stuntteam Stuntteam“ viešai prieinamoje paskyroje esančią informaciją, konstatavimo momentu nustatyta, kad paskutinis informacijos skelbimas minėtame socialiniame profilyje „Stuntteam Stuntteam“ buvo vykdomas 2014 m. kovo 20 d.; pareiškėjo prašymu buvo fiksuota tik ta informacija, kurią nurodė pareiškėjas (protokolo 1 priedas, 3–22 l.) (žr. 2016 m. birželio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 171-16-33).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. S. prašo teismą panaikinti Departamento 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (15/6-12)21PR-40 bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jo bylą ir priimti naują sprendimą. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. spalio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A756‑422/2009; 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-686/2010). Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (LVAT 2009 m. spalio 22 d. sprendimas adm. byloje Nr. A822-1226/2009).

Byloje nustatyta, kad, nors Departamentas siuntė dokumentus pareiškėjui (asmens byla, b. l. 131), tačiau šių dokumentų pareiškėjas, esą, negavo, jo atstovė advokatė su jais nesusipažino, todėl, esą, yra pažeista pareiškėjo teisė efektyviai, o ne menamai, gintis. Teismas atmeta tokius pareiškėjo argumentus kaip visiškai nepagrįstus, nes pareiškėjui dar 2015 m. lapkričio 3 d. buvo pasirašytinai išaiškinta, jog jis, prašydamas prieglobsčio, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba (asmens byla, b. l. 5), atitinkamai, turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nuosekliai teigė, jog jį (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos galimai persekioja ir dėl to, jog yra užsiregistravęs interneto tinklalapyje „VKontakte“ (www.vk.com), kuriame kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią. Departamentas šių aplinkybių netyrė, jų nenagrinėjo, nors tokios aplinkybės iš tikrųjų buvo: antstolė B. P., vadovaudamasi Antstolių įstatymo nuostatomis bei pareiškėjo, atstovaujamo advokatės A. P., 2016 m. birželio 2 d. prašymu užfiksuoti kliento nuodytas faktines aplinkybes socialiniame tinklalapyje „VKontakte“ (www.vk.com), 2016 m. birželio 2 d. nuo 17.45 val. iki 18.00 val. (dar 1 val. 15 min. skirta Protokolo surašymui ir techniniam Protokolo parengimui), savo kontoros kompiuteryje užfiksavo interneto puslapyje www.vk.com sukurtame profilyje „Stuntteam Stuntteam“ viešai prieinamoje paskyroje esančią informaciją, konstatavimo momentu nustatyta, kad paskutinis informacijos skelbimas minėtame socialiniame profilyje „Stuntteam Stuntteam“ buvo vykdomas 2014 m. kovo 20 d.; pareiškėjo prašymu buvo fiksuota tik ta informacija, kurią nurodė pareiškėjas (protokolo 1 priedas, 3–22 lapai) (žr. 2016 m. birželio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 171-16-33). Vadinasi, skundžiamas sprendimas yra priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl yra naikintinas.

Tenkinus pareiškėjo prašymą panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (15/6-12)21PR-40, tenkintinas ir išvestinis prašymas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą ir priimti naują sprendimą.

III.

Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ginčijamą sprendimą teismas grindė vienintele aplinkybe – tuo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių, kad, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos jį galimai persekioja dėl to, kad jis yra užsiregistravęs interneto tinklalapyje „VKontakte“, kuriame kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią. Taigi, teismo nuomone, Departamento 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, t. y. prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Su tokia teismo išvada atsakovas nesutinka, nes Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos prieglobsčio prašytojo pareigos, o pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojas privalo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių, bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Vadovaujantis šia Įstatymo nuostata, pareiškėjas turėjo pareigą Departamentui jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus, tačiau ne tik neįvykdė šios savo pareigos, bet ir apklausos metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl savo paskyros interneto tinklalapyje „VKontakte“. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad Migracijos departamentas netyrė aplinkybių, susijusių su interneto tinklalapyje „VKontakte” sukurtame profilyje „Stuntteam Stentteam“ viešai prieinamoje paskyroje esančia informacija, tačiau ignoravo faktinę aplinkybę, kad 2016 m. sausio 29 d. vykusios pareiškėjo apklausos metu, Departamento valstybės tarnautojai paprašius pateikti informaciją, esamą pareiškėjo socialiniame tinklalapyje „VKontakte”, pareiškėjas nurodė, kad jis negali to padaryti, kadangi pašalino visą savo paskyrą iš „VKontakte“ puslapio (šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo asmens byloje esantis apklausos įrašas, klausyti nuo 28 min. 36 s.). Vadinasi, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nagrinėti aplinkybės, kuri, paties pareiškėjo teigimu, neegzistavo (pareiškėjas nurodė, kad jo paskyra pašalinta ir jokios nuorodos jis pateikti negali). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad teismas formaliai išnagrinėjo bylą, nevertino Departamento atlikto išsamaus tyrimo rezultatų, o ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis vien tik aplinkybėmis, kurios objektyviai Departamento negalėjo būti vertinamos ir atsakovui iki ginčijamos sprendimo priėmimo nebuvo pateiktos (jos atsirado tik pareiškėjui pateikus 2016 m. birželio 3 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui).

Antra, Migracijos departamente peržiūrėjus pareiškėjo kartu su skundu pateiktus socialinio tinklalapio „VKontakte” puslapius su nuotraukomis, kuriose matosi žmonės, gatvės vaizdai, (duomenys neskelbtini) simbolika, padaryta išvada, kad nei vienoje iš šių nuotraukų negalima atpažinti paties pareiškėjo (atpažinti pareiškėjo negalima ir pagal jo paskyros pavadinimą „Stuntteam Stuntteam“). Pateiktos nuotraukos yra be konteksto, nes nėra jokių komentarų, kurie leistų suprasti nuotraukas įkėlusio asmens požiūrį į nuotraukose vaizduojamus įvykius, vaizdus, šiame profilyje taip pat nebuvo paskelbta jokia informacija, kurią būtų galima priskirti „(duomenys neskelbtini) valdžios kritikai“, todėl, Departamento nuomone, savaime šios nuotraukos neturi jokios įrodomosios galios, patvirtinančios, pareiškėjo teigimu, jam tariamai gresiantį persekiojimo pavojų.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas turėjo pareigą Departamentui teikti visą jo turimą informaciją, reikšmingą jo prašymo išnagrinėjimui. Atsakovas pareiškėjui suteikė visas galimybes šią pareigą įvykdyti (buvo atlikta ne viena pareiškėjo apklausa), tačiau pareiškėjas dėl jam vienam žinomų priežasčių šios savo pareigos neįvykdė. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas 6 mėnesius, ir šis terminas pareiškėjo informuotu sutikimu buvo pratęstas dar beveik 2 savaitėms, taigi Migracijos departamentas įvykdė savo pareigas ir sudarė sąlygas pareiškėjui, jo paties prašymu, teikti visus įmanomus dokumentus ir paaiškinimus, kad būtų galima priimti objektyvų sprendimą, įvertinant pareiškėjui iškilusios grėsmės pagrįstumą. Visi pareiškėjo pateikti dokumentai, paaiškinimai pateikti iki 2016 m. gegužės 18 d. buvo prijungti prie jo asmens bylos ir tinkamai išnagrinėti bei įvertinti. Taigi visi teiginiai, susiję su interneto tinklalapyje „VKontakte” pareiškėjo skelbiama informacija, Departamento nuomone, vertintini išimtinai kaip pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija ir neturi nei įrodomosios galios, patvirtinančios, pareiškėjo teigimu, jam tariamai gresiantį persekiojimo pavojų, nei sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Departamento sprendimą.

Sprendime teismas atkreipė dėmesį, kad „pareiškėjas nuosekliai teigė, jog jį (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos galimai persekioja ir dėl to, jog yra užsiregistravęs interneto tinklalapyje „VKontakte“ <...>, kuriame kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią. Migracijos departamentas šių aplinkybių netyrė, jų nenagrinėjo, nors tokios aplinkybės iš tikrųjų buvo <..>“. Taigi, teismas konstatavo, kad „iš tikrųjų buvo“ šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės: 1) kad jis yra užsiregistravęs interneto tinklalapyje „VKontakte“; 2) kad savo paskyroje jis kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią; 3) kad jį persekioja (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos. Atsižvelgus į tai, kad tokią išvadą teismas padarė vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas įrodė paskyros „VKontakte“ turėjimo faktą, nors tai savaime nepatvirtina nei kritikos (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu fakto, nei tuo labiau (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų vykdomo persekiojimo fakto, manytina, kad teismo teiginys, jog „tokios aplinkybės iš tikrųjų buvo“, t. y. faktiškai konstatavimas, kad vien „VKontakte“ paskyros turėjimas savaime įrodo persekiojimo faktą, yra nesuprantamas ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar logikos normomis. Šiuo aspektu apeliantas pažymi, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį pagrindinė Migracijos departamento užduotis – įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma „persekiojimu“. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį, Departamentas, išsamiai įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje žala negresia. Atitinkamai, nustačius, kad pareiškėjui negresia žala kilmės valstybėje, yra netikslinga ir nelogiška vertinti priežastis, dėl kurių galimai atsirado ši neegzistuojanti grėsmė. Būtent tokia logika ir tokiu skirtingų „pabėgėlio“ sąvokos elementų atskyrimu yra grindžiama Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro siūloma prieglobsčio prašymo motyvų vertinimo ir sprendimo argumentacijos struktūra. Teismas savo sprendime nekonstatavo, kad Departamentas būtų nepagrįstai nustatęs, jog pareiškėjui kilmės valstybėje negresia jokia žala, prilygstanti „persekiojimui“, taigi su šia Departamento išvada teismas de facto sutiko. Tačiau, nepaisant to, skundžiamą sprendimą teismas grindė paties pareiškėjo teiginiu, jog jį (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos galimai persekioja ir dėl to, jog yra užsiregistravęs interneto tinklalapyje „VKontakte“, kuriame kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią. Vertinant šį teiginį viso pareiškėjo pasakojimo kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjas tokiu būdu daro prielaidą, kad jo atžvilgiu tariamai vykdomas persekiojimas „galimai“ yra susijęs su jo pasisakymais „VKontakte“. Šiuo aspektu atsakovas pakartotinai pabrėžia, kad prašymo nagrinėjimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjui negresia „persekiojimas“, ir ši Migracijos departamento išvada pirmosios instancijos teismo sprendime paneigta ar net pagrįstai kvestionuojama nebuvo, taigi tai laikytina nustatytu ir įrodytu faktu. Tokiu būdu bet kokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios „galimai“ yra susijusios su jam negresiančiu persekiojimu, neturi jokios įrodomosios galios, nebent jos savo turiniu ar pobūdžiu turėtų įtaką persekiojimo grėsmės vertinimui. Įvertinus ir apibendrinus viską, kas išdėstyta, konstatuotina, kad „VKontakte“ paskyros turėjimo faktas (o tik tiek ir buvo nustatyta) neturi jokios įtakos Departamento sprendimo pagrindimui, o būtent faktui, kad pareiškėjui kilmės valstybėje persekiojimas negresia.

Pareiškėjas A. S. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo manymu, apeliantas nukreipdamas dėmesį į vienintelę aplinkybę bei ją sureikšmindamas, siekia nuginčyti sprendime pagrįstai padarytą (ir ne vienintelę) išvadą, kad dėl pareiškėjo, užsiregistravusio interneto tinklalapyje „VKontakte“, pateiktos informacijos Migracijos departamentas netyrė, nenagrinėjo, nors tokios aplinkybės iš tikrųjų buvo. Šias aplinkybes atsakovas iš esmės pripažino tiek nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pateikdamas 2016 m. birželio 22 d. atsiliepimą į skundą, t. y. atsakovas pripažino, kad jis turėjo gautą iš pareiškėjo informaciją apie viešai egzistuojantį interneto tinklalapį „VKontakte“. Savo neveikimą atsakovas teisino tuo, kad prieglobsčio prašymo metu pareiškėjas, paprašytas pateikti informaciją, esamą socialiniame tinklalapyje „VKontakte“, nurodė, kad jis negali jos pateikti, nes buvo pašalinta paskyra iš „VKontakte“ puslapio. Įstatymo 83 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 2 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu. Pažymėtina, jog teismo sprendime nurodyta, jog atsakovo minimos apklauso metu pareiškėjas nurodė, kad „savo pažiūrų ir pasisakymų per interneto puslapius, socialinius tinklus nereiškė, tik vieną kartą socialiniame tinklapyje „VKontakte“ įkėlė vaizdo medžiagą apie įvykius (duomenys neskelbtini) ir pasakė keletą frazių (kad jis yra (duomenys neskelbtini), kad informacija apie (duomenys neskelbtini) įvykius, rodoma per (duomenys neskelbtini) televiziją, ir tai, ką sako (duomenys neskelbtini), yra melas), tačiau pateikti interneto nuorodą su šia vaizdo medžiaga pareiškėjas negali, nes jis ją pašalino, t. y. pašalino savo paskyrą iš „VKontakte“ puslapio, kai jį perspėjo draugas iš FST“. Iš to kas išdėstyta, pareiškėjo teigimu, akivaizdu, jog atsakovui buvo pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija bei tinkamai paaiškinta, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju bei konkrečia individualia situacija. Be to, ta aplinkybė, kad pareiškėjas bijo prisijungti prie socialinio tinklapio per savo paskyrą, nes prisijungiant atsiranda galimybė nustatyti jo buvimo vietą (baimė ir jos kilimo pagrįstumas pareiškėjo buvo nurodyti ir duodant paaiškinimus teisme), nepaneigia atsakovo pareigos patikrinti pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinkti duomenis apie iš pareiškėjo gautą informaciją, kuri yra viešai prieinama (tai patvirtina byloje pateiktas oficialus rašytinis įrodymas – antstolės B. P. 2016 m. birželio 2 d. faktinių aplinkybių protokolas Nr. 171-16-33).

Taigi, apibendrindamas išdėstytą, pareiškėjas pažymi, kad nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, kad: šiame profilyje nebuvo paskelbta jokia informacija, kurią būtų galima priskirti „(duomenys neskelbtini) valdžios kritikai“ (tokios aplinkybės iš viso nebuvo tirtos); kad nuotraukose matosi žmonės, gatvės vaidai, (duomenys neskelbtini) simbolika, tačiau nėra jokių komentarų, kurie leistų suprasti nuotraukas įkėlusio asmens požiūrį į nuotraukose vaizduojamus įvykius ((duomenys neskelbtini) simbolika ir vaizdai su šūkiais „Šlovė (duomenys neskelbtini)“ yra pakankamai iškalbingi ir leidžiantys aiškiai suprasti įkėlusio vaizdus asmens požiūrį); kad nei vienoje iš šių nuotraukų negalima atpažinti paties pareiškėjo (pareiškėjas paaiškino, kodėl buvo pašalinta leidžianti jį atpažinti informacija, vadinasi turi būti vadovaujamasi Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi). Pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių , t. y. kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (LVAT 2016 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3735-624/2016).

Pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ne kartą, ištyręs visų byloje esančių įrodymų visumą, pakartojo išvadą, jog „pareiškėjas (nepriklausomai nuo to, kad (duomenys neskelbtini) liko jo namai, mama, ten palaidotas tėvas) nebuvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), nes „žino ir bijo, kad jam grįžus jis bus nužudytas arba pripažintas kaltu dėl nepagrįstai jam inkriminuojamų veikų ((duomenys neskelbtini) BK 275 ir 282 str. dėl nacionalinės priešpriešos kurstymo) vien dėl politinių įsitikinimų, kurie nesutampa su (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdoma užsienio politika bei skleidžiama propaganda, neatitinkančia tikrosios situacijos (duomenys neskelbtini)“ (Sprendimo 7 psl. 2.5 p.), jog „pareiškėjas yra doras, sąžiningas, darbštus žmogus, Lietuvoje pradėjęs ir įkūręs verslą, turi gyvenamąją vietą, nori būti laisvas žmogus, galintis reikšti savo įsitikinimus ir nebijoti, kad su juo bus susidorota vien dėl to, kad jis kritiškai vertina agresyvią (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomą politiką dėl (duomenys neskelbtini)“ (Sprendimo 7 psl. 2.6 p.). Tačiau visų teismo aptartų įrodymų visumos, nurodytos sprendimo motyvuojamojoje dalyje nuo 6 iki 19 psl. ir šių išvadų pagrįstumo apeliantas net neginčija, lyg jų nepastebėtų, skunde nurodydamas, kad buvo teismo sprendime padaryta tik viena išvada, susijusi su interneto tinklalapiu „VKontakte“.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo 10 punkte aptartas labai svarbus oficialus rašytinis įrodymas, pagrindžiantis teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos 2016 m. kovo 30 d. raštas Nr. S2-155RN „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. Š.“. Teismas išsamiai išanalizavo šio dokumento turinį. Be to, teismo sprendimo 6 punkte paminėti kiti svarbūs oficialūs rašytiniai įrodymai – Policijos departamento 2015 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 5-S(S)-109(RN) “Dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui vertinimo” ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2015 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. (21)-8RN-865(RN)“ Dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei”, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

Teismo sprendime nurodyti oficialūs rašytiniai įrodymai bei juose padarytos valstybinių institucijų išvados dėl pareiškėjo, kaip asmens, saugumo ir jam galimos kilti grėsmės, grįžus į (duomenys neskelbtini), yra kardinaliai prieštaraujančios Migracijos departamento 2016 m. birželio 18 d. priimtam (ir teismo panaikintam) sprendimui, todėl, pareiškėjo manymu, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliantas ne tik kad motyvuotai nepaneigė, bet net nenurodė jokių argumentų ar motyvų, kodėl vieni ar kiti byloje esantys įrodymai turėtų būti įvertinti kitaip ir/ar liko neįvertinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. S. ginčijo Migracijos departamento 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (15/6-12)21PR-40 ,,Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir prašė jį panaikinti bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą bei priimti naują sprendimą.

Sprendime konstatuota, kad Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini)  piliečiui A. S. pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamente įvertinus A. S. pateiktą informaciją bei atmetus jo nurodytas aplinkybes, susijusias su iškelta baudžiamąja byla pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 275 ir 282 straipsnius bei (duomenys neskelbtini) federalinės saugumo tarnybos pareigūnų vykdomą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pareiškėjo baimė yra sąlygojama bendro pobūdžio informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir jo paties subjektyviu situacijos suvokimu bei prielaidomis, o ne asmenine patirtimi. Prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių konkrečių, įtikinamų individualaus pobūdžio aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis dėl savo įsitikinimų ir veiklos (duomenys neskelbtini) buvo, yra arba, grįžęs į kilmės valstybę, bus persekiojamas baudžiamąja tvarka. Todėl konstatuotina, kad A. S. baimė patirti jo nurodytus veiksmus (baudžiamąjį persekiojimą) nelaikytina visiškai pagrįsta. Nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nuspręsta, konstatavus, kad nėra priežasčių taikyti Įstatymo  87 straipsnio 1 dalį. Migracijos departamentas nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog A. S. nepateikė jokių konkrečių, įtikinamų individualaus pobūdžio  aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis buvo, yra arba, grįžęs į kilmės valstybę, bus persekiojamas baudžiamąja tvarka. A. S. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Migracijos departamento 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (15/6-12)21PR-40 panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą bei priimti naują sprendimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo A. S. ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (pvz., 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Migracijos departamento nuomone, atsakovas įvykdė savo pareigas ir sudarė sąlygas pareiškėjui A. S., jo paties prašymu, teikti visus įmanomus dokumentus ir paaiškinimus, kad būtų galima priimti objektyvų sprendimą, įvertinant pareiškėjui iškilusios grėsmės pagrįstumą. Visi pareiškėjo pateikti dokumentai, paaiškinimai pateikti iki 2016 m. gegužės 18 d. buvo prijungti prie jo asmens bylos ir tinkamai išnagrinėti bei įvertinti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė vienintele aplinkybe, o būtent tuo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių, kad pareiškėjo teigimu (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos jį galimai persekioja ir dėl to, kad jis yra užsiregistravęs interneto tinklalapyje ,,VKontakte“ (www.vk.com), kuriame kritikavo (duomenys neskelbtini)  valdžią. Tokį apelianto argumentą teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą ir jį atmeta.

Pirmosios instancijos teismas sprendime iš tiesų akcentavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nuosekliais teiginiais dėl (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų galimai vykdomo A. S. persekiojimo ir dėl to, kad jis užsiregistravęs interneto tinklalapyje ,,VKontakte“ kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią, o tam tikrą pareiškėjo nurodytą informaciją antstolė B. P. užfiksavo 2016 m. birželio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tačiau, Migracijos departamento 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės panaikino pripažinęs, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009 ir kt.).

Motyvuoti sprendimą nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentą, be kita ko, įpareigoja ir Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 76.4 punkto, kuriuo priimdamas sprendimą vadovavosi atsakovas, nuostatos.

Priimdamas pareiškėjo skundžiamą sprendimą, Migracijos departamentas jame tik nurodė, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių konkrečių, įtikinamų individualaus pobūdžio aplinkybių, leidžiančių manyti, kad jis dėl savo įsitikinimų ir veiklos (duomenys neskelbtini) buvo, yra ar grįžęs į kilmės valstybę, bus persekiojamas baudžiamąja tvarka; nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Tačiau minėtame sprendime atsakovas visiškai neanalizavo ir atitinkamai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, duomenų bei paties atsakovo surinktos informacijos, kurie leistų padaryti anksčiau minėtas išvadas. Toks sprendimas negali būti vertinamas atitinkančiu jam keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir atsakovo priimtą administracinį aktą panaikino pagrįstai, įpareigodamas atsakovą priimti naują, teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui; tai remiantis pasakytina ir apie Europos Sąjungos teisminių institucijų jurisprudenciją. Todėl, atsižvelgdama į minėtą jurisprudenciją, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamoje byloje individo interesai ir viešasis interesas negali būti supriešinami, juos būtina tinkamai derinti, tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo, EŽTT ir Europos Sąjungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais.

Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                            Arūnas Dirvonas

                                                                          Ramūnas Gadliauskas

                                                                          Vaida Urmonaitė-Maculevičienė