Administracinė byla Nr. AS-526-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01780-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 44.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja A. D.-B. 2022 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. KT-128 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsakovas nusprendė, kad pareiškėja pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5.1, 5.4 ir 7.3 papunkčius, ir skyrė jai įspėjimą, ir atmesti skundą dėl etikos pažeidimų.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija priėmė skundą.

G. Č. 2022 m. gegužės 17 d. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teigė, kad Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus jo skundą, todėl šios bylos išsprendimas turės įtakos jo interesams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi netenkino G. Č. prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo pripažinta, jog teismo ekspertė (pareiškėja) pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą, yra priimtas G. Č. skundo pagrindu, tačiau procedūrą dėl galbūt neteisėtų pareiškėjos veiksmų inicijavusio asmens (šiuo atveju – G. Č.) teisių realizavimas pasibaigia pranešimu apie rezultatus, Sprendimo rezultatų apskundimo teisė nesuteikiama. Atitinkamai jam nesuteikiama teisė dalyvauti teisminiame ginče trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas pažymėjo, kad Sprendime G. Č. nėra suformuluotų jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų, Sprendimas nepažeidžia jo teisių ar teisėtų interesų, nesukelia jam materialiųjų teisinių pasekmių.

III.

G. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir įtraukti jį į nagrinėjamą administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

G. Č. tvirtina, kad teismo sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo gali turėti įtakos jo subjektinėms teisėms ir pareigoms. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja išvadą priėmė ne pagal kompetenciją, o nekompetentingo subjekto pateikta išvada nėra pagrindo vadovautis ir / ar laikyti ją įrodymu teisminiuose ginčuose. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-1083-1102/2022 pagal antstolio pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo
2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 neįvykdymo. Minėtoje byloje G. Č. yra trečiasis suinteresuotas asmuo, o išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyrius, kuris vadovaujasi minėta pareiškėjos parengta išvada. Taigi tai, ar Sprendimas bus paliktas galioti ar panaikintas, gali turėti reikšmės išvadą teikiančios institucijos pozicijai civilinėje byloje ir pareiškėjo teisėms ir pareigoms, t. y. galimybei bendrauti su dukra 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo sprendimu nustatyta tvarka. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla
Nr. II-228-1155/2022 dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus 2022 m. sausio 18 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo Nr. VVTAIT-ANR_N-43-2022, kurioje pareiškėjas yra G. Č., o skundžiamą nutarimą priėmusi institucija vadovaujasi minėta pareiškėjos priimta išvada. Taigi teismo sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nors ir netiesiogiai, gali paveikti G. Č. subjektines teises ir pareigas.

Atsakovas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su G. Č. atskiruoju skundu.

Pareiškėja A. D.-B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti G. Č. atskirąjį skundą.

Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti sprendžiama dėl jos parengtos konsultacinės išvados pripažinimo negaliojančia, teismas negali peržengti Tarybos kompetencijos ribų. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo bei skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Pareiškėjos parengta konsultacinė išvada bus vertinama kaip įrodymas kituose teismo procesuose, vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu.

G. Č. 2022 m. birželio 17 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – pareiškėjos pateiktus paaiškinimus Tarybai. Jo nuomone, iš pateiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėja supranta ir savo išvadą vertina kaip turinčią įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi atskirojo skundo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-1358-822/2015, 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad nutartis (jos dalis) dėl atsisakymo įtraukti asmenis į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi ABTĮ expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenumato, jog dėl tokios nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas, be to, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2017, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-543-629/2018, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-442/2020). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos atskirajam skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė tokį atskirąjį skundą.

Akcentuotina, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti, be kita ko, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 157 str. 1 d.).

ABTĮ 154 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo teises išnagrinėjus atskirąjį skundą iš esmės, tačiau paaiškėjus, kad yra aplinkybių, kliudančių apeliaciniam bylos nagrinėjimui iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, nutartimi nutraukia apeliacinį procesą, nenagrinėdamas skundo iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nutrauktinas vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis paprastai taikoma tuo atveju, kai yra nustatomos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ
138 straipsnio 8 dalis gali būti pagal analogiją taikoma ir tais atvejams, kai paaiškėja procesinio pobūdžio aplinkybė, kuri daro apeliacinį procesą negalimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-837/2013, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-94-602/2018).

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad, pagal ABTĮ 52 straipsnio 2 dalį, prašymus konkrečioje administracinėje byloje turi teisę teikti tik proceso šalys. Nagrinėjamu atveju prašymą įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu pateikė asmuo, kuris nėra proceso šalis. Taigi tokiu atveju teismui nesuteikta kompetencija procesiniu teismo sprendimu (nutartimi) byloje spręsti dėl asmens, kuris nėra proceso šalis, prašymo. Tokių asmenų prašymai spręstini teismo vidinio administravimo tvarka. 

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti atskirojo skundo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio
8 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal G. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D.-B. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė