Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-308-1121/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00620-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11;
21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad M. T., nuo 2018 m. liepos 19 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „1“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, susipažinęs su jos finansine padėtimi ir žinodamas, jog ji yra sunki, finansiniai įsipareigojimai didėjo, buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „1“ sąskaitų ir turto, iki 2020 m. vasario 6 d. (past. – UAB „1“ bankroto bylos iškėlimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) iniciatyva įsiteisėjimo dienos), nevykdydamas tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI teises nepateikdamas teismui pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „1“ iškėlimo. Tokiais savo veiksmais M. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir buvo nubaustas 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda (b. l. 80-82).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu M. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius teisės normas bei ištyrus bylai svarbias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas iš esmės nepagrįstai motyvuojant, kad UAB „1“ nuo 2018 m. liepos 19 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 9 255 Eur ir kadangi VMI nepavyko šio įsiskolinimo išsiieškoti priverstine tvarka, be to, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „1“ bankroto bylą, todėl šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad M. T. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad naujausioje teismų praktikoje, aiškinant ANK ir ĮBĮ įtvirtintas teisės normas, konstatuota, jog tam, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą ar netinkamą veikimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui), būtina nustatyti šias sąlygas: 1) įmonė tapo nemokia; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nei vienas kreditorius, iki ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetenciją) kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-282/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-171-966/2020).
5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, kada tiksliai UAB „1“ tapo nemokia bei kada M. T. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pirmosios instancijos teismas būtų tyręs ir vertinęs aplinkybes, susijusias su įstatymo nustatytais terminais ir įmonės dalyvių/vadovų veiksmais įmonės mokumui atkurti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir būtinojo ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens suvokimo apie turimą pareigą elgtis atitinkamai, tačiau pareigos sąmoningo nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas administracinį nusižengimą M. T. inkriminavo vadovaudamasis vien bankroto bylos UAB „1“ iškėlimo faktu ir aplinkybe, kad bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui.
6. Pasak M. T., jis apie UAB „1“ iškeltą bankroto bylą sužinojo tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarčiai ir teismo paskirtam bankroto administratoriui pasikreipus į jį dėl bendrovės dokumentacijos perdavimo. Kadangi nebuvo informuotas apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasisakyti dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nebuvimo, dėl ko bankroto byla buvo iškelta nepagrįstai. Aplinkybę, kad UAB „1“ bankroto byla iškelta nepagrįstai, patvirtina tai, jog bendrovės kreditorių sprendimu šiuo metu bankroto byloje inicijuotas taikos sutarties sudarymo procesas. UAB „1“ kreditoriams patvirtinus taikos sutarties projektą, bendrovės bankroto byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 80 straipsniu, būtų nutraukta, dėl ko UAB „1“ būtų pripažinta mokia ir pilnaverte civilinės apyvartos dalyve. Akivaizdu, kad tokiu atveju administracinė atsakomybė būtų paskirta asmeniui, kurio vadovaujama bendrovė yra moki, dėl ko vadovo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nebūtų (ir negalėtų būti) niekaip pažeistos.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja G. V. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarimą nepakeistą ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas sąlygas administracinei atsakomybei kilti ir asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
8. Atsiliepime nurodoma, kad VMI, kaip kreditorė, turi teisę, bet teisės aktais nėra įpareigota, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galimai nemokioms įmonėms. Teikdama pareiškimą teismui dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, VMI gali remtis tik turimais duomenimis, kurie, jos nuomone, galėtų įrodyti įmonės nemokumą, bet faktinį tokios įmonės nemokumą teisės aktų nustatyta tvarka, remdamasis aktualiais finansiniais ir kitais dokumentais, įvertina bei bankroto bylą iškelia ar atsisako ją iškelti teismas.
9. Atsiliepime teigiama, kad VMI vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „1“ nuo 2018 m. birželio mėnesio. Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik 2014 m. ir 2015 m. Įvertinus, kad antstolių vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo neefektyvus, UAB „1“ geranoriškai neatsiskaitė su biudžetu, VMI 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Bankroto byla UAB „1“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi. Nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2020 m. vasario 6 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) UAB „1“ vadovu buvo M. T., todėl būtent jam kilo pareiga visą šį laikotarpį pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. M. T., būdamas UAB „1“ vadovu, elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo savo teisiniu statusu ir nevykdė įstatyme nustatytų pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad M. T. neteikė finansinių ataskaitų, neatsiskaitė su VMI ir mokestinė nepriemoka tik didėjo, darytina išvada, jog UAB „1“ turėjo finansinių sunkumų bei buvo nemoki.
10. Atsiliepime nurodoma, kad iš UAB „1“ finansinių ataskaitų ir kitų duomenų matyti, jog bendrovė realios veiklos nevykdė ilgą laiką, t. y. nuo 2015 m. UAB „1“ turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurie nebuvo mažinami, t. y. vertinant balanse nurodytus duomenis, įsipareigojimų dydis faktiškai yra lygus įmonės nurodytam turtui, o įvertinus tai, kad įmonės nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, į kurį nukreiptas išieškojimas, tokio turto negalima įskaičiuoti į bendrą turto vertę, todėl įsiskolinimų suma jau tada viršijo pusę bendrovės turto. Tai patvirtina, kad UAB „1“ M. T. vadovavimo laikotarpiu (past. – nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2020 m. vasario 6 d.) buvo nemoki ir jos finansinė padėtis tik blogėjo.
11. Atsiliepime akcentuojama, kad M. T. daugiau nei metus laiko būdamas UAB „1“ direktoriumi, jau priimamas į darbą žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, bei suprasdamas, jog įvykdyti skolinių įsipareigojimų nėra galimybės, nes įmonė realiai veiklos nevykdė, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų sumažinti turimi įsipareigojimai, nesikreipė dėl UAB „1“ bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeisdamas kreditorės VMI interesus. M. T. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „1“ direktoriumi, suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „1“ bankroto bylos iškėlimo, pažeis bendrovės kreditorių teises ir taip veikti norėjo.
12. Atsiliepime teigiama, kad prie apeliacinio skundo pridėtas taikos sutarties projektas dar nebuvo pateiktas kreditorių susirinkimui, kreditoriai su šiuo projektu nėra supažindinti. Kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai projektas bus teikiamas kreditoriams, nes 2020 m. birželio 8 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta įpareigoti administratorių ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 2 d. kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl sprendimo dėl bankrutuojančios UAB „1“ likvidavimo dėl bankroto, jeigu iki 2020 m. liepos 1 d. administratoriui nebus pateikta kreditorių patvirtinta taikos sutartis bankroto procese, o paskutiniame 2020 m. liepos 24 d. įvykusiame kreditorių susirinkime terminas kreditorių patvirtintai taikos sutarčiai pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. Projekte pateikta informacija apie planuojamą skolos dengimą yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nenurodomi kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai, įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą. Jeigu ir bus taikos sutarties projektas teikiamas kreditorių susirinkimui, nėra jokio pagrindo išvadai, kad taikos sutartis bus patvirtinta visų kreditorių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apygardos teismas, įvertinęs M. T. skundo ir institucijos atstovės atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą bei susipažinęs su teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas M. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, todėl pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn. Aukštesniosios instancijos teismo vertinimu, M. T. veiksmuose yra nustatyti visi būtini ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Kadangi asmens kaltė įrodyta visiškai, jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
15. M. T. apeliaciniu skundu teigia, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, kada tiksliai UAB „1“ tapo nemokia bei kada jam atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su įstatymo nustatytais terminais ir įmonės dalyvių/vadovų veiksmais įmonės mokumui atkurti; 3) pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės; 4) aplinkybę, kad UAB „1“ bankroto byla iškelta nepagrįstai, patvirtina tai, jog bendrovės kreditorių sprendimu šiuo metu bankroto byloje inicijuotas taikos sutarties sudarymo procesas.
16. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo (past. – juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo) administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tuo atveju, kai jis padaro bent vieną alternatyvų šioje teisės normoje numatytą kreditorių teisių pažeidimą, t. y. 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą arba 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, arba 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma yra nukreipiančioji (past. – su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
17. ĮBĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagrindinis kriterijus, nustatantis pareigą įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra įmonės nemokumas.
18. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
19. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tam, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą ar netinkamą veikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą (ar pavėluotą pateikimą) teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetenciją) kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
20. Pagal ĮBĮ nuostatas, bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to ĮBĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jeigu toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jeigu šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
21. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio UAB „1“ išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 58-60) matyti, kad bendrovės įregistravimo data – 2014 m. gegužės 6 d. Bankrutuojančios bendrovės statusas UAB „1“ suteiktas 2020 m. vasario 6 d. (past. – įregistravimo data 2020 m. vasario 13 d.), t. y. kai įsiteisėjo (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nutarta iškelti UAB „1“ bankroto bylą (b. l. 22-25). Iš išrašo taip pat matyti, kad M. T. UAB „1“ direktoriumi paskirtas (išrinktas) 2018 m. liepos 19 d. ir šias pareigas užėmė nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2020 m. vasario 13 d. (b. l. 58), t. y. šiuo laikotarpiu jis privalėjo būti susipažinęs su UAB „1“ finansine padėtimi, o gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo turėjo žinoti ir tai, kad UAB „1“ iš esmės atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytas įmonės nemokumo sąlygas, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ko jis nepadarė iki tol, kol VMI su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „1“ bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog M. T. būtų buvęs fiktyviu UAB „1“ vadovu ir nebūtų žinojęs apie bendrovės turimas finansines problemas bei susiklosčiusią tikrąją padėtį bendrovėje. Tokių duomenų nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo apeliaciniame skunde.
22. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad UAB „1“ yra VMI skolininkė, t. y. bendrovės mokestinė nepriemoka deklaruota jau nuo 2017 m. kovo 27 d. Pažymėtina ir tai, kad deklaracijos pateiktos nuo 2018 m. liepos 19 d. (past. – tos pačios dienos, kai M. T. buvo paskirtas UAB „1“ direktoriumi), o UAB „1“ skola valstybės biudžetui tuo metu sudarė 9 255 Eur. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais deklaruoti mokesčiai nagrinėjamu atveju nebuvo sumokėti, todėl VMI nuo 2018 m. liepos pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. praėjus beveik metams nuo skolos valstybės biudžetui deklaravimo, tačiau išieškojimai buvo nesėkmingi. Pažymėtina ir tai, kad UAB „1“ finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė tik už 2014 m. bei 2015 m. (b. l. 60), t. y. tikroji finansinė bendrovės padėtis nebuvo žinoma jau nuo 2016 m. Iš UAB „1“ pateiktų paskutinių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 m. matyti, jog bendrovės turtą sudarė 619 351 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 612 950 Eur, t. y. įsipareigojimų dydis faktiškai buvo lygus įmonės nurodytam turtui ir jau tuo metu bendrovė buvo nemoki, kaip tai nustatyta iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje.
23. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. vasario 12 d. duomenimis UAB „1“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 21 138,27 Eur (past. – nuo 2018 m. liepos 19 d. padidėjo daugiau nei du kartus). VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „1“ vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 12). Nors VĮ „Registrų centro“ duomenimis UAB „1“ vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kurio vertė 175 400 Eur, tačiau jis sutartine hipoteka nuo 2014 m. gegužės 13 d. buvo įkeistas Kredito unijai „2“, o bendrovei negrąžinus 580 677,51 Eur skolos, 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas skolai išieškoti.
24. Šios objektyvių duomenų visuma nustatytos aplinkybės (UAB „1“ yra VMI skolininkė, bendrovės skola VMI nuo 9 255 Eur padidėjo iki 21 138,27 Eur, paskutiniais duomenimis 2015 m. turimas bendrovės turtas buvo beveik lygus mokėtinoms sumoms ir turimiems įsipareigojimams) patvirtina, kad 2018 m. liepos 19 d. UAB „1“ buvo nemoki. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog UAB „1“ nuo 2018 m. liepos 19 d. iki bankroto iškėlimo Vilniaus apygardos teisme dienos būtų vykdžiusi realią veiklą, gavusi iš veiklos pajamas ir pan. Tokių duomenų nepateikė ir M. T. savo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad M. T. gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo turėjo puikiai suprasti, jog UAB „1“ finansinė padėtis yra sunki bei bendrovė yra nemoki (past. – taip pat negalėjo sumokėti įsiskolinimų ir kitiems bendrovės kreditoriams), tačiau jis į tai nereagavo ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų šioms problemoms spręsti, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nors tokią pareigą turėjo jau nuo 2018 m. liepos 19 d., kai buvo paskirtas UAB „1“ direktoriumi. Nors pirmosios instancijos teismas ir nekonkretizavo bei neakcentavo nuo kada tiksliai UAB „1“ tapo nemokia, tačiau apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog M. T. apie bendrovės nemokumą (past. – kuris atsirado dar iki M. T. tampant UAB „1“ direktoriumi) privalėjo sužinoti iš karto tapęs jos direktoriumi, t. y. 2018 m. liepos 19 d. Nuo 2018 m. liepos 27 d. (past. – šią dieną registruota, kad M. T. tapo UAB „1“ direktoriumi) jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba imtis aktyvių ir konkrečių veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą, tačiau tai nebuvo padaryta. Būtent šios aplinkybės, t. y. suvokimas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir žinojimas, jog nėra realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais (past. – nagrinėjamu atveju VMI) nepažeidžiant jų interesų, o UAB „1“ pagal paskutinius turimus oficialius duomenis bendra turto vertė praktiškai sudarė mokėtinos sumos ir įsipareigojimų dydį, patvirtina, kad asmuo elgėsi pasyviai ir puikiai suvokdamas, jog turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba imtis aktyvių veiksmų, to nepadarė, kas patvirtina jo veiksmuose būtiną ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvųjį požymį – tyčią.
25. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad bendrovės kreditorių sprendimu šiuo metu bankroto byloje inicijuotas taikos sutarties sudarymo procesas ir yra tikimybė, jog UAB „1“ gali būti pripažinta mokia ir pilnaverte civilinės apyvartos dalyve, tačiau sutiktina su atsiliepime nurodytu argumentu, jog šiuo metu kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai šis projektas bus parengtas ir teikiamas kreditoriams. Pažymėtina ir tai, kad projekte pateikta informacija apie planuojamą skolos dengimą yra abstraktaus pobūdžio. Sutiktina su atsiliepimo teiginiu, kad jeigu ir bus taikos sutarties projektas teikiamas kreditorių susirinkimui, nėra jokio pagrindo išvadai, jog taikos sutartis bus patvirtinta visų kreditorių, kas bus pagrindas spręsti klausimą dėl bendrovės likvidavimo. M. T. taip pat nurodo, kad bankroto byla buvo iškelta nepagrįstai, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „1“ iškelta bankroto byla, yra įsiteisėjusi, todėl apygardos teismas neturi pagrindo kvestionuoti šios nutarties pagrįstumo. Papildomai pažymėtina, jog teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, gali bylą iškelti arba prašymą atmesti, jeigu nėra sąlygų bankroto bylos iškėlimui. Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgė jokių pagrindų UAB „1“ neiškelti bankroto bylos.
26. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių duomenų visumą ir pagrįstai nustatė, jog M. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. žinodamas, kad UAB „1“ yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir (ar) nesistengė savo aktyviais veiksmais atkurti bendrovės mokumą. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Paulius Veršekys