Civilinė byla Nr. 2A-1717-553/2014

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01068-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 116.1; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1016-860/2013 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui A. P. dėl išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo A. P. išlaikymą, t. y. po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2012-09-01 iki kol ji mokysis Vilniaus kolegijoje, bet ne ilgiau negu iki 24 m. Nurodė, kad tėvai 2002-09-19 nutraukė santuoką, ieškovė liko gyventi su mama, tėvas jos išlaikymui mokėdavo 300 Lt kas mėnesį iki 2012 metų liepos mėnesio, t. y. iki ieškovė baigė vidurinę mokyklą. Šiuo metu ji mokosi Vilniaus kolegijos dieniniame skyriuje, už studijas nemoka, visą laiką skiria pažangiam mokymuisi, paskaitų lankymui, siekia gerų rezultatų, kad ateityje galėtų dirbti pagal įgytą profesiją. Lavindama savo pomėgį šokiui, lanko Vilniaus kolegijos šokių ansamblį „Voruta“. Laisvu nuo mokymosi metu ieško darbo, kurį galėtų suderinti su paskaitų tvarkaraščiu bei šokių repeticijomis, tačiau rasti nepavyksta. Būtiniausių poreikių tenkinimui, normaliam vystymuisi ir visaverčiam gyvenimui reikalinga finansinė parama, kurią turi pareigą teikti abu tėvai, atsižvelgiant į ieškovės poreikius ir savo galimybes. Nurodė, kad gyvena išlaikoma motinos, jokių kitų pajamų negauna, turto neturi. Kadangi gyvena ir mokosi Vilniaus mieste, tenka nuomoti butą kartu su dar trim asmenim. Jos būtinos išlaidos per mėnesį yra 1 105 Lt.

Atsakovas A. P. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovė yra darbinga, tačiau neišnaudojo galimybių pati save išlaikyti, neieško darbo, nepasinaudojo Valstybės sudaryta galimybe gauti lengvatinį kreditą studijoms, nepasinaudojo galimybe gyventi studentų bendrabutyje, neišnaudojo galimybės gauti stipendiją, todėl neįrodė paramos būtinumo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos sąžiningumą, rūpestingumą vykdyti savo pareigą – mokytis. Pateiktos pažymos negali apibūdinti A. P. mokymosi kokybės, paskaitų lankymo ir drausmės laikymosi. Pateiktos butų nuomos sutartys nėra įregistruotos. Jo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 2 635 Lt, tačiau jis turi finansinių įsipareigojimų bankui už namo įsigijimą, kurie šiuo metu sudaro 57 181,52 Lt. Be to, namo statybos darbų užbaigimui yra paėmęs 8 000 Lt vartotojišką paskolą. Turi sveikatos sutrikimų: diagnozuotas cukrinis diabetas, stuburo, širdies, plaučių lėtinės ligos. Būtinas visiškas viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų protezavimas. Augina ir išlaiko kitą nepilnametę dukrą L. P., gim. 2004 m., kuri gyvena kartu su atsakovu ir jos poreikių tenkinimui negali daugiau skirti nei 500 Lt per mėnesį. Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, būtų padaryta esminė žala atsakovui ir jo šeimos nariams, būtų apribotos ir suvaržytos galimybės minimalių atsakovo šeimos narių socialinių poreikių tenkinimui. Atsakovo lėšos nukreipiamos kreditų dengimui, būtinos išlaidos per mėnesį sudaro 2 601,14 Lt.

Trečiasis asmuo A. P. pateiktame atsiliepime palaikė ieškovės ieškinį, prašė jį tenkinti Paaiškino, kad dukros išlaikymui išleidžia apie 1 100 Lt per mėnesį. Be dukros išlaikymo moka mokesčius už paslaugas butui Švenčionių mieste, turi finansinių įsipareigojimų bankui, išlaiko transporto priemonę.

Teismo posėdyje atsakovas su pareikštus ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad sugyventinė jokio turto praktiškai neturi, gauna minimalų atlyginimą – 941 Lt, jo mėnesio išlaidos sudaro 3 089 Lt. Buvo suradęs dukrai darbą, galimybę vasarą užsidirbti, bet ji nenorėjo, būtų per vasarą užsidirbusi apie 3 000 Lt, bet neišnaudojo galimybės. Dukra nuomojasi butą, o galėtų gyventi bendrabutyje. Galėtų imti beprocentinę paskolą studijoms, geriau mokytis ir gauti stipendiją. Gyvena bute su berniuku, bet tai slepia. Mano, kad galėtų mokėti nebent po 200 Lt, savo finansines galimybes išdėstė lentelėje.

Trečiasis asmuo A. P. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė nors ir pilnametė, tačiau šiuo metu mokosi, neišlaidauja, pasirinko nemokamas studijas. Stipendijai gauti reikia 9,8 vidurkio, ieškovės vidurkis 8,6 balo. Apie paskolą negalvojo, nes nenori, kad dukra baigusi mokslus turėtų atidavinėti paskolą. Bandė viena išlaikyti dukrą, bet tai ne taip paprasta, todėl kreipėsi į teismą. Ieškovė su atsakovo siūlomu darbu nesutiko, nes vasarą uždarbiauja rinkdama uogas, grybus. Vasarą, per du mėnesius užsidirbo 800 Lt, be to, reikia ir močiutei bei pačiai padėti. Ieškovė butą nuomojasi dar su trim asmenim, moka po 150 Lt už buto nuomą, ši suma nelabai skiriasi nuo bendrabučio kainos. Tai, kad ieškovė draugauja su berniuku, nereiškia, kad jie veda bendrą ūkį. Paskaitos vyksta dienos metu. Dukrai skiria apie 700 Lt per mėnesį, mėnesio pajamos – 2 400 Lt. Dukrai reikia apie 1 000 Lt per mėnesį.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-12-11 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. P. pilnametei dukrai A. P. po 200 Lt išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2012-11-01 iki ji mokysis Vilniaus kolegijoje, bet ne ilgiau kaip iki 24 m, bei 4,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nenustatė, kad ieškovė piktnaudžiautų savo teise reikalauti iš tėvų išlaikymo ar ketintų tą daryti ateityje. Teismas pripažintino ieškovės teisę į būtino išlaikymo, reikalingo sudaryti galimybes studijuoti ir įgyti išsilavinimą, gavimą, pažymėdamas, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir dirbti objektyvios galimybės neturi, nuosavybės teise transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai būtina apie 1 100 Lt. Tačiau teismas vertino, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų savęs išlaikymui. Nenoras prisiimti kreditinių įsipareigojimų negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas visą lėšų teikimo naštą perkelti kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – tėvui ir motinai, kuri išlaikymą teikia gera valia. Atsakovo turimi įsipareigojimai savaime nepašalina pareigos teikti vaikui išlaikymo. Teismas vertino, kad atsakovas iš esmės yra darbingas, turi darbą ir gauna darbo užmokestį, todėl jis turi galimybes pilnamečiui vaikui skirti minimalų išlaikymą. Teismas sprendė, kad nors abiejų ieškovės tėvų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra panašaus dydžio, t. y. didesnės, nei minimalios mėnesinės pajamos, tačiau atsakovas turi nepilnametę išlaikytinę, sveikatos sutrikimų, kas savo ruožtu reiškia, jog A. P. turėtų kiek didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo ir sudaro pagrindą kiek nukrypti nuo tėvų lygių pareigų vaiko išlaikymo prievolėje principo, priteisiant iš atsakovo A. P. dukters išlaikymui po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas priteisdamas tokio dydžio išlaikymą atsižvelgė ir į pačios ieškovės pastangas save išlaikyti, t. y. ieškovė dėjo pastangas, jog galėtų save išlaikyti, tačiau dar buvo ir kitų galimybių, kuriomis iki galo nepasinaudojo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė (apeliantė) A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013-12-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti priteisiant ieškovei iš atsakovo 500 Lt dydžio išmokas kiekvieną mėnesį nuo 2012-09-01 iki kol ieškovė mokysis Vilniaus kolegijoje, bet ne ilgiau nei iki 24 metų. Nurodo, kad ji pati stengėsi rasti darbą, dirbo vasarą, be to, turi abu tėvus, kurie turi pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, kuriems būtina parama, todėl prisiimti kreditorinius įsipareigojimus būtų galima tik visiškai neturint finansinių galimybių mokytis ir pragyventi. Prisiimant kreditorinius įsipareigojimus būtina įvertinti galimybę juos įvykdyti. Atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojantį bedarbystės lygį, ekonominę padėtį, į tai, kad rasti darbą yra sunku, ieškovė nenori elgtis neatsakingai. Teismas nenurodė, kodėl pasirinkta 200 Lt dydžio minimali parama. Abiejų tėvų pajamos nėra panašios – A. P. gauna 2 990 Lt, A. P. – 2 506 Lt. Atsakovo nepilnametę dukrą taip pat išlaiko jos motina I. J., kuri dirba ir gauna pajamas. Atsakovas neįrodė, kad dėl sveikatos sutrikimų turi papildomų išlaidų, kad negalėtų teikti išlaikymo savo dukrai. VRM pareigūnams sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos valstybės. Teismas be pagrindo nukrypo nuo tėvų lygių pareigų vaiko išlaikymui, todėl nepagrįsta teigti, kad A. P. turi didesne dalimi (900 L) prisidėti prie ieškovės išlaikymo, nei A. P. (tik 200 Lt).

Atsakovas A. P. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas neturi galimybių teikti išlaikymą ieškovei. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas neturi galimybės teikti pilnametei dukrai išlaikymą, tačiau jam pačiam sutinkant priteisė 200 Lt išlaikymą.

Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad prisideda prie šio skundo ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis. Pažymi, kad skundžiamu sprendimu apribojamas jos pragyvenimo lėšos, kadangi ji, kaip ir atsakovas, turi finansinių įsipareigojimų, privalo mokėti komunaliniu mokesčius už butą.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pilnamečiui ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje (ieškovei), iš jo tėvo (atsakovo) gali būti priteista ne 500 Lt (kaip prašė ieškovė), o 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės (apeliantės) skundžiamą sprendimą, nustatė, kad ieškovei būtinas išlaikymas, tačiau šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių pareigų vaiko išlaikymo prievolėje principo, be to, teismas įvertino, kad ieškovė neišnaudojo kitų galimybių, kurios pagerintų jos materialinę padėtį studijų metu. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė ieškovei ne 500 Lt, o 200 Lt išlaikymą iš atsakovo. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Iki 2013-06-20 tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi aukštojoje mokykloje ir yra ne vyresni nei 24 metų, buvo reglamentuota Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004-11-11 įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-204/2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-497/2013). Po minėto Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime pateikto išaiškinimo CK 3.194 straipsnio 3 dalis buvo pakeista ir CK papildytas nauju 3.192¹ straipsniu (2013-06-20 įstatymo Nr. XII-396 redakcija), kuriame nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes; tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos; jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo; teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Tokiu būdu darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovei būtinas išlaikymas, ar ieškovė išnaudojo visas galimybes savarankiškai pasirūpinti mokslams ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis, ar atsakovas gali (turi galimybių) mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą, nepablogindamas savo ir kitų jo išlaikomų asmenų turtinės padėties.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pilnametei, ne vyresnei nei 24 metų ieškovei (apeliantei), studijuojančiai aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, yra būtinas išlaikymas, o jos būtinos išlaidos per mėnesį sudaro 1 100 Lt sumą. Vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų, kodėl ieškinys tenkintas iš dalies, tai teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė dėjo pastangas, jog galėtų save išlaikyti, tačiau dar buvo ir kitų galimybių, kuriomis iki galo nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ji pati stengėsi rasti darbą, dirbo vasarą, turi abu tėvus, kurie turi pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, kuriems būtina parama, todėl prisiimti kreditorinius įsipareigojimus būtų galima tik visiškai neturint finansinių galimybių mokytis ir pragyventi, be to, įvertinant galimybę įvykdyti šiuos įsipareigojimus; atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojantį bedarbystės lygį, ekonominę padėtį, į tai, kad rasti darbą yra sunku, ieškovė nenori elgtis neatsakingai. Teisėjų kolegija nesutinka su minėta apeliantės pozicija ir pažymi, kad apeliantė, t. y. pilnametis, turintis visišką civilinį veiksnumą asmuo, visų pirma privalėjo išnaudoti visas galimybes savarankiškai pasirūpinti mokslams ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis ir tik po to, jeigu būtina, kreiptis į teismą su reikalavimų priteisti iš vieno iš tėvų išlaikymą, kadangi kitas jį teikia geranoriškai. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad nenoras prisiimti kreditinių įsipareigojimų negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas visą lėšų teikimo naštą perkelti kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – tėvui ir motinai, kuri išlaikymą teikia gera valia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Be baimės nesusirasti darbo dėl valstybės blogos ekonominės padėties, nedarbo lygio apeliantė nenurodė jokių kitų priežasčių, kodėl ji nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Be anksčiau nurodytų aplinkybių, kurios paneigia apeliantės argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal oficialius viešus Lietuvos statistikos departamento duomenis moterų nedarbas kategorijoje „Jaunimo nedarbo lygis (15-24 metų), pašalinus sezono įtaką“ nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. vasario mėn. sumažėjo nuo 20,8 proc. iki 16,4 proc. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų studijoms ir į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė priimdamas galutinį sprendimą dėl išlaikymo sumos, kuri priteistina ieškovei iš jos tėvo (atsakovo).

Dėl atsakovo galimybių mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą, nepabloginant savo ir kitų atsakovo išlaikomų asmenų turtinės padėties, apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovo nepilnametę dukrą taip pat išlaiko jos motina I. J., kuri dirba ir gauna pajamas; atsakovas neįrodė, kad dėl sveikatos sutrikimų turi papildomų išlaidų, kad negalėtų teikti išlaikymo savo dukrai; VRM pareigūnams sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos valstybės. Kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant dėl paramos priteisimo, taip pat vertintinos aplinkybės dėl paramą turinčio teikti asmens turtinės padėties. Taikant šį kriterijų turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-497/2013). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės abiejų tėvų turtinę padėtį ir nustatė, kad abiejų ieškovės tėvų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos (A. P. gauna 2 990 Lt, A. P. – 2 506 Lt) yra panašaus dydžio, t. y. didesnės, nei minimalios mėnesinės pajamos, tačiau atsakovas turi nepilnametę išlaikytinę, sveikatos sutrikimų (T. 2, b. l. 137-143, 154-155), kas savo ruožtu reiškia, jog A. P. turėtų kiek didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo ir sudaro pagrindą kiek nukrypti nuo tėvų lygių pareigų vaiko išlaikymo prievolėje principo, priteisiant iš atsakovo A. P. dukters išlaikymui po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, priešingai nei nurodo apeliantė savo apeliaciniame skunde, nereiškia, kad apeliantės motina (t. y. trečiasis asmuo A. P.) privalo dukrai kas mėnesį teikti 900 Lt išlaikymą, kadangi, kaip anksčiau nustatyta, ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų studijoms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iki pilnametystės ieškovei atsakovas bendru abiejų tėvų sutarimu teikė 300 Lt išlaikymą, byloje nėra įrodymų, kad iki ieškovės pilnametystės jos motina, su kuria iki pilnametystės gyveno ieškovė, būtų kreipusis į teismą dėl objektyvios būtinybės minėtą 300 Lt sumą padidinti, pavyzdžiui, iki 500 Lt. Tai leidžia spręsti, kad atsakovo teikta išlaikymo suma buvo priimtina ir pakankama, todėl 100 Lt mažesnio išlaikymo priteisimas, ieškovei tapus pilnamete ir nustačius, kad ji neišnaudojo visų galimybių gauti savarankiškų pajamų, yra pagrįstas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Aldona Tilindienė

Kolegijos teisėjai                                                                           Alvydas Barkauskas

Liuda Uckienė