Civilinė byla Nr. 2-181-330/2015

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00554-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2025-640/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Danske lizingas“ ieškinį solidariems atsakovams viešajai įstaigai „Futbolo perspektyvos“, P. A. B. (procesinių teisių perėmėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) bei N. B. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t y t a :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Danske lizingas“ pareiškė ieškinį solidariems atsakovams VšĮ „Futbolo perspektyvos“ ir P. A. B., kuriuo prašė priteisti ieškovui iš solidarių atsakovų VšĮ „Futbolo perspektyvos“ ir P. A. B. 194 551,14 Lt, o iš N. B. – 42 227,85 Lt žalos atlyginimo, priteisti iš VšĮ „Futbolo perspektyvos“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš Petro A. B. ir N. B. 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš visų atsakovų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą,  areštavo atsakovams VšĮ „Futbolo perspektyvos“ ir P. A. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o esant šio turto nepakankamai, – areštavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovams VšĮ „Futbolo perspektyvos“ ir P. A. B., esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis už 194 551,14 Lt sumą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu UAB „Danske lizingas“ pagal pareikštą ieškinį, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, savivaldybei, socialinio draudimo įmokas.

Atsakovui P. A. B. mirus konstatuota, kad jo procesinių teisių perėmėjas yra valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). 

P. A. B. procesinių teisių perėmėjo atstovas VMI kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą dirbtuvėms, esančioms (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mirusio atsakovo P. A. B. teisių perėmėjas, kuriam buvusio atsakovo turtas perėjo paveldėjimo teise, negali šio paveldėto turto realizuoti dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomų apribojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. Teismas nurodė, kad paveldėjimo teise iš P. A. B. VMI perimtas turtas buvo areštuotas siekiant užtikrinti nagrinėjamoje byloje ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl realizavus minėtą turtą ir teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, šis negalėtų nukreipti išieškojimo į minėtą turtą, tokiu būdu teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Atsižvelgdamas į tai, kad kitų aplinkybių, turinčių įtakos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, atsakovas nenurodė, teismas sprendė, jog naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones anksčiau, nei bus išspręstas ieškinys šioje byloje, nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovo atstovas VMI atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – areštą dirbtuvėms, esančioms (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad po P. A. B. mirties valstybė paveldėjo to asmens turtą. Šiuo atveju valstybę atstovaujančiai VMI, kaip naujam turto savininkui, tenka vykdyti prievoles, susijusias su paveldėto turto išlaikymu – mokėti už administravimo, nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitas paslaugas nuo paveldėjimo momento. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, valstybė patiria turto administravimo išlaidas, kas nenaudinga nei valstybei, nei ieškovui. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, atsakovas – valstybė ketintų paveldėtą P. A. B. turtą paslėpti ar kitaip siektų išvengti galimo išieškojimo. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad patenkinus ieškovo ieškinį solidariems atsakovams VšĮ „Futbolo perspektyvos“ ir P. A. B. teisių perėmėjai valstybei, būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą pagal galimo patenkinti ieškovo piniginio reikalavimo dydį.

Ieškovas UAB „Danske lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovas įgytų teisę nukreipti priteistos sumos išieškojimą į valstybės paveldėtą P. A. B. turtą. Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, VMI įgytų teisę ir pareigą parduoti valstybės paveldėtą turtą aukcione, dėl ko ieškovas prarastų galimybę realizuoti savo, kaip išieškotojo teises, t. y. pateikti pasiūlymus dėl parduodamo turto vertės, pradinės turto pardavimo aukcione kainos nustatymo, dalyvauti aukcione ir pan., kitaip sakant, prarastų galimybę ginti savo, kaip išieškotojo, interesus užtikrinant, jog turtas būtų realizuotas už aukščiausią ir labiausiai išieškotojo interesus atitinkančią kainą. Tokiu būdu (neužtikrinus ieškovo teisių ir interesų apsaugos) būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pasak ieškovo, aplinkybės, kurios sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra išnykusios, o VMI atskirajame skunde nenurodė kitų pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tas priemones naikinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – konkretaus nekilnojamojo daikto areštą. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 149 straipsnio nuostatas taikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi būti nustatoma, ar neišnyko teismo nustatyta grėsmė būsimo tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškiniu, be kitų reikalavimų, ieškovas prašė priteisti iš solidarių atsakovų VšĮ „Futbolo perspektyvos“ ir P. A. B. 194 551,14 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą, areštavo atsakovams VšĮ „Futbolo perspektyvos“ ir P. A. B. priklausantį turtą, neviršijant 194 551,14 Lt sumos. Atsakovui P. A. B. mirus, valstybė, atstovaujama VMI, paveldėjo šio asmens turtines teises ir pareigas. Pažymėtina, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto vertės ribose (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str. 3 d.).

Iš byloje pateikto palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad valstybė paveldėjo P. A. B. turtą, įskaitant pastatą – dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 72-74). Šiuo atveju VMI yra atsakinga už atsakovui P. A. B. priklausiusio ir valstybės paveldėto turto realizavimą bei pardavus turtą gautų lėšų paskirstymą. Dėl to pagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo VMI vykdyti teisės aktais jai pavestas funkcijas, be to, valstybė patiria paveldėto turto administravimo ir priežiūros išlaidas.

Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti konkrečiam atsakovui šias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turtui, kuris paveldėjimo teise atiteko valstybei, ir kuri yra atsakinga už palikėjo skolas tik paveldėto turto vertės ribose, negali būti laikomas proporcingu ir būtinu tokiomis priemonėmis keliamam tikslui pasiekti.

Kita vertus, byloje pasikeitus vienam iš solidariųjų atsakovų ir juo tapus valstybei, išnyko pagrindas manyti, kad ieškinio galimo patenkinimo atveju solidariai priteistos iš šio atsakovo sumos (ne didesnės už valstybės paveldėto turto vertę) išieškojimas, kaip sprendimo įvykdymo būdas, galėtų būti apsunkintas arba neįmanomas. Tokia šiuo metu egzistuojanti aplinkybė taip pat sudaro pagrindą manyti, kad laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas valstybei paveldėjimo teise perėjusiam konkrečiam daiktui (nesančiam šios byloje nagrinėjamo ginčo objektu), gali būti  panaikinta.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių išsprendžia iš esmės – VMI prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą pastatui - dirbtuvėms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini).

              Nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjas                                                                                    Gintaras Pečiulis