ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. R. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-513-674/2020 pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. R. ir D. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų materialinio išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – biudžetinė įstaiga Raseinių socialinių paslaugų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. R. ir D. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo. Teismo prašė: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią L. R. vaikų D. R., E. R., R. R. ir K. R. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. R. vaikų D. R., E. R., R. R. ir K. R. atžvilgiu; 3) priteisti iš L. R. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2019-06-04); 4) priteisti iš D. R. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2019-06-04); 5) patenkinus ieškinį, vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo nustatyti budinčių globotojų šeimose.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovės L. R. šeima ieškovui buvo žinoma nuo 2005 m. Jau tada ji dėl nuolatinio girtavimo prarado galimybę auginti savo tris sūnus, kurių atžvilgiu Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. sprendimu jai buvo neterminuotai apribota motinos valdžia. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, jos gyvenimo būdu ieškovas nesidomėjo.

3.       Ieškovas nurodė, kad L. R. su D. R. susilaukė dar keturių vaikų: D. R., E. R., R. R. ir K. R. Į ieškovo akiratį atsakovų šeima pateko, kai vyriausiajai jų dukrai nebuvo nei metų. 2012 m. lapkričio 23 d. buvo gauta informacija apie atsakovų girtavimą, vaiko nepriežiūrą. Ieškovas nurodė, jog atsižvelgus į tai, kad mažametei D. R. nesaugu likti namuose, buvo priimtas spendimas paimti vaiką iš šeimos bei nustatyti jam laikinąją globą. Atsakovų šeima Raseinių rajono savivaldybės direktoriaus 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu buvo įrašyta į tuo metu galiojusią socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaiko nepriežiūros, šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis, teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovas pažymėjo, kad dėl atsakovų priklausomybės, ydingo gyvenimo būdo, jų vaikams ne kartą buvo nustatyta laikinoji globa, vaikai apgyvendinti globos institucijose.

4.       Ieškovas nurodė, jog situacijai atsakovų šeimoje pasikeitus, vaikai buvo grąžinami tėvams, tačiau ilgalaikių teigiamų pokyčių atsakovams nepavykdavo išlaikyti. Šeimai kurį laiką buvo pavykę suvaldyti savo priklausomybę, todėl 2016 m. rugpjūčio 3 d. Raseinių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, tačiau nepraėjus nei metams nuo šeimos savarankiško funkcionavimo, vėl gauta informacija apie jų girtavimą, vaikų nepriežiūrą. Informacijai pasitvirtinus, atsakovų šeima Raseinių rajono savivaldybės direktoriaus 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu pakartotinai įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis, teikiamos socialinės paslaugos.

5.       Ieškovas nurodė, kad tėvai nevykdo konstitucinės pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus, neužtikrina jų teisės gyventi su tėvais, nekeičia gyvenimo būdo, nesistengia jų susigrąžinti. Teiktos socialinės paslaugos šeimai nebuvo efektyvios, atsakovai akivaizdžiai piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaikai nėra svarbiausi jų gyvenime, nes jokios pastangos atsakovams padėti neduoda rezultatų. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai dėl savo kaltės, t. y. pasirinkto gyvenimo būdo, neaugina savo vaikų, neremia jų materialiai, nesidomi jų auklėjimu, nesidomi jų vystymusi, nesudaro saugios socialinės aplinkos ir yra abejingi tėviškoms pareigoms, jų vaikai pakartotinai pateko į valstybės globą dėl tėvų kaltės. Ieškovas nurodė, jog atsakovams buvo teikiamos visos įmanomos socialinės paslaugos, sudaryta galimybė spręsti alkoholizmo problemą, tačiau visos pastangos apsiribojo tik ieškovo, seniūnijos, socialinio darbuotojo nuoširdžiu noru padėti šeimai. Atsakovai nebuvo nusiteikę problemas spręsti dėl savęs ir savo vaikų, nebuvo nuoširdūs, melavo, išsisukinėjo, ir nors ne kartą priėmė medikamentinį gydymą, teikiama specialistų pagalba ilgalaikių teigiamų rezultatų nedavė. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovai neatliko ir toliau neatlieka tėvų pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, todėl manytina, kad vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas tiek motinai, tiek tėvui.

6.       Ieškovas nurodė, kad išlaikymas vaikams priteistinas, siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Nežiūrint į tai, kad atsakovų vaikai gauna visišką valstybės išlaikymą vaikų globos institucijoje, tačiau įvertinus vaikų sveikatos problemas, ieškovo nuomone, prašoma suma – 130 Eur iš kiekvieno atsakovo būtų protinga ir nepadidinta.

7.       Atsakovė L. R. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pripažįsta, jog turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, ne kartą bandė keisti gyvenimo būdą, abu su sutuoktiniu gydėsi, pradėjo blaiviai gyventi, vartoja paskirtus medikamentus. Atsakovė pažymėjo, kad nori keistis, pati auginti savo vaikus, su vaikais palaiko artimus ryšius, juos lanko, kasdien bendrauja telefonu. Atsakovė nurodė, kad gyvena socialiniame būste, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką, o gaunamas pajamas ketina skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui, tad, atsakovės vertinimu, nėra pagrindo riboti jai motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu neterminuotai.

8.       Atsakovas D. R. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu dalyje dėl neterminuotos jo, kaip tėvo, valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu nesutinka. Pažymėjo, kad jo ryšys su vaikais nėra nutrūkęs, jis vaikus lanko, pagal galimybes nuveža lauktuvių, su vaikais bendrauja telefonu. Atsakovas nurodė, kad turėjo problemų su alkoholio vartojimu, gydėsi, yra pasirengęs lankyti tėvystės įgūdžių kursus, priimti socialinių darbuotojų paslaugas ir patarimus. Atsakovas nurodė, kad gyvena socialiniame būste, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau išmokų negauna, pragyvena iš atsitiktinių darbų. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo riboti jo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu neterminuotai, o netenkinus reikalavimo dėl tėvo valdžios apribojimo, vaikams išlaikymas neturėtų būti priteistas; šią pareigą atsakovas ketina vykdyti.

9.       Trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Raseinių socialinių paslaugų centras atsiliepime prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai gyvena socialiniame būste, kuris skirtas šeimai nuo 2017 m. birželio 6 d. Pažymėjo, kad paslaugų teikimo laikotarpiu sutuoktiniai niekur nedirbo, bet yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Iš gaunamų išmokų sutuoktiniai tenkino tik asmeninius poreikius, šiuo metu skaičiuojama susidariusi skola už komunalines paslaugas apie 300 Eur.

10.       Trečiasis asmuo nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, kuriame nei vienas iš sutuoktinių nesudalyvavo dėl girtavimo, nuspręsta toliau teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas, kurių tikslas – padėti tėvams spręsti alkoholio problemą, atstatyti tėvų savarankiškumą tam, kad vaikai galėtų augti biologinėje šeimoje. Atsakovams buvo du kartus organizuotas Raseinių socialinių paslaugų centro transportas, bet dėl sutuoktinių girtavimo padėti šeimai siekti pokyčių nepavyko, sutuoktiniai ir toliau vartojo alkoholį, socialinio darbuotojo pagalbos alkoholio nevartojimo sprendimo linkme kategoriškai atsisakydavo, motyvuodavo, kad nemato prasmės tai daryti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad sutuoktiniams nuolat primenamos jų pareigos vaikų atžvilgiu, bet tai vykdyti tėvams nesisekė, vaikus (duomenys neskelbtini) lankė vos keletą kartų, daugumos apsilankymų šeimos namuose metu buvo kviečiami policijos pareigūnai, atsakovams nustatyti girtumai. Šeimos nariai buvo nuolat motyvuojami vykti į ilgalaikę reabilitacija, lankyti psichologo konsultacijas, stengtis įveikti turimą priklausomybę alkoholiui, tačiau į panašius socialinio darbuotojo pasisakymus sutuoktiniai visiškai nereagavo, teiktos socialinės paslaugos jokių rezultatų nedavė.

11.       Trečiasis asmuo nurodė, jog siekiant įvertinti šeimos situaciją bei laikotarpį, per kurį sutuoktiniai galėjo pasiekti teigiamų pokyčių, buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis (2019 m. rugsėjo 25 d.). Minėtą dieną abu sutuoktiniai buvo neblaivūs, į posėdį atvyko tik L. R., kuri išklausė susirinkusių specialistų nuomones. Specialistai vieningai nutarė, kad atsakovai nepadarė jokių teigiamų pokyčių, kurie leistų priimti sprendimą, kad vaikai grįžtų į šeimą. Sutuoktiniams dar kartą priminta, kad jų alkoholio problema savaime neišsispręs, todėl dar kartą buvo siūloma vykti į pasirinktą ilgalaikę reabilitacijos vietą, tarpininkaujant socialinei darbuotojai, sutuoktiniams buvo duotas įpareigojimas iki 2019 metų spalio 1 d. pateikti savo nuomonę dėl priimtų sprendimų alkoholio priklausomybei gydyti.

12.       Trečiasis asmuo nurodė, kad 2019 m. spalio 3 d. atsakovai išvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje sutuoktiniams buvo suteiktas 28 dienų gydymas. 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovai atvyko pokalbiui su atvejo vadybininke, pateikė turimas medikų pažymas, kuriose patvirtinama, kad atsakovai priėmė medikamentinį gydymą, tačiau tolesnio blaivybės įtvirtinimo atsisakė ir raštu pateikė savo nuomonę, neigiamai reagavo į siūlymus lankyti AA klubo susirinkimuose, psichologo konsultacijose. Atsakovai išsakė, kad nėra nusiteikę bendradarbiauti su socialine darbuotoja ir teikiamų rekomendacijų nevykdys. Sutuoktiniams buvo bandoma paaiškinti, kad jų gydymosi laikotarpis (duomenys neskelbtini) nėra ilgalaikis ir kelia abejonių, ar tai pakankama pagalba įsisenėjusiai alkoholio priklausomybei spręsti. Trečiojo asmens nuomone, galima daryti prielaidą, kad tėvai nesupranta savo netinkamo elgesio pasekmių vaikų atžvilgiu ir nesudaro tinkamų sąlygų, kad vaikai galėtų augti biologinėje šeimoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė: 1) laikinai apriboti motinos valdžią L. R. vaikų D. R., E. R., R. R., K. R. atžvilgiu; 2) laikinai apriboti tėvo valdžią D. R. vaikų D. R., E. R., R. R., K. R. atžvilgiu; 3) iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų D. R., E. R., R. R., K. R. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą budinčių globotojų šeimose; 4) priteisti iš L. R. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R., E. R., R. R., K. R. po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo 2019 m. birželio 4 d. iki jų pilnametystės; 5) priteisti iš D. R. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R., E. R., R. R., K. R. po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo 2019 m. birželio 4 d. iki jų pilnametystės; 6) nepilnamečių vaikų D. R., E. R., R. R., K. R. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti budintį globotoją.

14.       Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai neatlieka pareigų auklėti ir prižiūrėti vaikus, nesirūpina jų materialine, socialine ir dvasine gerove; dėl vaikų nepriežiūros ir nesaikingo alkoholio vartojimo vaikams R. R., D. R. ir E. R. du kartus (2018-09-11 ir 2018-10-24) buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, o 2019-05-28 visiems vaikams nustatytas antras grėsmės lygis; teismo leidimu vaikai paimti iš šeimos ir nuo 2019 m. gegužės 27 d. yra pas budinčius globotojus.

15.       Teismas nurodė, kad atsakovai domisi vaikais, stengiasi pagal savo sugebėjimus, bendrauja ir su globos centro koordinatore, siekia spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemas, gydėsi, gavo medikamentinį detoksikavimą, užsiregistravo ir lankosi pas psichologą, specialistą dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo, sutinka lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupę, dukterų ugdymu rūpinasi pagal savo sugebėjimą, domisi ugdymo procesu. Teismas pažymėjo, kad atsakovai darbo neturi, sistemingo piktnaudžiavimo alkoholiu problemas sprendžia, tačiau tai kol kas trumpalaikis dalykas, pastaruoju metu stengiasi priimti specialistų pagalbą. Teismas nurodė, kad atsakovų ryšiai su vaikais nėra visiškai nutrūkę (tik su mažiausiu vaiku K. R. ryšys nutrūkęs), atsakovai savo vaikais minimaliai domisi, lanko juos, taip pat bendrauja telefonu, pastaruoju metu pradėjo spręsti alkoholio vartojimo problemą, stebimas siekimas susigrąžinti vaikus į šeimą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas sprendė, kad tėvo valdžia D. R. ir motinos valdžia L. R. vaikų D. R., E. R., R. R. ir K. R. atžvilgiu turėtų būti apribojama laikinai.

16.       Teismas nurodė, kad atsakovai niekur nedirba, pastovių pajamų negauna, atsakovė gauna nedarbo išmoką, atsakovas, kaip nurodė teismo posėdžio metu, nuolatinių pajamų negauna, užsidirba iš atsitiktinių darbų. Teismas pažymėjo, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, jie turi dėti maksimalias pastangas, kad teiktų išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Teismas sprendė, jog išlaikymas priteistinas, nes atsakovai jokio išlaikymo vaikams neteikia ir jais materialiai nesirūpina. Teismas sprendė, kad išlaikymas priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos paskyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. birželio 4 d. iki vaikų pilnametystės, o išlaikymo dydis kiekvienam vaikui nustatomas po 130 Eur iš kiekvieno atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

17.       Apeliacinime skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovai (apeliantai) L. R. ir D. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

18.       Nurodė, kad pripažįsta, jog nepakankamai rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais, tačiau padėtis pasikeitė – jie domisi savo vaikais, stengiasi pagal savo sugebėjimus, bendrauja su globos centro koordinatore, siekia spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemas, gydėsi, gavo medikamentinį detoksikavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujantį sprendimą – laikinai apribojo tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

19.       Atsakovai nurodė, kad priežastys, dėl kurių vaikai buvo paimti iš šeimos, išnyko ir jie gali savo vaikus auginti ir auklėti patys, o tai geriausiai atitiktų ir vaikų interesus.

20.       Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose atsakovai nurodė, kad kenčia nuo įgimtos priklausomybės alkoholiui; vaikystėje nepatyrė meilės ir globos, todėl neįgijo gyvenimo šeimoje ir bendravimo įgūdžių; neįgijo specialybės; abu yra nestiprios sveikatos (duomenys neskelbtini); gyvena socialiniame būste, kuris yra suremontuotas. Atsakovai pažymėjo, jog duomenų apie nuolatinę vaikų nepriežiūrą teismui pateikta nebuvo, vaikai buvo prižiūrimi; alkoholio nevartoja jau 7 mėnesius; savanoriškai išklausė pozityvios tėvystės ugdymo paskaitas; lankė psichologo konsultacijas. Atsakovai akcentavo, jog turi susikaupusią 10 000 Eur skolą; yra bedarbiai, nuo 2017 metų registruoti Užimtumo tarnyboje, daugelyje vietų domėjosi dėl darbo, tačiau nesėkmingai; priteisti pinigai vaikų išlaikymui jiems yra nepakeliama našta, jie neturi galimybių sumokėti susikapusios skolos bei kiekvieno mėnesio priteistų sumų.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ta aplinkybė, kad atsakovai nori susigrąžinti vaikus, savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes jie nepateikė duomenų, kad yra pakeitę savo įpročius, išsprendę giliai įsišaknijusią alkoholio priklausomybės problemą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai daug kartų sprendė alkoholio priklausomybės problemą, ne kartą buvo priėmę medikamentinį gydymą, tačiau blaivybės neišlaikydavo, grįždavo prie įprasto gyvenimo būdo, dėl priklausomybės alkoholiui jų vaikams buvo nustatyta laikinoji globa. Teikiant socialines paslaugas šeimai bei siekiant vaikus išsaugoti šeimoje, atsakovai buvo raginami spręsti alkoholio priklausomybės problemą iš esmės, tačiau jie nuolat rasdavo pasiteisinimų. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui nustatytas 90% darbingumo lygis. Ieškovas akcentavo, jog ir po paskutinio vaikų paėmimo iš šeimos (2019-05-24) atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nors nuolat buvo raginami spręsti priklausomybės problemą, rekomenduojami problemos sprendimo būdai, organizuota pavėžėjimo paslauga į reabilitacijos įstaigas, organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, su šeima dirbo mobili komanda, tačiau vaikų tėvai po vaikų paėmimo apie keturis mėnesius ir toliau girtavo.

22.       Ieškovo vertinimu, tai, kad atsakovai po bylos iškėlimo teisme 28 dienas gydėsi (duomenys neskelbtini), neįrodo jų pasirengimo tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią. Šeimoje alkoholio priklausomybės problema yra įsisenėjusi ir trumpalaikiai jos sprendimo būdai nedavė teigiamų rezultatų, specialistų siūlytos ilgalaikės reabilitacijos, sprendžiant priklausomybės problemą, atsakovai kategoriškai atsisakė, nors priežasčių nevykti neturėjo ir dabar neturi, nes abu niekur nedirbo nei tuo metu nei dabar. Be to – atsakovai nesiima iniciatyvos susirasti darbo, pragyvena tik iš valstybės teikiamos paramos, nuo vaikų paėmimo iš šeimos momento nėra prisidėję prie vaikų išlaikymo.

23.       Trečiasis asmuo BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovams teikiamos socialinių įgūdžių, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos nebuvo efektyvios, nebuvo pasiekti teigiami pokyčiai bei rezultatai. Šeimos pagrindinė problema – tai priklausomybė nuo alkoholio, kuri iki šiol buvo sprendžiama neatsakingai; abu sutuoktiniai buvo raginami, motyvuojami vykti į ilgalaikį gydymą, lankyti AA grupę, tačiau jie atsisakė. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovai yra ilgalaikiai bedarbiai, kuriems trūksta noro susirasti nuolatinį darbą, iš kurio gautų pastovias pajamas, šeimos nariai daugelį metų pragyveno iš gaunamos socialinės pašalpos ir gaunamų socialinių išmokų už vaikus. Šeimai buvo siūloma pagalba, tačiau atsakovai kaltino specialistus, norėjusius jiems padėti, savo atsakomybės nepripažįsta, būtinybės keisti savo gyvenimo būdo nemato, nėra pajėgūs savarankiškai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mama L. R., tėvas D. R.

26.       Nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu L. R. ir D. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros. Nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu iš socialinės rizikos šeimų sąrašo šeima buvo išbraukta. Vėl į šį sąrašą šeima įrašyta nuo 2017 m. gegužės 15 d.

27.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 26 d. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių buvo atvežtas L. R. (K.) naujagimis moteriškos lyties, kuris gimė su (duomenys neskelbtini), kas būdinga alkoholį vartojančių motinų naujagimiams.

28.       Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. D. R., E. R., R. R. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis (vaikus pasimėmė mergaičių močiutė R. R.). 2018 m. rugsėjo 18 d. L. ir D. R, sudarytas socialinės pagalbos planas, nustatyta, kad abu tėvai turi priklausomybę alkoholiui, abu tėvai turi gydytis, tačiau esant tokiai situacijai, kai L. R. laukiasi, o moters nėštumai visada komplikuoti, gydytis važiuos D. R., o dėl L. R. bus pasikonsultuota su medikais ir ieškoma alternatyvų stacionariam gydymui. 2018 m. spalio 23 d. buvo gautas pranešimas apie vaikų nepriežiūrą, tėvai neblaivūs. 2018 m. spalio 24 d. D. R., R. R. ir E. R. nustatytas pirmas grėsmės lygis.

29.       Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 25 d. buvo gautas pranešimas dėl vaikų nepriežiūros, tėvai neblaivūs. D., E. ir R. R. sutiko pasirūpinti močiutė R. R., K. R. paguldytas į Raseinių ligoninę dėl nuolatinės priežiūros poreikio po operacijos. 2019 m. gegužės 28 d. D. R., E. R., R. R. ir K. R. nustatytas antras grėsmės lygis. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi leista vaikus paimti iš šeimos, nuo 2019 m. gegužės 27 d. vaikai apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiams vaikams D. R., R. R., E. R., K. R. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 5 d. įsakymais Nr. A1-529, Nr. A1-52, Nr. A1-531, Nr. A1-530 nuo 2019 m. birželio 4 d. nustatyta laikinoji globa.

30.       Nustatyta, kad šeimoje lakstytasi 2019 m. birželio 5 d., tiek L. R., tiek D. R. buvo neblaivūs, abu nurodė, kad žada spręsti alkoholio vartojimo prieblemą, pergyvena dėl vaikų. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pranešimuose užfiksuoti L. ir D. R. girtavimo atvejai.

31.       Iš Raseinių socialinių paslaugų centro 2019 m. lapkričio 6 d. rašto nustatyta, kad nuo 2019 m. gegužės 24 d. šeimoje nevyko jokie teigiami pokyčiai dėl priklausomybės sprendimo, teikiamos socialinės paslaugos, kita pagalba šeimai nedavė teigiamų rezultatų, su specialistais R. bendradarbiauti nelinkę, į nuolatinius skatinimus keisti gyvenimo būdą nereaguodavo, išsisukinėdavo. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos 2019 m. lapkričio 7 d. pateiktos informacijos apie šeimą nustatyta, kad L. ir D. R. šeimoje situacija ypač pablogėjo 2018 m., buvo fiksuojami dažni girtavimo atvejai, šeimoje situacija yra sudėtinga dėl įsisenėjusios alkoholio vartojimo problemos.

32.       Iš UAB „Medica klinika“ 2019 m. spalio 29 d. rašto nustatyta, kad K. R. tėvai nesiteirauja apie vaikus, nebendradarbiauja su gydymo įstaiga, į kliniką vaiką gydytojų priežiūrai atveda vaiko globėja. UAB Raseinių šeimos gydytojų centras 2019 m. spalio 28 d. rašte nurodyta, kad D. E. ir R. R. tėvai vaikų sveikata nesidomėjo. (duomenys neskelbtini) mokyklos 2019 m. lapkričio 4 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad tėvai nei karto nebuvo mokykloje, nesidomėjo dukterų elgesiu, ugdymu(si) ir pasiekimais. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 28 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad R. R. mama ir tėtis nei karto nesidomėjo apie dukrą, nebuvo atvykę į darželį. Raseinių pagalbos šeimai namų administracija 2019 m. spalio 31 d. raštu pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) organizavo susitikimus su globojamų vaikų tėvais; vaikų susitikimai su tėvais vykdavo globos centre (tėvai su vaikais buvo susitikę 4 kartus); susitikimai su K. yra trumpi dėl vaiko fizinės sveikatos būklės ir nutrūkusio ryšio su tėvais; tėvai stengiasi atliepti emocinius vaikų poreikius pagal savo sugebėjimus ir suvokimo lygį; tėvams tikslinga lankyti tėvystės įgūdžių kursus; susitikimų metu tėvai bendrauja su globos centro koordinatore, domisi vaikų sveikata, ugdymu; tėvai nuo pirmo susitikimo buvo motyvuojami vykti gydytis priklausomybę, ieškotis darbo, pagal galimybes gerinti buitį.

33.       Nustatyta, kad atsakovai į bylą pateikė medicinines pažymas, patvirtinančias, kad jiems taikytas detoksikacinis gydymas, abu atsakovai gydėsi mėnesį laiko. (duomenys neskelbtini) raštais nurodė, kad tėvai dukromis rūpinasi, jos aprūpintos reikiamomis priemonėmis mokslui, domisi jų ugdymu. Raseinių rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nurodė, kad L. ir D. R. yra linkę vartoti alkoholį; šiuo metu situacija šeimoje vertinama teigiamai, sutuoktiniams grįžus po ilgalaikio gydymo nebuvo užfiksuota girtavimo atvejų.

34.       Nustatyta, kad D. R. draudimo išmokų negauna, L. R. gauna nedarbo draudimo išmoką, kurios dydis 275,74 Eur.

Dėl ginčo esmės

35.       Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

36.       CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. 

37.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

38.       Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

39.       Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. 

40.       Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. 

41.       Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu L. R. ir D. R. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros; nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu iš socialinės rizikos šeimų sąrašo šeima buvo išbraukta; vėl į šį sąrašą šeima įrašyta nuo 2017 m. gegužės 15 d. 

42.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. D. R., E. R., R. R. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis; 2018 m. spalio 24 d. D. R., R. R. ir E. R. nustatytas pirmas grėsmės lygis; 2019 m. gegužės 28 d. D. R., E. R., R. R. ir K. R. nustatytas antras grėsmės lygis.

43.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012 m. lapkričio 26 d. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių buvo atvežtas L. R. (K.) naujagimis moteriškos lyties, kuris gimė su (duomenys neskelbtini), kas būdinga alkoholį vartojančių motinų naujagimiams; 2018 m. spalio 23 d. buvo gautas pranešimas apie vaikų nepriežiūrą, tėvai neblaivūs; 2019 m. gegužės 25 d. buvo gautas pranešimas dėl vaikų nepriežiūros, tėvai neblaivūs; šeimoje lakstytasi 2019 m. birželio 5 d., tiek L. R., tiek D. R. buvo neblaivūs; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pranešimuose užfiksuoti L. ir D. R. girtavimo atvejai. L. R. ir D. R. polinkį alkoholiui patvirtina ir byloje esantys įvarių institucijų rašytiniai duomenys (Raseinių socialinių paslaugų centro raštai, Raseinių rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos pateikta informacija, byloje dalyvaujačių asmenų procesiniai dokumentai), taip pat medicininės pažymos, patvirtinančios, kad atsakovams taikytas detoksikacinis gydymas. Atsakovai patys pripažįsta turintys priklausomybę alkoholiui.

44.       Iš UAB „Medica klinika“ 2019 m. spalio 29 d. rašto nustatyta, kad K. R. tėvai nesiteirauja apie vaikus, nebendradarbiauja su gydymo įstaiga, į kliniką vaiką gydytojų priežiūrai atveda vaiko globėja; UAB Raseinių šeimos gydytojų centras 2019 m. spalio 28 d. rašte nurodyta, kad vaikų tėvai vaikų sveikata nesidomėjo; (duomenys neskelbtini) mokyklos 2019 m. lapkričio 4 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad tėvai nei karto nebuvo mokykloje, nesidomėjo dukterų elgesiu, ugdymu(si) ir pasiekimais; (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 28 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad R. R. mama ir tėtis nei karto nesidomėjo apie dukrą, nebuvo atvykę į darželį.

45.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad atsakovai atvyksta į susitikimus su vaikais globos centre, susitikimai su K. yra trumpi dėl vaiko fizinės sveikatos būklės ir nutrukūsio ryšio, tėvai stengiasi atliepti emocinius vaikų poreikius pagal savo sugebėjimus ir suvokimo lygį, susitikimų metu tėvai bendrauja su globos centro koordinatore, domisi vaikų sveikata, ugdymu (Raseinių pagalbos šeimai namų administracijos 2019 m. spalio 31 d. raštas); tėvai dukromis rūpinasi, domisi jų ugdymu, dukros yra aprūpintos reikiamomis priemonėmis mokslui (duomenys neskelbtini) raštai); L. ir D. R. yra linkę vartoti alkoholį, šiuo metu situacija šeimoje vertinama teigiamai, sutuoktiniams grįžus po ilgalaikio gydymo, girtavimo atvejų nebuvo užfiksuota (Raseinių rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos duomenys); į bylą pateiktos medicininės pažymos, patvirtinančios, kad atsakovams taikytas detoksikacinis gydymas, abu atsakovai gydėsi mėnesį laiko.

46.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, akcentavo, kad atsakovai neatlieka pareigų auklėti ir prižiūrėti vaikus, nesirūpina jų materialine, socialine ir dvasine gerove, tačiau kartu pažymėjo, jog atsakovai domisi vaikais, stengiasi pagal savo sugebėjimus, siekia spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemas, jų ryšiai su vaikais nėra visiškai nutrūkę, savo vaikais minimaliai domisi, lanko juos, taip pat bendrauja telefonu, yra stebimas siekimas susigrąžinti vaikus į šeimą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas sprendė, kad tėvo valdžia D. R. ir motinos valdžia L. R. vaikų D. R., E. R., R. R. ir K. R. atžvilgiu turėtų būti apribojama laikinai.

47.       Kaip jau minėta, teismas, priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir tik nustačius tėvų, kuriems prašoma apriboti valdžią, kaltę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė (jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis)), todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos ypatingos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

48.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo vaikams, ar kad visiškai jais nesirūpintų, tačiau, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, konstatuoja, kad byloje yra pagrindas taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta dauguma tėvų valdžios ribojimo aplinkybių: atsakovų netinkamai atliekama pareiga auklėti vaikus, jais rūpintis, sudaryti normalias, sveikas sąlygas gyventi, augti ir ugdytis, atsakovų žalingos įtakos vaikams darymas savo elgesiu, piktnaudžiaujant alkoholiu, neturėjimas pakankamų socialinių įgūdžių ir pan. Kartu bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai lanko vaikus, stengiasi su jais bendrauti, stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

49.       Akcentuotina, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Remdamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę: taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

50.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą laikinai apriboti tėvo valdžią D. R. ir motinos valdžią L. R. jų vaikų atžvilgiu, įvertintino aplinkybes, apibūdinančias atsakovų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovai turi keisti gyvenimo būdą, spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemas, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, dirbti, gauti pajamas, parodyti pažangą (iniciatyvą) realiais veiksmais formuojant tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi vaikais, jų auginimo ir išlaikymo įgūdžius.

51.       CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

52.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovai jokio išlaikymo savo vaikams neteikia ir jais materialiai nesirūpina, sprendė priteisti vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos paskyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. birželio 4 d. iki vaikų pilnametystės, o išlaikymo dydį kiekvienam vaikui nustatė po 130 Eur iš kiekvieno atsakovo.

53.       Atsakovai apeliacinės instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad yra silpnos sveikatos (duomenys neskelbtini); gyvena socialiniame būste; turi susikaupusią 10 000 Eur skolą; yra bedarbiai, nuo 2017 metų registruoti Užimtumo tarnyboje, daugelyje vietų domėjosi dėl darbo, tačiau nesėkmingai; priteisti pinigai vaikų išlaikymui jiems yra nepakeliama našta, jie neturi galimybių sumokėti susikapusios skolos bei kiekvieno mėnesio priteistų sumų.

54.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai niekur nedirba, pastovių pajamų negauna; atsakovė gauna nedarbo išmoką (275,74 Eur); atsakovas nuolatinių pajamų negauna, užsidirba iš atsitiktinių darbų, jam nustatytas 90 proc. darbingumo lygis; duomenų apie atsakovų turimą registruotiną turtą byloje nėra.

55.       Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. 

56.       Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

57.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

58.       Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

59.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

60.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovų materialinės padėties, išlaikytinių skaičių, jų poreikius bei jiems teikiamą valstybės išlaikymą, įvertinusi atsakovų realias galimybes faktiškai teikti atitinkamą išlaikymą savo vaikams, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 130 Eur dydžio išlaikymo suma nagrinėjamu atveju neatitinka CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo.

61.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai šiuo metu neturi nuolatinių pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, duomenų apie jų vardu registruotiną turtą byloje nėra, atsakovai gyvena socialiniame būste, turi sveikatos sutrikimų, kitų įsiskolinimų, iš jų priteista 130 Eur išlaikymo per mėnesį suma negali būti laikoma atitinkančia CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų gaunamos pajamoms principą, todėl nagrinėjamu atveju mažintina – pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir iš atsakovų priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo 2019 m. birželio 4 d. iki jų pilnametystės (CK 3.3, 3.194, 3.208 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), R. R., (duomenys neskelbtini), K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo 2019 m. birželio 4 d. iki jų pilnametystės.

Priteisti iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), R. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), K. R., gimusiam (duomenys neskelbtinimi), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo 2019 m. birželio 4 d. iki jų pilnametystės.“.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.