(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – notarė Asta Banienė ir notarė Rita Miknevičienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. G. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydamas pripažinti ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus vekselius ir jų pagrindu atliktus vykdomuosius įrašus negaliojančiais: i) 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai ir šio vekselio pagrindu atliktą 2018 m. rugsėjo 18 d. notarės Ritos Miknevičienės vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3395); ii) 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai ir šio vekselio pagrindu atliktą 2018 m. spalio 5 d. notarės R. Miknevičienės vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3616); iii) 2018 m. liepos 24 d. vekselį 13 000 Eur sumai ir šio vekselio pagrindu atliktą 2018 m. spalio 12 d. notarės A. Banienės vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3434); iv) 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai ir šio vekselio pagrindu atliktą 2018 m. spalio 12 d. notarės A. Banienės vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3436).

2.       Ieškovas paaiškino, kad vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą, klientams atlikdavo būsto vidaus apdailos ir remonto darbus. Ieškovas 2016 m. nusprendė, panaudodamas savo profesinius (statybos) įgūdžius, didžiąja dalimi skolintomis lėšomis pastatyti ir įrengti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) šeimos asmeninių poreikių patenkinimui. Ieškovas manė, kad kredito įstaigos (bankai, kredito unijos) nesutiks finansuoti statybų, kol namai nėra atitinkamo baigtumo, todėl ieškojo statybos finansavimo šaltinių ir surado atsakovą V. J., kuris vertėsi ir verčiasi pinigų skolinimo veikla. Ieškovas su V. J. 2016–2018 m. laikotarpiu sudarė keturias paskolos sutartis: i) 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos ir novacijos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įgijo 110 000 Eur reikalavimo teisę; ii) 2017 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį, kuria atsakovas gavo 30 000 Eur reikalavimo teisę; iii) 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įgijo 204 000 Eur reikalavimo teisę; iv) 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, kuria atsakovas įgijo 39 200 Eur reikalavimo teisę (toliau kartu vadinamos – Paskolos sutartys). Paskolos sutarčių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.

3.       Ieškovas nurodė, kad, sudarydamas Paskolos sutartis, tinkamai neįvertino, kiek lėšų ir laiko prireiks tam, jog statomi objektai pasiektų reikiamą refinansavimui baigtumo lygį. Kadangi ieškovui iki Paskolos sutarčių įvykdymo termino pabaigos nepavyko gauti paskolos kredito įstaigoje, ieškovas, norėdamas išvengti išieškojimo iš Paskolos sutarčių pagrindu įkeisto turto, kreipėsi į atsakovą, prašydamas neinicijuoti išieškojimo iš įkeisto turto ir palaukti, kol pavyks pasiekti reikiamą statybų baigtumo lygį. Atsakovas su ieškovo prašymu sutiko, tačiau nurodė, kad už tai, jog nebūtų inicijuotas išieškojimas, ieškovas turi išrašyti atsakovui vekselių už 17 700 Eur sumą, nors atsakovas pagal išrašytus vekselius lėšų ieškovui neperduos. Dėl nurodytos priežasties ieškovas atsakovui 2018 m. liepos 24 d. išrašė du vekselius 10 200 Eur (toliau – Vekselis 1) ir 5 500 Eur (toliau – Vekselis 2) sumoms. Atsakovas 2018 m. liepos 27 d. informavo ieškovą, kad 2018 m. liepos 24 d. išrašytų vekselių suma nėra pakankama tam, kad šis lauktų iki tol, kol ieškovas gaus refinansavimą. Ieškovas, nenorėdamas prarasti įkeisto turto, atsakovui 2018 m. liepos 27 d. papildomai išrašė dar du paprastuosius vekselius 13 000 Eur (toliau – Vekselis 3) ir 30 600 Eur sumoms (toliau – Vekselis 4) (toliau kartu vadinami – Vekseliai). Ieškovas ketino grąžinti Paskolos sutartimis pasiskolintas lėšas ir, jeigu atsakovas būtų sudaręs tokias galimybes, ieškovas tokius ketinimus būtų įgyvendinęs. Atsakovas sutiko iki 2019 m. vidurio išieškojimo pagal Paskolos sutartis nepradėti. Visgi, 2019 m. sausio 8 d. atsakovas kreipėsi į notarus M. L. ir R. K. dėl vykdomųjų įrašų atlikimo pagal Paskolos sutartis. Notarai atsakovo prašymo pagrindu išdavė vykdomuosius įrašus ir buvo pradėtos vykdomosios bylos.

4.       Ieškovas prašė teismo pripažinti Vekselius, kurių pagrindu jokios piniginės lėšos ieškovui nebuvo perduotos, negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio pagrindu – atsakovas pinigų pagal Vekselius realiai neskolino, Vekselius naudojo kitiems sandoriams ar susitarimams su skolininkais pridengti, todėl Vekseliai panaudoti kaip apsimestiniai (fiktyvūs) sandoriai. Ieškovo vertinimu, Vekseliai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes išrašyti kaip atsakovo nusikalstamų veiksmų pasekmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-831-408/2023 medžiaga (byloje pateiktas kaltinamasis aktas) patvirtina, kad atsakovas Vekseliais jokių lėšų ieškovui neskolino. Priešingai, kaltinamajame akte konstatuota, kad Vekseliai atliko mokėjimo funkciją, t. y. Vekseliais atsakovui buvo mokama (atsakovas gavo turtinę naudą) už skolų pagal Paskolos sutartis grąžinimo termino pratęsimus. Ieškovo teigimu, pripažinus Vekselius negaliojančiais, turėtų būti pripažinti negaliojančiais Vekselių pagrindu notarų atlikti vykdomieji įrašai. Ieškovas pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti Vekselių pagrindų atliktus vykdomuosius įrašus yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti Vekselius negaliojančiais.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl Vekselių ir jų pagrindu notaro atliktų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), o kitą ieškinio dalį atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas G. G. ir I. G. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 prašė sumažinti ieškovams skaičiuojamus delspinigius pagal Paskolos sutartis nuo 0,5 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 procento, delspinigių reikalavimui pritaikyti ieškinio senatį, pripažinti negaliojančiais ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus Vekselius. Tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 teisminio nagrinėjimo objektas buvo klausimas dėl pinigų perdavimo pagal Vekselius ir iš jų atsakovo atžvilgiu kylančių teisių ir pareigų. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020 ir nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo objektas sutampa, ieškiniai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčo šalys sutampa. Teismas atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata (teismo išspręsta byla) galią, todėl šalys netenka teisės kitose byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų, teisinių santykių ir pareikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu teisiniu pagrindu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje paduotas ieškinys dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu yra tapatus ieškinio, paduoto civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, daliai dėl Vekselių prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai, todėl nutraukė šią civilinės bylos dalį. 

7.       Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovas civilinėje byloje siekė įrodyti, jog Vekseliai yra apsimestiniai sandoriai, kurių šalys bendra valia įvykdyti neketino, o Vekseliais siekė paslėpti prievolių, kylančių iš Paskolos sutarčių, įvykdymo užtikrinimą. Visgi, teismas nusprendė, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, jog šalys vertino Vekselius kaip iš Paskolos sutarčių kylančių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, turėjo pareigą įrodyti, kad ginčo šalys iš Vekselių kylančių prievolių neketino įvykdyti. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nenustatė aplinkybių, jog ieškovo atžvilgiu atsakovas būtų panaudojęs ekonominį ar psichologinį spaudimą ar Vekselių išrašymo metu egzistuotų ieškovo valios trūkumų. Priešingai, Kauno apygardos teismas konstatavo, kad Vekselių išrašymo metu ieškovo turtinė padėtis nebuvo sunki – ieškovas nuosavybės teise valdė daug nekilnojamojo turto, vykdė naujas statybas ir siekė naudos (pelno), kurią gaudavo iš pastatytų kotedžų nuomos. Kauno apygardos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 pripažino nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, kad Vekseliai nebuvo tik prievolių pagal Paskolos sutartis užtikrinimo priemonė, šiuo sprendimu nustatytos Vekselių išdavimo aplinkybės, jų tikslas, pinigų perdavimo faktas. Teismas konstatavo, kad ieškovas, nagrinėjamoje byloje reikšdamas reikalavimą dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais, iš esmės ginčija įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytas aplinkybes. Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog pinigai pagal Vekselius nebuvo perduoti ir atmetė argumentus, kad Vekseliai buvo sudaryti siekiant užtikrinti ieškovo prievolių pagal Paskolos sutartis įvykdymą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovas G. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nagrinėjamoje civilinėje byloje ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 paduotų ieškinių tapatumą dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu ir šią civilinės bylos dalį nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė. Tam, kad būtų pakankamas pagrindas konstatuoti ieškinio reikalavimo tapatumą, turi būti nustatytas šalių, ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad skiriasi nagrinėjamos bylos, kurioje ieškovo procesinį statusą turėjo tik G. G., ir civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020, kurioje ieškovų procesinį statusą turėjo du asmenys – G. G. ir I. G., šalys. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 trečiojo asmens procesinį statusą užėmė A. J., o nagrinėjamoje civilinėje byloje nei vienas asmuo trečiojo asmens procesinio statuso neturėjo.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 paduotų ieškinių tapatumą, neįvertino aplinkybės, kad skiriasi ieškinių pagrindai. Ieškovas reikalavimą pripažinti Vekselius negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu nagrinėjamoje civilinėje byloje grindė baudžiamosios bylos Nr. 1-831-408/2023 (be kita ko, kaltinamojo akto) medžiaga, kuri, ieškovo teigimu, patvirtina, kad Vekseliai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnyje, rezultatas. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nagrinėjamoje byloje paduoto ieškinio reikalavimą grindė ne aplinkybe dėl lėšų (ne)perdavimo Vekselių pagrindu, o tuo, jog Vekseliai yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ieškinio pagrindu nebuvo nurodytos aplinkybės dėl BK 202 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos.

8.3.                      Nors pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu, kad įrodžius aplinkybę, jog lėšos pagal Vekselius nebuvo skolinamos, būtų teisinis pagrindas Vekselius pripažinti negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu, tačiau teismas neįvertino ieškinio argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad Vekseliai neatliko skolinimo funkcijos, nes pinigai pagal Vekselius nebuvo perduoti. Teismas išvadą, kad ieškovas negali ginčyti Vekselių pinigų skolinimo funkcijos padarė remdamasis įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, tačiau byloje neegzistavo prejudicinių faktų taikymo sąlygos. Nagrinėjamos civilinės bylos ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020 šalys skyrėsi, todėl neegzistavo sąlygos konstatuoti, kad pastarojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Nors Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 padarė išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog Vekselių funkcija buvo pinigų skolinimo, tačiau tokia išvada negalėjo turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, nes aptariama aplinkybė nebuvo įrodinėjimo dalyku (ieškinio pagrindu). Įrodinėjimo dalyką Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 sudarė teisinis vertinimas, ar reikalavimas sumokėti už priverstinio išieškojimo atidėjimą atitinka viešąją tvarką ir gerą moralę.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ieškovo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus dėl Vekselių negaliojimo CK 1.87 straipsnio pagrindu. Teismas, nuspręsdamas, kad Vekseliai atliko pinigų skolinimo funkciją, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes neištyrė bei nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, nepateikė argumentų, kodėl atmetė ieškovo pateiktus įrodymus.

8.5.                      Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Vekseliai neatliko pinigų skolinimo funkcijos. Vekseliai buvo išrašyti laikotarpiu, kai ieškovas vėlavo grąžinti lėšas pagal Paskolos sutartis (334 000 Eur), todėl joks asmuo Vekseliais nebūtų papildomai skolinęs ieškovui 59 300 Eur sumos. Tariamas pinigų skolinimas Vekselių pagrindu neatitiko tarp šalių susiklosčiusios pinigų skolinimo praktikos. Paskolų suteikimas ieškovui buvo įforminamas sudarant paskolos sutartis, patvirtintas notaro, Paskolos sutarčių įvykdymą užtikrinant hipoteka. Prievolė grąžinti tariamai Vekseliais paskolintas sumas nebuvo užtikrinta. Tokia atsakovo valia patvirtina, kad Vekseliais lėšos nebuvo skolintos, todėl atsakovas nereikalavo lėšų grąžinimo užtikrinimo priemonių. Nė viename Vekselyje nėra užfiksuotas lėšų perdavimo ar gavimo faktas.

8.6.                      Aplinkybę, kad Vekseliai neatliko pinigų skolinimo funkcijos, patvirtina byloje esantys įrodymai. Atsakovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai buvo prieštaringi. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl skolindamas pinigus pagal Vekselius neprašė ieškovo detalizuoti pinigų panaudojimo tikslo, priemonių, kuriomis bus užtikrinamas lėšų grąžinimas, nors kitais atvejais prašė tokias aplinkybes nurodyti. Nors atsakovas nurodė, kad lėšos pagal Vekselius ieškovui buvo perduotos notarės A. Banienės biure, tačiau teismo posėdyje liudytoja apklausta notarė tokios aplinkybės negalėjo patvirtinti. Aplinkybę, kad Vekseliais paskolos gavėjai tik mokėjo atsakovui už tai, jog nebūtų pradėtas lėšų išieškojimas, patvirtina Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytos aplinkybės, kad atsakovas V. J. priimdavo J. M. ir A. M. išrašytus vekselius kaip mokestį už išieškojimo pagal paskolos sutartis atidėjimą. Tokį Vekselių tikslą patvirtina ir baudžiamosios bylos Nr. 1-831-408/2023 medžiaga, kurioje užfiksuota, kad atsakovas reikalavo išduoti Vekselius tam, jog nepradėtų ar sustabdytų priverstinį išieškojimą, kai paskolų gavėjai laiku negrąžindavo lėšų pagal paskolos sutartis. Atsakovas nesiėmė išieškojimo veiksmų pagal Paskolos sutartis iki 2019 m. sausio mėn., nors paskolų grąžinimo terminai baigėsi 2018 m. liepos 19 d.

9.       Atsiliepime į ieškovo G. G. apeliacinį skundą atsakovas V. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti Vekselius negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu. Skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu yra tapatus Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 išnagrinėto ieškinio daliai. Kadangi įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 konstatuota, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas, priimdamas Vekselius, turėjo ketinimus, priešingus viešajai tvarkai ar gerai moralei ar ėmėsi teisei priešingų veiksmų, siekdamas paveikti ieškovo valią, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu.

9.2.                      Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, ta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 trečiojo asmens poziciją užėmė nagrinėjamoje civilinėje byloje nedalyvaujantys asmenys, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šiose bylose paduoti ieškiniai buvo tapatūs. Ieškovas neįtraukė į nagrinėjamą bylą I. G., A. J.. Nurodytose bylose paduotų ieškinių reikalavimų pagrindai nesiskiria – ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos baudžiamosios bylos Nr. 1-831-408/2023 medžiaga nepatvirtina, kad Vekseliai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, rezultatas. Byloje esančiame Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. lapkričio 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą V. J. atžvilgiu užfiksuotos aplinkybės, kad vienintelis duomuo, jog G. G. negavo pinigų pagal Vekselius, yra jo paties parodymai.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo G. G. reikalavimą pripažinti Vekselius negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatyta, kad sandorių šalių valios išraiška atitiko tikrąją jų valią. Pastarajame teismo sprendime nustatyta, kad lėšos pagal Vekselius buvo skolinamos, ieškovas išrašė Vekselius tuo metu, kai vykdė statybų verslą, kai jam trūko apyvartinių lėšų gyvenamojo namo statybai, todėl Vekseliai nebuvo lėšų pagal Paskolos sutartis grąžinimo užtikrinimo priemonė. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020 ieškinio faktinis pagrindas buvo tas pats, todėl šiose bylose paduoti ieškiniai pripažįstami tapačiais. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytos aplinkybės, jog pinigai pagal Vekselius nebuvo perduoti, laikomos prejudiciniais faktais, kurių nagrinėjamoje byloje iš naujo nereikia įrodyti. Pastaroji išvada, nurodyta Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, todėl visa apimtimi gali būti naudojama kaip prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje.

9.4.                      Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog sandorio šalys siekė kitų tikslų, kurių Vekseliuose užfiksuota šalių valia neatitinka. Jeigu išduodamas Vekselius atsakovas būtų siekęs kitų tikslų, ieškovas vekselius būtų išdavęs jų apmokėjimo terminu nurodydamas 2019 m. vidurį, o ne 2018 m. rugpjūčio 19, 23, 27 d. Vykdomųjų bylų eiga patvirtina, kad šalys iš Vekselių kylančias prievoles siekė vykdyti ir jas vykdė – ieškovas vykdomųjų įrašų neginčijo, notarų veiksmų neskundė, pinigines lėšas grąžindavo dalimis, mokėdamas antstolio S. U. kontorai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu G. G. ir I. G. pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, jog turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį panaudojo netikrą, žinomai melagingą dokumentą.

9.5.                      Atsakovas paaiškina, kad Vekseliai buvo sudaryti dėl ieškovo poreikių ir veiksmų. Atsakovas Vekseliais paskolino ieškovui bendrą 59 300 Eur sumą, nes ieškovas atsakovo atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimą, teigdamas, jog tik tokiu atveju galės užbaigti statybas iki reikiamo baigtumo, gauti paskolą iš kredito įstaigos ir grąžinti kitas paskolas, kurioms užtikrinti įkeistas nekilnojamasis turtas. Ieškovas įtikino atsakovą, kad prievolė grąžinti Vekseliais skolinamas sumas yra užtikrinta įkeistu nekilnojamuoju turtu. Be to, už notaro paslaugas visada mokėdavo pats ieškovas G. G.. Ikiteisminiame tyrime liudytojos E. G. 2020 m. sausio 8 d. apklausos protokole užfiksuotos aplinkybės, kad ieškovas G. G. norėjo iš atsakovo V. J. gauti didesnę paskolą. Kitos ieškovo nurodytos aplinkybės ar įrodymai nepagrindė teiginių, kad Vekselių funkcija buvo ne pinigų skolinimo.

10.       Ieškovas 2024 m. gruodžio 9 d. apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą sustabdyti civilinę bylą, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-831-408/2023. Ieškovas nurodo, kad civilinėje byloje Vekseliai ginčijami tuo pagrindu, kad atsakovo reikalavimas juos išduoti ir atsakovo įgyta turtinė nauda pagal Vekselius buvo nusikalstami. Baudžiamojoje byloje teismas tirs, ar sukuriant turtinę naudą atsakovui Vekseliais nebuvo realizuotas nusikaltimas. Jei turtinės naudos iš Vekselių gavimas bus įvertintas kaip nusikalstamas, tuomet, ieškovo manymu, bus pagrindas civilinėje byloje pripažinti Vekselius ir vykdomuosius įrašus negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas pats negali nustatyti reikšmingų aplinkybių ir tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ieškovas mano, kad yra pagrindas stabdyti bylą ir pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punktą tuo pagrindu, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

13.       Ieškovas G. G. ir I. G. su atsakovu V. J. sudarė Paskolos sutartis. Paskolos sutarčių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020, kuris paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-441-881/2021, buvo atmestas ieškovo G. G. ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti Paskolos sutartis negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat viešajai tvarkai bei gerai moralei.

14.       Ieškovas G. G. atsakovui V. J. 2018 m. liepos 24 d. išdavė Vekselį 1 ir Vekselį 2 bendrai 15 700 Eur sumai, o 2018 m. liepos 27 d. išdavė Vekselį 3 ir Vekselį 4 bendrai 43 600 Eur sumai.

15.       Iš LITEKO duomenų matyti, kad teismuose jau buvo nagrinėjamas ieškovų G. G. ir I. G. ieškinys, kuriuo ieškovai siekė pripažinti Vekselius negaliojančiais. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. J., kuriuo ieškovai prašė: i) sumažinti ieškovams skaičiuojamus delspinigius pagal Paskolos sutartis nuo 0,5 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną bei delspinigių reikalavimui taikyti ieškinio senatį; ii) pripažinti negaliojančiais ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus 2018 m. birželio 8 d. vekselį 10 000 Eur sumai (dėl šio vekselio nagrinėjamoje byloje ginčo nėra) ir Vekselius. Ieškovai prašė Vekselius pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių įtakos (CK 1.91 straipsnis), taip pat kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ieškinį patenkino iš dalies: i) sumažino ieškovų G. G. ir I. G. ir atsakovo V. J. sudarytose Paskolų sutartyse numatytus delspinigius nuo 0,5 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,1 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną; ii) kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-12-407/2022 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais.

16.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas G. G. dar kartą padavė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti Vekselius negaliojančiais. Ieškovas Vekselius prašo pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius sandorius, sudarytus kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnis), taip pat kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu civilinės bylos dalį dėl Vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) nutraukė, konstatavęs, kad ieškinio dalis yra tapati ieškiniui, paduotam Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, o kitą ieškinio dalį atmetė, kaip prejudiciniais faktais pasirėmęs Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo šalys iš Vekselių kylančių prievolių neketino įvykdyti, o Vekseliai iš tiesų buvo sudaryti siekiant paslėpti prievolių pagal Paskolos sutartis įvykdymo užtikrinimą. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl Vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes netinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 paduotų ieškinių tapatumą, be to, teismas nepagrįstai kaip prejudiciniais faktais rėmėsi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėdamas klausimą dėl Vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu. 

17.       Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinių, paduotų atskirose civilinėse bylose, tapatumą ir teisingai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindus, taip pat ar teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pagrįstai kitoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertino kaip nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingus prejudicinius faktus. Šalys taip pat kelia procesinio pobūdžio klausimus dėl civilinės bylos sustabdymo ir baudos ieškovui bei jo atstovui už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo.

Dėl ieškinio dalies tapatumo

18.       Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), motyvuodamas tuo, kad ši ieškinio dalis yra tapati ieškiniui, išnagrinėtam Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020. Ieškovas su šiuo vertinimu nesutinka ir teigia, kad šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti ieškinių tapatumo, nes nebuvo nustatytas bylos šalių ir ieškinių faktinio pagrindo tapatumas.

19.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą – teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

20.       Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas ir naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas).

21.       Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).

22.       Sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau išnagrinėtos bylos šalys. Šalių procesinės padėties naujoje byloje pasikeitimas (pvz., iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą), ieškovų ar atsakovų pusėje dalyvaujančių asmenų mažesnio rato, lyginant su ankstesne byla, įtraukimas nedaro įtakos šalių sutapimo situacijai.

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra  G. G., o atsakovas V. J.. Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ieškovais buvo G. G. ir I. G., o  atsakovas V. J.. Taigi, nagrinėjamos bylos šalys buvo ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020 šalimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šalių sutapimo situaciją. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad šioje civilinėje byloje ieškovo procesinį statusą turi tik vienas asmuo, t. y. G. G., o Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ieškovo procesinį statusą turėjo du subjektai, t. y. G. G. ir I. G., be to, pastarojoje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo A. J., nepaneigia nustatyto šalių sutapimo, nes, kaip buvo nurodyta šios nutarties 22 punkte, ieškovų ar atsakovų pusėje dalyvaujančių asmenų mažesnio rato, lyginant su ankstesne byla, įtraukimas nedaro įtakos šalių sutapimo situacijai.

24.       Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo atveju ieškovas neginčija, kad ieškinio dalykas, suformuluotas nagrinėjamoje civilinėje byloje (reikalavimas pripažinti Vekselius negaliojančiais), ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 sutampa.

25.       Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio faktiniu pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 42 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 41 punktas).

26.       Ieškinio pagrindas gali susidėti tiek iš vienos aplinkybės (fakto), tiek ir iš tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktų) junginio. Dažniausiai ieškinio pagrindą sudaro keli faktai, turintys juridinę reikšmę. Tokiu atveju, sprendžiant dėl ieškinio pagrindo tapatumo, turi būti įvertinta, ar sutampa teisiškai reikšmingų faktų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 42 punktas). Todėl tapačiu ankstesnėje byloje nurodytam pripažintinas ir faktinis ieškinio pagrindas, kai naujoje byloje savarankišku ieškinio pagrindu nurodoma atskira ar kelios faktinės aplinkybės, kurios buvo anksčiau išnagrinėtos bylos faktinio pagrindo (teisiškai reikšmingų faktų visumos) dalimi. Pavyzdžiui, tapačiais ginčais kasacinis teismas pripažino situaciją, kai vienoje byloje ieškovė ginčijo teritorijų detaliojo planavimo proceso, kuriame ji išreiškė sutikimą su sprendiniais detaliojo planavimo brėžinyje, metu priimtus administracinius aktus, o kitoje – papildomai pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, išreikštą detaliojo planavimo brėžinyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010).

27.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 20 punktą).

28.       Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškinio dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei dalies pagrindas yra tapatus ieškinio dalies civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 pagrindui, motyvavo tuo, jog abiejų civilinių bylų nagrinėjimo objektas – klausimas dėl pinigų perdavimo pagal Vekselius bei iš jų kylančių teisių ir pareigų atsiradimo ieškovui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abiejose civilinėse bylose ieškovas neigė gavęs pinigines lėšas pagal Vekselius, ši ieškovo pozicija abiejose bylose grindžiama tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – kad jis pinigų negavo, kad buvo priverstas sudaryti vekselius, nes grėsė išieškojimo nukreipimas į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 24 d. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 konstatuota, jog ieškovas neįrodė, kad priimdamas ieškovo išrašytus Vekselius atsakovas turėjo ketinimus, priešingus viešajai tvarkai ir gerai moralei, ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti ieškovo valią ar atsakovas, priimdamas Vekselius, turėjo tikslą, priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei (apskųsto teismo sprendimo 11–12 punktai).

29.       Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad ieškinio reikalavimo pripažinti Vekselius negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį pagrindas nagrinėjamoje byloje buvo tas, jog baudžiamosios bylos Nr. 1-831-408/2023 medžiaga (be kita ko, kaltinamasis aktas) patvirtina, kad Vekseliai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, rezultatas, todėl yra pripažintini negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu. Ieškovo teigimu, šioje byloje ieškovas reikalavimą pripažinti Vekselius negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį grindė remdamasis ne tuo, kad pagal šiuos Vekselius nebuvo perduotos lėšos, o išimtinai tuo, jog Vekseliai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, rezultatas, nes, ieškovo manymu, negali būti palikti galiojantys atsakovo sudaryti sandoriai, kuriais jis realizavo nusikaltimo sudėtį, nes tai prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovo teigimu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nurodant pagrindą, kuriuo grindžiamas ieškinio reikalavimas pripažinti Vekselius negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį, nebuvo užsimenama apie Vekselius, kaip BK 202 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatą, o pagrindą reikalavimui pripažinti Vekselius negaliojančiais sudarė ieškovo teiginiai, jog atsakovo reikalavimas išrašyti vekselius prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei (ieškovo apeliacinio skundo 23–24 punktai).

30.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog ieškinio dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei dalies pagrindas yra tapatus ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, dalies pagrindui, teisingai įvertino abiejų ieškinių turinį.

31.       Iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020 medžiagos matyti, kad ieškovas šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovai pagal Vekselius pinigų negavo. Ieškovai dėl sunkios finansinės padėties nesugebėjo tinkamai vykdyti Paskolos sutarčių, kurių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, o atsakovas, žinodamas, kad ieškovų finansinė padėtis yra sudėtinga, o įkeisto turto ieškovai prarasti nenori, nurodė ieškovams, jog jeigu jie nori išsaugoti įkeistą turtą ir išvengti išieškojimo inicijavimo, privalo išrašyti atsakovui Vekselius. Ieškovų vertinimu, atsakovo veiksmai, kuriais buvo siekiama priversti ieškovą išrašyti Vekselius, buvo neteisėti, prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

32.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo reikalavimas dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei grindžiamas tuo, kad atsakovas, tvirtindamas, jog lauks, kol ieškovas refinansuos Paskolos sutartis ir išieškojimo nepradės, paveikė atsakovo valią ir įtikino išrašyti Vekselius, nors pagal juos ieškovas jokių lėšų iš atsakovo negavo (ieškinio 10 punktas). Ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovas nusikalstamu būdu įgijo 59 300 Eur reikalavimo teisę, kadangi iš įkeisto turto išieškojimą pradėjo 2019 metų pradžioje, dėl to atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43013-19 pagal BK 182 straipsnį (ieškinio 11 punktas). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal ieškovo išrašytus Vekselius atsakovui pinigai nebuvo perduodami, o išrašant Vekselius buvo siekiama, kad nebūtų pradėtas išieškojimas iš ieškovo (ieškinio 14 punktas). Ieškovo teigimu, Vekseliai pripažintini negaliojančiais vadovaujantis CK 1.81 straipsniu, kadangi jų pagrindu pradėjus išieškojimą buvo realizuota nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, sudėtis (ieškinio 18 punktas). Ieškovas taip pat teigė, kad gera moralė ir viešoji tvarka yra nesuderinamos su situacija, kuomet asmuo, nesąžiningai naudodamasis išorine, šalių valios neatitinkančia, Vekselių kaip skolos dokumentų forma, inicijuoja išieškojimo procesą, siekdamas „atgauti“ tai, ko pastarasis perdavęs nebuvo, o veiksmas, kuriuo buvo realizuota nusikaltimo sudėtis, yra nesuderinamas nei su gera morale, nei su viešąja tvarka (ieškinio 30 punktas).

33.       Ieškovas 2023 m. spalio 9 d. pareiškime dėl ieškinio pagrindo patikslinimo nurodė, kad pradiniame ieškinyje ginčijo Vekselius remdamasis tuo, kad atsakovo atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovas buvo kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnyje (sukčiavimas prieš ieškovą) ir BK 202 straipsnyje padarymu. Ieškovas pareiškime nurodė, kad ikiteisminis tyrimas BK 182 straipsnio pagrindu (dėl sukčiavimo prieš ieškovą) nutrauktas, o ikiteisminis tyrimas užbaigtas ir jo pagrindu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama atsakovo baudžiamoji byla Nr. 1-831-408/2023 pagal 2023 m. sausio 17 d. kaltinamąjį aktą dėl BK 202 straipsnyje numatytos veikos padarymo bei BK 182 straipsnyje numatytos veikos padarymo J. ir A. M. atžvilgiu. Šioje baudžiamojoje byloje atsakovas kaltinamas tuo, kad ieškovui tariamai paskolino lėšas pagal Vekselius ir taip gavo turtinę naudą, kurios neapskaitė ir nesumokėjo mokesčių. Ieškovas pareiškime nurodė, kad toks Atsakovo neteisėtas elgesys kartu yra pagrindas pripažinti negaliojančiais atsakovo neteisėtos ir galimai nusikalstamos veiklos rezultatą – Vekselius, nes atsakovo sudaryti ir vykdyti sandoriai, kuriais jis realizavo nusikaltimo sudėtį, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 31–33 punktuose išsamiai aptartus ieškovo reikalavimų, pareikštų Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ir nagrinėjamoje byloje, pagrindus konstatuoja, kad abiejose bylose ieškovas Vekselius ginčijo siekdamas to paties teisinio rezultato – Vekselių pripažinimo negaliojančiais dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šio teisinio rezultato ieškovas siekė iš esmės remdamasis tais pačiais faktais, kad jis pagal Vekselius pinigų negavo, o Vekseliai buvo išrašyti, siekiant, kad būtų išvengta išieškojimo iš įkeisto turto pagal Paskolos sutartis. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovas naudoja skirtingas lingvistines formuluotes, remiasi papildytais ar (ir) patikslintais faktais, susijusiais su atsakovo atžvilgiu vykdytu ikiteisminiu tyrimu, o šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimu, pateikia nuorodas į baudžiamosios bylos medžiagą, atsakovo veiksmus vertina kaip nusikalstamus, tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepagrindžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas ieškinys jame nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas aptariamas reikalavimas, visuma, siekiamu teisiniu rezultatu ir keliamo ginčo esme skiriasi nuo ieškinio, kuris jau buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020. Be to, ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje jis nesirėmė aplinkybėmis, jog pagal Vekselius nebuvo perduoti pinigai, ir išimtinai rėmėsi tuo, jog Vekseliai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, rezultatas, neatitinka nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšto ieškinio turinio (žr. šios nutarties 32 punkte išsamiai aptartus ieškinio 10, 15 punktus). 

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinių tapatumą apibūdinančius požymius (šalių, ieškinio pagrindo ir dalyko sutaptį), todėl pagrįstai nusprendė, jog ieškinys dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu yra tapatus ieškinio daliai Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, ir, pritaikęs CPK 293 straipsnio 3 punktą, šią civilinės bylos dalį pagrįstai nutraukė. 

Dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu

36.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad atsakovas pinigų pagal Vekselius realiai neskolino, Vekselius naudojo kitiems sandoriams ar susitarimams su skolininkais pridengti (išrašant Vekselius buvo siekiama, kad nebūtų pradėtas išieškojimas iš ieškovo). Kadangi, ieškovo teigimu, atsakovas pagal Vekselius, kuriais pinigų neperdavė, inicijavo išieškojimo procesą, laikydamas, jog Vekseliais buvo skolinamos lėšos ieškovui, ieškovas prašė Vekselius pripažinti negaliojančiais ir kaip apsimestinius sandorius (CK 1.87 straipsnis).

37.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo, kaip prejudiciniais faktais rėmėsi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytomis Vekselių išdavimo aplinkybėms, jų tikslu ir paskirtimi, taip pat pinigų perdavimo faktu. Teismas, remdamasis Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytomis aplinkybėmis, nurodė, kad šiame teismo sprendime nebuvo nustatyta ieškovo valios trūkumų išrašant Vekselius, nebuvo įrodyta, jog atsakovas naudojo ekonominį ir psichologinį spaudimą ieškovui, Vekselių išrašymo metu ieškovo turtinė padėtis nebuvo sunki, jis nuosavybės teise valdė daug nekilnojamojo turto, vykdė naujas statybas ir siekė naudos (pelno), kurią gaudavo iš pastatytų kotedžų nuomos, pagal Vekselius ieškovas pinigus gavo (apskųsto teismo sprendimo 23–24 punktai). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, nagrinėjamoje byloje siekdamas įrodyti, jog pinigai pagal Vekselius nebuvo perduoti, iš esmės ginčija kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog pinigai pagal Vekselius nebuvo perduoti, ir atmetė ieškovo argumentus dėl Vekselių apsimestinumo, t. y. kad Vekseliai buvo sudaryti siekiant užtikrinti ieškovo prievolių pagal Paskolos sutartis įvykdymą.

38.       Ieškovas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad teismui nebuvo pagrindo remtis Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytomis aplinkybėmis, nes skiriasi nagrinėjamos civilinės bylos ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020 šalys (pastarojoje byloje ieškove dalyvavo ir I. G.), be to, nors Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ir konstatavo, jog labiau tikėtina, kad Vekselių funkcija buvo pinigų skolinimo, tačiau ši aplinkybė (teiginys dėl pinigų perdavimo) nebuvo įrodinėjimo dalyku (ieškinio pagrindu) toje byloje. Kadangi, ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo prejudicinio fakto taikymo sąlygų egzistavimą, teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų.

39.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-421/2024, 34 punktas). Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vien tai, jog išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

40.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis faktais, nustatytais Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 dėl to, jog nesutampa bylose dalyvaujantys asmenys. Iš CPK 182 straipsnio 2 punkto turinio ir šios teismo nutarties 39 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad remtis kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais galima tada, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas yra G. G., atsakovas V. J., o Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ieškovais buvo G. G. ir I. G., o atsakovas V. J.. Taigi, abi nagrinėjamos bylos šalys (ieškovas G. G. ir atsakovas V. J.) dalyvavo Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020 nagrinėjime, turėjo galimybę įrodinėti pastarajai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl toje byloje nustatytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai.

41.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis faktais, nustatytais Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 dėl to, jog aplinkybė dėl pinigų perdavimo pagal Vekselius nebuvo įrodinėjimo dalyku (ieškinio pagrindu) toje byloje. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ieškovai, be kitų ieškinio reikalavimų, prašė Vekselius pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių įtakos (CK 1.91 straipsnis), taip pat kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinės byloje Nr. e2-532-254/2020 turinio matyti, kad teismas, nagrinėdamas minėtą ieškinio reikalavimą, tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, atskleidžiančius, kaip susiformavo ieškovo valia išrašyti Vekselius, kokiomis aplinkybėmis buvo išduoti Vekseliai, koks buvo jų išdavimo tikslas, ar skolinami pinigai pagal Vekselius buvo perduoti. Teismo sprendime (jo dalyje „Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais“), be kita ko, konstatuota, kad:

41.1.                      „Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko poziciją tvirtinti, kad pagal visus vekselius jie negavo piniginių lėšų. Tačiau šią jų poziciją paneigė trečiojo asmens E. G. paaiškinimai <...>. Šio trečiojo asmens paaiškinimai paneigia ieškovų poziciją, kad vekselis buvo tik prievolės užtikrinimo priemonė. Atsakovas paaiškino, kad pinigai pagal visus vekselius buvo perduoti ieškovui ir teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti ne tik įvertinęs pirmiau sudaryto ginčijamo vekselio sudarymo aplinkybes. Byloje yra ne vienas ieškovo rašytas dokumentas, kuriame nėra jokių žinių apie tai, kad ieškovas negavo piniginių lėšų, buvo verčiamas išrašyti vekselius, priešingai, ne viename rašte jis įsipareigojo paskolintas lėšas grąžinti.“.

41.2.                      „Pastebėtina, kad visi ieškovo išrašyti vekseliai yra notarinės formos. Atsakovas nurodė ir ieškovas neginčijo, kad juos tvirtino ieškovo pasirinkti notarai, atsakovas buvo vežamas ieškovo automobiliu į (duomenys neskelbtini). Byloje pagal pačio ieškovo parodymus nustatyta, kad ieškovas vykdė statybų verslą, jam trūko apyvartinių lėšų. Tai atitinka atsakovo paaiškinimas, kad pagal vekselius ieškovui paskolino todėl, kad jis galėtų padidinti Benediktinių g. 13, Kaune namo statybos baigtumą, gauti kreditą namui pabaigti ir jį pardavus turėtų galimybės grąžinti paskolas. Tokio turinio ieškovo raštiški įsipareigojimai atsakovui yra pateikti į bylą.“.

41.3.                      „<...> teismas nenustato ieškovo valios trūkumų išrašant ginčijamus vekselius“.

41.4.                      „Teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė, jog priimdamas ieškovo išrašytus vekselius atsakovas turėjo ketinimus, priešingus viešajai tvarkai ir gerai moralei. Jau pirmiau nurodytos aplinkybės dėl vekselių pripažinimo kitais sandorių negaliojimo pagrindais negaliojančiai nesuponuoja išvados, kad ieškovui išrašant vekselius, atsakovas ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti ieškovo valią. Teismas taip pat neturi pagrindo nustatyti, kad atsakovas, priimdamas jam išrašomą vekselį turėjo tikslą, priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismas labiau tikėtina aplinkybe pripažįsta ieškovo paaiškinimus, kad vekseliai buvo išrašyti ieškovo prašymu, pinigai buvo perduoti tam, kad ieškovas baigtų statybas ir atsakovas, kuris ieškovui suteikė keturias paskolas, pagal jas atgautų paskolintas pinigines lėšas, nes ieškovai nei pagal vieną atsakovo suteiktą paskolą savo įsipareigojimų neįvykdė nustatytu terminu, todėl tuo buvo pažeidžiami kreditoriaus interesai.“. 

42.       Iš šių Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytų aplinkybių matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, aplinkybė dėl pinigų perdavimo pagal Vekselius buvo įrodinėjimo dalyku toje byloje ir ši aplinkybė buvo nustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime teisingai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nebuvo nustatyta ieškovo valios trūkumų išrašant Vekselius, nebuvo įrodyta, jog atsakovas naudojo ekonominį ir psichologinį spaudimą ieškovui, o Vekselių išrašymo metu ieškovo turtinė padėtis nebuvo sunki. Todėl teisėjų kolegija kaip pagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas, nagrinėjamoje byloje siekdamas įrodyti, jog pinigai pagal Vekselius nebuvo perduoti, iš esmės ginčija kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, nors to daryti jis negali.

43.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 buvo sprendžiama dėl Vekselių negaliojimo kaip sudarytų dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių įtakos (CK 1.91 straipsnis), taip pat kaip prieštaraujančių viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), o nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo Vekselius pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius sandorius (CK 1.87 straipsnis), tai nesudaro pagrindo nesiremti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytais faktais kaip prejudiciniais. Pagal CK 1.87 straipsnį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Taigi, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018, 29 punktas).

44.       Taigi, į nagrinėjamos civilinės bylos dėl Vekselių, kaip apsimestinių sandorių, pripažinimo negaliojančiais įrodinėjimo dalyką įėjo ginčijamų sandorių (Vekselių) sudarymo aplinkybės, šalių tarpusavio santykiai, kitos aplinkybės, parodančios tikrąją sandorius (Vekselius) sudariusio asmens valią. Iš esmės tokios pat faktinės aplinkybės buvo įrodinėjamos Kauno apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-532-254/2020 dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytų dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių įtakos, taip pat kaip prieštaraujančių viešajai tvarkai ir gerai moralei. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai kaip prejudiciniais faktais rėmėsi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytomis aplinkybėmis ir, remdamasis jomis, atmetė ieškinio reikalavimą dėl Vekselių, kaip apsimestinių sandorių, pripažinimo negaliojančiais. Priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, bylai reikšmingos aplinkybės pagrįstai buvo nustatytos remiantis prejudiciniais faktais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos papildomai vertinti ieškovo į bylą patektus įrodymus ir paaiškinimus.

Dėl ieškovo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą

45.       Šios nutarties 10 punkte minėta, kad ieškovas 2024 m. gruodžio 9 d. apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą sustabdyti civilinę bylą, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-831-408/2023. Ieškovas šį prašymą grindžia privalomaisiais bylos sustabdymo pagrindais, įtvirtintais CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose.

46.       Iš LITEKO duomenų ir į nagrinėjamą civilinę bylą pateikto kaltinamojo akto turinio teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo nurodytoje baudžiamojoje byloje atsakovui V. J. pateikti kaltinimai pagal BK 202 straipsnį („Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla“) dėl to, kad atsakovas, sudarydamas su fiziniais ir juridiniais asmenimis vartojimo kreditų (paskolų) sandorius, ir iš šios veiklos gaudamas pajamų, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, kitus teisės aktus. Iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinimas, be kita ko, grindžiamas ir Paskolų sutarčių bei Vekselių sudarymo su ieškovu aplinkybėmis. Taigi, priimtu procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje bus įvertinta, ar buvo padaryta nusikalstama veika vykdant veiklą (ūkinę, komercinę, finansinę ar kt.), neturint tam leidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo veiksmų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimo ieškovo atžvilgiu) išduodant Vekselius, dėl kurių ginčas nagrinėjamas šioje byloje, prokurorės 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 01-1-43013-19 buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir atsakovui  kaltinimai dėl vekselių pagal BK 182 straipsnį (ieškovo atžvilgiu) nepareikšti.

47.       CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog tam tikros civilinei bylai svarbios aplinkybės nagrinėjamos baudžiamojoje byloje ir joje gali būti kvalifikuotos kaip nusikaltimas, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, reiškia, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikšmingi ir civilinėje byloje. Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą šios nuostatos pagrindu tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas. Tokiems įrodymams priskirtini faktai, kurie pagal įrodymų leistinumo taisykles gali būti nustatyti tik baudžiamąja tvarka, tačiau iš viso nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui, aplinkybės, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą, ar kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Joms įrodyti turi būti pateikiamas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

48.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą, yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, pagal kurią teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-378/2016).

49.       Teisėjų kolegija neįžvelgia pareigos sustabdyti bylos nagrinėjimo, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-831-408/2023. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas gali pats nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, o duomenų, kad kokios nors civilinei bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės, kurios lemtų teisingą civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, išimtinai galėtų būti nustatytos tik nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tokių faktų, kurie galėtų būti nustatyti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą, ir jų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia civilinėje byloje būtų tokia reikšminga, kad, jų nenustačius baudžiamojoje byloje, civilinė byla negalėtų būti išnagrinėta. Tokių aplinkybių ieškovas prašyme sustabdyti civilinę bylą taip pat nenurodė.

50.       Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad baudžiamojoje byloje Vekselių išrašymo aplinkybės bus nagrinėjamos atsakovui pateiktų kaltinimų pagal BK 202 straipsnį, kuris priskiriamas nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai, kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, nepriklausomai nuo to, ar atsakovo veiksmai (be kita ko, dėl Vekselių išrašymo aplinkybių) baudžiamąja tvarka bus įvertinti kaip sudarantys nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnyje („Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla“), sudėtį, ar ne, tai savaime neturės įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios civilinėje byloje sprendžiant dėl Vekselių negaliojimo ieškovo nurodytu pagrindu. Įvertinus šios nutarties 48 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl CPK 182 straipsnio 3 punkto taikymo, vien tai, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su Vekselių išdavimu, bus nagrinėjamos baudžiamojoje byloje ir jos bus vertinamos nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir civilinę bylą stabdyti. 

51.       Teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1‑831‑408/2023, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-582-450/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo G. G. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmetė. Ieškovas, pakartotinai prašydamas sustabdyti civilinę bylą, naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį klausimą išspręsti kitaip, nei tai padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-582-450/2023, nepateikė.    

52.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir kitas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Šioje nuostatoje numatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, jog tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme. 

53.       CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas specialus civilinės bylos sustabdymo pagrindas. Pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą civilinė byla sustabdoma, jeigu baudžiamojoje ir civilinėje bylose yra pareikšti tapatūs turtiniai reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamojoje byloje ištyrus visas nusikaltimo aplinkybes nustatoma, ar pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, nusprendžiama dėl reikalavimo dydžio. Tai sudaro prielaidas operatyviau ir ekonomiškiau atkurti pažeistas nukentėjusiojo teises. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo civilinė byla negali būti išnagrinėta anksčiau, nei nusprendžiama dėl nusikaltimą padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės. Civilinio ieškinio klausimą išsprendus baudžiamojoje byloje, civilinė byla dėl tapataus reikalavimo būtų nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys neišnagrinėjamas dėl to, kad, pavyzdžiui, baudžiamoji byla nutraukiama, priimamas išteisinamasis nuosprendis ar pan., asmeniui, kuris buvo civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, nereikia reikšti naujo ieškinio, nes tapatus reikalavimas nagrinėjamas atnaujintoje civilinėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-471-464/2023, 23 punktas).

54.       Nagrinėjamu atveju nesusiklostė CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuojama situacija, kuri sudarytų pagrindą sustabdyti civilinę bylą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti pareiškiamas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais nėra ir apskritai negali būti reiškiamas baudžiamojoje byloje.

Dėl atsakovo prašymo paskirti ieškovui ir jo atstovui baudą CPK 95 straipsnio pagrindu

55.       Atsakovas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo konstatuoti, kad ieškovas ir jo atstovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir paskirti CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą, iki 50 proc. šios baudos sumokant atsakovui V. J.. Atsakovas prašymą grindžia aplinkybėmis, kad ieškovo atžvilgiu vykdoma daug vykdomųjų bylų, ieškovas nuolat reiškia prašymus nemokėti žyminio mokesčio. Atsakovo vertinimu, ieškovas, padavęs teismui akivaizdžiai nepagrįstą ir tapatų ieškinį bei apeliacinį skundą, piktnaudžiauja ir gali toliau piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, neatlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo teigimu, tokiais veiksmais ieškovas atsakovui daro didelę neturtinę žalą.

56.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

57.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodomi ieškovo (ar jo atstovo) veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovas įgyvendina jam įstatymo suteiktas proceso teises pareikšti ieškinį, apeliacinį skundą, prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, naudojamas ne pagal paskirtį, šių teisių įgyvendinimas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

59.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinių, paduotų atskirose civilinėse bylose, tapatumą ir teisingai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindus, taip pat nepažeisdamas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pagrįstai kitoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertino kaip nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingus prejudicinius faktus. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60.       Ieškovas G. G. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo V. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, pagrindo ieškovui priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas nėra (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo nesprendžiamas.

61.       Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atidėjo ieškovui G. G. 965 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Kadangi šia nutartimi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, valstybei iš ieškovo priteisiamas žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 965 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                                Marius Bajoras

f

                                                                                                Jadvyga Mardosevič

                                                                                        Tomas Venckus