Administracinio nusižengimo byla

Nr. A6-338-818/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00261-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2023 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Violetai Makevičienei,  

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) nuo 2022-06-07 iki 2023-02-03 vadovu, ir nuo 2023 m. vasario 2 d., kuomet įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022-01-24 nutartis dėl Bendrovė nemokumo (bankroto), privalėjo nedelsdamas inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą (JANI 6 straipsnis), A. S. veiksmų Bendrovės finansiniams sunkumams įveikti nesiėmė, pareiškimo teismui nepateikė ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

A. S. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad jam yra žinoma apie bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, sunki finansinė padėtis bendrovėje susidarė jau 3 metai, jo teigimu įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro ne 103.891 Eur, o 84.000 Eur, jo vadovaujama bendrovė turėjo sandorius su (duomenys neskelbtini) kompanija, kurį jam skolinga apie 155.000 Eur, be to, nėra įvertintas ir kitas turtas – 17 žemės sklypai, kurių kiekvieno sklypo kaina sudaro apie 40.000 Eur. Iš esmės sutinka, jog turėjo atsiskaityti su VMI, tačiau susidarius po pandemijos sudėtingai situacijai valstybėje, įmonėje sumenko pajamos. Papildomai paaiškino, kad jis neturi darbo, jo finansinę padėtis sudėtinga, prašo teismo skirti kuo švelnesnė nuobaudą bei baudos mokėjimą išsidėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 20 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 103.518,43 Eur. Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė Bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. 

Pareiškime nurodyta, kad Bendrovės 103.891,28 Eur įsiskolinimas valstybės biudžetui yra susidaręs nuo 2016-01-26 (8 priedas). Bendrovė VMI prie FM teikė mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo.

2022-06-07 datai, t. y. kada buvęs Bendrovės vadovas pradėjo eiti vadovo pareigas, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 102.723,15 Eur (9 priedas).

Vadovo vadovavimo laikotarpiu (2022-06-07 iki 2023-02-02), VMI prie FM Bendrovės atžvilgiu taikė šiuos žemiau nurodytus priverstinio išieškojimo veiksmus:

Tačiau lentelėje nurodyti ir anksčiau, t. y. nuo 2017-05-051 taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvus, kadangi skolos iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto išieškoti nepavyko.

VMI prie FM 2022-07-22 raštu Nr. (17.17-40) RES 134340 išsiuntė Bendrovei 2022-07-18 sprendimą Nr. (23.24-08) 467-144346 išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Bendrovei minėtas sprendimas buvo įteiktas 2022-07-29 (10, 11,12 priedai). Šiai datai Bendrovės įsiskolinimas

valstybės biudžetui sudaro 103.135,30 Eur (13 priedas).

2022-12-20 datai, t. y. kada VMI prie FM pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 103.518,43 Eur (14 priedas).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės vardu yra įregistruoti du nekilnojamojo turto objektai (15 priedas). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 13400,00 Eur (16 priedas) ir pastatas - gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras duomenimis yra 68.061,00 Eur (17 priedas). Minėtiems nekilnojamojo turto objektams yra taikomas areštas, o pastatui ir 2011-01-12 sutartinė hipoteka bei 2015-05-28 priverstinė hipoteka pagal VMI prie FM 2019-05-27 sprendimą, kas reiškia, kad šis turtas nėra likvidūs, kadangi jį pardavus pirmiausia būtų tenkinami 2011-01-12 sutartinės hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas, o tik po to ir tik likus piniginių lėšų būtų tenkinamas VMI prie FM kaip priverstinės hipotekos kreditorės finansinis reikalavimas.

VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu yra įregistruotos 24 transporto priemonės (18 priedas), tačiau VMI prie FM neturi duomenų ar šios transporto priemonės realiai egzistuoja, kokia jų būklė. Taigi, tai, kad Bendrovės vardu yra įregistruotos 24 transporto priemonės dar nereiškia, kad Bendrovė turi likvidaus turto. Be to, tai, kad Bendrovė neturi realaus turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, patvirtinta ir tai, kad VMI prie FM vykdė priverstinį skolos išieškojimą iš Bendrovės turto, tačiau nesėkmingai, kadangi išieškoti mokestinės nepriemokos iš Bendrovės turto nepavyko.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus duomenis akivaizdu, kad Bendrovė negalėjo ir nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, kadangi jos įsiskolinimas VMI prie FM 2022-06-07 datai buvo 102.723,15 Eur, 2022-07-29 datai 103.135,30 Eur ir 2022-12-20 datai - 103.518,43 Eur. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui didelis ir vis didėjo, o tai, sutinkamai su JANI 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra nemoki.

Iš anksčiau išdėstyto galima daryti pagrįstą išvadą, kad buvusio Bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsirado nuo 2022-07-29, t. y. kada Bendrovei (jos vadovui) buvo įteiktas 2022-07-18 sprendimas Nr. (23.24-08) 467-144346 išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto (11,11 ir 12 priedai) ir jam kaip Bendrovės vadovui nebejotinai buvo žinoma apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI prie FM.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad buvęs Bendrovės vadovas, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, konstatuotina, kad buvęs Bendrovės vadovas - A. S., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

             A. S., būdamas Bendrovės vadovu nuo 2022-06-07 iki 2023-02-03 žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. didelius bei nevykdomus ir vis didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Taigi jei buvęs Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, Bendrovės įsipareigojimai VMI prie FM būtų mažesni, todėl savo neveikimu buvęs Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. A. Š. neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)" ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju A. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena už nemokumo proceso neiniciavimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog A. S. nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2023 m. vasario 3 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju A. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad A. S. 2022 m. birželio 7 d. iki 2023 m. vasario 3 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1443-864/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (b. l. 9-10). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.

          Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1443-864/2023 nurodyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 14 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka yra 103 478,61 Eur. Ši mokestinė nepriemoka susidarė atsakovei atitinkamų mokesčių įstatymuose nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir atlikus atsakovės mokestinį patikrinimą ir papildomai apskaičiavus mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) bei paskyrus šių mokesčių baudas. Mokesčio už aplinkos teršimą mokestinė nepriemoka susidarė už 2018 ir 2019 metus. GPM mokestinė nepriemoka susidarė už 2017 metų sausio, gegužės – liepos ir gruodžio mėnesius. Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė už 2016, 2017, 2018, 20219, 2020 ir 2021 metus. PVM mokestinė nepriemoka susidarė už 2015 metų rugpjūčio ir gruodžio mėnesius, už 2017 metų vasario, balandžio, spalio ir gruodžio mėnesius, už 2018 metų sausio – liepos mėnesius, rugsėjo ir gruodžio mėnesį, už 2019 metų sausio ir balandžio mėnesius ir už birželio – lapkričio mėnesius, už 2020 metų sausio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesius, už 2021 metų sausio, kovo – gegužės mėnesius ir už liepos – lapkričio mėnesius, už 2022 metų sausio – spalio mėnesius. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. sausio 26 d. atsakovei pateikus PVM deklaraciją už 2015 metų gruodžio mėnesį. Visi ieškovės atlikti priverstinio išieškojimo veiksmai yra nerezultatyvūs, kadangi ieškovei nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki šio pareiškimo pateikimo teismui dienos išieškoti atsakovės mokestinės nepriemokos iš jos banko sąskaitų ir turto nepavyko. Atsakovė ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė.

Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad A. S., kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o A. S. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad A. S. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV.        Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į A. S. asmenybę – nėra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su bendrovės vadovo pareigų vykdymu, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisės nusižengimą iš esmės pripažino. Nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo. A. S. nedirba, kitų pajamų neturi. Pernelyg didelės baudos paskyrimas ne tik taptų nepakeliama finansine našta pažeidėjui, tačiau pažeistų ir kreditorių interesą išieškoti įsiskolinimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, jog yra pagrindas nagrinėjamoje situacijoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. S. skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Tačiau, atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 18 mėnesių.

Teismas, vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

n u t a r i a:

A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 18 (aštuoniolika) mėnesių  nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-338-818/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                              Miroslavas Gvozdovičius