Baudžiamoji byla Nr. 1-1085-882/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60628-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.8.2; 2.10.1.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., teistas: 1) 2013-04-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2) 2015-07-31 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 201 str. 1 d. ir 3 d., paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir skiriant įpareigojimus būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dabar yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

S. U. 2015 m. spalio 14 d., apie 15.00 val., gyvenamojo namo, esančio Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam sesers vyrui R. D. į veido sritį, taip padarydamas R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

S. U. kaltė įrodyta:

Kaltinamojo S. U. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (74-76 b. l.), kuriame nurodyta, kad R. D. yra jo sesers I. D. vyras. Jo ir sesers santykiai visuomet buvo įtempti, o su R. visuomet sutardavo gerai ir jokių konfliktų nėra buvę. Su seserimi nesutaria dėl mamos priežiūros, dėl palikimo ir šiaip kitų asmeninių nesutarimų, kurie visiškai nesusiję su byla. Su seserimi ir jos vyru kartu negyvena. 2015 m. spalio 14 d., apie 14.00 val., tiksliai laiko neprisiminė, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino sesuo I. ir ėmė priekaištauti dėl pasiimto karučio bei reikalavo jį grąžinti, nes sakė, kad jai jis reikalingas bei reikalavo grąžinti tuoj pat. Jis pasakė, kad negali grąžinti, nes karutis reikalingas plytų vežimui. Sesuo visiškai nesiklausė žodžių ir reikalavo karutį tuoj pat atvežti pas mamą. Buvo išgėręs, todėl sesers žodžiai  labai suerzino, dėl tokio sesers savanaudiškumo supyko, apsirengė ir išėjo pas mamą. Atstumas nuo jo namų iki mamos namų yra kažkur apie 1 km. Buvo išgėręs jau namie, todėl pas mamą ėjo būdamas neblaivus ir eidamas paskambino M. E. (sesers sūnui), kad šis ateitų  pasitikti, kad būtų smagiau eiti, o eidami dar išgėrė ir alaus. Taip besikalbėdami nuėjo į mamos namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur pamatė garaže besidarbuojančius I. ir R. D. Jie spaudė sultis. Įėjo į garažą ir norėjo pasikalbėti, išsiaiškinti dėl karučio ir šiaip pasakyti viską ką galvojo, bet pamačiusi I. pradėjo dėl visko priekaištauti, t.y. rėkė, kad vėl girtas, kad nepadeda prižiūrėti mamos ir visokius kitokius dalykus, taip įžeidinėdama. Jis nuėjo į garažą ir iškart priėjo prie sulčių spaudimo aparato. Norėjo išjungti jį iš elektros lizdo, kad galėtu ramiai pasikalbėti, tačiau tai pamatęs R. puolė jį ir pagriebęs metalinį strypą užsimojo bei smogė juo. Tą strypą jis ištraukė iš sulčių spaudimo aparato. Žino, kad tas strypas naudojamas spaudžiant sultis, kaip „domkratas“. K. R. trenks  nesitikėjo. Viskas įvyko staigiai. Nespėjo net apsiginti, atsitraukti gavo tris kartus: į galvos sritį, kairę ausį, kairį petį. Galvą po to siuvo 4 siūlėmis, o ausį 2 siūlėmis. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykęs nebuvo, tyrėja sakė, kad paskirs tyrimą iš dokumentų, nes buvo apžiūrėtas ligoninėje. Kai R. sudavė tuos smūgius, pamatė, kad bėga kraujas, jo pribėgo ir kieme, sesuo I. plovė kraują ir šaukė, kad nereikia kviesti jokių medikų, kad nereikia jiems tų nemalonumų, kad pats prisiprašė ir gavo, kad gavo per mažai. Ji viskuo kaltino jį. Kadangi ėmė svaigti galva, bėgo kraujas, galva buvo prakirsta, ką pamatė įėjęs į namą veidrodyje, todėl nuėjęs į namą paėmė mamos telefoną ir paskambino 112 bei išsikvietė greitąją ir policiją. Po to išėjo į kiemą ir pamatęs kieme stovintį R. smogė jam į veidą. Taip pasielgė spontaniškai iš keršto, o R. nuo jo smūgio apsigynė, nes jis yra sportavęs ir jam tikrai stipriai nekliuvo. Gailisi dėl to, kad sudavė R. į veidą, kad jį sužalojo. Net nesuprato, kad galėjo jį taip sužaloti savo elgesiu. Atsiprašė R. už suduotą smūgį. Jis jokių pretenzijų neturi. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo paskirti viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusiojo R. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (26-28, 24 b. l.), kuriame nurodyta, kad S. U. yra žmonos I. D. brolis. Įvykis, kurio metu sukonfliktavo su S. buvo pas žmonos ir S. U. mamą S. U., gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Su S. santykiai geri, pykstasi tik dėl uošvienės priežiūros, kadangi S. jos nepadeda prižiūrėti, o žmona su broliu pykstasi nuolat ir tai jų asmeninės bėdos. 2015 m. spalio 14 d., nuo pietų, galėjo būti apie 13.00 val., su žmona I. nuėjo pas uošvienę, nes buvo suplanavę spaustis sultis. Pas uošvienę yra sulčių spaudimo aparatas, kuris stovi garaže. Garaže spaudė sultis. Kieme buvo ir žmonos sūnus M. E., žmonos mama (uošvienė) S. U., kuri nemato ir nevaikšto, ją buvo išnešę į kiemą pasėdėti. Kadangi tą dieną reikėjo karučio,  žmona I. paskambino broliui S., kad šis grąžintų karutį. Negirdėjo jų pokalbio, bet žmona ant jo rėkė į ragelį. Netrukus, spaudžiant sultis, į garažą įėjo S. U. ir puolė prie sulčių spaudimo aparato, po to prie elektros lizdo, nes norėjo išjungti sulčių spaudimo aparatą iš rozetės. Matėsi, kad S. neblaivus. Jis svirduliavo, buvo agresyviai nusiteikęs, eilinį kartą šaukė dėl turto dalybų ir pyko ant I., triukšmavo dėl to, kad neleis jiems spausti sulčių. Eidamas išjunginėti sulčių spaudimo aparato, S. U. pasakė, kad nori pasikalbėti, tačiau jis tuo, kad eina prie rozetės išjungti aparato jį tiesiog sunervino, todėl spontaniškai, būdamas supykęs ant S. dėl jo elgesio, kad atėjo girtas, kad nepadeda prižiūrėti mamos, griebė strypą, kuris buvo naudojamas kaip „domkratas“ pumpuoti sulčių spaudimo procese ir juo trenkė S. per galvą, per ausį. Neprisiminė tiksliai, bet gal kokius tris kartus jam sudavė tuo metaliniu strypu ir matė, kad pasipylė kraujas iš galvos. Tuomet puolė į tarpą M. E. ir jį nustūmė nuo S. Vėliau S. stovėjo kieme, valėsi kraują, po to žmona I. puolė plauti kiemą, nes kiemas buvo pilnas kraujo. Atsigavęs S. puolė jį ir smogė vieną kartą į veidą kumščiu, dėl ko buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, pateikė išvadą apie jam padarytus sužalojimus. Tai įvyko po to, kai S. grįžo iš namo, kur kaip suprato nusiprausė veidą, paskambino 112, nes išėjęs pasakė, kad iškvietė „mentus“ ir tada jau priėjęs prie jo tokiu būdu, t.y. smūgiu į veidą atsilygino už tai, kad jam trenkė metaliniu strypu. Iš tiesų tas S. smūgis nebuvo stiprus, net nepajuto to smūgio ir  neskaudėjo. Taip galėjo būti, nes buvo žiauriai susinervinęs. Pretenzijų S. U. neturi ir jokio pareiškimo dėl to nerašė. Nustačius faktą dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėtas ikiteisminis tyrimas be pareiškimo. Specialisto išvada rodo, kad buvo sužalotas, yra sužalojimai, nors  tikrai nepajuto jokio skausmo dėl suduoto smūgio, nes nuo jo sugebėjo apsiginti. Po to vakare lyg ir buvo pradėję skaudėti lūpą, bet tik tiek. Mano, kad S. jam sudavė, nes prieš tai jis jį buvo sumušęs. Viskas gavosi spontaniškai dėl šeimyninių nesutarimų. S. dėl suduoto smūgio atsiprašė, jam tikrai jokių pretenzijų neturi, jokių ieškinių nereikš, nes žala jokia padaryta nebuvo. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes su S. bylinėtis teisme nenori. Bausmę jam skirti teismo nuožiūra, S. jokių pretenzijų nereikš.

Tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos nustatymo požymių, kuriame nurodyta, kad 2015-10-14, apie 15.00. val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, neblaivus S. U., konflikto metu sudavė kumščiu vieną kartą sesers vyrui R. D., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. (2-3 b. l.).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2015-10-14, apie 15.00. val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, neblaivus S. U. konflikto metu sudavė kumščiu vieną kartą sesers vyrui R. D., tuo pastarajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, pažymėta jo sumušimo vieta. (5-8 b. l.).

Medicinos specialisto išvada Nr. G 1535/15(04), kurioje nurodyta, kad R. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė sužalojimas - kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje. (32 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūrėta vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. (16-21 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūrykle, kurioje nurodyta, kad pranešėja pareigūnė S. T. pranešė, jog  2015-10-14, apie 15.00. val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, neblaivus S. U. konflikto metu vieną kartą sudavė kumščiu sesers vyrui R. D., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje. (10-13 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajam sesers vyrui R. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, bei abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,95 promilės girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, 7 dalimi, skirti sekančius įpareigojimus: laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai (80-84 b. l.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis teistas (53-59), nėra paieškomas tarptautinėse sistemose (42-43 b. l.), anksčiau administracine tvarka baustas, galiojančių ir (ar) vykdytinų administracinių nuobaudų neturi (67-71 b. l.), nedirba, darbo biržoje registruotas (65, 66 b. l.). VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Kuršėnuose priklausomybės ligų įskaitoje neįregistruotas (62 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra įregistruotas (64 b. l.), prižiūrimas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus, 2015-07-31 teismo baudžiamuoju įsakymų paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo tinkamai, pažeidimų nenustatyta (61 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), skiriant jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamojo byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, 7 dalimi, skiriami sekantys įpareigojimai: laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikinama.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, S. U. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-31 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir S. U. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, 7 dalimi, S. U. įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti S. U., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu (trukme), turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas                                                                                            Audrius Sadauskas