Civilinė byla Nr. e2-476-471/2020
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00836-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos : 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.3; 2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.1.18.6; 3.2.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,
sekretoriaujant Raimondai Stulpinaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams UAB „Jolvyda“, M. S. ir A. L.-S., bei trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) skyriaus, dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyje pripažinimo apsimestine bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas R. K. pareiškė 2019-11-04 ieškinį ( 1 t. 1-8 l. ), prašydamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-07-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti apsimestine dalyje dėl kainos ir nustatyti, kad žemės sklypas M. S. buvo parduotas už 1500 EUR bei perkelti ieškovui pirkėjo M. S. teises ir pareigas pagal šią sutartį nustatant, kad UAB „Jolvyda“ R. K. pardavė šį sklypą už 1500 EUR; taip pat priteisti iš R. K. M. S. 1500 EUR.
Teismo posėdžiuose ieškovas R. K. paaiškino, kad jam priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). 2019 m. 04 mėn. jis kaip gretimo sklypo savininkas gavo (duomenys neskelbtini) NŽT 04-15 d. pranešimą, jog UAB „Jolvyda“ parduoda besiribojantį su jo sklypais 3,6 ha. ploto žemės ( miško ) sklypą už 1500 EUR. Pasiūlymas jam tiko, todėl 05-07 d. raštu informavo NŽT apie sutikimą sklypą pirkti. Po to gavo NŽT 05-13 raštą, jog yra įrašytas pirmumo teise į eilę sklypui pirkti. Tačiau po to gavo (duomenys neskelbtini) NŽT 06-14 d. pranešimą, jog UAB „Jolvyda“ sklypą parduoda jau už 8300 EUR. Tokia kaina buvo akivaizdžiai nereali, todėl jis 07-08 d. kreipėsi į NŽT išaiškinimo dėl pardavėjo pasiūlymo pakeitimo. (duomenys neskelbtini) NŽT jam pateikė 08-05 d. formalų atsakymą į raštą ir informavo, kad išdavė pažymą sklypo pardavimui. Tada jis 08-22 d. raštu kreipėsi į UAB „Jolvyda“ dėl sklypo pardavimo notarine tvarka, tačiau atsakymo negavo. Vėliau advokatui gavus NTR duomenis sužinojo, jog sklypas 07-29 d. buvo parduotas M. S..
Yra ūkininkas ir miškų savininkų organizacijos narys, turi apie 90 ha. žemės ( iš jų apie 70 ha. sudaro miškai ), todėl realias miškų kainas gerai žino. Su UAB „Jolvyda“ priklausiusiu ginčo sklypu ribojasi ne tik jo, bet ir kitų asmenų sklypai, tačiau jie į ginčą nesikiša. Žino, kad UAB „Jolvyda“ užsiima miškais - juos perka, iškerta ir parduoda; su šia bendrove neturi jokių ryšių. Taip pat žino, kad nupirkusi sklypą 2018 m. už 6123 EUR bendrovė jį plynai iškirto; iki šiol ten miškas neatsodintas. Patikslina, kad dalyje sklypo atliktas einamasis kirtimas ( likę keli gabalėliai pusamžio miško ). Todėl pardavimo metu reali sklypo kaina buvo maždaug 300-500 EUR/ha, t. y. pirmoji siūlyta kaina ( 1500 EUR arba 421 EUR/ha ) buvo net aukštoka, jei sklypą pirktų ne besiribojančio sklypo savininkas. Be to, sklypų kainos priklauso ir nuo daugelio aplinkybių – ar yra geras privažiavimas, melioracija, kokie aplinkiniai sklypai ir pan. 8300 EUR kaina yra visiškai nereali, apsimestinė. Tai akivaizdžiai patvirtina palyginimas su kito UAB „Jolvyda“ priklausiusio sklypo pardavimo duomenimis. Jo pateiktas antstolio aplinkybių konstatavimo aktas patvirtina, kad sklype jokio M. S. nurodomo ąžuolyno nėra – tik apie 5 ąžuolai ir kažkiek jaunų medelių.
Rašytinėje baigiamojoje kalboje ( 2 t. 177-192 l. ) ieškovas R. K. nurodė, kad atsakovės UAB „Joldija“ vadovas M. S. yra profesionalus miškininkas ( miškotvarkos projektų rengėjas, turintis aukštąjį miškininkystės išsilavinimą ) ir jis teisingai nustatė pirminę 1500 EUR parduodamo sklypo rinkos kainą. Todėl jo kontraversiški paaiškinimai apie kainos pasikeitimą yra simuliacija, norint nesąžiningai apeiti Miškų įstatymo 4-1 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Atsakovo pasiūlyta nauja kaina 8300 EUR neturi jokios logikos ir tikrovę atitinkančio pagrindimo, nes nėra tinkamo kelio, sklypas plynai iškirstas, jį reikia atsodinti. Gi priešingai, atsakovei priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su keliu, jame yra melioracijos įrenginiai, tačiau jį atsakovė pardavė už 500 EUR, t. y. po 193,83 EUR/ha. ( protu nesuvokiama 16,6 karto mažesne kaina, nors abu sklypai panašūs ). Jokių įrodymų, jog kažkokia agentūra tikrai ketino pirkti sklypą už 8300 EUR, atsakovė nepateikė; ši kaina yra „laužta iš piršto“ ( cituojama ) žinant, kad sklypą atsakovas pirks pats iš savęs. Be to, atsakovė kaip juridinis asmuo pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles privalėjo kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl pasikeitusios po miško iškirtimo turto kainos perskaičiavimo ir tokių duomenų įtraukimo į balansą, tačiau to nepadarė sąmoningai, nes po plynų kirtimų sklypo dalis nuvertėjo 100 proc. Taip pat leidime kirsti mišką yra ištaisyti skaičiai dėl leidimo kirsti ąžuolą ( iš 30 pertaisyta į 3 ), nors antstolio aktas patvirtina, kad jokio ąžuolyno sklype nėra. Taip atsakovė nesąžiningu, apgaulės būdu pažeidė ieškovo pirmumo teisę pirkti sklypą ( argumentų dėl kitų sklypų kainų pasikeitimo po medienos iškirtimo ir panašių sklypų rinkos kainų teismas detaliau neaptaria ). Atsakovo argumentus dėl iškirtus mišką likusios žemės vertės paneigia faktas, kad sklypo niekas kitas nepirko aukcione. 2019-07-29 pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant jo teisę pirkti sklypą pirmenybės teise, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovo R. K. atstovas advokatas rašytinėje baigiamojoje kalboje ( 2 t. 153-157 l. ) nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 4-1 str. žemės sklypai parduodami šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teisę pirkti turinčiam asmeniui už tokią kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis. Todėl atsakovė UAB „Jolvyda“, žinodama ieškovo norą įsigyti sklypą už 1500 EUR, vėliau nesąžiningai nurodė apsimestinę, daugiau nei 5 kartus didesnę 8300 EUR kainą, siekdama nesąžiningai užkirsti kelią ieškovo įgytų ir įstatyme įtvirtintų teisų realizavimui. Todėl 2019-07-29 sutartyje su M. S., neturinčiu pirmumo teisės, nurodyta apsimestinė kaina. Apsimestiniais sandoriais dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų teises. Simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Todėl apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne išoriškai išreikštą šalių valią. Surinkti duomenys nepalieka abejonių, kad 2019-07-29 sutarties kaina buvo 1500 EUR. Jokių įrodymų dėl bendrovės, siekusios sklypą įsigyti už 8300 EUR, nėra, o tokie M. S. paaiškinimai yra išgalvoti. Taip pat neegzistuoja jokių aplinkybių, dėl ko sklypo kaina per trumpą laiką galėjo išaugti daugiau nei 5 kartus. Reikšminga, kad pirkėjas M. S. yra bendrovės direktorius ir pagal Lietuvos CK 6.67 str. 3 d. preziumuojama, jog tokio kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys yra nesąžiningos. Abiejų sklypų pardavimo kainų skirtumas ( smulkiau neaptariama ) įrodo atsakovų nesąžiningumą. M. S. paaiškinimai ( pvz. jog sklypą rengėsi parduoti už 1500 EUR, nors vien likusių, jo teigimu, ąžuolų vertė yra 3000 EUR ) yra visiškai nelogiški. Lyginimas sklypo pirkimo ir pardavimo po medienos iškirtimo kainų parodo deklaruojamos kainos tarp susijusių asmenų apsimestinumą. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Rašytinėje replikoje ( 2 t. 204-207 l. ) atstovas nurodė, kad neprašo atsakovų įpareigoti sudaryti sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu esant akceptui ir ofertai, o pagal Miškų įstatymo 4-1 str. 7 d. prašo perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Atsakovų pakartota pasiūlymo pirkti procedūra yra jų bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, „pridengiant“ savo nesąžiningus veiksmus, esą ieškovo pirmumo teisė nebuvo pažeista. Tikrasis sandoris tarp atsakovų yra sklypo pardavimas už 1500 EUR, o ne už 8300 EUR ( apsimestinumas ), kas reiškia ieškovo teisės pažeidimą. Atsakovų atstovės aptarti įrodymai dėl pinigų sumokėjimo nepaneigia jų melo, nes tai šeimos verslas. Be to, atsakovų atstovė neteisi dėl viso sandorio laikymo niekiniu pagal CK 1.87 str. 1 d.
Atsakovų UAB „Jolvyda“ ir M. S. atstovė 2019-11-25 atsiliepime ( 1 t. 51-57 l. ) prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžiuose M. S. kaip atsakovės UAB „Jolvyda“ atstovas ( vadovas ) paaiškino, kad jis maždaug 4-5 m. yra UAB „Jolvyda“ direktorius; bendrovės savininkė yra jo tėvo žmona, o jo ( M. S. ) žmona A. L. – S., dirba finansininke. Bendrovė užsiima miško sklypų pirkimu, medienos iškirtimu ir pardavimu; miško atsodinimu neužsiima. NŽT organizuojamuose aukcionuose yra nupirkę ne vieną dešimtį sklypų. 2018 m. (duomenys neskelbtini) NŽT organizuotame aukcione nupirko ginčo sklypą už pradinę 6123 EUR kainą; taip pat nupirko dar vieną sklypą kitoje vietovėje ( (duomenys neskelbtini)). Tais pačiais metais dalį sklypo iškirto ( 1,1 ha. plyno kirtimo ir 0,1 ha. išretinta ), dar liko apie 0,5 ha. neiškirsto ąžuolyno. Tada savininkė nusprendė sklypus parduoti ir jam kaip direktoriui pavedė tai padaryti. Jis (duomenys neskelbtini) NŽT pateikė pažymą sklypų pardavimui atitinkamai už 1500 EUR ( ginčo sklypo ) ir 500 EUR ( kito sklypo ) kainas. Tačiau netrukus jo tėvas, kuris taip pat dirba įmonėje, ginčo sklypui rado kitą pirkėją ( agentūrą, jos nenurodo ) už 8300 EUR kainą, todėl NŽT pateikė kitą pažymą su šia kaina. R. K. buvo pateikęs sutikimą pirkti sklypą už 1500 EUR, bet už antrąją kainą pirkti nepageidavo. Po to agentūra pirkti sklypą atsisakė. Bendrovei reikėjo pinigų, todėl jis pats kaip fizinis asmuo nupirko abu sklypus ir grynais pinigais sumokėjo nurodytą kainą ( už ginčo sklypą – 8300 EUR ).
Kitų sklypų toje vietovėje ( prie (duomenys neskelbtini) ) bendrovė neturi. Dėl kainos pasikeitimų jis nieko nesprendė, taip nurodė savininkė, o jis kaip direktorius tik pateikė raštus (duomenys neskelbtini) NŽT.
Teismo posėdžiuose M. S. kaip atsakovas paaiškino, kad visas aplinkybes paaiškino kaip bendrovės atstovas. Papildo, kad sklypą pirko, nes po iškirtimo draugai pasakė, jog gali gauti ES paramą miško atsodinimui. Sklypo 8300 EUR kaina yra reali, ją tikrai sumokėjo ir jam pinigai jokia forma nebuvo grąžinti. Kitų sklypų toje vietovėje neturi. Po nupirkimo su abiem sklypais nieko nedarė ( medžių nekirto, neatsodino ir pan. ). Kreiptis į Miškų tarnybą dėl dabartinės sklypo vertės nustatymo nepageidauja, nes toks įvertinimas būtų formalus ( neapžiūrint sklypo natūroje ), o taip nustatoma kaina gali visiškai neatitikti realios rinkos kainos. Ieškovo pateiktame antstolio akte yra neteisingi duomenys ( antstolis galimai suklydo dėl sklypo ribų ), nes sklype yra likę apie 40 ąžuolų.
Atsakovė A. L.-S., per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.
Teismo posėdžiuose atsakovės A. L.-S., atstovė advokatė paaiškino, kad jos atstovaujamoji apie sandorį žinojo kaip M. S. sutuoktinė, tačiau realiai pati jokių veiksmų neatliko ir juose nedalyvavo.
Rašytinėje baigiamojoje kalboje ( 2 t. 197-202 l. ) atsakovų UAB „Jolvyda“, M. S. ir A. L.-S., atstovė advokatė nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 4-1 str. ir teismų praktiką pranešimas įsigyti žemės sklypą negali būti laikomas oferta, leidžiama jį išvis atšaukti. Todėl ieškovo sutikimas nėra akceptas ir ieškovė UAB „Jolvyda“ nėra jo saistoma. Todėl teiginys, kad padidinus kainą buvo pažeistas ieškovo teisių realizavimas, yra nepagrįstas, o ieškovas pareiškė netinkamą reikalavimą ( turėjo reikalauti pripažinti sutartį sudarytą akcepto – ofertos būdu ). Pakartotiniu pranešimu bendrovė suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti pirmumo teise pirkti sklypą ta kaina, kuria ir sudarė 2019-07-29 sutartį. Todėl ieškovo pirmumo teisė pirkti nebuvo pažeista, o jis pats atsisakė ja pasinaudoti. Tai patvirtina NŽT atsiliepime nurodyti argumentai dėl teisės keisti pardavimo sąlygas. Nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovų sudaryta ginčijama sutartis būtų apsimestinis sandoris, nes ja joks kitas sandoris nėra dengiamas. Tai patvirtina visi surinkti įrodymai ( kasos knygos apžiūra, sandorio įtraukimas į bendrovės apskaitą ir pan. ). Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos CK 6.67 str., kuris skirtas kreditoriaus interesų gynimui, o ieškovas tokiu nėra. Taip pat ieškovas neįrodė, kad parduoto sklypo vertė yra ne didesnė kaip 1500 EUR, nes jo pateikti įrodymai yra nepatikimi arba grindžiami nuomone, o turto vertinimas neatliktas. Ieškovo veiksmai – didelės pastangos į ginčą dėl turto, kurio vertė, anot jo, yra nulinė, patvirtina ieškovo siekį perimti turtą už mažesnę nei rinkos kainą. Be to, pripažinus sandorį apsimestiniu pagal Lietuvos CK 1.87 str. jis būtų laikomas niekiniu, negaliojančiu nuo sudarymo momento ( Lietuvos CK 1.95 str. 1 d. ) ir šalys turėtų būti grąžinamos į pradinę padėtį taikant restituciją pagal CK 6.145 str. 1 d. Todėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ieškovui prieštarautų įstatyme išvardintų asmenų ... interesams. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Rašytinėje replikoje ( 2 t. 208-209 l. ) atstovė nurodė, kad ieškovo atstovo teiginiai apie tariamą atsakovų melą yra spekuliatyvūs, paremti samprotavimais; taip pat nepagrįsti teiginiai, jog sklypo tikroji rinkos vertė yra pirminiame pranešime. Ginčydamas atsakovų pateiktus įrodymus dėl sklypo kainos būtent ieškovas turėjo pateikti pagrįstus įrodymus, tačiau to nepadarė.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė 2019-12-02 atsiliepime ( 1 t. 91-93 l. ) nurodė, kad Tarnyba nereguliuoja asmenų tarpusavio santykių dėl sandorių sudarymo pagal Tarnybos išduotas pažymas, atliekant jai Miškų įstatyme nustatytas funkcijas. Byloje pateikti reikalavimai išimtinai susiję tik su privačių asmenų civiliniais teisiniais santykiais, todėl dėl bylos baigties Tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra pagal įrodymus.
Į teismo posėdžius Tarnybos atstovas neatvyko ir papildomų paaiškinimų nepateikė.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po pakartotinio aukciono ( 1 t. 105, 106 l. ) 2018-07-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ( 2 t. 103-108 l. ) UAB „Jolvyda“, atstovaujama M. S., iš valstybės nupirko 2,5803 ha. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7296 EUR ( 2 t. 104 l. ), už 6592,23 EUR ( 3.1 p. – 2 t. 106 l. ). Taip pat UAB „Jolvyda“ 2018-07-30 sutartimi iš valstybės nupirko 7540 EUR vidutinės rinkos vertės 3,5589 ha. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( 1 t. 24 l., kt. ), už 6123 EUR ( 2 t. 105 l., kt. ).
Pagal UAB „Jolvyda“ pranešimus Valstybinei miškų tarnybai apie ketinimą kirsti mišką ( pvz., 2018-10-12 - 2 t. 57 l. ) buvo išduotas 2018-10-11 leidimas ( 2 t. 58 l. ) ginčo sklype plynai iškirsti 145 ktm. medienos ir 2018-10-12 leidimas ( 2 t. 59 l. ) plynai iškirsti 102 ktm. medienos. Taip pat pagal pateiktus duomenis ( neaišku, ar išduotas tik šis leidimas ) atsakovei buvo išduotas 2018-09-07 leidimas ( 2 t. 142 l. ) sklype (duomenys neskelbtini) plynai iškirsti 70 ktm. medienos. Neginčijama ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad šie darbai buvo atlikti 2018 metais ( 2 t. 110-111, 143-144 l., kt. ).
2019-04-04 pranešimu ( 2 t. 71 l. ) UAB „Jolvyda“ informavo (duomenys neskelbtini) NŽT apie sprendimą parduoti sklypą už 1500 EUR.
2019-04-15 raštu ( 1 t. 9-10 l. ) (duomenys neskelbtini) NŽT informavo ieškovą R. K. kaip gretimų sklypų savininką ( 1 t. 111, 152-155 l. ) apie atsakovės UAB „Jolvydą“ pateiktą pranešimą apie ginčo sklypo pardavimą už 1500 EUR ( 1 t. 9-10 l. ).
2019-05-07 sutikimu ( 1 t. 11 l. ) R. K. pranešė (duomenys neskelbtini) NŽT apie sutikimą pirkti šį sklypą už nurodytą kainą.
2019-05-13 raštu ( 1 t. 12 l. ) (duomenys neskelbtini) NŽT pranešė, kad R. K. įrašytas į pažymą kaip turintis pirmumo teisę pirkti sklypą asmuo, nes jis tik vienas pateikė sutikimą pirkti ( nurodoma NŽT atsiliepime - 1 t. 92 l. ).
El. laiškų duomenys ( 1 t. 63 l. ) patvirtina, kad 2019.05.19 d. - 20 d. tarp R. K. ir UAB „Jolvyda“ vyko susirašinėjimas, kurio metu UAB „Jolvyda“ nurodė turinti kitą pirkėją ir siūlyti „savo didžiausią kainą“, o R. K. tokių derybų atsisakė.
2019-06-04 pranešimu ( 1 t. 72-73 l. ) UAB „Jolvyda“ informavo (duomenys neskelbtini) NŽT apie sprendimą parduoti sklypą už 8300 EUR.
2019-06-14 raštu ( 1 t. 13-14 l. ) (duomenys neskelbtini) NŽT informavo ieškovą R. K. apie atsakovės UAB „Jolvyda“ pateiktą pranešimą parduoti tą patį sklypą, tačiau už 8300 EUR ( 1 t. 13-14 l. ).
R. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) NŽT su 2019-07-08 pareiškimu ( 1 t. 15-18 l. ), prašydamas paaiškinti sandorio pagal pirmąjį pasiūlymą nesudarymo aplinkybes.
2019-08-05 rašte ( 1 t. 19-20 l. ) (duomenys neskelbtini) NŽT nurodė, kad NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti pardavėjos veiksmus ir aiškintis priežastis, įtakojusias pardavimo sąlygų pasikeitimą.
2019-07-11 (duomenys neskelbtini) NŽT UAB „Jolvyda“ išdavė pažymą ( 1 t. 71 l. ) apie galimybę parduoti sklypą pasirinktiems asmenims, kadangi sklypo nepageidavo pirkti Įstatyme ... nurodyti asmenys.
2019-07-29 notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi ( 2 t. 60-69 l. ) pardavėjas UAB „Jolvyda“ pardavė pirkėjui M. S. kartu su sutuoktine A. L. – S., ( taip tekste – 2 t. 60 l. ) 7540 EUR vertės ( taip nurodyta – 2 t. 65 l. ) ginčo sklypą už 8300 EUR ( 3.2.2. p. – 2 t. 64 l. ) ir 7796 EUR vertės ( 2 t. 65 l. ) 2,5803 ha. ploto sklypą (duomenys neskelbtini) už 500 EUR ( 3.2.1. p. – 2 t. 64 l. ), viso už 8800 EUR. Šią sumą M. S. sumokėjo UAB „Jolvyda“ pagal 2019-07-29 KPO ( 9 1 t. 83 l. ), buvo išrašyta 2019-07-29 sąskaita faktūra ( 2 t. 53 l. ), kuri įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą ( 2 t. 54, 171 l. ). Teismo posėdyje apžiūrėjus UAB „Jolvyda“ kasos knygą nustatyta, kad tokios ar panašios sumos M. S. bendrovė nuo 2019-07-01 iki 2019-12-31 nėra išmokėjusi ( 2 t. 171-176 l. ).
2019-08-22 prašymu ( 1 t. 21-23 l. ) R. K. kreipėsi į UAB „Jolvyda“, prašydamas notarine tvarka sudaryti sklypo pardavimo sandorį pirminiame pasiūlyme nurodytomis sąlygomis.
NTR duomenys ( 1 t. 24-27. 2 t. 85-86 l. ) patvirtina, kad sklypas priklauso atsakovams M. S. ir A. L. – St., pagal 2019-07-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); jo vidutinė rinkos vertė 2019-07-25 buvo 7540 EUR ( 2 t. 30 l. ).
Nei UAB „Jolvyda“, nei M. S. iki šiol Valstybinei miškų tarnybai prašymų dėl medynų vertės nustatymo po atliktų miško ūkinių priemonių ( iškirtimo ) nėra pateikę ( 2 t. 95 l. ), todėl tokių pažymų ( analogiškų pateiktoms ieškovo – 1 t. 159-164 l. ) nėra.
Kitus įrodymus, susijusius su miškų sklypų verčių nustatymu ir kitų sklypų vertėmis ( pvz., 1 t. 109-110, 112-146, 148-201 l., 2 t. 1-25, 120-137 l., kt. ) bei ieškovo kompetencija šiais klausimais ( 2 t. 32-35 l. ), taip pat antstolio 2020-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ( prijungtas prie bylos ) teismas laiko neturinčiais tiesioginės įrodomosios reikšmės ginčo sprendimui ( sklypo vertės pardavimo metu nustatymui ), todėl jų neaptaria ir nevertina.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad UAB „Jolvyda“ 2018 m. viešuose aukcionuose nupirko du žemės ( miško ) sklypus – ginčo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); juose atliko medienos kirtimo darbus ir 2019 m. 07 mėn. abu sklypus pardavė M. S.. Ieškovo reikalavimas grindžiamas aplinkybe, jog 2019-07-29 pirkimo – pardavimo sutartis yra apsimestinė dalyje dėl kainos – sklypas realiai parduotas ne už jame nurodytą 8300 EUR, o faktiškai už 1500 EUR kainą. Atsakovai tai neigia.
Lietuvos CK 1.87 str. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės ( 1 d. ). Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis ( 2 d. ). Be to, pagal Miškų įstatymo 4-1 str. pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal eilės tvarką turi : ... 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu ( 1 d. ). Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos ( 7 d. ). Todėl ginčo sprendimui iš esmės reikšminga vienintelė aplinkybė – tikroji parduoto žemės sklypo kaina.
Notarine forma sudarytoje sutartyje nurodyta 8300 EUR kaina; tokią sumą M. S. įmokėjo į UAB „Jolvyda“ kasą, ji apskaityta bendrovės buhalteriniuose dokumentuose ir duomenų apie jos ( ar jos dalies ) grąžinimą M. S. nėra. Todėl kitomis aplinkybėmis šių įrodymų pakaktų konstatuoti, kad tai yra tikroji sklypo kaina. Tačiau šioje byloje taip pat nustatyta, kad sklypo pirkėjas M. S. kaip fizinis asmuo kartu yra ir pardavėjos UAB „Jolvyda“ direktorius. Pagal Lietuvos CK 6.67 str. 3 p. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu ... skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas. Sudarant ginčo sandorį bylos šalims buvo žinoma M. K. pareikšta valia pirkti sklypą pirmumo teise. Todėl, teismo nuomone ( skirtingai, nei baigiamojoje kalboje nurodė atsakovų atstovė – 2 t. 200 l. ), jis laikytinas kreditoriui prilygintu asmeniu ir tokioje situacijoje taikytinos aukščiau minėtos Lietuvos CK 6.67 str. nuostatos. Specifiniai atsakovų santykiai - pirkėjas yra pardavėjo ne tik vadovas, bet ir savininkės ( 2 t. 55 l. ) sutuoktinio sūnus, visa bendrovės veikla vykdoma kaip giminės verslas, kt. – leidžia atsakovams beveik be apribojimų sudaryti bet kokius susitarimus, tame tarpe – ir dėl ginčo sandorio ( nurodyti bet kokią kainą, susitarti dėl papildomų tarpusavio atsiskaitymų ir pan. ). Todėl tai, kad M. S. bendrovei tikrai sumokėjo 8300 EUR ( įrodyta patikimai ) ir nėra duomenų apie šios sumos dalies grąžinimą ( kas turėtų būti padaryta, jei kaina yra apsimestinė ), pripažįstama nepakankamais faktais netenkinti reikalavimo. Ieškinyje nurodomas kainos skirtumas galėjo būti grąžintas kitomis formomis ( pvz., kaip atlyginimas kitiems giminaičiams už atliktus darbus - 2 t. 172, 174, 176 l. ), užskaitytas kaip M. S. paskola bendrovei ( pagal jo paaiškinimą, jog sklypus pirko, nes „bendrovei reikėjo pinigų“ ), jo įnašas į bendrą giminės verslą ar atidėtas iki teisminio ginčo užbaigimo ( nes ieškovas beveik iš karto po sandorio sudarymo ėmė reikalauti sudaryti sutartį su juo ( 1 t. 21-23 l. ).
Teismo vertinimu ( Lietuvos CPK 185 str. ), patikimiausio įrodymo – sklypo rinkos vertės nustatymo – šalys nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Taip pat atsakovai nepateikė ( nes ieškovas negali to padaryti ) ir mažiau patikimų ( dėl M. S. nurodytų motyvų ), tačiau taip pat reikšmingų Valstybinės miškų tarnybos pažymų dėl medynų vertės nustatymo po atlikto miško iškirtimo ( analogiškų pateiktoms ieškovo – 1 t. 159-164 l. ). Todėl teismas remiasi tik byloje šalių patektais ir papildomai teismo iniciatyva gautais įrodymais ( Lietuvos CPK 179 str. 1 d. ir 2 d. ).
Šie įrodymai patvirtina, kad apie 3,56 ha. ploto ginčo žemės sklypą su jame buvusiu apie 1,7 ha. miško sklypu ( 1 t. 24 l. ), įvertintą 7540 EUR vidutine rinkos kaina ( 1 t. 24 l. ), UAB „Jolvyda“ nupirko pakartotiniame aukcione už pradinę 6123 EUR kainą ( 1 t. 105, 106 l. ). Todėl tokią sklypo kainą vertinti kaip neatitinkančią tikrovės ( t. y. ženkliai mažesnę, nei realią ) nėra pagrindo. Sklype ( pažymėtina – jame miškas sudaro tik apie 1,7 ha. ) iškirtus apie 247 ktm. medienos ( 2 t. 58, 59 l. ) buvo nuspręsta jį parduoti už 1500 EUR ( pranešimas NŽT - 2 t. 71 l. ), tačiau netrukus ( antrasis pranešimas pateiktas po 2 mėn. - 1 t. 72-73 l. ) nuspręsta ir sklypas parduotas ( konstatuojama pagal sutartyje nurodomą kainą ) už 8300 EUR. Tokius kainos pokyčius teismas visų pirma vertina kaip visiškai neatitinkančius visiems žinomų ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ) rinkos dėsnių – išeitų, jog iškirtus pagrindinę vertės dalį sudarančius medžius turtas parduotas už apie 35 proc. ( 2177:6123 ) didesnę nei pradinę ( o ji, kaip aukščiau aptarta, nebuvo nepagrįstai maža ) kainą.
Be to, atsakovų teiginiai dėl kainos pasikeitimo priežasčių ( atsiradusio kito pirkėjo ir savininkės nuomonės pasikeitimo ) yra niekuo nepagrįsti. Bendrovės el. susirašinėjimo su ieškovu duomenys ( 1 t. 63 l. ) patvirtina, kad ieškovui 2019-05-19 paprašius aptarti sklypo pardavimo sąlygas, ieškovė iškart nurodė siūlyti „savo didžiausią kainą, nes turi pirkėją, kuris pasiruošęs mokėti daugiau nei 1500 EUR“, t. y. nenurodė nei konkretaus pirkėjo, nei jo siūlomos kainos. Duomenų apie tokį pirkėją nebuvo nei iki sklypo pardavimo, nepateikta ir viso teisminio proceso metu ( Lietuvos CPK 178 str. ). Įvertinus nustatytas aplinkybes ( kaip minėta, iškirtus medieną sklypas būtų parduodamas trečdaliu brangiau, nei prieš tai nupirktas, sklypas yra santykinai mažo dydžio, atokioje vietovėje, aplink bendrovė kitų sklypų neturi ) net teoriškai sunkiai tikėtina, kad jį galėtų norėti pirkti, juo labiau - investicinė bendrovė ( kaip teigiama ). Jokių kitų pagrindų tokiam staigiam ( per 2 mėn. ) ir dideliam ( daugiau kaip 5,5 karto ) kainos pokyčiui nėra ( tai neginčijama ).
Abiejų labai panašių ( beveik lygios vertės, nupirktų vienu metu ir parduotų, iškirtus medieną ) sklypų palyginimas rodo, kad (duomenys neskelbtini) esantis 2,5803 ha. ploto žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 7296 EUR ( 2 t. 104 l. ), nupirktas už 6592,23 EUR ( 2 t. 106 l. ) ir iškirtus apie 70 ktm. medienos ( 2 t. 142 l. ) parduotas už pradinę pageidautą ( tai neginčijama ) 500 EUR kainą ( 1 t. 64 l. ). Gi ginčo sklypas - 3,5589 ha. ploto ( t. y. didesnio, bet tik su 1,7 ha. miško plotu ), 7540 EUR ( nežymiai didesnės ) vidutinės rinkos vertės, nupirktas už 6123 EUR ( nežymiai mažesnę ) kainą, iškirtus apie 247 ktm. ( tris su puse karto daugiau ) medienos ( 2 t. 58, 59 l. ) ir pageidavus 1500 EUR kainos, parduotas už 8300 EUR ( kaip teigiama ), t. y. už 16,6 karto didesnę kainą. Todėl nepriklausomai nuo visų kitų atsakovų argumentų ( jog ginčo sklype galima gauti pajamas atsodinant mišką, yra likę parduotinos medienos ir pan. ), tokį kainų skirtumą ( jis aptartas ir ieškovo prašyme – 2 t. 73, 74-81 l. ) teismas laiko visiškai nepaaiškinamu ir neįtikėtinu. Pažymėtina, kad viso proceso metu klausimas dėl (duomenys neskelbtini) esančios sklypo pardavimo kainos nerealumo nebuvo keliamas.
Duomenys apie pirkėją M. S. ( jis turi specialų šios srities išsilavinimą, eilę metų dirba miškų kirtimu ir pardavimu užsiimančios bendrovės vadovu, t. y. šia veikla užsiima profesionaliai, pats užsiėmė ginčo sklypo pirkimu ir medienos iškirtimu, dėl ko visos aplinkybės jam gerai žinomos ) neleidžia manyti, kad jis būtų galėjęs suklysti ir toks jo elgesys ( jei iš tiesų pirktų sklypą po medienos iškirtimo už žymiai didesnę nei įsigijimo kainą ) visiškai neatitiktų nei įprastinės verslo praktikos, nei bet kuriam protingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų.
Kaip minėta, jokių pagrindų nei nepaaiškinamai dideliam kainos pokyčiui ( daugiau kaip 5,5 karto ) ir jos skirtumui ( 16,6 karto ), lyginant su analogiškomis sąlygomis parduotu kitu sklypu, nėra. Taip pat visi aptarti įrodymai patvirtina, kad parduodant abu sklypus buvo tik vienas esminis skirtumas – pranešus apie pradinę pardavimo kainą ginčo sklypui atsirado pirkėjas, turintis pirmumo teisę pirkti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių ( kaip baudžiamajame procese ); išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas ( Lietuvos CPK 12 str. ) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ( Lietuvos CPK 178 str. ). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( Lietuvos CPK 176 str. 1 d. ). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( LAT 2015-06-11 nutartis Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt. ). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai ( LAT 2018-01-03 nutartis Nr. 3K-3-29-403/2018 ).
Kaip minėta, šioje byloje iš esmės keliamas vienintelis klausimas - ar tikroji ginčo sklypo pardavimo M. S. kaina buvo 8300 EUR ( kaip nurodyta sutartyje ), ar 1500 EUR ( kaip nurodyta pirmame bendrovės pasiūlyme ). Įvertinęs aukščiau aptartus duomenis apie sklypo kainos pokyčius ( nupirkus už maždaug rinkos kainą, iškirtus apie 250 ktm. medienos 1,7 ha. ploto miško sklype, parduodamas už 35 proc. brangesnę nei pradinę kainą ), jokiais įrodymais neparemtą pageidaujamos kainos padidėjimą ( per 2 mėn. – 5,5 karto ), palyginęs šią kainą su analogiško sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina ( iškirtus 3,5 karto mažiau medienos jis kažkodėl parduotas už 16,6 karto mažesnę kainą ), duomenis apie M. S. ( šios srities profesionalą, vienu metu – pardavėjos vadovą ir pirkėją ) bei vienintelį objektyvų argumentą kainos pasikeitimui ( pirmumo teisę turinčio pirkėjo atsiradimą ) teismas konstatuoja, kad toks kainos pokytis yra per didelis ir tiek neįtikėtinas, kad šią kainą būtų galima laikyti tikrąja sandorio kaina. Tokioje situacijoje daroma išvada, kad ginčo sklypo kaina ( galima manyti – ieškovui nepriėmus pasiūlymo nurodyti „savo didžiausią kainą“ – 1 t. 63 l. ) antrajame bendrovės pranešime, o po to – ir ginčijamoje sutartyje, buvo nurodyta nereali – pakelta tiek ir tik todėl, kad pirmumo teisę turintis potencialus pirkėjas neabejotinai atsisakytų šios teisės, taip sudarant galimybę sklypą įsigyti bendrovės pageidaujamam pirkėjui – jos vadovui. Pripažinus 8300 EUR kainą neatitinkančia tikrovės ( melaginga ) konstatuojama, jog tikroji kaina buvo 1500 EUR, nes duomenų apie jokias kitas kainas nėra.
Dėl atsakovų atstovės baigiamojoje kalboje ir replikose nurodytų motyvų ( jog parduodamo daikto kaina nustatoma šalių susitarimu jų nuožiūra, vadovaujantis sutarčių laisvės principu, jog ieškovui buvo antrą kartą pasiūlyta pirkti sklypą nauja kaina ir jis pats atsisakė, todėl jo teisės nepažeistos, jog pirminis pasiūlymas nėra oferta, todėl bendrovė turėjo teisę keisti kainą ir kt. ) teismas trumpai pažymi, kad visi šie argumentai teoriškai yra teisingi, tačiau netinka šioje byloje. Būtent tikrovės neatitinkančios ( esmingai padidintos ) kainos nurodymas antrame pasiūlyme, o po to - ir sutartyje, t. y. bendras sutarties šalių viešas ( per NŽT ) melas, skirtas tik tam, kad ieškovas netektų pirmumo teisės kaip pirkėjas, leidžia konstatuoti, jog sandoris yra apsimestinis dalyje dėl jo kainos. Smulkiau teismas argumentų dėl apsimestiniuose sandoriuose naudojamos simuliacijos – bendro sutarties šalių melo, skirto apeiti trečiųjų asmenų teises ( šiuo atveju – ieškovo pirmumo teisės pirkti sklypą ) nepasisako, pilnai sutikdamas su ieškovo atstovo baigiamojoje kalboje nurodytais motyvais ( 2 t. 155 l. ). Dėl atsakovų atstovės argumento, jog pats ieškovo aktyvaus bylinėjimosi faktas patvirtina, kad jis siekia ginčo turtą perimti nerealiai maža kaina, teismas konstatuoja sekančiai. Ieškovas, būdamas gretimų sklypų savininku, tikrai gali būti suinteresuotas įsigyti ir ginčo sklypą. Tačiau 1500 EUR kaina ( kurią atstovė įvertina kaip nerealiai mažą ) buvo pasiūlyta pačios bendrovės – profesionaliai šia veikla užsiimančio juridinio asmens - ir jokie kiti gretimų sklypų savininkai už ją įsigyti sklypo nepageidavo. Todėl šią kainą vertinti akivaizdžiai maža nėra pagrindo. Dėl sandorių sudarymo akcepto - ofertos būdu teismas nepasisako, nes ieškovo reikalavimas su tuo nesusijęs.
Ginčijamas sandoris pripažįstamas apsimestiniu tik dalyje dėl jo kainos ( jokių duomenų apie kitų sąlygų apsimestinumą nėra ). Konstatavus, jog sklypas parduotas už 1500 EUR, visas sandoris netampa niekiniu, pagal kurį taikytina restitucija ( kaip nurodoma atsakovų atstovės baigiamojoje kalboje – 2 t. 201-202 l. ), bet jam taikytinos tikrojo sandorio taisyklės ( Lietuvos CK 1.87 str. 1 d. ). Pagal Miškų įstatymo nuostatas pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą už šią kainą turėjo gretimų sklypų savininkas R. K. ( 4-1 str. 1 d. 2 p. ), kuris tai išviešino 2019-05-07 sutikimu ( 1 t. 11 l. ) ir buvo įrašytas į pažymą ( 1 t. 12 l. ). Todėl žemės sklypą tomis pačiomis sąlygomis pardavus M. S., taip pažeidžiant ieškovo pirmumo teisę jį pirkti, pagal ieškinio reikalavimą jam perkeltinos pirkėjo teisės ir pareigos ( 4-1 str. 7 d. ), iš jo tikrąją kainą sumokėjusiam M. S. priteisiant 1500 EUR kainos kompensaciją, ieškinys tenkintinas.
Dėl galimo įžvelgti tam tikro prieštaravimo ( kai M. S. iš R. K. priteisiama 1500 EUR, o UAB „Jolvyda“ užskaityti iš M. S. gauti 8300 EUR ), teismas pažymi, kad tikrąja sandorio kaina pripažinta 1500 EUR. Gi, kaip aukščiau minėta, kainos skirtumas galėjo būti grąžintas kitomis formomis, užskaitytas kaip M. S. paskola bendrovei, jo įnašas į bendrą giminės verslą, atidėtas iki teisminio ginčo užbaigimo ir pan., kas nesusiję su R. K. jam mokėtina suma ( tikrąja kaina ).
Tenkinant ieškinį ieškovui R. K. turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 374 EUR žyminio mokesčio už ieškinį ( 1 t. 31 l. ), 38 EUR žyminio mokesčio 1 t. 35 l. ) už nors ir dalinai patenkintą ( 1 t. 40-41 l. ) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 1210 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( 2 t. 83-84 l. ), viso 1622 EUR, pagal atstovo prašymą ( 2 t. 82 l. ). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktą ( pateiktas prie bylos ) teismas pripažįsta neturinčiu tiesioginės įrodomosios reikšmės ginčo sprendimui ( motyvai aptarti aukščiau ). Pagal jo turinį ( iš esmės – fotonuotraukos, kurias galėtų pateikti ir proceso dalyviai ), konstatuotus faktus ir kainą teismas sutinka su atsakovų atstovės nuomone, kad buvo pasirinktas itin brangus nereikšmingų aplinkybių fiksavimo būdas, o už panašią kainą galimai būtų atliktas turto vertinimas. Todėl šios išlaidos ieškovui pagal prašymą ( 2 t. 99 l. ) neatlyginamos kaip nepripažintos būtinomis ir pagrįstomis ( Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 8 p. ). Atskirai pažymima, kad kiekviena šalis, savo iniciatyva susitardama dėl akivaizdžiai didelių proceso išlaidų, turi prisiimti atsakomybę dėl galimo jų neatlyginimo net ir reikalavimo patenkinimo/atmetimo atveju. Įvertinus, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos ( dėl melagingo UAB „Jolvyda“ ir M. S. susitarimo ), bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos lygiomis dalimis tik iš šių dviejų atsakovų ( Lietuvos CPK 93 str. 1 d. ir 4 d. ).
Atsakovei UAB „Jolvyda“ jos turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti ( 2 t. 158-170, 203 l. ) neatlyginamos.
Tenkinant ieškinį taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre ( 1 t. 40-41 l. ) - paliekama galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ( Lietuvos CPK 150 str. 3 d. ).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2019 m. liepos 29 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestine dalyje dėl kainos ir nustatyti, kad 3,5589 ha. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavėjas UAB „Jolvyda“, įmonės kodas 302718963, pirkėjui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė už vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ( 1500 EUR ) kainą.
Perkelti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas pagal 2019 m. liepos 29 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 3,5589 ha. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo nustatant, kad UAB „Jolvyda“, įmonės kodas 302718963, pirkėjui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė 3,5589 ha. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ( 1500 EUR ) kainą.
Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ( 1500 EUR ) kainos kompensaciją.
Priteisti iš UAB „Jolvyda“, įmonės kodas 302718963, ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po aštuonis šimtus vienuolika eurų ( 811 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.
2019 m. lapkričio 07 d. nutartimi ( tuometinis bylos Nr. e2-14480-471/2019 ) taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl atsakovams M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo draudimo - palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Nutarties kopiją skubiai pateikti Nekilnojamojo turto registro įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Teisėjas Vidmantas Rudaitis