Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-05-14][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-3668-868-2024].docx
Bylos nr.: e2-3668-868/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB „Energijos skirstymo operatorius“ 304151376 atsakovas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 188706554 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Bendrosios nuostatos.
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
dėl energijos pirkimo-pardavimo
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Civilinio proceso dalyviai
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Valstybės ir savivaldybių institucijos, duodančios išvadą byloje



Civilinė bylos Nr. e2-3668-868/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18614-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

 

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Elžbietai Strižen,

dalyvaujant ieškovų L. V. ir R. B. atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei E. B.,

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovėms J. J. ir R. B.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B. ir L. V. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir ieškovų teisės nemokėti pripažinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ priešieškinį ieškovams R. B. ir L. V. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovai R. B. ir L. V. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami išnagrinėti tarp ieškovų ir atsakovės kilusį ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovai neturi pareigos mokėti atsakovei pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. EASS Nr. 08051707, Nr. EASS Nr. 09357950, EASS Nr. 10668459 jose nurodytų sumų ir jokių papildomų išlaidų, susijusių su šių sumų administravimu ir/ar išieškojimu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai nuosavybės teise valdo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Objektą ieškovai įsigijo 2019 m. balandžio 12 d.  pirkimo – pardavimo sutarties, not. reg. Nr. 1-4479, pagrindu, iš tuometinių objekto savininkų – fizinių asmenų. Ieškovai objektą įsigijo su tikslu ateityje jį nugriauti ir jo vietoje savo šeimų reikmėms statyti naują gyvenamosios paskirties būstą – dvibutį gyvenamąjį namą. Teigia, kad objektas nuo pat jo įsigijimo buvo ir vis dar yra stipriai fiziškai pažeistas, apgriuvęs, negyvenamas, visiškai netinkamas jo naudojimui pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą naudojimo paskirtį. Nurodė, jog atsižvelgiant į faktinę objekto būklę, akivaizdu, kad objekte nėra vykdoma jokia veikla, jis nėra gyvenamas, objekte elektros energija faktiškai nėra naudojama. Ieškovai, įgiję objektą, niekada nesikreipė į skirstomųjų tinklų operatorių (atsakovę) dėl sutarties dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo objektui sudarymo ir, nesant poreikio, niekada tokios sutarties dėl elektros energijos tiekimo objektui nepasirašė. Ankstesni objekto savininkai, iš kurių objektą įsigijo ieškovai, taip pat jokios sutarties dėl elektros tiekimo objektui nebuvo sudarę, kadangi objektui elektros tiekimas nebuvo reikalingas. Iki 2022 m. spalio mėnesio jokių sąskaitų ar kitokio pobūdžio pranešimų dėl objekto nei iš atsakovės, nei iš kitų asmenų ieškovai nėra gavę. 2022 m. spalio 31 d. iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovas R. B. el. paštu gavo PVM sąskaitą – faktūrą už spalio mėnesį 327,29 Eur sumai (serija EASS Nr. 08051707). Sąskaitoje detalizuota, kad faktinis elektros sunaudojimas spalio mėnesį yra lygus 0 kWh, o visa prašoma sumokėti suma yra paskaičiuota už galios dedamąją. Sąskaitoje nurodytas galios dedamosios kiekis – 125,81 kW/mėn. 2022 m. lapkričio 30 d. iš atsakovės el. paštu buvo gauta PVM sąskaita – faktūra už lapkričio mėnesį 1 107,74 Eur sumai (serija EASS Nr. 09357950). Sąskaitoje detalizuota, kad paskaičiuotą sumą sudaro neapmokėtas likutis 2022 m. spalio 31 d. (t. y. 327,29 Eur) ir 780,45 Eur suma, kuri yra paskaičiuota už galios dedamąją. Teigia, kad faktinio elektros sunaudojimo ir šioje sąskaitoje nėra. Lapkričio mėnesio sąskaitoje nurodytas galios dedamosios kiekis jau nebe toks, koks buvo nurodytas spalio mėnesio sąskaitoje (t. y. 125,81 kW/mėn), bet kur kas didesnis – 300 kW/mėn. 2023 m. sausio 4 d. iš atsakovės el. paštu buvo gauta PVM sąskaita – faktūra už gruodžio mėnesį 1 889,17 Eur sumai (serija EASS Nr. 10668459). Sąskaitoje detalizuota, kad paskaičiuotą sumą sudaro neapmokėtas likutis 2022 m. lapkričio 30 d. (t. y. 1 107,74 Eur), 780,45 Eur suma, kuri yra paskaičiuota už galios dedamąją gruodžio mėn. ir 0,98 Eur delspinigių. Šioje sąskaitoje nurodytas galios dedamosios kiekis – 300 kW/mėn. 2023 m. sausio 9 d. ieškovai, nesutikdami su aukščiau išrašytomis sąskaitomis ir jų pagrindu atsiradusia prievole ieškovams mokėti galios dedamąją, raštu kreipėsi į atsakovę su skundu. 2023 m. sausio 26 d. buvo gautas atsakovės atsakymas, kuriame atsakovė abstrakčiai nurodė, kad objekto sutartis perrašyta vienam iš objekto savininkų – R. B.. Ieškovai, prašydami patikslinti atsakovės atsakymą, 2023 m. vasario 14 d. papildomai atsakovei pateikė pretenziją, prašydami atsakovės pateikti papildomus paaiškinimus. Tiek skundu, tiek pretenzija buvo prašoma anuliuoti neteisėtai išrašytas sąskaitas. Nurodė, kad atsakovė, atsakydama į ieškovų antrąją pretenziją, 2023 m. kovo 20 d. atsiuntė atsakymą kuriame nurodė, kad 2022 m. spalio 19 d. atsakovė gavo pranešimą, kad įmonė, turėjusi objekto sutartį, išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsakovė nurodė, kad dėl šios priežasties sutartis perrašyta, kitaip tariant, suformuota sistemoje, vieno iš objekto savininkų – R. B. vardu. Ieškovai teigia, kad atsakovė į ieškovų pretenzijas neatsižvelgė, sąskaitų neanuliavo, o jų pagrindu susidariusį įsiskolinimą perdavė administruoti įmonei UAB „Legal Balance“, kuri ėmė siuntinėti ieškovams raginimus apmokėti sąskaitas. Pažymėjo, jog siekdami išvengti tolimesnio nepagrįsto mokesčio už galios dedamąją skaičiavimo objektui, kuriame net nėra vartojama elektros energija ir nėra sudaryta energijos pirkimo – pardavimo sutartis, pateikė prašymą atsakovei dėl elektros įvado demontavimo. Be to, ieškovai, nesutikdami apmokėti atsakovės jiems be pagrindo išrašytų sąskaitų, gindami savo pažeistas teises ir pasinaudodami jiems įstatymo suteikta ikiteismine ginčų nagrinėjimo teise, 2023 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą prašydami išnagrinėti tarp ieškovų ir atsakovės kilusį vartojimo ginčą.  2023 m. lapkričio 24 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiuntė priimtą nutarimą dėl vartojimo ginčo tarp R. B., L. V. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ nagrinėjimo, kuriuo nutarė atmesti ieškovų reikalavimus kaip nepagrįstus. Nutarime nurodyta, kad šis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo tarybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Ieškovai pažymėjo, jog ieškovai pirko objektą jį faktiškai apžiūrėję, susipažinę su jo faktine būkle, ieškovams buvo aišku, kad jų įsigytas objektas yra fiziškai pažeistas, apgriuvęs ir naudoti jo pagal tikslinę jo naudojimo paskirtį neįmanoma. Taigi, ieškovams buvo akivaizdi ir aiški aplinkybė, kad poreikio elektros tiekimui į objektą nėra, ir iš viso, elektros vartojimas tokiame objekte net nėra įmanomas. Dėl to įgiję objektą nuosavybės teise, nei vienas iš ieškovų sąmoningai į atsakovę nesikreipė ir neinicijavo sutarties dėl elektros energijos tiekimo objektui sudarymo. Būtent šie ieškovų veiksmai ir parodo, kad ieškovų valia dėl objekto prijungimo prie elektros tinklų bei energijos tiekimo į objektą buvo akivaizdi ir neginčijama, – elektros tiekimas į objektą ieškovams nebuvo ir nėra reikalingas. Ieškovų teigimu, akivaizdu, kad ieškovai niekada jokiais veiksmais nėra išreiškę savo valios dėl elektros tiekimo objektui ir 300 kW galios dedamosios taikymo ir mokesčio už tai skaičiavimo objektui. Priešingai, visos faktinės aplinkybės tik patvirtina faktą, kad objektas buvo įgytas ir yra tokios fizinės būklės, kuriai esant, elektros vartojimas tokiame objekte apskritai negalėjo būti įmanomas. Objektas buvo įgytas nugriovimui ir dėl to ieškovai niekada nesikreipė į atsakovę nei dėl šio objekto prijungimo prie elektros tinklų, nei dėl elektros tiekimo į jį. Ieškovai pažymėjo, jog atsakovė, išrašydama sąskaitas ieškovams, be jokio pagrindo, vienašališkai „pritaikė“ ieškovams, kaip objekto savininkams, tarp jo ir BUAB „Broner“ sudarytos sutarties sąlygas. Šiuo atveju, atsakovės reikalavimas mokėti galios dedamąją už objektą yra siejamas būtent su tarp atsakovės ir trečiojo asmens (BUAB „Broner“) sudaryta sutartimi dėl elektros energijos persiuntimo. Tokie atsakovės veiksmai paneigia sutarties uždarumo principą.

 

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad atsakovė teikia elektros energijos persiuntimo paslaugą objektui, kuris nuosavybės teise nuo 2019 m. balandžio 12 d. priklauso ieškovams. Teigia, kad vadovaujantis informacija iš VĮ Registrų centro apie objekto nuosavybę 2022 m. spalio 19 d. buvo parengta elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartis Nr. 041982-51112/12294915 (toliau – Sutartis), kurios specialiosios sąlygos ir jos priedas – objektų sąrašas ieškovo buvo išsiųsti ieškovui (R. B.) elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) ir patalpinti savitarnoje. Sutarties Specialiųjų sąlygų skyriaus „Kitos sąlygos“ 1 punkte buvo nurodyta, kad sutarties bendrosios sąlygos yra skelbiamos viešai ieškovo interneto svetainėje. 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovui buvo siųstas priminimas, informuojantis apie vis dar negautą pasirašytą Sutartį. Pažymėjo, kad pareiga sudaryti tokią sutartį vartotojui yra nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 49 punkte. Objektas yra komercinės paskirties, kuriam buvo suteikta leistinoji naudoti galia 300 kWh. Atsižvelgiant į tai, Ieškovai yra priskiriami prie trečiosios grupės vartotojų, privalančių mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama. Nurodė, kad atsakovė ieškovams už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą, o konkrečiai tik už objektui suteiktą leistinąją naudoti galią, nes elektros energija objekte nebuvo naudojama, išrašė šias sąskaitas: 2022 m. spalio 31 d. EASS 08051707 – 327,29 Eur sumai; 2022 m. lapkričio 30 d. EASS 09357950 – 780,45 Eur sumai; 2022 m. gruodžio 31 d. EASS 10668459 – 781,43 Eur sumai. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovai neapmokėjo nei vienos išrašytos sąskaitos, todėl susidarė 1 889,17 Eur skola per laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tačiau pažymėjo, kad net ieškovui ginčijant sutarties sudarymo faktą ir laikant, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tai neatleidžia ieškovų nuo teisės aktais jam nustatytos pareigos apmokėti atsakovei už objektui suteiktą leistinąją naudoti galią. Taigi sutarties sudarymo faktas iš esmės neturi jokios esminės reikšmės, sprendžiant kilusį ginčą. Objektas nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė ieškovams, todėl jie, kaip objekto savininkai, yra atsakingi už objektą ir tinkamą atsiskaitymą už jam teikiamas paslaugas, net ir nesant rašytinės sutarties. Atsakovė pažymėjo, jog kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 24 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimo dėl vartojimo ginčo tarp ieškovų ir atsakovės, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuomonė yra tapati atsakovei. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutarime teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros ieškovams pagrįstai ir anuliuoti šias sąskaitas bei sustabdyti susidariusio įsiskolinimo administravimo nėra pagrindo. Atsakovė vertina, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. EASS Nr. 08051707, Nr. EASS Nr. 09357950, EASS Nr. 10668459 išrašytos teisiškai pagrįstai ir ieškovai privalo pagal jas atsiskaityti.

 

Atsakovė pateikė priešieškinį prašydama priteisti iš ieškovų 11 906,99 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė teikia elektros energijos persiuntimo paslaugą objektui, kuris nuosavybės teise nuo 2019 m. balandžio 12 d. priklauso ieškovams. Teigia, kad vadovaujantis informacija iš VĮ Registrų centro apie objekto nuosavybę 2022 m. spalio 19 d. buvo parengta elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartis Nr. 041982-51112/12294915 (toliau – Sutartis), kurios specialiosios sąlygos ir jos priedas – objektų sąrašas ieškovo buvo išsiųsti ieškovui (R. B.) elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) ir patalpinti savitarnoje. Sutarties Specialiųjų sąlygų skyriaus „Kitos sąlygos“ 1 punkte buvo nurodyta, kad sutarties bendrosios sąlygos yra skelbiamos viešai ieškovo interneto svetainėje. 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovui buvo siųstas priminimas, informuojantis apie vis dar negautą pasirašytą Sutartį. Pažymėjo, kad pareiga sudaryti tokią sutartį vartotojui yra nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 49 punkte. Objektas yra komercinės paskirties, kuriam buvo suteikta leistinoji naudoti galia 300 kWh. Nurodė, kad ieškovai yra priskiriami prie trečiosios grupės vartotojų, privalančių mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama. Atsakovė ieškovams už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą, o konkrečiai tik už objektui suteiktą leistinąją naudoti galią, nes elektros energija objekte nebuvo naudojama, išrašė šias sąskaitas: 2022 m. spalio 31 d. EASS 08051707 – 327,29 Eur sumai; 2022 m. lapkričio 30 d. EASS 09357950 – 780,45 Eur sumai; 2022 m. gruodžio 31 d. EASS 10668459 – 781,43 Eur sumai; 2023 m. sausio 31 d. EAST 01340307 – 839,43 Eur sumai; 2023 m. vasario 28 d. EAST 02659440 – 844,11 Eur sumai; 2023 m. kovo 31 d. EAST 04005454 – 847,64 Eur sumai; 2023 m. balandžio 30 d. EAST 05334700 – 854,46 Eur sumai; 2023 m. gegužės 31 d. EAST 06686124 – 858,41 Eur sumai; 2023 m. birželio 30 d. EAST 08047065 – 864,82 Eur sumai; 2023 m. liepos 31 d. EAST 09408337 – 868,76 Eur sumai; 2023 m. rugpjūčio 31 d. EAST 09560977 – 874,85 Eur sumai; 2023 m. rugsėjo 30 d. EAST 12136162 – 880,19 Eur sumai; 2023 m. spalio 31 d. EAST 13503105 – 883,79 Eur sumai; 2023 m. lapkričio 30 d. EAST 15172323 – 890,55 Eur sumai; 2023 m. gruodžio 31 d. EAST 16544990 – 893,81 Eur sumai; kreditinė 2023 m. gruodžio 31 d. EATT 00008251 – 383,00 Eur sumai. Ieškovai neapmokėjo nei vienos išrašytos sąskaitos, todėl susidarė 11 906,99 Eur skola per laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tačiau pažymėjo, kad net ieškovui ginčijant sutarties sudarymo faktą ir laikant, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tai neatleidžia ieškovų nuo teisės aktais jam nustatytos pareigos apmokėti atsakovei už objektui suteiktą leistinąją naudoti galią. Taigi sutarties sudarymo faktas iš esmės neturi jokios esminės reikšmės, sprendžiant kilusį ginčą. Objektas nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė ieškovams, todėl jie, kaip objekto savininkai, yra atsakingi už objektą ir tinkamą atsiskaitymą už jam teikiamas paslaugas, net ir nesant rašytinės sutarties. Atsakovė pažymėjo, jog kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 24 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimo dėl vartojimo ginčo tarp ieškovų ir atsakovės, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuomonė yra tapati atsakovei.

 

Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad nesutinka, jog jiems kyla pareiga mokėti atsakovei pagal išrašytas sąskaitas faktūras objektui apskaičiuotą galios dedamąją, ir, remdamiesi savo argumentais ir motyvais, kuriuos jie išdėstė savo ieškinyje, teiktame teismui, prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad laikant, kad rašytinė sutartis su ieškovais dėl elektros energijos teikimo objektui nebuvo sudaryta, tai neatleidžia ieškovų nuo teisės aktuose nustatytos pareigos apmokėti atsakovei už objektui suteiktą leistinąją naudoti galią, nes tokia prievolė jiems nustatyta kaip objekto savininkams. Taigi, sutarties sudarymo faktas iš esmės neturi jokios esminės reikšmės. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad remiantis kasacinio teismo praktika, nesant rašytinės formos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, vartotojo valia, kuria išreiškiamas sutikimas prijungti jo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų, kai elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, yra teisiškai reikšminga aplinkybė, nulemianti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą. Taigi, norint konstatuoti, kad tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė faktiniai sutartiniai santykiai, ir dėl to ieškovams, kaip objekto savininkams, kyla pareiga apmokėti atsakovės jiems išrašytas sąskaitas, svarbu nustatyti ieškovų individualią valią dėl objekto prijungimo prie elektros tinklų ir šio prijungimo sąlygų (konkrečiai, 300 kW galios dedamosios nustatymo) bei energijos tiekimo į objektą.  Ieškovai nurodė, kad savo ieškinyje išdėstė konkrečius argumentus, kurie pagrindžia akivaizdų faktą, kad ieškovai niekada jokiais veiksmais nėra išreiškę savo valios dėl elektros tiekimo objektui ir 300 kW galios dedamosios taikymo bei mokesčio už tai skaičiavimo objektui, nes tam nebuvo jokio poreikio. Elektros energijos tiekėjas negali priversti turto savininko sudaryti sutartį net ir tiekdamas elektros energiją vienašališkai, jeigu šis nėra išreiškęs savo valios, sutikdamas su tokiu pasiūlymu.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) pateikė išvadą byloje.

 

Teismo posėdžio metu  ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. 

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu VERT atstovės palaikė savo nutarimą nutarime nurodytais motyvais.

 

             Ieškinys tenkintinas, o priešieškinis netenkintinas.

 

Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini), priklauso šis nekilnojamas turtas: parduotuvė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė); ir sandėlis, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - sandėlis). Parduotuvė ieškovai įsigijo iš fizinių asmenų pagal 2019-04-12 pirkimo – pardavimo sutartį (el. b. 1 t., b. l. 58-68). Sandėlį ieškovai įsigijo iš juridinio asmens pagal 2021-11-12 pirkimo – pardavimo sutartį ( el. b. 2 t., b. l. 87-93).

 Nuo 2022-10-01 iki 2023-12-31 atsakovė ieškovui R. B. išrašė sąskaitas už suteiktą leistinąją naudoti galią 11 906,99 Eur sumai.

 

Ieškovai kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl tarp šalių kilusio vartojimo ginčo dėl 1889,17 Eur sumos, kuri susidarė dėl atsakovės ieškovui R. B. išrašytų sąskaitų už elektros persiuntimo paslaugas (galios dedamoji). VERT priėmė sprendimą – 2023-11-22 nutarimą Nr. O3E-1700, kuriame nurodė, kad atsiskaityti už Objektui suteiktą leistiną naudoti galią kyla pareiga Pareiškėjams, kaip Objekto savininkams, atitinkamai PVM sąskaitos faktūros Nr. EASS, Nr. 08051707, EASS Nr. 09357950, EASS Nr. 10668459 išrašytos pagrįstai ir anuliuoti šias sąskaitas bei sustabdyti pagal aukščiau nurodytas sąskaitas susidariusio įsiskolinimo administravimą nėra pagrindo. Todėl VERT priėmė sprendimą atmesti pareiškėjų (R. B. ir L. V.) reikalavimus kaip nepagrįstus

 

               Pareikštu ieškiniu ieškovai prašo išnagrinėti tarp ieškovų ir atsakovės kilusį ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovai neturi pareigos mokėti atsakovei pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. EASS Nr. 08051707, Nr. EASS Nr. 09357950, EASS Nr. 10668459 jose nurodytų sumų ir jokių papildomų išlaidų, susijusių su šių sumų administravimu ir/ar išieškojimu

 

               Pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo iš ieškovų priteisti 11 906,99 Eur skolą už laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-12-31 už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą, o konkrečiai tik už Objektui suteiktą leistinąją naudoti galią, nes elektros energija Objekte nebuvo naudojama, pagal  šias sąskaitas: 2022-10-31 EASS 08051707 - 327,29 Eur sumai; 2022-11-30 EASS 09357950 - 780,45 Eur sumai; 2022-12-31 EASS 10668459 781,43 Eur sumai; 2023-01-31EAST 01340307 - 839,43 Eur sumai; 2023-02-28 EAST 02659440 -844,11 Eur sumai; 2023-03-31EAST 04005454 - 847,64 Eur sumai; 2023-04-30 EAST 05334700 -854,46 Eur sumai; 2023-05-31 EAST 06686124 - 858,41 Eur sumai; 2023-06-30 EAST 08047065 - 864,82 Eur sumai; 2023-07-31 EAST 09408337 - 868,76 Eur sumai; 2023-08-31 EAST 09560977 - 874,85 Eur sumai; 2023-09-30 EAST 12136162 - 880,19 Eur sumai; 2023-10-31 EAST 13503105 - 883,79 Eur sumai; 2023-11-30 EAST 15172323 - 890,55 Eur sumai; 2023-12-31 EAST 16544990 - 893,81 Eur sumai; kreditinė 2023-12-31EATT 00008251 - 383,00 Eur sumai.

 

              Tarp šalių yra ginčas, ar gali atsakovė, kai tarp šalių nėra sudarytos jokios rašytinės sutarties bei ieškovai įsigijo iš dalies sugriuvusius statinius: parduotuvę ir sandėliuką, be elektros apskaitos prietaisų, neturint ieškovų sutikimo ir pritarimo, teikti elektros galios dedamosios paslaugas, kai galios paslaugas buvo užsakęs ankstesnis objekto savininkas, net ne paskutinis iš kurių pastatus įsigijo ieškovai.

 

             Remiantis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje nustatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinkle, ir įrengtus apskaitos prietaisus (CK 6.161 straipsnio 1 ir 2 dalys).  

              Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

               Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl elektros energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, 2) vartotojo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 16 punktas). Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-701/2021, 26 punktas).

              Byloje nustatyta, kad anksčiau parduotuvė (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ir sandėlis (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) priklausė likviduojamai dėl bankroto UAB „Broner“, j. a. k. 110006173, kuri 2021-12-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra pripažinta pasibaigusia ir išregistruotina iš Juridinių asmenų registro ( VĮ Registrų centro viešieji duomenys, bei Vilniaus apygardos teismo civ. bylos Nr. B2-144-640/2021 duomenys (LITEKO duomenys)). Tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), anksčiau UAB „Broner“ priklausė daugiau negu dešimt kitų pastatų, t. y. gamybinis pastatas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)); gamybinis pastatas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)); valgykla (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)); ir kiti pastatai, kurie įmonės bankroto metu buvo parduoti. Ieškovai parduotuvė įsigijo ne iš UAB „Broner“, o iš fizinių asmenų, o sandėlį (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) įsigijo iš UAB

„Muzikos ekspresas“ (el. b. 2 t., b. l. 75-86, 87-93, 94). Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas teigė, kad anksčiau UAB „Broner“ buvo metalo apdirbimo gamykla, todėl privalėjo turėti didelę galią elektros energijos. Byloje esanti Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis 2021-03-01 Nr. 000221-54041/200086 patvirtina, kad AB Rytų skirstomieji tinklai, kurią atstovavo AB „Energijos skirtymo operatorius“ skyriaus vadovė Ž. K. (toliau - Bendrovė) ir UAB „Broner“ bankroto administratorius B. V. (toliau – vartotojas) sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo vartotojui tiekti elektros energiją, o vartotojas įsipareigojo už patiektą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją energiją sumokėti (Sutarties 1 punktas ( el. b. 2 t., b. l. 51-54)). Prie sutarties yra pridėtas Priedas Nr. 1 ( el. b. 2 t., b. l. 55), iš kurio matyti, kad objektui kuriam yra tiekiama elektros energija yra suteiktas objekto Nr. (duomenys neskelbtini), objekto pavadinimas yra „įmonė“, adresas (duomenys neskelbtini); objektas galioja iki – neterminuotai; elektros energijos tiekimo sąlygų ir objekto prijungimo prie AB ESO elektros tinko nuosavybės ribų akto numeris ir data - 10-09-0076, 2009-10-09; elektros apskaitos prietaisų įrengimo vieta – prie sklypo ribos; taikomas elektros energijos tarifo planas/ taikomas atsiskaitymo būdas už naudojimosi tinklais paslaugas – garantinis (tiekime), 1 planas, III grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų. Pažymėtina, kad pats Ribų aktas 2009-10-09, kurio Nr. 10-09-0076, teismui nebuvo pateiktas. Vėliau, t. y. 2011-07-15 ( el. b. 2 t., b.l. 17) bankroto administratorius B. V. kreipėsi į AB „Lesto“ su prašymu dėl galios sumažinimo. Paaiškino, kad BUAB „Broner“ bankroto proceso metu nevartoja el. energijos. Prašė sumažinti galios dedamąją iki minimalaus dydžio. Šio rašto pagrindu AB „Lesto“ sumažino galią iki 300 kW. Pačiame AB „Lesto“ rašte nurodyta, kad pakeitimai galioja iki 2014-11-18 (el. b. 2 t., b. l. 18).

               Atsakovė teigia, kad kai nustatė, jog nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui R. B., tai jam perrašė sutartį dėl Elektros energijos persiuntimo paslaugos bei tuo pagrindu jam išrašydavo už galią sąskaitas. Teigė, kad iki to visas sąskaitas už galią išrašydavo ankstesniam objekto adresu (duomenys neskelbtini), savininkui UAB „Broner“.

               Byloje esanti pastato, t. y. parduotuvės (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) nuotrauką (padaryta iš google street View, 2022 birželio men. ) patvirtina, kad parduotuvės pastatas yra beveik sugriuvęs. Ginčo tarp šalių nėra, kad ar pačiame pastate, ar šalia pastato yra elektros apskaitos pritaisai, nėra ( el. b. 1 t., b. l. 53).

                Iš viešųjų duomenų (google street View, 2022 birželio mėn.) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra elektros tinklų stulpai, tačiau ten jokių elektros laidų nėra.

                Byloje esantys registrų centro duomenys patvirtina, kad transformatorinė (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta (el. b. 2 t., b. l. 78). Duomenų, kad šiuo adresu buvo ir ar yra kita transformatorinė prie kurios yra prijungti elektros tinklai kuriais yra tiekiama elektros energija ieškovų pastatams: parduotuvei (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ir sandėliui (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), nėra. Atsakovė teismui pateikė transformatorinės nuotrauka (el. b. 2 t., b. l. 105). Teismo posėdžio metu patikslino, kad transformatorinės adreso nurodyti negali. Į pačią transformatorinę patekti neįmanoma, nes ant durų kaba spynos. Patikslino, kad, pagal atstovę, šioje transformatorinėje yra ieškovams priklausantis apskaitos prietaisas.

              Byloje yra Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas 2022-11-24, nors faktiškai dėl objekto Nr. 19000100, buvo sudaryta keletas aktų skirtingų laikotarpių, tačiau kitų ribų aktų, nei ieškovai, nei atsakovė nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad transformatorinė atsakovei nepriklauso. Atsakovei priklauso tik elektros apskaitos prietaisai (el. b. 2 t., b. l. 42-43). Pačiame ribų akte yra elektros įrenginių schemą, tačiau teismo posėdžio metu nei atsakovės atstovė, nei dvi VERT atstovės šios schemos turinio teismui nepaaiškino. Teismas iš šios schemas irgi nemato, koks yra elektros laidų priklausantis ESO, ir/ar priklausantis ieškovams išdėstymas, ir kur yra vieta prie kurios gali prisijungti ieškovai kai noręs gauti elektros energiją iš ESO elektros tinklų.

              Teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kad ESO gali reikalauti iš vartotojų už paslaugas už elektros energijos galią, kai vartotojui yra sudaryta galimybė prisijungi prie ESO tinklų. Byloje tokių duomenų nenustatyta. Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo daug UAB „Broner“ pastatų, tame tarpe ir transformatorinė, tačiau šiuo metu transformatorinės (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Pažymėtina, kad transformatorinė (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ieškovams nuosavybės teise niekada nepriklausė. Taip pat nėra jokių kitų duomenų, kaip faktiškai ESO teikia elektros persiuntimo (ir galios) paslaugas kai nėra transformatorinės. Teismas sprendžia, kad jeigu ieškovų elektros tinklai būtų prijungti prie tinklo, kuriuo atsakovė teikia (saugo) elektros energija, tai ieškovams kiltų pareiga mokėti už galią remiantis ne sutartimi, tačiau remiantis konkliudentiniais veiksmai, kuomet savininko (vartotojo) elektros tinklai yra prijungti prie energetikos įmonės tinklų, ir savininkas (vartotojas) neatsisakė paslaugos teikti atitinkamo dydžio galią užsakytą ankstesnio turto savininko.

             Tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovų elektros tinklai yra prijungti prie atsakovės elektros tinklų, taip pat nėra jokių duomenų, kad ESO parengė teisingą elektros tinklų nuosavybės ribų aktą, remiantis aktualia faktine padėtimi elektros tinklų, kaip ieškovų, taip ir atsakovės, ir transformatorinės, t. y. nenustatė transformatorinės buvimo /ar nebuvimo, bei elektros apskaitos prietaisų buvimo/ nebuvimo, todėl teismas sprendžia, kad VERT priėmė neteisingą sprendimą ieškovų atžvilgiu, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovai neturi mokėti atsakovei už galios paslaugas, ir pripažinus, kad ieškovai neprivalo atsakovei mokėti už galios pasaugas nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio, todėl jis netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

           Ieškovai byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 43 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 3268,46 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 3311,46 Eur.

           Patenkinus ieškovų reikalavimus bei netenkinus atsakovės priešieškinio yra pagrindas iš atsakovės ieškovams lygiomis dalimis priteisti 3311,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

 

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-270, 93 straipsniais, teismas

                                                                   

n u s p r e n d ė:

 

         ieškinį patenkinti.

         Pripažinti, kad ieškovai R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) neturi pareigos mokėti atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. EASS Nr. 08051707, Nr. EASS Nr. 09357950, EASS Nr. 10668459 jose nurodytų sumų ir jokių papildomų išlaidų, susijusių su šių sumų administravimu ir/ar išieškojimu.

Priešieškinį atmesti.

         Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, lygiomis dalimis 3 311,46 Eur (tris tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja Vanda Višnevska