Civilinė byla Nr. e2S-940-212/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39120-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.6.6; 3.2.6.6.3; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal nagrinės atsakovės UAB ,,Oreita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Oreita“ dėl nuomos mokesčio priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Oreita“ 8‘743,19 Eur nuomos mokesčio ir 512,33 Eur delspinigių. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė su atsakove sudarė Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-16, pagal kurią atsakovei buvo suteikta teisė naudotis 354,41 kv. m. bendrojo ploto negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Atsakovė sutarties 3.1 punktu įsipareigojo mokėti ieškovei 2‘101,65 Eur dydžio nuompinigius per mėnesį. Šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta, 2016-04-25 buvo pasirašytas turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 81-2. Kadangi atsakovė nevykdė prievolės mokėti nuompinigius, įsiskolinimas už nuomą 2016-04-25 sudarė 8‘743,19 Eur sumą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Oreita“ ieškovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai 8‘743,19 Eur skolos, 512,33 Eur delspinigių bei 209,74 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
3. Atsakovė 2017 m. gegužės 19 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė: 1) atnaujinti terminą dėl 2017 m. sausio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti teismo 2017 m. sausio 23 d. priimtą sprendimą už akių ir civilinę bylą išnagrinėti iš esmės; 3) atnaujinus civilinę bylą, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę; 4) pripažinti, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. valstybės ilgalaikio turto nuomos sutartis Nr. NS-16 buvo nutraukta dėl ieškovės ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kaltės; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Oreita“ pareiškimą dėl 2017 m. sausio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Nurodė, kad teismas sprendimo už akių priėmimą grindė tuo, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. atsakovei pakartotinai išsiuntus minėtus procesinius dokumentus jo registruotu buveinės adresu ir praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, teismas laikė, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
6. Atsakovė yra juridinis asmuo, kurios buveinės adresas Juridinių asmenų registro duomenimis yra (duomenys neskelbtini). Teismas registruota pašto siunta atsakovei skirtus procesinius dokumentus siuntė du kartus. Nepavykus atsakovei įteikti dokumentų ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovės adresu, teismas Juridinių asmenų registre patikrino atsakovės buveinės adreso duomenis ir procesinius dokumentus pakartotinai siuntė atsakovei. Sprendimo už akių kopija atsakovei nustatyta tvarka buvo išsiųsta viešame registre nurodytu adresu, tačiau korespondencija grįžo neįteikta su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Todėl teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, jog teismas tik formaliai atliko dokumentų įteikimą, kadangi atsakovei nepavykus įteikti dokumentų pirmą kartą, teismas savo iniciatyva Juridinių asmenų registre tikrino atsakovės duomenis, ir vėliau dar kartą atsakovei siuntė teismo procesinius dokumentus. Nepavykus procesinių dokumentų įteikti paskutiniu nustatytu atsakovės buveinės adresu, teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostata, laikė procesinius dokumentus atsakovei įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo dokumentų išsiuntimo dienos. Tokiu būdu teismas sprendė, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, atsakovės argumentus, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį teisminį procesą, atmetė kaip nepagrįstus.
7. Pažymėjo, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2017 m. sausio 23 d., o atsakovė 2017 m. gegužės 19 d. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo. Naikinamasis trijų mėnesių terminas dėl termino prašymui dėl sprendimo už akių atnaujinimo suėjo 2017 m. balandžio 23 d., todėl padarė išvadą, kad atsakovė prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti pateikė praleidusi CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą. Teismas tokio naikinamojo termino atkurti ar atnaujinti nebegali. Kadangi atsakovė pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, t. y. pasibaigus naikinamajam terminui, jos prašymas dėl termino atnaujinimo negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti CPK 287 straipsnio 1 dalies nustatytą terminą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes jį atsakovė praleido dėl svarbių priežasčių, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
9. Nurodo, kad remiantis LAT 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012, ne visose procesinėse situacijose CPK 287 str. 1 d. nustatytą terminą reikia traktuoti kaip naikinamąjį. Atsakovė apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą Nr. 2-68-3-39120-2016-3 nebuvo informuota apskirtai. Todėl reikia įvertinti, ar teismo atliktas formalus CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka atliktas procesinių dokumentų įteikimas gali būti vertinamas kaip tinkamas pranešimas apie procesą.
10. Mano, jog teismas nepanaudojo visų galimybių procesiniams dokumentams atsakovei įteikti, todėl apie procesą tinkamai pranešta nebuvo. Pažymi, jog ieškovė ieškinyje nurodė atsakovės ne tik buveinės adresą, bet ir kontaktinius adresus – vadovo mobilųjį telefoną bei elektroninį adresą, kuris yra veikiantis. Teismas CPK 123 straipsnį pritaikė formaliai, nes galėjo prašyti ieškovės patikslinti atsakovės veiklos adresą bei taikyti kitus CPK 117 straipsnyje numatytus įteikimo būdus. Teismo nutartis yra formali, tačiau realiai atsakovės informavimas apie procesą nebuvo užtikrintas.
11. Pažymi, jog atsakovė apie priimtą sprendimą už akių galėjo sužinoti ir anksčiau iš ieškovės, tačiau dėl jos nesąžiningų veiksmų, t. y. delsimo siųsti raštą, kuriame minimas teismo sprendimas už akių, atsakovei, ji nesužinojo. Ieškovė žinojo, kad atsakovė turi atstovą teisiniuose santykiuose ginče dėl 2015 m. rugpjūčio 4 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. NS-16, tačiau teismo neinformavo apie tai. Visos aplinkybės buvo nurodytos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas apie tai nieko nepasisakė.
12. Remiantis teismų praktika, tinkamas šalies neinformavimas apskritai neleidžia pradėti skaičiuoti atitinkamo termino, ar juo labiau taikyti naikinamojo termino sukeliamų teisinių padarinių, nes tai nebūtų suderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimu. Todėl teismo argumentai, jog atsakovė praleido naikinamąjį terminą apskųsti sprendimą už akių yra nepagrįsti.
13. Be to, teismas visiškai nevertino argumentų susijusių su CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktu, neištyrė byloje esančių aplinkybių, reikšmingų priimti teisingą sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14. Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis naikintina (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą už akių. Atsakovė UAB „Oreita“ 2017 m. gegužės 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė atnaujinti terminą sprendimui už akių paduoti. Apeliantė nurodo, jog ji apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2017 m. gegužės 8 d., kuomet ieškovė pateikė atsakymą atsakovę atstovaujančiam advokato padėjėjui E. K. į jo 2017 m. gegužės 2 d. paklausimą „Dėl pozicijos pateikimo“. Teigia, kad apie civilinės bylos iškėlimą, ginčo nagrinėjimą nieko nežinojo, nes su ieškove buvo susiklosčiusi praktika bendrauti elektroniniu paštu. Dėl 2015 m. rugpjūčio 4 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties taip pat buvo susirašinėjama elektroniniais laiškais. Ieškovė žinojo, kad sprendžiant klausimus dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsakovę atstovauja advokato padėjėjas, tačiau apie tai jo neinformavo. Apeliantės nuomone, teismas formaliai vertino aplinkybę dėl tinkamo ieškinio įteikimo atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, nevertino pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytų aplinkybių dėl ieškinio pagrįstumo.
16. Vertinant teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai (šiuo atveju apeliantei) pašalinti procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovės reikalavimų besiginančiai atsakovei apribojama galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, ginant savo interesus. CPK 287 straipsnio nuostatos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių – keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad, CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
18. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo analizuoti ieškinio įteikimo atsakovei faktinių aplinkybių bei ieškinio turinio, kaip kad nurodo apeliantė. Šios aplinkybės taptų teisiškai reikšmingomis tik CPK 288 straipsnyje nustatyta tvarka iš esmės išnagrinėjus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertinant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo klausimą ar galimybės atnaujinti bylos nagrinėjimą egzistavimą (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1579/2014). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju byloje tokia procesinė situacija dar nesusiklostė, nes atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumas nebuvo iš esmės vertinamas, o taip pat pareiškimas nebuvo teismo priimtas nagrinėti (CPK 288 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo vertintos kaip aktualios faktinės aplinkybės, susijusios su procesinių dokumentų tinkamu įteikimu apeliantei, neturi įtakos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
19. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo minėto klausimo išsprendimui turinčias reikšmės aplinkybes, ir tai lėmė CPK 287 straipsnio 1 dalies nustatyto termino praleidimo priežasčių netinkamą įvertinimą. Kaip žinia, įstatymai nenustato, kokios priežastys yra svarbios ir lemia termino atnaujinimą. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).
20. Apeliantė teigia, kad apie 2017 m.  sausio 23 d. priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2017 m. gegužės 8 d., kai ieškovė atsakė jos atstovui advokato padėjėjui E. K. į šio 2017 m. gegužės 2 d. paklausimą „Dėl pozicijos pateikimo“. Pateikti šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu laiškai šias aplinkybes patvirtina, todėl pripažintina, kad apie priimtą sprendimą už akių apeliantė galėjo sužinoti jau pasibaigus procesiniam terminui prašymui dėl šio sprendimo peržiūrėjimo pateikti.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad sprendimas už akių apeliantei buvo išsiųstas jos registruotos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau apie šio sprendimo įteikimą duomenų nėra. Apie tai, kad sprendimas už akių buvo siunčiamas atsakovei pakartotinai, byloje duomenų nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa tinkamas sprendimo už akių įteikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/20122014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014;).
22. Vertinant, ar sprendimas už akių atsakovei (apeliantei) buvo įteiktas tinkamai, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarką. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu procesinių dokumentų juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas dar kartą išsiunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo jo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 2, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas apeliantei sprendimą už akių jos buveinės adresu ir neturėdamas informacijos apie sprendimo už akių įteikimą, neišsiuntė šio sprendimo už akių dar kartą buveinės adresu, t. y. nepaisė procesinės dokumentų įteikimo (išsiuntimo) tvarkos. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė ne tik atsakovės buveinės adresą, bet ir elektroninį paštą.
23. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad procesinis terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyviai egzistavusių priežasčių (tinkamai neįteiktas (neišsiųstas) sprendimas už akių), todėl terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, tik formaliai įvertino į bylą pateiktus įrodymus (CPK 285 straipsnio 2 dalis) bei siekiant realiai užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus skundžiama teismo nutartis naikintina, o praleistas procesinis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti apeliantei atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 287 straipsnis, 288 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti UAB „Oreita“ praleistą įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Perduoti atsakovės UAB „Oreita“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėja                                                        Zina Mickevičiūtė