Baudžiamoji byla Nr. 1A-774-365/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44818-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kisieliaus ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai,
dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei,
nuteistajam G. O.,
nuteistojo gynėjui advokatui Aivarui Giliui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reditos Vinterytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. O., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą ir byla nutraukta, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant V. O., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta G. O. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 15 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo G. O. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta perduoti VĮ „Regitra“.
G. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. Vinterytės 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu G. O. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta panaikinti.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. G. O. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, pripažinus kaltu, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 23.15 val., ties Buivydiškių g. ir Ąžuolyno g. sankryža, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,86 promilės etilo alkoholio).
Šiais veiksmais G. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
2. Spręsdamas klausimą dėl G. O. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas ,padarė išvadą kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams bei 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Svarstydamas turto – G. O. nusikalstamos veikos metu vairuoto nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo klausimą, teismas nusprendė šios priemonės netaikyti. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad šiuo atveju dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, skyrimas kaltinamąjį varžytų labiau negu reikia bausmės tikslams pasiekti, nes įmoka ir draudimas vairuoti transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius ir taip sukelia didelius ir ilgalaikius netekimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1250 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veiką asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. O. konfiskuoti automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.
3.1. Prokurorė, vadovaudamasi teismų praktika dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, proporcingumo įvertinimo bei humaniškumo principo reikalavimų derinimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui pažymi, jog šie reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nusikaltimo padarymo priemonės – G. O. vairuoto automobilio – konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į G. O. padarytą veiką ir asmenybę.
3.2. Apeliaciniame skunde akcentuoja, jog bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo G. O., yra registruotas jo vardu, kurį šis įsigijo iš asmeninių bei tėvo V. O. dovanotų lėšų. Pagrindžiant būtinumą skirti G. O. turto konfiskavimą, prokurorė pažymi, kad nusikaltimas, kuriam padaryti buvo naudojamas automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas G. O. veikiant tiesiogine tyčia. G. O. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis.
3.3. Taip pat pažymima, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, G. O. nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių – jam nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas. G. O. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes. Paskirtos priemonės šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog uždraudimas naudotis specialia teise ir įmoka yra proporcingos priemonės padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos specialiosios prevencijos prasme. Atkreipiamas dėmesys, kad G. O. paskirta įmoka yra apie dešimt kartų mažesnė už jo vairuoto automobilio vertę ir, pagal G. O. žodžius, atitinka jo vos dviejų mėnesių pajamas. G. O. nėra susituokęs, neturi vaikų ar kitų išlaikytinių. Yra dirbantis, turi pastovias pajamas ir darbo rinkoje paklausią specialybę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų finansinių įsipareigojimų. Teisiamajame posėdyje G. O. nurodė, kad gyvena su tėvu pastarajam priklausančiame bute. Šeimoje be automobilio „VW Jetta“ taip pat yra ir kita transporto priemonė, kuria naudojasi G. O. tėvas V. O.. Pasak prokurorės, šių faktinių duomenų visuma leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju nėra neproporcinga priemonė, kuri neadekvačiai varžytų G. O., ir galėtų būti traktuojama kaip savotiška bausmė ne tik pačiam kaltininkui, bet ir kitiems šeimos nariams, dėl automobilio praradimo patirsiantiems nepagrįstai didelių sunkumų ar suvaržymų.
3.4. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog nors G. O. neteistas, jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių bei alkoholio vartojimo tvarkos pažeidimus, jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Neblaivus vairuodamas transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, G. O. neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Sėsdamas už vairo neblaivus, jis privalėjo suprasti ir įvertinti galimas savo elgesio pasekmes bei riziką netekti vairuojamo automobilio, pažymint, kad ir pats G. O. teisiamojo posėdžio metu patvirtino žinojęs, kad už vairavimą neblaiviam gresia automobilio konfiskavimas. Dėl to, prokurorė mano, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Priešingai, šioje situacijoje visuomenės ir G. O. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.
3.5. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus prokurorė mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. O. nebuvo konfiskuotas automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėta bei nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktu).
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu prokurorė, palaikydama apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Ateistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. O. tiek ir jo gynėjas, nesutikdami su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmest ir netaikyti automobilio konfiskavimo.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su teismo sprendimu G. O. atžvilgiu netaikyti turto konfiskavimo, todėl klausimai dėl G. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos, jam paskirtos bausmės pagrįstumo nespręstini, pasisakant tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti turto konfiskavimo, taip pat dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą asmeniui padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
8. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
9. Baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. O. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nekyla. Bylos duomenimis nustatyta, jog G. O. vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (G. O. kraujyje rasta 1,86 promilės etilo alkoholio).
10. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo suformuota motyvuojant tuo, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas varžytų G. O. labiau negu reikia bausmės tikslams pasiekti, nes jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir taip neva sukelia didelius ir ilgalaikius netekimus. Sutikti su šiais formaliais apylinkės teismo argumentais, tinkamai nemotyvavus, kodėl nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į G. O. padarytą veiką ir asmenybę, kaip tai teisingai pažymima prokurorės apeliaciniame skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vien tik paminėtų baudžiamojo poveikių priemonių paskyrimas savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje konfiskuotinas turtas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.
11. Kaip ir minėta, nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad G. O. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t.y. G. O. kraujyje rasta 1,86 promilės etilo alkoholio (b.l. 8). G. O. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad už minėtą automobilį jis sumokėjo 10500 eurų, jį įsigijo iš asmeninių bei tėvo V. O. dovanotų lėšų. Nusikaltimas, kuriam buvo naudojamas automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas G. O. veikiant tiesiogine tyčia, t.y. G. O. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Tai liudija paties G. O. paaiškinimas teisme, kuris patvirtino, jog jam yra žinoma, kad už vairavimą neblaiviam gresia automobilio konfiskavimas. G. O., būdamas neblaivus (vidutinio girtumo laipsnio) ir vairuodamas transporto priemonę mieste, pakankamai intensyviame kelio ruože ir vakare, ir naktį (ties Buivydiškių g. ir Ąžuolyno g. sankryžos), ignoravo visuomenės interesą į saugų eismą ir visuomenės saugumą, kas rodo didesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui ir , nepaisant to, kad jokios pasekmės nagrinėjamu atveju nekilo, tokiais veiksmais G. O. neabejotinai kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei.
12. Taip pat bylos duomenys liudija, kad G. O. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių bei alkoholio vartojimo tvarkos pažeidimus, dėl darbo pobūdžio, jo ar jo artimųjų sveikatos būklės automobilis nėra būtino poreikio daiktas, jis nėra susituokęs, vaikų ar išlaikytinių neturi, dirba, turi pastovias pajamas ir darbo rinkoje paklausią specialybę, teisiamajame posėdyje G. O. nurodė, kad gyvena su tėvu pastarajam priklausančiame bute, šeimoje taip pat yra kita transporto priemonė, kuria naudojasi G. O. tėvas V. O. (laiduotojas). Šių faktinių duomenų visuma, pritariant prokurorės apeliacinio skundo argumentams, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju nėra neproporcinga priemonė, kuri neadekvačiai varžytų G. O. ir galėtų būti traktuojama kaip savotiška bausmė ne tik pačiam kaltininkui, bet ir kitiems šeimos nariams, dėl automobilio praradimo patirsiantiems nepagrįstai didelių sunkumų ar suvaržymų.
13. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad G. O. yra jauno amžiaus, gyvena su tėvu, jo pajamos nėra didelės (apie 650 Eur), kadangi galimas savo nusikalstamo elgesio pasekmes asmuo turėjo įvertinti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Priešingu atveju, vertinant išimtinai turtinę asmens padėtį, susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Bausmė ir taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai susiję su suvaržymais ir apribojimais, todėl asmuo, pažeisdamas įstatymais nustatytus draudimus, pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir kilusias neigiamas pasekmes. Įstatymo leidėjas kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, t. y. daugiau nei 1,5 promilės kraujyje, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje.
14. Pažymėtina, kad G. O. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato šis nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių, baudžiamojo poveikio priemonė – teise vairuoti kelių transporto priemones (t.y. vieneriems metams šešiems mėnesiams) taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nustatytas tik pusės maksimalios įstatymu numatytos trukmės, o įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra apie dešimt kartų mažesnė už jo vairuoto automobilio vertę ir, pagal G. O. parodymus, atitinka jo vos dviejų mėnesių pajamas, todėl sutiktina su prokurorės pozicija, jog pirmosios instancijos teismo G. O. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes ir šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje visuomenės ir G. O. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tyčinių nusikaltimų padarymo atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti ir tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, iš esmės visapusiškai nepagrindė sprendimo netaikyti jame numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), skiriant G. O. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamąją poveikio priemonę - G. O. priklausančio automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą. Be to, atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo G. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą tampa pertekline, todėl šioje dalyje nuosprendis naikintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reditos Vinterytės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti G. O. priklausantį automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)9, perduotą saugoti G. O. (b.l. 39,40).
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, skyrimo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėjai Gintaras Dzedulionis
Arūnas Kisielius
Laureta Ulbienė