Administracinė byla Nr. eA-1476-525/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05729-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos piliečio U. A. (U. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas U. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 24S221997, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo; 2) panaikinti Departamento 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 24S223770, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metu) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas) tuo pagrindu, jog jis užsiima ir ketina toliau užsiimti sporto veikla Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą (biatlono sporto šakos treneris). Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą, argumentuodamas tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Departamentas taip pat priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 3 d. iki 2029 m. spalio 2 d. ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo grindžiama jo praeities biografijos faktais, t. y. kad pareiškėjas 2013–2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijai pavaldžioje Ginkluotųjų pajėgų kūno kultūros ir sporto asociacijoje (toliau – ir SKA); 2014–2021 m. – „Raubichi“ centre; 2017–2018 m. – Baltarusijos Respublikos biatlono federacijoje. Pareiškėjas nesutiko su išvada, kad dėl darbo minėtose įstaigose jis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 (toliau kartu – ir Sprendimai) buvo priimti, vadovaujantis vien Valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2024 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 19-778S pateikta išvada (toliau – ir Išvada) dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, neatlikus kitų su pareiškėjo asmeniu susijusių aplinkybių vertinimo, neindividualizavus jo situacijos, neįvertinus aplinkybės, kad jis nuo 2021 metų dirba Lietuvoje biatlono federacijoje biatlono treneriu, kurio treniruojami sportininkai iškovojo Lietuvai ne vieną prizinę vietą pasauliniu mastu, tokiu būdu suteikdami Lietuvai, kaip valstybei, žinomumą pasauliniu lygmeniu; kad pareiškėjas iš Baltarusijos išvyko, nenorėdamas toliau teikti naudą valstybei, kurios politikos nepalaiko ir kurios valdžiai nepritaria; kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra opozicinių pažiūrų ir nepalaiko karo.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad vertinant jo praeities biografijos faktus būtina atsižvelgti į jo profesiją ir darbo specifiką, t. y. į tai, kad pareiškėjas yra sportininkas–treneris, ir į Baltarusijoje galiojančią tokių asmenų įdarbinimo tvarką. Pareiškėjas, būdamas profesionalus sportininkas, negalėjo būti „neįdarbintas“ valstybinėje institucijoje (šiuo atveju – SKA), nes Baltarusijoje buvo ir yra taikoma tokia tvarka, kad asmenys, siekiantys užsiimti ir užsiimantys sportu profesionaliai, turi būti pasirašę kontraktą su valstybine institucija, kuri ir moka sportininkams algą. Būtent dėl šių priežasčių pareiškėjo biografijoje ir yra faktas, kad jis 2013–2014 m. dirbo SKA. Vėliau pareiškėjas nusprendė baigti sportininko karjerą, todėl dirbo biatlono treneriu. Tačiau vėlgi susidūrė su situacija, kad turėjo priklausyti / įstoti ir įsidarbinti valstybinėje asociacijoje, nes privačių biatlono klubų Baltarusijoje nėra, todėl 2014 metais pareiškėjas įsidarbino „Raubichi“ centre, kur treniravo / rengė sportininkus olimpinėms žiemos žaidynėms (slidės, biatlonas). 2017 metų rugpjūčio mėnesį pareiškėjas įsidarbino Baltarusijos Respublikos biatlono federacijoje vyresniuoju treneriu, kur dirbo iki 2018 metų kovo mėnesio. Po 2020 metų politinių įvykių Baltarusijoje pareiškėjas suprato, kad, nepalaikydamas Baltarusijos valdžios, jis negalės likti tokioje valstybėje ir teikti jai naudą savo darbu, todėl 2021 metais, gavęs pasiūlymą iš Lietuvos biatlono federacijos, jis abipusiu sutarimu nutraukė darbo sutartį su „Raubichi“ centru ir išvyko dirbti į Lietuvą, pirma turėdamas nacionalinę vizą (2021–2022 m.), o vėliau ir leidimą laikinai gyventi (2022–2024 m.).
5. Pareiškėjas akcentavo, kad apie jo opozicines pažiūras buvo žinoma „Raubichi“ organizacijos viduje – pareiškėjas nevengė reikšti savo pažiūrų nepritariant valdžiai, todėl jautė padidintą dėmesį. Pareiškėjas nėra ir nebuvo lojalus Baltarusijos valdžiai, jo šeimos nariai taip pat (pareiškėjo sutuoktinė buvo bausta už piketą Baltarusijoje). Po karo Ukrainoje pradžios pareiškėjas atsivežė savo šeimą – sutuoktinę ir dukrą – į Lietuvą, kur jos gyveno apie 8 mėnesius, tačiau vėliau dėl sunkumų rasti darbą pareiškėjo sutuoktinė su dukra grįžo atgal į Baltarusiją. Pareiškėjo ryšiai su Lietuva nors yra išimtinai ekonominės kilmės, tačiau jie yra ilgalaikiai – trunkantys nuo 2021 metų, per tą periodą pareiškėjas savo darbu atnešė Lietuvai daug naudos, nes jam pradėjus treniruoti Lietuvos biatlono rinktinę sportininkai pradėjo pelnyti prizines vietas. Taip pat yra sutarta, kad pareiškėjas rengs Lietuvos biatlono rinktinę olimpinėms varžyboms ir pasaulio čempionatui.
6. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 1, tinkamai neįvykdė įrodinėjimo pareigos, neatliko išsamaus pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimo – aplinkybės dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nebuvo tinkamai įvertintos kartu su kitomis nustatytomis individualiomis aplinkybėmis, kas sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą Nr. 1.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas Sprendimu Nr. 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą, automatiškai taikydamas nustatytą aplinkybę dėl jo (pareiškėjo) keliamos grėsmės valstybės saugumui, Sprendime Nr. 2 nenurodydamas papildomų tokio sprendimo argumentų ir motyvų. Draudimas atvykti į Lietuvą pareiškėjui pritaikytas, neįvertinus individualių su juo susijusių aplinkybių, nevertinant šios priemonės proporcingumo ir adekvatumo. Taip pat, priimant sprendimą įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nebuvo pateiktas vertinimas, jog pareiškėjo atvejis yra pakankamai svarbus, jog pateisintų perspėjimo į SIS įvedimą, nebuvo atsižvelgta į tokio perspėjimo poveikį, į pareiškėjo teisę patekti į Šengeno erdvę, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, į pareiškėjo darbo pobūdį ir specifiką. Ši atsakovo taikyta priemonė negali būti vertinama kaip proporcinga ir adekvati, atsižvelgiant į tai, kokio masto neigiamas pasekmes ji sukelia pareiškėjui ir jo šeimai.
8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad Departamentas 2024 m. rugsėjo 30 d. gavo VSD nustatyta tvarka įslaptintą raštą, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes dirbdamas SKA, „Raubichi“ centre ir Baltarusijos Respublikos biatlono federacijoje pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti su juo kontaktus. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui Leidimą, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
10. Atsakovas teigė, kad atlikęs individualų vertinimą konstatavo, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, o tikrinant duomenis apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimus ir jo kelionės dokumente esančius valstybių sienų kirtimo spaudus nustatyta, kad jis (pareiškėjas) periodiškai vyksta į Baltarusiją, t. y. nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2024 m. liepos 30 d. galiojusio Leidimo laikotarpiu fiksuoti 29 Lietuvos Respublikos sienos kirtimai. Departamentas, atsižvelgęs į VSD pateiktą Išvadą, sprendė, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą ir uždraudė jam atvykti į Lietuvą.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas laisva valia pasirinko būtent šią veiklos sritį (sportininkas–treneris) ir sutiko su aplinkybėmis, jog jis dirbs valstybės institucijoje, nereikš savo politinių pažiūrų, t. y. pareiškėjas pasirinko užimti sau priimtiną poziciją, siekdamas aprūpinti šeimą ir turėti mėgstamą darbą. Pareiškėjas savo pozicijos dėl Rusijos vykdomų karo veiksmų Ukrainoje viešai nepateikė, o jo atsakymai į klausimus Departamento klausimyne nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbo santykiais, o taip pat ir skunde atsispindinčiomis konformistinėmis pažiūromis – pareiškėjas neįžvelgia problemos prisitaikydamas prie režimo dėl to, kad to reikia siekiant aprūpinti šeimą ir dirbti mėgstamą darbą, todėl tai kelia pagrįstų abejonių, ar šie faktai nerodo lojalumo Baltarusijos valdžiai ir grėsmės, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, kurį gali užverbuoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, ypač todėl, kad pareiškėjo žmona ir dukra vis dar gyvena Baltarusijoje.
12. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo daugkartinius Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus (29 atvejai) pro pasienio kontrolės punktus, besiribojančius su Baltarusija, darė išvadą, kad pareiškėją su Baltarusijos Respublika sieja aktyvūs socialiniai ryšiai (pareiškėjas skunde nurodė, kad Baltarusijoje gyvena jo žmona ir dukra). Atsakovo vertinimu, tai gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, o kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Atsakovo teigimu, pareiškėjo trejus metus trunkantys ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai. Nors pareiškėjas tvirtino, kad jo darbinė veikla atnešė daug naudos Lietuvai, kas pasireiškė prizinių vietų užėmimu biatlono sporto šakoje, tačiau Departamentas šių aplinkybių negali vertinti atsietai nuo visų aplinkybių visumos.
13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas Sprendimus priėmė vien remdamasis VSD Išvada, ją automatiškai perkeldamas į savo Sprendimus. Atsakovo teigimu, Sprendimuose išsamiai išdėstytos aplinkybės, teisės aktais ir teismų praktika. Tai, kad priimtus Sprendimus Departamentas grindė ir VSD Išvada, laikytina tinkama praktika, nes Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsakovas Sprendimus priėmė, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, atsižvelgdamas į tai, kad VSD pateikė Išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat į tai, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti, o ekonominiai ryšiai su Lietuva nėra ilgalaikiai. Atsakovo vertinimu, buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo interesas atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvoje negali būti vertinamas labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo užtikrinimas.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Sprendimai priimti pagal Departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus bei susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD pateikė Departamentui Išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas, 2024 m. kovo 19 d. pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, kad 2013–2014 m. dirbo SKA, 2014–2021 m. – „Raubichi“ centre, o 2017–2018 m. – Baltarusijos biatlono federacijoje. Viešų šaltinių duomenimis, 2009–2014 m. Baltarusijos vystymosi bankas pagal valstybinę programą finansavo „Raubichi“ centro rekonstrukcijos darbus; „Raubichi“ centre lankosi įvairūs Baltarusijos Respublikos valdžios atstovai (prezidentas, ministrai); Baltarusijos Respublikos prezidentas A. L. 2015 metais (po atliktų rekonstrukcijos darbų) lankėsi „Raubichi“ centre; 2024 metais A. L. paskelbė pranešimą, kuriame sveikino „Raubichi“ centro darbuotojus su centro įkūrimo penkiasdešimtmečiu; 2017 ir 2018 metais Baltarusijos biatlono federacijos atstovai oficialiai susitiko su Baltarusijos valdžios atstovais (Baltarusijos Respublikos sporto ir turizmo ministru ir vicepremjeru). VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas minėtose darbovietėse, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti su juo kontaktus. VSD teigimu, išdavus pareiškėjui Leidimą, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde tvirtino, jog jis yra nusistatęs prieš Baltarusijos Respublikos valdžią, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.
17. Trečiojo suinteresuotas asmens teigimu, iš Sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. įvertinti jo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto tvarios ir ilgalaikės integracijos Lietuvoje lygio, pareiškėjo sutuoktinė ir dukra gyvena Baltarusijoje, kitų ryšių pareiškėjas Lietuvoje neturi. Pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, todėl nėra pagrindo manyti, jog jam kiltų Baltarusijos valdžios represijų grėsmė ir jis negalėtų likti gyventi gimtojoje šalyje. Pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.
II.
18. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo U. A. (U. A.) skundą – panaikino Departamento Sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
19. Teismas byloje nustatė, kad Departamentas Sprendimu Nr. 1 atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; Sprendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Departamentas 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S262406, kuriuo nusprendė atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą pareiškėjui dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į SIS buvo įvestas per klaidą.
20. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į nustatytą reglamentavimą bei teismų suformuotą praktiką bylose dėl atsisakymo išduoti / pakeisti leidimą laikinai gyventi ar leidimo laikinai gyventi panaikinimo, nustačius, kad asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pažymėjo, kad atsakovas itin formaliai ir neišsamiai vertino su pareiškėju, o konkrečiai – su jo darbine veikla, susijusias aplinkybes. Atsakovas nevertino aplinkybių, kodėl pareiškėjas nutraukė darbo santykius SKA, „Raubichi“ centre ir Baltarusijos Respublikos biatlono federacijoje. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, jis iš darbo išėjo savo noru, jo išėjimas nebuvo sklandus, jam buvo pagrasinta, kad jis daugiau nesusiras darbo Baltarusijoje. Be to, kaip nurodoma skunde, pareiškėjas po 2020 metų politinių įvykių Baltarusijoje suprato, kad, nepalaikydamas Baltarusijos valdžios, jis negalės likti tokioje valstybėje bei teikti jai naudą savo darbu, todėl 2021 metais, gavęs pasiūlymą iš Lietuvos biatlono federacijos, jis nutraukė darbo sutartį su „Raubichi“ centru. Taip pat, vertinant aplinkybes, kodėl pareiškėjas dirbo nurodytose institucijose, svarbu įvertinti tai, kad, siekiant sportuoti, dirbti sporto srityje (dirbti treneriu) Baltarusijoje, nėra galimybės to atlikti privačiose įstaigose, nes tiesiog nėra tokių įstaigų ar privačių biatlono sporto klubų. Teismo vertinimu, pareiškėjo darbo santykių nutraukimas Baltarusijoje tik parodo jo nelojalumą valdžiai ir nenorą dirbti Baltarusijoje.
21. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nevertino pareiškėjo darbo Lietuvoje, tik nurodė, kad nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2024 m. liepos 30 d. pareiškėjas turėjo galiojusį leidimą laikinai gyventi, išduotą sporto veiklos vykdymo Lietuvoje pagrindu (pareiškėjas 2021–2024 m. konsultavo ir rengė Lietuvos biatlono rinktinės sportininkus pagal sportinės veiklos sutartį, sudarytą su Lietuvos biatlono federacija). Į bylą yra pateiktas Lietuvos biatlono federacijos 2024 m. spalio 15 d. raštas, kuriame nurodomi pareiškėjo pasiekimai, jo indėlis į sportininkų pasiekimus, taip pat pažymima, kad su pareiškėju yra sudarytas kontraktas iki 2026 m. balandžio 30 d., kurio pagrindu pareiškėjui yra patikėta rengti sportininkus olimpinėms žaidynėms. Taip pat, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, kad pareiškėjas, Departamentui priėmus skundžiamus Sprendimus, išvyko iš Lietuvos, šiuo metu yra Baltarusijoje, tačiau vis tiek atlieka trenerio darbą, nuotoliniu būdu dirba su sportininkais, rengia treniruočių planus ir bendrauja su kitais treneriais.
22. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo periodinis vykimas į Baltarusiją yra pateisinamas dėl aplinkybių, jog Baltarusijoje gyvena pareiškėjo nepilnametė dukra (pareiškėjo dukrai šiuo metu 9 metai), pareiškėjas yra išsituokęs, todėl dukros lankymas yra neišvengiamas.
23. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuo pareiškėjo pirmojo leidimo laikinai gyventi išdavimo yra praėjęs pakankamai neilgas laiko tarpas, visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo praeities biografijos faktais, Departamentui buvo žinomos, tačiau nebuvo vertinamos; iš esmės visos aplinkybės liko tos pačios, nesikeitė nei aplinkybės, kur pareiškėjas dirbo iki atvykimo į Lietuvą, nei tai, kur pareiškėjas šiuo metu dirba Lietuvoje, pareiškėjas pakeisti Leidimą prašė tuo pačiu pagrindu – sporto veiklos vykdymo pagrindu.
24. Teismas darė išvadą, kad atsakovas tinkamai nemotyvavo Sprendimo Nr. 1, neatliko išsamaus pareiškėjo grėsmės saugumui tyrimo – aplinkybės dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nebuvo tinkamai įvertintos kartu su kitomis nustatytomis individualiomis pareiškėjo aplinkybėmis. Teismas akcentavo, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota, motyvuota ir proporcinga, o ne formali.
25. Teismas, vertindamas Sprendimo Nr. 2 pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai ir objektyviai įvertintos visos su pareiškėjo situacija susijusios reikšmingos aplinkybės. Teismas sutiko su pareiškėju, kad, taikant draudimą atvykti į Lietuvą, yra pažeidžiamas pareiškėjo privatus gyvenimas, kuris apima ir jo darbinę veiklą – pareiškėjas Lietuvoje sudarė darbo sutartį dvejiems metams, kurios metu turėtų rengti biatlono sportininkus olimpinėms žaidynėms, ko, priėmus Sprendimą Nr. 2, jis negalės realizuoti. Taip pat teismas sutiko su pareiškėjo akcentuota aplinkybe, kad pareiškėjo indėlis į Lietuvos sportą, sportinę veiklą yra ženklus ir negali būti paneigtas.
26. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimu Nr. 2 buvo nusprendęs įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, tačiau Departamentas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 24S262406 nusprendė atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą, nes jis (perspėjimas) buvo įvestas per klaidą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir Departamento atstovė. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą 2, pasielgė neapdariai ir klaidingai suvaržė pareiškėjo galimybes keliauti, judėti ir dirbti.
27. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas ir individualiai nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, todėl Departamento Sprendimai nėra pakankamai motyvuoti, argumentuoti ir proporcingi, neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl jie negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.
III.
28. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
29. Atsakovo teigimu, teismo sprendimo motyvai išdėstyti nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes. Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas, vadovaujantis VSD Išvada, tinkamai atlikus individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Sprendime Nr. 1 buvo akcentuota, kad aplinkybė, jog pareiškėjas šiuo metu nebedirba Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje (įstaigoje), nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybei ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo darbinių ryšių yra išnykusi. Aplinkybė, kad pareiškėjas minėtose Baltarusijos Respublikos valstybinėse institucijose (įstaigose) dirbo ne vadovaujantį ar politinį darbą, taip pat neturi įtakos vertinant jo dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti asmenį, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas.
30. Atsakovas pažymi, kad Sprendime Nr. 1 buvo įvertintas ne tik pareiškėjo darbo Baltarusijoje faktas, bet ir kitos aplinkybės (dažnas lankymasis Baltarusijoje), kurios leido daryti pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo galimo pažeidžiamumo ir išnaudojimo Baltarusijos žvalgybos institucijų. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis, gyvendamas Baltarusijoje, neišsakė savo pilietinės pozicijos dėl to, jog reikėjo dirbti ir aprūpinti šeimą. Įvertinus aplinkybes, kad Baltarusijoje gyvena pareiškėjo mažametė dukra, dėl kurios jis gali patirti spaudimą iš Baltarusijos valstybės ar žvalgybos institucijų, taip pat tai, kad dėl dukters lankymo, kuris, be abejonės, pareiškėjui yra būtinas, jis dažnai vyksta į Baltarusiją, yra pagrindas daryti išvadą dėl pareiškėjo itin didelio pažeidžiamumo. Atsakovo teigimu, teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino kaip pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui patvirtinančių faktų.
31. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo darbinė veikla Lietuvoje ir jo nuopelnai Lietuvai nepaneigia galimos grėsmės valstybės saugumui ypač dėl specifinės veiklos srities: sporto šaka – biatlonas; treniruotės vyksta kariuomenei artimoje aplinkoje; dėl varžybų ir treniruočių pareiškėjas turi galimybes ir pagrindą laisvai judėti ir kontaktuoti, bendrauti su trečiųjų šalių asmenimis. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės kaip tik patvirtina pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą.
32. Atsakovas pažymi, kad vien tai, jog anksčiau pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nebuvo įvertintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, savaime nereiškia, kad ir ateityje tokios grėsmės atsiradimas yra neįmanomas. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad jis nebuvo išsituokęs, kai gavo pirmąjį leidimą laikinai gyventi, o poreikis dažnai vykti į Baltarusiją atsirado po to, kai pareiškėjo buvusiai sutuoktinei grįžus gyventi į Baltarusiją ir šeimai iširus jis pradėjo lankyti ten gyvenančią savo nepilnametę dukrą.
33. Atsakovas teigia, kad byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kodėl pareiškėjas pasirinko dirbti būtent Lietuvoje – išskyrus pareiškėjo pasakojimą, kad jis galėjo išvykti ir kitur, tačiau pasirinko būtent Lietuvą. Tai, kad pareiškėjas turi kontraktą dirbti Lietuvoje, negali būti laikoma pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui pašalinančia aplinkybe.
34. Atsakovas laikosi pozicijos, kad biatlono sportininkų rengimas olimpinėms žaidynėms negali būti laikomas aplinkybe, pašalinančia pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui – atvirkščiai, gali būti vertintinas kaip padidinto priešiškų Baltarusijos žvalgybos tarnybų intereso zona, todėl turėtų būti itin atsargiai vertinama, ar pareiškėjui, dėl kurio yra pateikta neigiama VSD Išvada, turėtų būti suteikta teisė laikinai gyventi Lietuvoje. Aplinkybė, kad dėl Departamento padarytos žmogiškos klaidos pareiškėjui buvo ne tik uždrausta atvykti į Lietuvą, bet ir priimtas sprendimas įtraukti perspėjimą į SIS, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas dėl savo veiklos pobūdžio, dažnų apsilankymų Baltarusijoje ir ten gyvenančios mažametės dukters yra labiau pažeidžiamas ir gali būti Baltarusijos žvalgybos institucijų išnaudotas dėl savo pažeidžiamumo.
35. Atsakovo teigimu, asmens teisės laisvai judėti apribojimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti, kad pareiškėjas nebus išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų dėl savo darbo pobūdžio teikiamų galimybių laisvai judėti Šengeno zonoje. Taip pat pareiškėjo indėlis į sportinę veiklą Lietuvoje, net jei būtų laikomas itin reikšmingu, negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Pasak atsakovo, uždraudimas atvykti asmeniui į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir būti joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinio saugumo interesų.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su Departamento apeliaciniame skunde nurodytais argumentai, akcentuodamas, kad teismas nevisapusiškai ištyrė visas su byla susijusias aplinkybes, netinkamai aiškino teisės aktus, nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla buvo išspręsta neteisingai.
38. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Departamento Sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
39. Pareiškėjas U. A. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
40. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia naujus įrodymus – akreditavimo kortelės kopiją su vertimu, kuri, pareiškėjo teigimu, parodo, kad jis atstovauja Lietuvai. Minėtos kortelės pareiškėjas negalėjo pateikti anksčiau, nes ji buvo išduota jau po Sprendimų priėmimo.
41. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų ir motyvų, sudarančių pagrindą byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Būtent atsakovas turi įrodyti pareiškėjo valstybės saugumui keliamos grėsmė realumą, tačiau Departamentas tokios grėsmės nepagrindė.
42. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad atsakovas itin formaliai ir neišsamiai vertino su pareiškėju ir jo darbine veikla susijusias aplinkybes, t. y. Departamentas Sprendimuose formaliai apsiribota vien pareiškėjo praeities biografijos faktais. Pareiškėjo teigimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes apie darbo sutarčių Baltarusijoje nutraukimą, apie pareiškėjo indėlį į Lietuvos biatlono šakos pasiekimus, pareiškėjo atsidavimą Lietuvos biatlono rinktinei. Teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad nuo pareiškėjo pirmojo Leidimo išdavimo yra praėjęs neilgas laiko tarpas, visos aplinkybės Departamentui buvo žinomos, iš esmės visos aplinkybės liko tos pačios, tačiau jos (aplinkybės) Leidimo išdavimo procese buvo įvertinos skirtingai.
43. Pareiškėjo teigimu, jis, nutraukęs darbo santykius su „Raubichi“ centru ir pradėjęs treniruoti Lietuvos rinktinę, aiškiai išreiškė nelojalumą Baltarusijos valdžiai, todėl pareiškėjas yra laikomas išdaviku, t. y. nelojaliu valdžiai asmeniu.
44. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo formalų ir atsainų pareiškėjo situacijos vertinimą rodo ir tai, jog perspėjimas į SIS buvo įvestas per klaidą, dėl to pareiškėjas neteko pajamų šaltinio (t. y. negalėjo vykti su komanda į varžybas į kitas Europos šalis). Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 2, pasielgė neapdariai ir klaidingai suvaržė pareiškėjo galimybes keliauti, judėti ir dirbti.
45. Pareiškėjas teigia, kad draudimas atvykti į Lietuvą jam pritaikytas neįvertinus individualių aplinkybių, šios priemonės proporcingumo ir adekvatumo. Taikant draudimą atvykti į Lietuvą yra pažeidžiamas pareiškėjo privatus gyvenimas, kuris apima ir jo darbinę veiklą. Sprendžiant dėl draudimo atvykti į Lietuvą proporcingumo ir teisingumo, reikia atsižvelgti į pareiškėjo indelį į sportinę veiklą Lietuvoje, kuris yra ženklus ir negali būti paneigtas. Draudimas atvykti į Lietuvą, atsižvelgiant tiek į pareiškėjo darbo specifiką, tiek į jo kitus ryšius su Lietuva, turėjo būti atsakovo argumentuotas, tačiau jis buvo automatiškai pritaikytas priėmus Sprendimą Nr. 1.
46. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvoje išduotos „mėlynosios kortelės“ pagrindu nuo 2022 metų gyvena jo brolis su savo šeima – sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais. Pareiškėjo brolis yra opozicinių pažiūrų ir į Baltarusiją grįžti neplanuoja. Pareiškėjo brolis dirba ir gyvena Lietuvoje, su juo pareiškėjas dažnai bendrauja, pareiškėjas yra vieno iš brolio sūnų krikšto tėtis. Minėti ryšiai yra svarbūs ir turi būti įvertinti, priimant su pareiškėju susijusius sprendimus, nes parodo jo ryšį su Lietuvoje teisėtai gyvenančiais asmenimis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
47. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti pareiškėjo Baltarusijos Respublikos piliečio U. A. (U. A.) skundo reikalavimai ir panaikinti Departamento 2024 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. 24S221997, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, ir 2024 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. 24S223770, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, bei Departamentas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
48. Pirmosios instancijos teismas panaikino pareiškėjo skundžiamus Departamento Sprendimu, spręsdamas, kad atsakovas tinkamai nemotyvavo savo priimtų Sprendimų, neatliko išsamaus pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimo, t. y. aplinkybės dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui tinkamai neįvertino kartu su kitomis nustatytomis individualiomis pareiškėjo aplinkybėmis, todėl Sprendimai nėra pakankamai motyvuoti, o jais taikomos priemonės nėra proporcingos.
49. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad priimant ginčijamus Sprendimus buvo įvertintas ne tik pareiškėjo darbo Baltarusijos valdžiai pavaldžiose institucijose faktas, bet ir kitos su pareiškėju susijusios aplinkybės (pavyzdžiui, dažnas vykimas į Baltarusiją, pareiškėjo ekonominiai, socialiniai, šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje), kurios leido daryti pagrįstą išvadą dėl jo galimo pažeidžiamumo ir išnaudojimo Baltarusijos žvalgybos institucijų. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo indėlis į sportinę veiklą Lietuvoje (pareiškėjo treniruojama Lietuvos biatlono rinktinė pelnė prizines vietas), net jei būtų laikomas itin reikšmingu, negali nusverti nacionalinio saugumo interesų.
50. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, VSD ir pareiškėjo atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, Baltarusijos Respublikos piliečio, keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui vertinimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog jis užsiima ir ketina toliau užsiimti sporto veikla Lietuvoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą (biatlono sporto šakos treneris). Departamentas gavo nustatyta tvarka įslaptintą VSD raštą, kuriame buvo pateikta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijai pavaldžioje Ginkluotųjų pajėgų kūno kultūros ir sporto asociacijoje (SKA), Respublikiniame žiemos sporto olimpinių treniruočių centre „Raubichi“ ir Baltarusijos Respublikos biatlono federacijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD teigimu, Baltarusijos valstybės institucijose (įstaigose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose (įstaigose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, todėl, išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
52. Departamentas, gavęs VSD Išvadą, priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taip pat Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių.
53. Departamentas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 24S262406 atšaukė į SIS įtrauktą perspėjimą pareiškėjui dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į SIS buvo įvestas per klaidą. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo.
54. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.
55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).
56. Departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarti administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.).
57. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimų turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjo individualią situaciją, t. y. įvertino jo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatytus Lietuvos / Baltarusijos išorinės sienos kirtimo atvejus. Departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta Išvada, todėl konstatuotina, kad Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, o ne vadovavosi vien VSD Išvada.
58. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nustatyti pareiškėjo biografijos faktai, kad jis 2013–2014 m. dirbo SKA, 2014–2021 m. – „Raubichi“ centre, o 2017–2018 m. – Baltarusijos biatlono federacijoje, gali būti vertinami kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali lemti jo teisės į leidimo laikinai gyventi išdavimą praradimą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).
59. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).
60. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia Įstatyme vartojama sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo ir aiškinimo dalykas (žr., pvz., 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1086-1188/2024; kt.).
61. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
62. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjas 2013–2014 m. dirbo SKA, 2014–2021 m. – „Raubichi“ centre, o 2017–2018 m. – Baltarusijos biatlono federacijoje, t. y. jis dirbo Baltarusijos valstybės kontroliuojamose institucijose, kurių veikla yra susijusi su Baltarusijos vykdoma politika.
63. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo darbo SKA, „Raubichi“ centre ir Baltarusijos biatlono federacijoje pobūdžio, teisėjų kolegija pažymi, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.).
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas savo noru nutraukė darbo santykius Baltarusijoje ir nuo 2021 metų dirba Lietuvoje, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. Pareiškėjas dėl savo ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis bei pareigūnais tampa lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2392-552/2023). Pažymėtina, kad asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; kt.). Akcentuotina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, norėdamas užsiimti mėgstama veikla (profesionaliai sportuoti, vėliau dirbti trenerio darbą) ir išlaikyti savo šeimą, Baltarusijoje negalėjo dirbti privačiai, nes su sportu susijusi veikla Baltarusijoje yra kontroliuojama valstybės institucijų, nesudaro pagrindo suabejoti pareiškėjo lojalumu Baltarusijos valdžiai.
65. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti, kad Baltarusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte, kuriame nurodyta, jog autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą. Apie Baltarusijos valdžios intensyvią veiklą prieš Lietuvą ir taikomus metodus detaliai yra atkleista VSD 2024 metų ir 2025 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitose (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2024/03/GR-2024-02-15-LT-1-1.pdf; https://www.vsd.lt/ ataskaitos/gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2025/).
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo ryšiai, susiklostę jam dirbant SKA, „Raubichi“ centre ir Baltarusijos biatlono federacijoje, nepaisant jo darbo pobūdžio, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, nes atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis. Šią išvadą teisėjų kolegija daro taip pat įvertinusi tai, jog nuo pareiškėjo darbo Baltarusijoje pabaigos (2021 metai) praėjo itin trumpas laiko tarpas, dėl to šiame geopolitiniame kontekste iš pareiškėjo darbo kylantys ryšiai gali aktualizuotis, nes Baltarusijos Respublikos žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai gali siekti verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Taigi dėl savo ankstesnių darbinių santykių bei ryšių su Baltarusijos pareigūnais pareiškėjas tampa lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2392-552/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2229-520/2024; kt.).
67. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo ir jo brolio opozicines pažiūras bei brolio teisėtą gyvenimą Lietuvoje, nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjo nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti, dirbdamas SKA, „Raubichi“ centre ir Baltarusijos biatlono federacijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024; kt.). Pareiškėjo pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
68. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; kt.).
69. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, jį su Lietuvos Respublika iš esmės sieja tik ekonominio pobūdžio ryšiai, t. y. darbas biatlono treneriu. Šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, jo ryšiai, suponuojantys pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos tarnybų atžvilgiu, yra pripažintini reikšmingesne aplinkybe nei jo ryšiai, esantys Lietuvos Respublikoje, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvos Respublikoje ir paneigti nustatytą realią ir bylos duomenimis pagrįstą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija. Baltarusijoje gyvena pareiškėjo dukra ir buvusi sutuoktinė, pareiškėjas iki 2021 metų dirbo Baltarusijoje, o gyvenimo Lietuvoje (nuo 2021 metų) laikotarpiu jis periodiškai grįždavo į Baltarusiją (fiksuoti 29 sienos kirtimo atvejai). Pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1950-575/2024).
70. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su Departamento Sprendimuose padaryta išvada dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje keliamos grėsmės Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo indėlis į sportinę veiklą Lietuvoje (pareiškėjo treniruojama Lietuvos biatlono rinktinė pelnė prizines vietas) nepaneigia jo grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ir ši aplinkybė negali būti laikoma išimtimi, galinčia nusverti nacionalinio saugumo interesą. Pareiškėjo kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikta akreditavimo kortelės kopija, kuri, pareiškėjo teigimu, parodo, kad jis atstovauja Lietuvai, taip pat nepaneigia jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
71. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, atsižvelgęs į VSD Išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, dirbdamas SKA, „Raubichi“ centre ir Baltarusijos biatlono federacijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui pakeitus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, taip pat įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Sprendimu Nr. 1 pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.
72. Vertinant Departamento Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui taikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumą, pažymėtina, kad atsakovas minėtu sprendimu uždraudė pareiškėjau atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), o pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
73. Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021; kt.).
74. Pavyzdiniai kriterijai, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, yra įtvirtinti Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).
75. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (1 p.) bei užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (2 p.). Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punkte nurodyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
76. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 2, atsižvelgė į VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Atsakovas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, kad jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti ir atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtintais protingumo bei proporcingumo principais, uždraudė pareiškėjui 5 metų atvykti į Lietuvos Respubliką.
77. Atsižvelgdama į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šia atsakovo išvada dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo. Nagrinėjamu atveju draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamą proporcingą terminą asmenims, neturintiems šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1867-821/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1699-575/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1091-968/2024; kt.).
78. Kaip minėta, Departamentas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 24S262406 atšaukė Sprendimu Nr. 2 į SIS įtrauktą perspėjimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.
79. Apibendrindama aptartas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.
80. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Baltarusijos Respublikos piliečio U. A. (U. A.) skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė