Civilinė byla Nr. e2A-400-267/2019

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04845-2018-4

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4.;2.6.1.3.5.;2.6.8.11.1.; 2.6.8.11.2.;2.6.29.2.;3.3.1.20.                                                                                     

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko atstovei advokatei V. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karbonita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-220-291/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karbonita“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui, trečiajam asmeniui UAB „Dangera“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Karbonita“ teismo prašė pripažinti ieškovės UAB „Karbonita“ ir atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko sudarytos 2013-11-15 kredito sutarties Nr. KS-2013-047-00 (su visais jos priedais ir pakeitimais) nutraukimą neteisėtu; pakeisti UAB „Karbonita“ ir AB Šiaulių banko 2013-11-15 kredito sutarties Nr. KS-2013-047-00 (su visais jos priedais ir pakeitimais) specialiosios dalies 3 p. nurodytą galutinį kredito terminą nurodant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2028-02-01, taip pat pakeisti kredito sutarties Nr. KS-2013-047-00 priedą Nr. 1/3, naujai išdėstant kredito pagal kredito sutartį grąžinimo datas ir sumas tokiu būdu: AB „Karbonita“ kredito pagal kredito sutartį grąžinimas atidedamas vienų metų laikotarpiui ir pirmuosius vienus metus, skaičiuojant nuo kredito sutarties pakeitimo dienos, UAB „Karbonita“ įsipareigoja dengti einamąsias palūkanas; nuo antrųjų metų, skaičiuojant nuo kredito sutarties pakeitimo dienos iki 2028-02-01 UAB „Karbonita“ įsipareigoja lygiomis dalimis kas mėnesį padengti likusią nepadengtą kredito dalį, iki kredito sutarties pakeitimo dienos susidariusį kredito įmokų ir palūkanų įsiskolinimą bei mokėti einamąsias palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2010-11-11 ji parengė tipinį verslo planą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles „Medžio anglies gamybos organizavimas“ (toliau – Verslo planas) ir kartu su paramos paraiška (toliau – Paraiška) pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Ieškovė siekė įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą Medžio anglies gamybos organizavimo projektą, kurį buvo numatyta finansuoti trimis finansavimo šaltiniais: 1 135 593 Lt paramos lėšomis, 450 224 Lt ieškovės lėšomis, 1 415 680 Lt skolintomis lėšomis.

3.       2011-04-14 pranešimu Nr. 2180 ieškovė buvo informuota apie paramos projektui skyrimą ir 2011-05-16 ieškovė su Nacionaline mokėjimo agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo iki 2012-12-31 įgyvendinti projektą.

4.       2013-11-15 AB Šiaulių bankas ir ieškovė sudarė kredito sutartį Nr. KS-2013-047-00, kuria atsakovė suteikė ieškovei 1000 000 Lt kreditą, skirtą projekto III etapui vykdyti. Po kredito suteikimo Nacionalinė mokėjimo agentūra pradėjo reikalauti iš ieškovės pateikti leidimą medžio anglies krosnies statybai. Siekiant patenkinti Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimą UAB „Karbonita“ 2014-10-22 gavo ir pateikė statybos leidimą visam cechui, nors toks reikalavimas dėl statybos leidimo anglies krosnies statybai pateikimo paramos sutartyje ir paraiškos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo įtvirtintas. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalavo anglies krosnį įregistruoti Nekilnojamo turto registre, ir tik gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtinimą, kad tokia anglies krosnis nėra statinys, o yra inžinerinis įrenginys, kuris Nekilnojamo turto registre neregistruojamas, Nacionalinė mokėjimo agentūra šio savo reikalavimo dėl krosnies registracijos atsisakė. Dėl nepagrįsto Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimo registruoti anglies krosnį Nekilnojamo turto registrų centre projekto įgyvendinimo galutinis terminas buvo atidėtas iki 2014-10-06, atitinkamam terminui nusikėlė ir iš projekto planuota gauti ekonominė nauda. Nepaisant to, ieškovė tuo metu laiku dengė kredito įmokas.

5.       2015-10-23 rudenį įvyko medžio anglies krosnies avarija. Draudimo bendrovei įvykį pripažinus nedraudžiamuoju, bendrovė buvo priversta krosnies avarijos padarinius šalinti savo lėšomis. Krosnies remontas baigtas tik 2017 m. vasarą. Šiuo krosnies remonto laikotarpiu bendrovė ne tik patyrė neplanuotų didelių išlaidų (168 761,29 Lt, tačiau dar ir negalėjo savo veikloje naudoti krosnies, tai sukėlė papildomus nuostolius. Nepaisant to, UAB „Karbonita“ kurį laiką tinkamai vykdė kredito sutartį, o ir vėliau pagal galimybes mokėjo atsakovei įmokas.

6.       Dėl sudėtingų rinkos sąlygų ir kitų aplinkybių žymiai sumažėjo bendrovės produkcijos paklausa, UAB „Karbonita“ investuotojai atsisakė tolesnio bendradarbiavimo, dėl to bendrovė nebebuvo pajėgi tinkamai vykdyti Kredito sutarties sąlygų. Ieškovė nuo 2016 m. rudens pradėjo netinkamai vykdyti savo įsipareigojimus atsakovei, todėl 2018-02-06 raštu Nr. S- 18/01744/c atsakovė pranešė ieškovei nuo 2018-02-20 nutraukianti kredito sutartį.

7.       2018-02-12 prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pakeisti kredito sutarties sąlygas, t. y. naujai išdėstyti (perskaičiuoti) kredito pagal kredito sutarties grąžinimo datas ir sumas. Ieškovė ir atsakovė derėjosi dėl kredito sutarties pakeitimo sąlygų, tačiau bendro susitarimo nepasiekė. Nepaisant to, UAB „Karbonita“ tęsia ūkinę komercinę veiklą – 2017 m. pasiekė numatytus Europos Sąjungos paramos sutartyje nustatytus veiklos rodiklius pagal eksporto apimtis – 960 tonų per metus, 2018 metais pradėjo bendradarbiauti su stambiu produkcijos pirkėju, su kuriuo sudaryta metinė sutartis su galimybe ją pratęsti, be to, sutarties kainos daug aukštesnės už 2017 metų sezono kainas.

8.       AB Šiaulių bankas su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad bankas savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį yra įvykdęs. Ieškovė, sudarydama kredito sutartį, įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis pagal grafiką, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą 2018-10-25, mokėti palūkanas ir delspinigius bei atlikti kitus mokėjimus. Šalys kredito sutartį keitė ne kartą, pakeitimai buvo atliekami ieškovės prašymu ir iniciatyva, kadangi vykdydama sutartį ieškovė susidurdavo su tam tikrais sunkumais. Bankas visą laiką bendradarbiavo su ieškove, priimdavo kompromisinius sprendimus, tuo palengvindamas ieškovei įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą, tačiau ieškovė vis tiek nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų kredito sutartyje. Ieškovė sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito dalių pagal grafiką, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Įsipareigojimai nebuvo vykdomi nuo 2016-08-25 ir nėra įvykdyti iki šiol. Praėjus pusantrų metų nuo įsipareigojimų visiško nevykdymo, bankas 2018-01-23 dienos raštu Nr.s-18/01064/c pareikalavo iki 2018-02-06 dienos padengti bankui susidariusį įsiskolinimą pagal kredito sutartį (157 267, 06 Eur). Nurodytu terminu įsiskolinimas nebuvo nei padengtas, nei sumažintas, todėl bankas 2018-02-06 dienos raštu Nr.s-18/01744/c nuo 2018-02-20 nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir pareikalavo, kad ieškovė padengtų visą įsiskolinimą. Vienašalio sutarties nutraukimo procedūras atsakovė atliko tiksliai laikydamasi tvarkos, kuri buvo nustatyta kredito sutartyje. Ieškovė po sutarties nutraukimo kreipėsi į banką su 2018-02-12 prašymu dėl kredito sutarties sąlygų keitimo, tačiau bankas šio prašymo netenkino, nes ieškovė nepagrindė savo galimybių toliau vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį.

9.       Tinkamam ieškovės prievolių pagal 2013 m. lapkričio 15 d. kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2013-11-15 bankas ir UAB „Dangera“ sudarė juridinio asmens laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „Dangera“ laidavo už ieškovės įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymą ir įsipareigojo solidariai atsakyti už ieškovę bankui visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal kredito sutartį. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3768-585/2018 2018 m. birželio 12 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo iš UAB „Dangera“ kaip laiduotojo priteisė bankui negrąžintą skolą pagal kredito sutartį – 214 407,62 Eur negrąžinto kredito, 18 415,81 Eur nesumokėtų palūkanų, 2 074,11 Eur nesumokėtų delspinigių, taip pat bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės UAB „Karbonita“ ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Karbonita“ 720,00 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimą atsakovės AB Šiaulių banko naudai.

11.       Teismas nurodė, kad pagal kredito sutartį ieškovė prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus, ši ieškovės pareiga nebuvo vykdoma sistemiškai ilgą laiką, o kredito sutarties viena iš esminių sąlygų – tinkamai ir laiku mokėti einamuosius mokėjimus. Teismas pabrėžė, jog tokio įsipareigojimo nevykdymas yra esminis kredito sutarties pažeidimas, kuriam esant galimas kredito sutarties nutraukimas. Teismas nurodė, jog ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir nepateikė jokių duomenų, kad šie įsipareigojimai galės būti vykdomi ateityje, todėl sprendė, kad bankas pagrįstai nutraukė kredito sutartį, o atsakovės pranešime apie kredito sutarties nutraukimą nurodytą kredito sutarties nutraukimo datą vertino kaip žmogiškąją klaidą.

12. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos realias galimybes grąžinti visą kreditą, be to, bankas neteikia juridiniams asmenims kreditų, kurių terminas yra 15 metų ir neturi galimybės finansuoti tokių ilgalaikių projektų. Teismas pripažino, jog tokių kaip ieškovės projektų finansavimui suteikto kredito pagal kredito sutartį išdėstymas 15 metų terminui yra visiškai nerealus. Ieškovės argumentus apie gebėjimą nauju terminu įvykdyti savo įsipareigojimus bankui, teismas vertino kaip deklaratyvius ir neįrodytus, ypač atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės finansiniai sunkumai yra labai rimti, tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo dėl kredito sutarties pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo pagrįstumo, todėl jį atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Karbonita“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –  ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliantės teigimu, teismas iš esmės nagrinėjo kredito sutarties nutraukimo teisėtumą pagal esamas kredito sutarties sąlygas, visiškai neatsižvelgdamas į tai, jog byloje pareikštas ieškovės prašymas šią kredito sutartį pakeisti. Teismas nesivadovavo teismų praktika ir nevertino civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio taikymo šioje byloje galimybės. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė išsamius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kad egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios kredito sutarties šalių prievolių pusiausvyros pasikeitimą. Ieškovė pabrėžia, kad ji neturi galimybės vykdyti kredito sutartį joje numatytais terminais, kadangi susidūrė su aplinkybių visuma, kurios kredito sutarties sudarymo metu neegzistavo ir jų atsiradimo ieškovė negalėjo nei protingai numatyti, nei kontroliuoti.

13.2. Įsiteisėjusi ir beveik po metų priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis akivaizdžiai paneigia panaikintos skundžiamame sprendime cituojamos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties argumentų pagrįstumą ir apeliantei nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas atsisakė vadovautis prejudiciniais faktais, konstatuotais Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1432-823/2018.

13.3. Teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad ieškovės teiginiai apie jos galimybes ateityje grąžinti kreditą pagal kredito sutartį ieškiniu prašomomis pakeisti sąlygomis yra neįrodyti ir deklaratyvūs, visiškai ignoravo daug apeliantės pirmojoje instancijoje į bylą pateiktų priešingą išvadą patvirtinančių įrodymų.

13.4. Teismo išvada, kad atsakovės 2018-03-01 pranešimas vertinamas kaip klaida, yra pagrįsta tik liudytojos, kuri rengė pranešimą ir yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, parodymais. Apeliantė laikosi pozicijos, kad šiuo atveju kredito sutartis nutraukta nesilaikant sutarties 9.6 p. nurodytų nutraukimo terminų. Atsakovė kredito sutartį nutraukė pažeisdama sutartyje numatytą tvarką, todėl toks sutarties nutraukimas, apeliantės įsitikinimu, yra neteisėtas.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB Šiaulių bakas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog yra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir nustatyti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Ieškovė kredito sutartyje įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis pagal grafiką iki 2018-10-25, ieškovei susidūrus su sunkumais vykdant kredito sutartį, bankas ne kartą tenkino ieškovės prašymus dėl sutarties sąlygų pakeitimo, taigi, padėjo jai spręsti finansinius sunkumus. Kredito sutartis buvo ne kartą keičiama, tai patvirtina, jog bankas geranoriškai bendradarbiavo su ieškove, bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius ir padėti ieškovei vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį ieškovė nustojo vykdyti nuo 2016-08-25, jie nėra įvykdyti iki šiol, daugiau kaip per 2 metus ieškovė nėra grąžinusi net dalies kredito, nei sumokėjusi palūkanas ar delspinigius ar jų dalies. Apeliantės ieškinio reikalavimas pakeisti kredito sutarties specialiosios dalies 3 p. nurodytą galutinį kredito terminą, jį pratęsiant iki 2028-02-01, bei pakeičiant kredito sutarties Nr. KS-2013-047-00 priedą Nr. 1/3, naujai išdėstant kredito pagal kredito sutartį grąžinimo datas ir sumas, yra visiškai nepagrįstas, kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus, ieškovė neturėtų net teorinių galimybių vykdyti kredito sutartį dėl savo itin blogos finansinės būklės ir kilų subjektyvių priežasčių. 

14.2. Teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su ieškovo finansine padėtimi ir jos galimybėmis ateityje vykdyti sutartį. Ieškovė turi įsiskolinimų ne tik bankui, bet ir nuolatinių įsiskolinimų VSDFV biudžetui, kitiems kreditoriams, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, taigi, įmonė iš esmės jokios veiklos nevykdo. Apeliantė neatitinka reikalavimų, kurie yra keliami finansavimo siekiantiems juridiniams asmenims, nes jos finansinė būklė yra itin bloga, todėl teismo išvados dėl ieškovės reikalavimo keisti kredito sutarties sąlygas yra teisingos ir pagrįstos.

14.3. 23.        Bankas pasinaudojo kredito sutarties nutraukimo prieš terminą teise tik po to, kai ieškovė 1,5 metų iš eilės visiškai nevykdė jokių mokėjimų pagal kredito sutartį. Bankas 2018-01-23 raštu Nr.s-18/01064/c pareikalavo iki 2018-02-06 padengti bankui susidariusį įsiskolinimą pagal kredito sutartį (157 267, 06 Eur). Nurodytu terminu įsiskolinimas nebuvo nei padengtas, nei sumažintas, todėl bankas 2018-02-06 raštu Nr.s-18/01744/c nuo 2018-02-20 nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir pareikalavo, kad ieškovė padengtų visą įsiskolinimą. Esant sutartiniam pagrindui vienašališkai nutraukti sutartį ir esant duomenims, kad ieškovė yra nepajėgi toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, banko sprendimas nutraukti kredito sutartį prieš terminą yra teisėtas ir banko veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas atmetamas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo.

          Dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo galimybės

17. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) (sutarčių reikia laikytis) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti CK 6.204 ir 6.228 straipsniuose.

18. CK 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Pagal CPK 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda ar nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisė kreiptis į kitą šalį prašydama pakeisti sutartį. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų.

 19.   Pažymėtina, kad šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertinami individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei, kuri kreipėsi į teismą su ieškiniu pakeisti sutarties sąlygas, tenka pareiga įrodyti CK 6.204 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimą.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas iš esmės analizavo tik kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo klausimą, esminę reikšmę suteikdamas tinkamam kredito sutarties sąlygų vykdymui, net nebandė nustatinėti šį netinkamą vykdymą lėmusių priežasčių ir visiškai neatsižvelgė į tai, jog byloje reiškiamas reikalavimas šią kredito sutartį pakeisti. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.

21.         Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog siekiant, užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).

 22.  Kad būtų galima pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas pakeisti sutarties sąlygas, visų pirma būtina nustatyti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. nustatyti, kad arba iš esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas. Nenustačius nė vieno iš šių alternatyvių faktų egzistavimo nėra pagrindo teigti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir tirti bei vertinti jų (aplinkybių) atitiktį CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytoms papildomoms sąlygoms (kriterijams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018).

 23. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir bankas 2013 m. lapkričio 15 d. sudarė kredito sutartį Nr.KS-2013-047-00, pagal kurią atsakovė apeliantei suteikė 1000 000 Lt (289 620,019 Eur) kreditą investiciniam projektui „Medžio anglies gamyba ir pardavimas 10.13 III etapo vykdymui. Ieškovė kredito sutartyje įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis pagal grafiką iki 2018-10-25, mokėti palūkanas ir delspinigius bei atlikti kitus mokėjimus (kredito sutarties spec. dalies 2–3 p). Apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad vykdant kredito sutartį ir ieškovei susidūrus su sunkumais, bankas ne kartą tenkino jos prašymus dėl sutarties sąlygų pakeitimo, todėl kredito sutartis buvo keičiame ne kartą. Taigi, bankas geranoriškai padėjo apeliantei spręsti finansinius sunkumus. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad  atsakovė bendradarbiavo su ieškove, bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius ir padėti apeliantei vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau net ir pakeitus sutarties sąlygas ieškovė nesugebėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, laiku grąžinti kredito dalies ir mokėti palūkanas, delspinigius. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka banko atstovė prašydama atmesti apeliantės apeliacinį skunsą patvirtino, kad savo įsipareigojimų bankui apeliantė nevykdo nuo 2016-08-25, tai yra 3 metus apeliantė negrąžino net dalies kredito, nei sumokėjo palūkanas ar delspinigius ar jų dalies. Nurodė, kad įmonė nevykdo jokios veiklos, darbuotojų nėra, turi įsiskolinimų kreditoriams ir Sodrai. Iš tiesų, bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų atlikusi kokius nors dalinius įsipareigojimus bankui pagal ginčijamą kredito sutartį. Mokėjimo terminų praleidimas yra esminis kredito sutarties pažeidimas, todėl bankas ilgą laiką negavo to, ką turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal ginčo sutartį, ir tai sudarė pakankamą pagrindą atsakovei manyti, kad sutartis, net ir pratęsus jos įvykdymo terminą, ateityje nebus tinkamai įvykdyta.

24.        Neteisi apeliantė tvirtindama, kad bankas neįrodė, jog neužsiima kreditų, kurių terminas 15 metų, suteikimu juridiniams asmenims ir neturi galimybės finansuoti tokių ilgalaikių projektų. Akivaizdu, kad bankas, kaip finansų institucija, turi teisę pasirinkti savo veiklos kryptis ir verslo finansavimo modelį, todėl negali būti verčiamas teikti tokių paslaugų, kurios jam yra nepriimtinos nei pagal veiklos strategiją, nei pagal banko vidaus teisės aktus. Šiuo atveju reikšminga tai, kad projektas, kurį vykdė ieškovė, yra orientuotas į ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį, todėl vertinant šalių sudarytos kredito sutarties įvykdymo terminą (5 metai), ieškovė pati nevykdydama prisiimtų įsipareigojimų nepagrįstai reikalauja esminių kredito sutarties sąlygų pakeitimo.  Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ji turi teisę kreiptis į kitas kredito įstaigas tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, kurios užsiima ilgalaikiu kreditavimu ir šiam projektui tęsti gauti kitą kreditavimą. Papildomai teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė yra verslininkė, kuris siekė įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą Medžio anglies gamybos organizavimo projektą. Taigi, apeliantei taikomi aukštesni atsakingumo ir atsargumo reikalavimai, ji turėjo įvertinti visas galimas finansavimo pasekmes ir prisiimti riziką įgyvendinant šį projektą.

 25. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apeliantės nurodomas galimybes modifikuoti kredito sutarties sąlygas, vertina realias ieškovės galimybes sutartį vykdyti ateityje. Byloje nustatyta, kad ieškovės įsipareigojimai pagal kredito sutartį nevykdomi nuo 2016 metų, finansiniai sunkumai tęsiasi ilgą laiką, apeliantė turi įsiskolinimų ne tik bankui, bet ir valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ir šiuo metu iš esmės jokia veikla įmonėje nevykdoma, o ir šią išvadą paneigiančių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose apeliantė nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes, susijusias su ieškovės finansine padėtimi ir jos galimybėmis ateityje vykdyti sutartį. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovei bankroto byla nėra iškelta, tačiau kiti įmonės kreditoriai kreipiasi į teismus dėl skolų priteisimo ir išieškojimo priverstine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, bylos duomenys ir teismo nustatytos aplinkybės dėl ieškovės finansinės būklės bei jos pradelstų skolų masto neteikia pagrindo išvadai, jog, ieškovės prašomu būdu pakeitus kredito sutarties sąlygas, būtų atkurta šalių prievolių pusiausvyra ir ieškovė savo prievolę pagal pakeistas sutarties sąlygas įvykdytų tinkamai.

26.        Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas dėl sutarties sąlygų pakeitimo konstatuojant, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kaip nepagrįstas Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas registruoti anglies krosnį Nekilnojamo turto registrų centre, 2015-10-23 rudenį įvykusi medžio anglies krosnies avarija, itin sumažėjusi bendrovės produkcijos paklausa iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (CPK 178 straipsnis). Vertinant, ar egzistuoja visos sąlygos taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas, būtina nustatyti, ar aplinkybės, kuriomis šalis grindžia reikalavimą pakeisti sutartį, yra objektyvios – nepriklauso nuo šalies valios. Nors nagrinėjamu atveju įrodyti CK 6.204 straipsnyje nurodytų sąlygų visetą pareiga tenka ieškovei, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kokius konkrečiai nuostolius dėl jos nurodytų veiksnių patyrė bei kaip jie veikė kreditavimo sutarties įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neturi galimybės vykdyti kredito sutarties joje numatytais terminais, kadangi susidūrė su aplinkybių visuma, kurios kredito sutarties sudarymo metu neegzistavo ir jų atsiradimo ji negalėjo nei protingai numatyti, nei kontroliuoti, be to, nebuvo prisiėmusi šių aplinkybių atsiradimo rizikos, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pakeisti kredito sutarties specialiosios dalies 3 p. nurodytą galutinį kredito terminą, jį pratęsiant iki 2028-02-01, bei pakeičiant kredito sutarties Nr. KS-2013-047-00 priedą Nr. 1/3, naujai išdėstant kredito pagal kredito sutartį grąžinimo datas ir sumas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai nepagrįstas.

         Dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo

27. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad šiuo atveju kredito sutartis nutraukta nesilaikant sutarties 9.6 punkte nurodytų nutraukimo terminų, tvirtina, kad bankas sutartį nutraukė pažeisdamas sutartyje numatytą tvarką, todėl tokį sutarties nutraukimą prašo pripažinti neteisėtu.

28. Kredito sutarties 9.6 punktu šalys susitarė, kad bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją (ieškovę) vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu kredito gavėjas padaro bent vieną iš esminių sutarties pažeidimų. Pagal sutarties 9.6.1 punktą esminiu sutarties pažeidimu buvo laikoma aplinkybė, kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytos kredito dalies ir (ar) nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir (ar) įsipareigojimo mokesčio, ir (ar) delspinigių, ir tinkamai neįvykdo šių įsipareigojimų per 14 kalendorinių dienų nuo banko rašytinio pareikalavimo dienos.

29. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovė kredito sutarties nutraukimo prieš terminą teise pasinaudojo tik po to, kai ieškovė 1,5 metų iš eilės visiškai nevykdė jokių mokėjimų pagal kredito sutartį. Bankas 2018-01-23 raštu Nr.s-18/01064/c pareikalavo apeliantės iki 2018-02-06 padengti bankui susidariusį įsiskolinimą pagal kredito sutartį (157 267,06 Eur). Nurodytu terminu įsiskolinimas nebuvo nei padengtas, nei sumažintas, todėl bankas 2018-02-06 raštu Nr.s-18/01744/c nuo 2018-02-20 nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir pareikalavo, kad ieškovė padengtų visą įsiskolinimą.

30. Šiuo atveju neteisi apeliantė tvirtindama, kad bankas po 2018-03-09 neišsiuntęs pranešimo ieškovei kredito sutartį nutraukė neteisėtai. Teismo vertinimu kredito sutarties tinkamą nutraukimą nuo 2018-02-20 patvirtina banko veiksmų nuoseklumas, o būtent vykdomųjų įrašų gavimas iš notaro dėl skolos išieškojimo, kreipimasis į Vilniaus apygardos teismą dėl ieškovės skolos priteisimo iš ieškovės laiduotojo UAB „Dangera“. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi banko 2018-03-01 raštu, teigdama, kad po šio rašto gavimo jokių pranešimų iš banko apie kredito sutarties nutraukimą nėra gavusi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme proceso metu kaip liudytoja apklausta I. K. patvirtino, kad jos pačios ruoštame 2018-03-01 rašte nurodyta data 2018-03-09 yra apsirikimo klaida, kuri jokios įtakos šalių teisėms ir įsipareigojimams neturėjo. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad nurodytas raštas yra informacinio pobūdžio, atsakant į ieškovės raštą dėl tolesnio sutarties vykdymo, tai yra 2018-03-01 raštu bankas informavo į apeliantę apie tai, kad kredito sutartis nebus atnaujinta ir nebus keičiamos kredito sutarties sąlygos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad esant sutartiniam pagrindui vienašališkai nutraukti sutartį ir esant duomenims, kad apeliantė yra nepajėgi toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, banko sprendimas nutraukti kredito sutartį prieš terminą yra teisėtas.

         Dėl procesinės bylos baigties

31. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (peticija Nr. 16034/90); mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (peticija Nr. 20772/92); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, jų keitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

         Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė AB Šiaulių bankas teismui pateikė prašymą atlyginti 370 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė advokatė V. M. prašė papildomai priteisti 320 Eur už banko atstovavimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (690 Eur) neviršija rekomendacijose nustatyto galimų šių išlaidų dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (apeliantės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Karbonita“, juridinio asmens kodas 302561355, 690,00 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimą atsakovės AB Šiaulių banko, juridinio asmens kodas 112025254, naudai.

Teisėjai                                        Danutė Burbulienė

                                        Vytautas Kursevičius

                                        Birutė Simonaitienė