Byla Nr. 1S-283-627/2025

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.5.16; 2.5.21

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dovilės Augustauskaitės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas ir Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi, R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuotą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio l dalį, 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jo turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jo turto konfiskavimu ir 1 250 Lt bauda. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nusikalstama veika Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartis pakeista ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

2.       Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė R. S. buvo paskirta dėl to, kad jis 1998 m. sausio 8 d. tardymo ir teismo metu nenustatytą valandą, UAB „K.“ pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš K. G. neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion“, 12 vnt. šaudmenų „Browning“, kuriuos neteisėtai nešėsi iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur panaudojęs ginklą ir šaudmenis kaip nusikaltimo įrankį, tą pačią naktį neteisėtai juos realizavo perdavęs K. G. prie UAB „K.“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini). 1998 m. sausio mėn. pradžioje, tardymo ir teismo metu nenustatytą dieną, UAB „K.“ pastate E. Š. prižadėjo K. G. ir R. S., kad už A. M. ir S. B. nužudymą pasidalins E. Š. atitenkančiomis UAB „K.“ akcijomis, tuo tikslu K. G. iš R. S. išsinuomojo nusikaltimo įrankį – pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion“ su garso liepsnos slopintuvu. 1998 m. sausio 8 d. apie 19 val. K. G., E. Š. ir R. S. automobiliu „Audi 100“, kuriuo naudojosi R. S., atvyko netoli A. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobiliui sustojus (duomenys neskelbtini), E. Š. ir K. G. pasilikus automobilyje, R. S. nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno A. M. ir S. B., kur darbo kabinete, apie 20 val., išsitraukęs ginklą – pistoletą‑kulkosvaidį „Scorpion“ iššovė nenustatytą kiekį kulkų į A. M., tuo padarydamas jam šautinę krūtinės ląstos žaizdą su dešinės pusės XI šonkaulio ir dešinės pusės XI krūtinkaulio slankstelio skersinės ataugos lūžiais, tyčia dėl savanaudiškų paskatų jį nužudė. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. S. iššovė vieną kartą S. B. į pilvo sritį ir ją sužeidė, paskambino telefonu K. G. į automobilį ir pranešė apie įvykdytą nužudymą, S. B. sužalojimą ir šovinių trūkumą, K. G. liepus S. B. „pribaigti“, R. S. paėmė tardymo metu nenustatytą peilį, perpjovė jai gerklę, po ko paėmęs ginklo „Scorpion“ diržą ją pasmaugė, t. y. tyčia, dėl savanaudiškų, sukeldamas dideles kančias itin žiauriai ją nužudė. Įvykdęs nusikaltimus R. S. pranešė K. G. apie A. M. ir S. B. nužudymą, E. Š. atėjo į (duomenys neskelbtini) namo vidų sunaikinti nusikaltimo pėdsakus. Po šių veiksmų atlikimo, E. Š. ir R. S. panaikino name nužudymo vietoje nusikaltimo pėdsakus, išvalė kraujo pėdsakus darbo kabinete nuo grindų, stalo, sienos, suvyniojo kūnus į polietileninius maišus ir sudėjo lavonus į namo viduje, garaže buvusį automobilį „BMW 735“, priklausantį A. M., išvežė į (duomenys neskelbtini), kur E. Š., R. S. ir K. G. nužudytų A. M. ir S. B. kūnus užkasė. Iš anksto susitarę ir bendrai veikdami grupėje su E. Š. ir K. G., R. S. nužudžius A. M. ir S. B. užvaldė jų auksinius papuošalus: A. M. 7 800 Lt vertės auksinį žiedą su briliantu, 1 300 Lt vertės auksinį žiedą, 2 400 Lt vertės laikrodį „Casio“, S. B. priklausančias dvi bendros 5 800 Lt vertės auksines grandinėles, 500 Lt vertės auksinį žiedą. Iš anksto susitarę ir veikdami grupėje su E. Š. ir K. G., tęsdami nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, po A. M. ir S. B. nužudymo, įvykdė svetimo turto vagystę stambiu mastu, t. y. slapta pagrobė A. M. 35 000 Lt vertės automobilį „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 1998 m. pavasarį, balandžio mėn. pabaigoje, tardymo ir teismo metu tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), rūsyje iš K. G. neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pistoletą‑kulkosvaidį „Agram-2000“, 20 vnt. šaudmenų „Luger“, kuriuos neteisėtai nešiojosi su savimi, neteisėtai laikė automobilyje Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tardymo nenustatytos dienos, bei 1998 m., tardymo metu nenustatytą dieną neteisėtai realizavo (duomenys neskelbtini), atiduodamas šaunamąjį ginklą ir šaudmenis R. S.. Nuteistasis R. S. bausmę atlieka nuo 1999 m. (duomenys neskelbtini).

3.       Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2‑ojo kalėjimo viršininko M. Žirlio teikimas ir Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi, R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuotą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad R. S. nuoseklios pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamas požiūris į darbą, ryšių su artimaisiais palaikymas, jo užimtumas, įgūdžiai ir kriminalinės subkultūros taisyklių nesilaikymas, leidžia daryti išvadą, kad yra visos sąlygos paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. Augustauskaitė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Žirlio teikimo netenkinti. 

4.1.                      Prokurorės vertinimu, Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas tik formaliai perkėlė nuteistajam R. S. palankius Socialinio tyrimo išvados teiginius, ignoruodamas neigiamus aspektus. Mano, kad šiuo metu dar negalima daryti vienareikšmės išvados apie ilgalaikius R. S. elgesio pokyčius. Pažymi, kad nuteistasis dėl savanaudiškų tikslų (piniginio atlygio) nužudė du žmones, vienam iš jų sukeldamas dideles kančias, nusikaltimus padarė būdamas pilnametis ir subrendęs asmuo, suvokdamas savo veiksmų pasekmes ir norėdamas taip elgtis. Nurodo, kad nusikaltimo metu R. S. elgėsi itin šaltakraujiškai, savo tikslo siekė bet kokiomis priemonėmis, kas rodo jo asmenybės nuožmumą ir principingumą, veikė ne vienas, o su bendrininkais, kas didina jo pavojingumą. Prokurorės teigimu, tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl tai, kad R. S. laikosi nustatyto režimo reikalavimų, nėra svarbu svarstant bausmės keitimo galimybę. Nurodo, kad duomenys, jog nuteistasis dalyvauja elgesio pataisos programose, mokėsi, įgijo amatą, dirba ir palaiko ryšius su artimaisiais, nėra išskirtinės. 

4.2.                      Pažymi, kad turėjo būti vertinamas nuteistojo R. S. elgesys visos bausmės atlikimo metu, o ne tam tikru momentu. Nurodo, kad nuteistojo pokyčiai buvo itin sudėtingi ir lėti, beveik 8 m. jis buvo įrašytas į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą, 16 kartų pažeidė nustatytus pataisos įstaigos vidaus taisyklių ir režimo reikalavimus, nors paskutinė nuobauda gauta prieš 15 metų, problemų sprendimo būdai išliko neracionalūs – 2015 m. rudenį jis buvo paskelbęs bado akciją. Mano, kad laikotarpis, kurio metu matomi R. S. pokyčiai, lyginant su atlikta bausmės dalimi, yra per mažas, jog būtų galima daryti išvadą apie esminius ilgalaikius ir nekintamus pokyčius. Pažymi, kad R. S. turi 14 217 Eur turtinius įsipareigojimus, išieškota 4 201 Eur, savanoriškai padengta 1 828 Eur, prokurorės vertinimu, ši savanoriško skolos dengimo dalis, įvertinus bausmės atlikimo laikotarpį, yra itin maža. Prokurorės teigimu, R. S. daugelį metų buvo abejingas skolų dengimui, nesistengė įsidarbinti bei gauti pajamų.

4.3.                      Pažymi, kad R. S. 2020–2021 m. įgijo dailidės specialybę, 2024 m. įgijo mūrininko specialybę, tačiau išėjęs į laisvę neketina dirbti pagal šias specialybes – galimai bus priimtas į projektų parodų vadybininko pareigas. Prokurorės vertinimu, R. S. pateikta pažyma apie būsimą darbą gali būti fiktyvi, nes vadybininko darbo patirties jis neturi. Nurodo, kad „T.“ yra savanoriška sąjunga, skirta bendriems ūkiniams, politiniams, kultūriniams ar kitokiems tikslams plėtoti. Mano, kad R. S. nesiekia integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Nurodo, kad neturėdamas realaus pragyvenimo šaltinio R. S. gali pradėti daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios gali nulemti ir smurtinius nusikaltimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad R. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuo 2022 m. lapkričio 10 d. jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Pažymi, kad R. S. planuoja grįžti gyventi pas buvusią žmoną, dukrą arba motiną, taigi į tą pačią aplinką, kuri, jo paties teigimu, nulėmė neteisėtų veikų darymą, išlieka pavojus, jog jis atnaujins ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis.

4.4.                      Nurodo, kad R. S. laisvės atėmimo vietoje nėra smurtavęs ar kitaip praradęs savitvardą, tačiau yra grasinęs fiziniu susidorojimu. Prokurorės vertinimu, R. S. geba prisitaikyti prie situacijos, nors šiuo metu elgiasi tinkamai, negalima daryti kategoriškos išvados, jog jo mąstymas yra pakitęs ir kad nesant griežtų apribojimų vėl nesugrįžtų prie nusikalstamo gyvenimo būdo. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, neribotą laiką, kai tai būtina visuomenės saugumui užtikrinti, t. y. vien nuteistojo siekiui išeiti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Nesant akivaizdžios R. S. pažangos, prokurorės vertinimu, turi būti tęsiama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

5.       Atsiliepimu į skundą nuteistasis R. S. prašo jį atmesti.

5.1.                      Nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę sąmoningai, kryptingai ir nuosekliai keitė savo elgesį, mąstymą, vertybes bei požiūrį. Teigia, kad pradėjo suvokti netinkamo elgesio priežastis ir pasekmes, tai tapo esmine sąlyga pokyčiams. Pažymi, kad jaučia atsakomybę dėl praeities veiksmų, suvokia jų žalingumą, atsiribojo nuo nusikalstamos subkultūros. Mano, kad jo pokyčiai rodo asmenybės brandą, gebėjimą atsispirti neigiamai socialinei aplinkai ir kryptingą siekį integruotis į visuomenę. Nurodo, kad daugiau kaip 15 m. laikosi įstatymų ir vidaus tvarkos taisyklių, negavo įspėjimų ar nuobaudų, tai rodo ne momentinį, o ilgalaikį pokytį. Pažymi, kad savarankiškai studijavo Lietuvos Respublikos Konstituciją, tai rodo ne formalų, o vidinį teisinių vertybių priėmimą, pagarbą įstatymams, žmogaus teisėms ir visuomenės normoms. Teigia, kad yra motyvuotas gyventi pagal teisės normas.

5.2.                      Nuteistojo teigimu, jis visą bausmės atlikimo laikotarpį aktyviai siekė įsidarbinti, nebuvo pasyvus. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) darbo vietos nuteistiesiems iki gyvos galvos buvo įkurtos tik 2014 m. gruodžio mėn., todėl prašymai suteikti darbo vietą negalėjo būti tenkinami, nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. nebuvo išvestas į darbą dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo dailidės ir mūrininko specialybes, tačiau dėl darbo vietų trūkumo neturi galimybės lavinti įgūdžių, todėl dirba darbininku. Pažymi, kad laisvėje turės ribotas galimybes susirasti darbą, todėl jo siekis dirbti net ir ne pagal specialybę rodo norą integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Nurodo, kad iš gaunamų pajamų atlygina žalą, tą darys ir ateityje. Nuteistojo vertinimu, pateiktos pažymos dėl gyvenamosios vietos rodo jo artimųjų palaikymą, paramą ir norą, kad jis kuo greičiau grįžtų namo, todėl prokurorės skundo teiginiai yra klaidingi. Prideda Lietuvos Respublikos Prezidentų Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės 2017–2019 m. padėkas už dalyvavimą Konstitucijos egzaminuose.

6.       Pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas tenkinamas.

7.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. Augustauskaitės skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2‑ojo kalėjimo viršininko M. Žirlio teikimą ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistąjį R. S. charakterizuojančius ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką rodančius duomenis, įkalinimo tikslus, todėl neteisingai išsprendė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę klausimą. Nors šiuo metu stebima tam tikra nuteistojo R. S. pažanga, ji, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra akivaizdi bei įtikinanti, todėl vis dar nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme bus pasiekti bausmės tikslai. Siekdamas bausmės sušvelninimo nuteistasis R. S. turėtų toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip rodydamas ilgalaikius ir nuoseklius teigiamus savo elgesio pokyčius.

8.       Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar jis atlygino (pašalino) reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė keičiama ne kiekvienam nuteistajam, nustačius, jog jis atliko įstatyme nurodytą bausmės dalį ir gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, o tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę, terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl bausmės pakeitimo švelnesne privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą turėti galimybę ateityje išeiti į laisvę ar subjektyvų savo paties pavojingumo vertinimą, bet visų aplinkybių visumą, kuri neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad asmuo daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Nuteistasis R. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – yra atlikęs 20 metų laisvės atėmimo bausmės (bausmę atlieka nuo 1999 m. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, yra būtinos materialiosios sąlygos – privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, taip siekiant prognozuoti galimą nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, privalomų materialiųjų sąlygų nebuvimas sudaro pagrindą atmesti institucijos teikimą ir nekeisti R. S. paskirtos bausmės.

9.       Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino tai, kad R. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, užsiima darbine veikla, buvo skatintas už gerą elgesį, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo profesiją, užsiima individualia kūrybine veikla, vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nėra pakankama R. S. paskirtos bausmės švelninimui, kadangi nuteistojo elgesys, jo nuostatos ir kriminalinė istorija bei kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai reikalauja tikslesnės intervencijos. Pažymėtina, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas savaime nepatvirtina, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

10.       Visapusiškai įvertinus socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant tiek į teigiamai, tiek į neigiamai R. S. charakterizuojančių duomenų visumą, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti. Laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne tik akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, bet ir nuosekli. Tuo tarpu R. S. per bausmės atlikimo laiką 16 kartų pažeidė nustatytą tvarką, 13 kartų buvo baustas drausmine tvarka, pirmus 11 metų nerodė pokyčių, nei karto nebuvo skatintas, yra duomenų apie savęs žalojimą pradiniame izoliacijos periode, taigi jo pokyčiai prasidėjo ne nuo bausmės pradžios, o žymiai vėliau. Nors R. S. deda pastangas atlyginti savo veiksmais sukeltą žalą, šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad buvo atlyginta reikšminga jos dalis. Tai, kad šiuo metu vis dar nėra įgyvendinti nuteistajam R. S. paskirtos bausmės tikslai, patvirtina ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų 2016–2025 m. duomenys: 2016 m. sausio 5 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta vidutinė R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. spalio 26 d., 2023 m. sausio 17 d., 2024 m. kovo 27 d., 2024 m. liepos 11 d. ir paskutinio vertinimo – 2025 m. rugsėjo 30 d. – metu buvo gauti analogiški rezultatai, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekinta beveik 10 metų, nors jis gyvena griežtai struktūruotoje aplinkoje. Paskutinį kartą vertinimo metu R. S. buvo nustatyti kriminalinės, smurtinio elgesio istorijos, teisės pažeidimų, nusikaltimų sunkėjimo, ankstesnių smurtinių veiksmų, pirmo smurto atvejo jauname amžiuje, problemų vaikystėje, ankstesnių vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų statiniai kriminogeniniai veiksniai ir skolų, ieškinių, piniginių baudų turėjimo, menko jų apmokėjimo galimybių, veiklos, skatinančios nusikalstamumą, asocialios grupės įtakos, impulsyvaus elgesio, savitvardos problemų, kontroliuojančio elgesio, nesugebėjimo atpažinti problemas, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, nusikalstamo elgesio pateisinimo, neutralizavimo, kriminalinių nuostatų palaikymo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie ilgą laiką išlieka nepakitę. 

11.       Pokalbio su nuteistuoju metu taip pat nebuvo pastebėti reikšmingi jo asmenybės pokyčiai – pats R. S. pripažino, kad gyventi pagal kriminalinio pasaulio nuostatas jam buvo priimtiniau, nurodė, kad nusikaltimą darė neapgalvotai, nevertino pasekmių, jam trūko motyvacijos užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, savo finansinę gerovę užsitikrino sąmoningai pasirinkdamas nusikalstamą veiką, nusikalstamų veikų atlikimo metu jam įtaką darė bendrininkai, lengvai pasidavė kitų manipuliacijoms, iš pokalbio matyti, kad jis yra susiplanavęs tik trumpalaikius ateities planus, kuriuos gali įgyvendinti įkalinimo įstaigoje. Atlikus žalos rizikos vertinimą nustatytas žemas R. S. didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje ir vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje, t. y. R. S. turi galimybę sukelti žalą, jei pasikeistų aplinkybės, pvz., atsinaujintų ryšiai su kriminaliniu elgesiu pasižyminčiais asmenimis. Esant tokiems duomenimis teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokurorės skundo argumentais apie vis dar egzistuojančią pakankamai aukštą R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nepakankamas tokios rizikos mažėjimo tendencijas atliekant jo elgesio vertinimus.

12.       Pažymėtina, kad valstybei kyla pareiga apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingų asmenų. R. S. bausmę atlieka už tai, kad kartu su kitais asmenimis nužudė du žmones, vieną jų itin žiauriai. Šios aplinkybės rodo tiek didesnį paties nuteistojo R. S., tiek ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Šiaulių apygardos teismas 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu konstatavo, jog tik įkalinimas iki gyvos galvos nagrinėjamu atveju gali apsaugoti visuomenę nuo tokio pavojingo asmens, kaip nuteistasis R. S., ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tam pritarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 12 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių ir/ar ženklaus nuteistojo R. S. elgesio pokyčio bausmės vykdymo metu, sprendimas pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos terminuoto laisvės atėmimo bausme R. S. ir visuomenei suformuotų klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin žiaurų nusikaltimą ir būtų viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Šiuo metu R. S. padaryta pažanga nėra pakankama spręsti apie visapusišką pasirengimą sugrįžti į visuomenę, tam būtinas nenutrūkstamas ir įtikinamą laikotarpį trunkantis bausmės tikslų įgyvendinimas, išlaikant pozityvaus ir motyvuoto elgesio kryptingumą.

13.       Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis iš bendros taisyklės, todėl toks sprendimas gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, jau yra pasiekti bausmės tikslai ir akivaizdus atliktos bausmės teigiamas poveikis nuteistajam. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir dar gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Analizuojamu atveju vis dar išlikusi R. S. nusikalstamo elgesio rizika ir reali galimybė ją mažinti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Žirlio teikimą tenkino nepagrįstai, skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

n u t a r ė :

Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atmesti. 

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                        Virginija Liudvinavičienė

Evaldas Pašilis

Jurga Vasiliauskienė