Civilinė byla Nr. e2A-741-881/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00269-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.6; 2.6.18.2; 2.6.20.1; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir
Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. T. (M. T.), atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T. (J. T.), ir A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. T. (M. T.), atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T. (J. T.), ir A. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Memeldomus“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. T. (M. T.), atstovaujamas įstatyminio atstovo J. T. (J. T.) (toliau – ir ieškovas), ir A. K. (toliau – ir ieškovė, o kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Memeldomus“ (toliau – ir atsakovė) ieškovei A. K. 97 671,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. tarp M. T., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo A. K. ir J. T., (toliau – užsakovas) bei atsakovės MB „Memeldomus“, atstovaujamos direktoriaus V. G., (toliau – vykdytojas) buvo sudaryta Projekto valdymo sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas organizuojant darbus pagal parengtą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą dviejų butų gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) Sutartyje numatyta, kad vykdytojas suranda rangovus, teikia jiems projektinę dokumentaciją, surenka kainų pasiūlymus, atlieka analizę ir teikia užsakovui pasiūlymus, užsakovo pavedimu sudaro sutartis darbams atlikti, medžiagoms pirkti, pagal poreikį prižiūri darbų nuoseklumą, jei užsakovas pageidauja, samdo reikiamus specialistus darbų kontrolei ir techninei priežiūrai vykdyti, atsiskaito su rangovais ir medžiagų tiekėjais (Sutarties 1 punktas). Sutartyje numatyta, kad visi darbai privalo būti atliekami pagal su užsakovu suderintą statybos darbų sąmatą ir kalendorinį darbų grafiką, kurie yra neatskiriama šios Sutarties dalis (Sutarties 2 punktas). Užsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 3 punktas). Sutartyje įtvirtinta tokia atsiskaitymo tvarka:
44 000 Eur plius 21 proc. PVM, sumokami avansu mokėjimo pavedimu į vykdytojo sąskaitą iki 2019 m. lapkričio 10 d. (Sutarties 4.1 papunktis). Numatyta, kad likusieji mokėjimai atliekami avansu pagal suderintą darbų grafiką ir sąmatą per 5 darbo dienas nuo išankstinės sąskaitos faktūros pateikimo dienos (Sutarties 4.2 papunktis), mokėjimai vykdomi pervedant pinigus mokėjimo pavedimu į vykdytojo atsiskaitomąją sąskaitą (Sutarties 5 punktas). Sutartyje įtvirtinta, kad vykdytojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju vykdytojas įsipareigoja grąžinti avansu sumokėtus pinigus už nepadarytus darbus (Sutarties
16 punktas), bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios (Sutarties 19 punktas).
3. Ieškovų teigimu, darbų sąmata nebuvo sudaryta ir pridėta prie Sutarties. Šalys žodžiu susitarė, kad 1 kv. m statybos darbų kaina su visa apdaila sieks nuo 700 Eur / kv. m iki 1 000 Eur / kv. m.
2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė į MB „Memeldomus“ atsiskaitomąją sąskaitą banko pavedimu sumokėjo 53 240 Eur avansą, į atsakovės banko sąskaitą pagal Sutartį (skirtingais laikotarpiais) iš viso buvo pervesta 80 340 Eur. Už atliktus darbus buvo atsiskaityta (skirtingais laikotarpiais) ir grynaisiais pinigais iš viso 50 200 Eur. Taigi, iš viso (tiek banko pavedimu, tiek grynaisiais pinigais) pagal Sutartį ieškovai atsakovei sumokėjo 130 540 Eur sumą.
4. 2020 m. balandžio mėn. atsakovė pateikė ieškovui J. T. darbų sąmatą Nr. S003, kurioje buvo nurodyta bendra suplanuotų darbų kaina – 119 246,44 Eur. 2020 m. gegužės 13 d. ieškovui susitikus su atsakovės direktoriumi V. G., pastarasis informavo, kad statybos darbų kaina padidėjo iki 320 000 Eur. 2020 m. gegužės 19 d. ieškovas sužinojo, kad atsakovė nustojo vykdyti darbus ir vienašališkai nutraukė Sutartį. 2020 m. gegužės 21 d. atsakovės direktorius V. G. pateikė ieškovui suderinti atliktų darbų aktą, kuriame buvo nurodyta, kad atliktų darbų vertė –
69 121 Eur su PVM. Dėl vienašalio Sutarties nutraukimo be įspėjimo ieškovas J. T. buvo priverstas skubos tvarka ieškoti kito rangovo, kuris sutiktų užbaigti darbus. Tai padarė UAB „Aldasta“, kuri 2020 m. gegužės 25 d. pateikė atliktų darbų sąmatą ir atsakovės faktiškai atliktus darbus įvertino 52 148,58 Eur suma.
5. Ieškovų teigimu, pagal MB „Memeldomus“ pateiktą lokalinę sąmatą Nr. S003 su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais darbais, kurie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose Nr. 002, 003, 006, 005, 007, 008 ir 009 (bendra suma 50 644 Eur), nebuvo planuojami. Darbai, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose Nr. 006, 005, 008 ir 009, nebuvo suderinti su ieškovais, dėl šios priežasties ieškovai neprivalo apmokėti atliktų darbų, dėl kurių nedavė sutikimo. Taigi, atsakovė neįvykdė darbų, kurių bendra vertė – 86 347 Eur (119 246,44 Eur – 32 898,50 Eur), ir atliko nesuderintus darbus, kurių vertė – 19 250,08 Eur (52 148, 58 Eur – 32 898,50 Eur), todėl, atsižvelgiant į Sutarties
16 punkto nuostatas dėl avanso grąžinimo vienašalio sutarties nutraukimo atveju, atsakovė privalo grąžinti ieškovams 9 112,70 Eur avansą, sumokėtą 2019 m. lapkričio 5 d. Taip pat, nesant duomenų apie dalies atliktų darbų vykdytoją, darbų kainas, darbų priėmimą–perdavimą, paslėptus darbus bei papildomų darbų organizavimą, atsakovė privalo grąžinti ieškovams 97 671,50 Eur (130 540 Eur – 32 868,50 Eur) skirtumą tarp sumokėtų lėšų ir atliktų darbų vertės.
6. Atsakovė MB „Memeldomus“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovei
MB „Memeldomus“ iš ieškovo J. T. ir ieškovės A. K. priteisė po 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovus ir atsakovę siejo atlygintiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai, taip pat nurodė, jog Sutarties sudarymo metu nebuvo statybos rangos dalyko, nebuvo aiškios esminės statybos rangos sąlygos (kaina, konkretūs darbai / rezultatas, terminai ir pan.), taip pat nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad Sutarties tekste nėra apibrėžti sutartų atlikti darbų tikslus kiekis ir apimtis, kurie leistų identifikuoti konkretų atsakovės atliktų statybos darbų rezultatą, joje yra pateikiama nuoroda į šalių patvirtintą statybos darbų sąmatą, todėl akivaizdu, kad atsakovė nagrinėjamu atveju pati rangos darbų nevykdė, pastaroji, kaip tarpininkė, atstovaudama ieškovus, atliko tam tikrus veiksmus, kurie buvo reikalingi dviejų butų gyvenamojo namo statybai, t. y. sudarė rangos sutartis su rangovais, vykdė atsiskaitymus su rangovais, atlikusiais darbus objekte, pirko medžiagas, reikalingas darbams atlikti, bendradarbiavo su ieškovu J. T. dėl konkrečių darbų ir jų eigos, prižiūrėjo darbų eigą, organizavo būtinų draudimo paslaugų užsakymą bei atliko kitus Sutarties įgyvendinimui būtinus veiksmus, organizavo statybos priežiūrą.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokias aplinkybes patvirtina liudytojų statybos techninio prižiūrėtojo V. V. ir apklausto statybos vadovo V. M. parodymai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2020 m. gegužės 21 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo sudarytas nurodant, jog jis sudarytas pagal 2019 m. spalio 29 d. Projekto valdymo sutartį.
Dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais
10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovų nurodytos aplinkybės apie 50 200 Eur grynųjų pinigų perdavimą atsakovės direktoriui V. G. yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (pakvitavimų dėl grynųjų pinigų perdavimo ar kitų šalių parašais grynųjų pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų), patvirtinančių ieškovų teiginius apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Ieškovo J. T. į bylą pateikti susirašinėjimai su atsakovės atstovu VIBER programėlėje nepatvirtina ieškinyje nurodytų grynųjų pinigų atsakovei mokėjimo ir perdavimo aplinkybių. Be to, atsakovės atstovas V. G., duodamas žodinius paaiškinimus teismui, nurodė, kad ieškovai grynaisiais pinigais su atsakove už suteiktas paslaugas niekada neatsiskaitė, atsakovė ieškovams išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovai apmokėdavo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovės atstovo teiginius patvirtina ir į bylą pateiktos atsakovės PVM sąskaitos faktūros bei banko sąskaitos išrašai, kurie iš esmės patvirtina šių sąskaitų apmokėjimą, atsakovė ieškovams išrašė 10 PVM sąskaitų faktūrų, kurių vertė siekia 81 221 Eur sumą. Be to, ieškovų atstovo advokato V. Ž. paaiškino, kad ieškovų pareiškimo pagrindu atsakovei pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00146-20 buvo nutrauktas, o atsakovės atstovas V. G. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo išvada yra tokia, kad atsakovė pinigus iš ieškovų gavo tik pavedimais.
Dėl atsakovės suteiktų paslaugų vertės
11. Spręsdamas dėl ieškovams suteiktų paslaugų vertės, teismas atkreipė dėmesį į atsakovės PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad: 1) 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovė ieškovams išrašė
9 235 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001 už žemės darbus; 2) 2019 m. lapkričio 13 d. – 800 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 002 už ryšio kabelio iškėlimą; 3) 2019 m. lapkričio 14 d. – 700 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 003 už šakų išvežimą; 4) 2020 m. sausio 17 d. – 1 982 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004 už juodžemio ir sklypo planavimo darbus; 5) 2020 m. sausio 30 d. – 10 800 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 006 už inžinerinių tinklų rangos darbus; 6) 2020 m. vasario 5 d. –
3 254 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 005 už apželdinimo darbus; 7) 2020 m. kovo 10 d. – išankstinę sąskaitą Nr. 0003 12 100 Eur avansui už mūro medžiagas; 8) 2020 m. gegužės 4 d. – 10 890 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 007 už stogo įrengimą; 9) 2020 m. gegužės 18 d. –
24 200 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 008 už statybos darbų organizavimą laikotarpiu nuo
2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 21 d.; 10) 2019 m. lapkričio 12 d. – 7 260 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 009 už statybų aikštelės sutvarkymą ir perdavimą. Be to, iš atsakovės banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad ieškovė A. K. atsakovei pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso pervedė 76 140 Eur.
12. Teismas taip pat įvertino tai, kad 2019 m. lapkričio 11 d. tarp atsakovės ir UAB „Komstrata“ buvo sudaryta Ryšių tinklų įrengimo sutartis Nr. RT-20191111 (toliau – ir Ryšių tinklų įrengimo sutartis), kuria šalys susitarė, jog UAB „Komstrata“ ieškovų statomame objekte atliks esamo nuotolinio ryšio kabelio perkėlimo ir perjungimo darbus (Ryšių tinklų įrengimo sutarties 1.1 papunktis), sutarties kaina – 726 Eur (Ryšių tinklų įrengimo sutarties 2.1 papunktis). 2020 m. sausio 23 d. tarp atsakovės ir UAB „Dagnis“ buvo sudaryta Rangos sutartis, kuria šalys susitarė, kad UAB „Dagnis“ objekte atliks vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų bei drenažo sistemų įrengimo darbus (Rangos sutarties 1 punktas), sutarties kaina – 8 476,90 Eur su PVM (Rangos sutarties 4 punktas). 2020 m. vasario 19 d. atsakovė su UAB „Memelex“ sudarė Statinio statybos techninės priežiūros sutartį, kuria UAB „Memelex“ įsipareigojo atsakovei objekte teikti atlygintines statinio techninės priežiūros paslaugas (Statinio statybos techninės priežiūros sutarties 1 punktas), sutarties kaina – 2 400 Eur be PVM (Statinio statybos techninės priežiūros sutarties 3.1 papunktis). 2020 m. vasario 19 d. atsakovė su R. M. sudarė Darbų sutartį, kuria susitarė, kad rangovas R. M. atsakovės nurodytame objekte atlygintinai atliks pamato įrengimo darbus (Darbų sutarties 10.1 papunktis), sutarties kaina – 10 000 Eur (Darbų sutarties 13.1 papunktis). 2020 m. vasario 27 d. atsakovė su V. M. sudarė sutartį
Nr. AP200227-01, pagal kurią sutarties šalys susitarė, kad V. M. atsakovei teiks statybos vadovo paslaugas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė už paslaugas atsiskaitys sutartyje numatyta tvarka (Sutarties 1 punktas). 2020 m. vasario 28 d. tarp V. G. ir UAB „Simis“ buvo sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu šalys susitarė, kad UAB „Simis“ V. G. atlygintinai išnuomos klojinius pastolius su visais jų priedais (Nuomos sutarties
1 punktas).
13. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys (tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių procesiniai dokumentai bei duoti žodiniai paaiškinimai) patvirtina, kad atsakovė organizavo statinio statybai reikalingos dokumentacijos gavimą, surado techninį prižiūrėtoją, statybos darbų vadovą ir sąmatininką, organizavo geologinių tyrimų atlikimą, žemės sklypo parengimo statybai reikalingus darbus, organizavo inžinerinių tinklų įrengimo darbus, organizavo pamatų įrengimo darbus, suorganizavo pirmo ir mansardinio aukšto mūro darbus, suorganizavo tarpaukštinės perdangos, stogo konstrukcijų įrengimą. Ieškovai atsiskaitydavo su atsakove už jos suorganizuotus ir atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir dėl to nereiškė jokių pretenzijų.
14. Be kita ko, teismas, kritiškai vertindamas objekte (duomenys neskelbtini), darbų vykdymą perėmusios UAB „Aldasta“ 2020 m. gegužės 25 d. atliktų darbų sąmatą, kurioje nurodyta, jog atsakovės darbų vertė siekia 52 148,58 Eur sumą, padarė išvadą, kad ši sąmata parengta juridinio asmens, kuris turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi dėl tarpusavio santykių su ieškovais. Kritiškai įvertinti ir UAB „Aldasta“ vadovo A. D. paaiškinimai apie tai, kad atsakovės suorganizuoti darbai buvo atlikti kokybiškai, nenustatyta defektų, jų sąmatoje nebuvo vertinami kelio įrengimo darbai, žemės sklypo parengimo darbai, taip pat darbų dokumentacijos pildymas, medžiagų atvežimas ir pan.
15. Teismas įvertino, kad atsakovė Sutarties pagrindu už suteiktas paslaugas ieškovams išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovai apmokėjo, taip pat tai, jog atsakovė suorganizavo statinio statybai reikalingos dokumentacijos gavimą, žemės sklypo parengimo statybai reikalingus darbus, inžinerinių tinklų įrengimo darbus, pamatų įrengimo darbus, pirmo ir mansardinio aukšto mūro darbus, tarpaukštinės perdangos, stogo konstrukcijų įrengimą, bei tai, kad 2020 m.
gegužės 20 d. UAB „Memelex“ objekto statybos darbų techninės priežiūros paslaugų statybos darbų esamos būklės ir kokybės įvertinimo ataskaita patvirtino, jog šie darbai yra kokybiškai atlikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai už savo faktiškai suteiktas paslaugas ir rangovams mokėtinas sumas ieškovams išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovai apmokėjo, iš viso 76 140 Eur.
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo už atsakovės suorganizuotas paslaugas
16. Teismas padarė išvadą, kad Sutarties vykdymo eigoje, atsakovei gavus ieškovo pretenzijas dėl tariamai nepagrįstai didelės Sutarties kainos, atsakovė, esant tokiai ieškovo pozicijai, pagrįstai vertino, kad ieškovas nebepalaiko sudarytos Sutarties ir nebevykdys iš Sutarties kylančių įsipareigojimų, tuo vienašališkai nutraukdamas sutartį. Atkreiptas dėmesys, kad pats ieškovas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas preliminariai įvertindamas paslaugų apimtis bei apskaičiuodamas paslaugų kainą. Teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog šalių sudaryta Sutartis būtų nutraukta išskirtinai atsakovės noru, būtent ieškovui jau vykdant Sutartį kilo pretenzijų dėl sutarties kainos. Ieškovo elgesys, įvertinus ieškovo veiksmus, dėl šalių jau suderėtos Sutarties kainos (su kuria ieškovas pradžioje sutiko, apmokėdamas atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras), bei tai, kad ieškovo nuomonė dėl Sutarties kainos pasikeitė tik po to, kai šis pabendravo su draugu, kuris esą panašią statybą finansavo mažesniais finansiniais kaštais, teismo įvertintas kaip nepakankamai apdairus ir neproporcingas susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovai M. T., atstovaujamas įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
17.1. Teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įrodymų vertinimo procese nukrypo nuo įrodymų tikimybių pusiausvyros principo, neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų ir jų viseto pagrindu nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių bei nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus. Apeliantai pateikė teismui banko sąskaitos išrašą, šalių susirašinėjimą per VIBER programėlę, reikalavimą taip pat grindžia atsakovo paaiškinimais, tačiau teismas šių įrodymų iš esmės netyrė, neanalizavo ir nevertino. Esant tokiems proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, bei teismo procesinio sprendimo motyvavimo reikalavimų pažeidimams, bylą nagrinėjęs teismas nenustatė visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių.
17.2. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino UAB „Aldasta“ paruoštą sąmatą. Suinteresuotumas bylos baigtimi yra pagrindas dalyvauti byloje, tuo tarpu rangos sutartis nėra sutartis dėl pavaldumo, šio sandorio šalys turi lygiavertes teises, dėl šios priežasties UAB „Aldasta“ jokiu būdu negalėjo būti pavaldi ieškovams ir suinteresuota bylos baigtimi.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
17.3. Teismas netinkamai nustatė, kad šalis sieja atlygintiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai, neteisingai nustatė Sutarties dalyką, ginčo Sutartį aiškino atsakovo naudai ir išimtinai remiantis sutarties tekstu, nevertino atsakovės veiksmų visumos, vykdant sutartį, neanalizavo šalių tikrųjų ketinimų, sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu.
17.4. Tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis ir teismas turėjo ginti vartotojo interesus, savo iniciatyva vertinti sudarytos Sutarties sąlygas. Statybos darbai buvo atliekami ieškovų, kaip fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti. Sutartimi šalys susitarė dėl materialaus objekto sukūrimo – dviejų butų gyvenamojo namo statybos. Pirmosios instancijos teismas ieškovų argumentų dėl vartojimo sutarties požymių nevertino ir sprendime nepasisakė.
17.5. Atsakovė Sutarties sąlygų neįvykdė, nes ji neinformavo ieškovo apie kainų pasiūlymus, pati pasirinko rangovus, sudarė tiesioginę sutartį su rangovais, vykdė statybos medžiagų bei paslaugų užsakymą, apmokėjimą savo vardu, išrašė ieškovui PVM sąskaitas faktūras už statybos darbų atlikimo paslaugas, visas nurodytas ūkines operacijas fiksavo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Santykiuose su subrangovais prisiimdavo atsakomybę už sutarties nevykdymą, savo vardu atlikdavo mokėjimus, priimdavo atliktus darbus ir su tuo susijusią riziką. Nutraukusi Sutartį, atsakovė pateikė ieškovui PVM sąskaitas faktūras išrašytas jos vardu už suteiktas statybos darbų paslaugas, įstatymo numatyta tvarka deklaravo PVM. Taigi, išrašydama PVM sąskaitas faktūras, atsakovė pripažino, kad suteikė PVM apmokestinamas paslaugas, susijusias su namo statyba, nors jeigu tai būtų pavedimo teisiniai santykiai – atsakovė neturėtų to daryti.
Dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais
17.6. Teismas nepagristai nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu, nes šioje byloje yra daugiau įrodymų, kad atsakovė gavo iš ieškovų 50 200 Eur grynųjų pinigų, negu įrodymų, paneigiančių ieškovų teiginius.
17.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai apmokėjimą grynaisiais pinigais atsakovui įrodinėja tik į bylą pateiktais ieškovo J. T. ir atsakovės atstovo V. G. susirašinėjimo per VIBER programėlę duomenimis. Grynųjų pinigų sumokėjimą ieškovas grindė ne tik šalių susirašinėjimu, kadangi ieškovas pateikė išrašą iš banko sąskaitos, iš kurio matyti, kad po nurodytų susirašinėjimų ieškovas išgrynindavo pinigus.
17.8. 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas pripažino, kad gavo iš ieškovo pinigus už mūro darbus. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. pagal 2020 m.
kovo 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 001 už pamatų įrengimą buvo sumokėta 12 000 Eur; V. M. pagal 2020 m. gegužės 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. – 1 000 Eur už statybos vadovo paslaugų atlikimą. Todėl galima daryti prielaidą, kad UAB „Pajūrio gerbūvis“ pagal 2019 m. lapkričio 7 d. atliktų darbų perdavimo aktą Nr. PJG 11-07-01 buvo sumokėta
6 819,89 Eur; 2020 m. balandžio 7 d. UAB „Betonas“ grynais pinigais buvo sumokėta
762,30 Eur už 10 kub. m betono mišinį ir transporto paslaugas; 2020 m. balandžio 30 d. atsakovas sumokėjo UAB „Makveža“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAK3585165 grynaisiais pinigais 1 522,58 Eur; 2020 m. balandžio 14 d. atsakovas sumokėjo UAB „Makveža“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAK3584601 grynaisiais pinigais 1 864,36 Eur. Iš pateiktų domenų matyti, kad atsakovas iš viso grynaisiais pinigais pagal atskiras sutartis sumokėjo 23 968, 83 Eur už paslaugas bei medžiagas. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad 23 968,83 Eur buvo sumokėta iš ieškovų gautų pinigų pagal banko pavedimą, darytina išvada, jog atsakovė gavo iš ieškovų grynųjų pinigų, iš kurių 23 968,83 Eur sumokėjo už suteiktas paslaugas bei medžiagas.
Dėl atsakovės suteiktų paslaugų vertės
17.9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašas. Taigi, nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Atsakovo atlyginimas 2019 m. spalio 29 d. sutartimi nebuvo individualiai aptartas, todėl teismas turėjo šią aplinkybę vertinti nesąžiningumo aspektu.
17.10. Ieškovai banko pavedimais atsakovui iš viso sumokėjo 76 140 Eur. Atsakovė pateikė ieškovui ir teismui 2020 m. gegužės 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame atsakovė nurodė atliktų darbų kainą su PVM – 69 121 Eur. Jeigu sutikti su teismo išvada, kad atsakovė tinkamai ir sąžiningai įvykdė savo prievolę, organizuojant statybos darbus objekte pagal jam suteiktus įgaliojimus, ji turėjo grąžinti ieškovui 7 019 Eur. Tačiau teismas visiškai neatskleidė, kokiu teisiniu pagrindu šis skirtumas turi likti pas atsakovę ir dėl kokios priežasties atsakovė turi praturtėti ieškovės sąskaita.
17.11. Byloje yra 2020 m. vasario 19 d. darbų sutartis su rangovu R. M. dėl pamatų įrengimo, kurioje šalys nustatė darbų kainą – 10 000 Eur. Teismas nemotyvavo, kodėl laiko, kad šios sutarties šalys galėjo pakeisti sutarties kainą ir kodėl ieškovas turi prisiimti sutarties kainos padidinimo naštą. Atsakovė su ieškovais nederino nei rangovo kandidatūros, nei darbų kainos, nei jos pakeitimo priežasties. Taigi, nesant duomenų apie sutarties kainos pakeitimo būtinumą, teismas turėjo nuspręsti, kad atsakovė nepagrįstai papildomai sumokėjo rangovui R. M. 2 000 Eur ir priteisti šią sumą iš atsakovės ieškovo naudai.
17.12. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės nurodytos medžiagos ar paslaugos, susijusios su Sutarties vykdymu, buvo apmokėtos, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo fakto ir būdo. Taigi, apeliantų teigimu, negali būti ginčo, kad atsakovė patyrė 29 256,79 Eur (31 256,79 Eur – 2 000 Eur) išlaidas.
17.13. Teismas nepateikė jokio vertinimo, kodėl ieškovui kilo prievolė apmokėti papildomus darbus, dėl kurių šalys nesusitarė ir kurių nėra lokalinėje sąmatoje. 2019 m. lapkričio 12 d. buvo išrašyta 9 235 Eur PVM sąskaita faktūra Nr. 001 už žemės darbus, tačiau pagal lokalinę sąmatą S003 – paruošiamųjų ir žemės darbų kainą sudaro 1 797,74 Eur suma, o pagal UAB „Aldasta“ 2020 m. gegužės 25 d. atliktų darbų sąmatoje faktiškai nurodytų darbų vertę – 1 496,17 Eur. Byloje nėra jokių duomenų apie nurodytų darbų atlikimą, jų apimtis ir kainas, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą.
17.14. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie šių darbų atlikimą, pagal kuriuos išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2019 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 003; 2020 m.
sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 004; 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaita faktūra
Nr. 005; 2010 m. gegužė 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 009; 2019 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 002 išrašyta 800 Eur su PVM, tačiau įrodymai byloje rodo, kad darbų atlikta už 726 Eur; 2020 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 006 išrašyta 10 800 Eur, tačiau byloje yra įrodymai, jog darbų UAB „Dagnis“ atliko už 5 899,96 Eur; 2020 m.
gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 007 išrašyta 10 890 Eur, tačiau atsakovė pati teigė, kad už stogo įrengimą ir medžiagų įsigijimą sumokėjo patys ieškovai. Šios aplinkybės yra itin reikšmingos, nes teismas laikė, kad atsakovė vykdė projekto valdytojo funkcijas. Tokiu atveju atsakovė, nebūdama tiesiogine darbų vykdytoja, turėjo pateikti ieškovams duomenis, kas ir už kokią kainą atliko minėtus darbus.
17.15. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.198 straipsnio taisyklėmis ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog sumokėjo atsakovei už visas jos suteiktas paslaugas. Teismas turėjo motyvuoti, kodėl nusprendė, kad ieškovas turi sumokėti atsakovui 10 proc. nuo atliktų darbų kainos arba kodėl konkrečiai 24 200 Eur sumą. 2022 m. gegužės 18 d. išrašyta 24 200 Eur PVM sąskaita faktūra Nr. 008 už statybos procesų organizavimą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 21 d., tačiau Sutartimi šalys nebuvo aptarę atsakovo atlyginimo, o tik abstrakčiai nurodę, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Be to, atsakovė negalėjo pradėti jokių statybos darbų iki 2020 m. vasario mėn., nes statybos leidimas buvo gautas tik
2020 m. sausio mėn.
18. Atsakovė MB „Memeldomus“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Teismas teisingai identifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius – šalis siejo atlygintiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Atsakovė pati rangos darbų nevykdė ir kaip tarpininkė, atstovaudama ieškovus, atliko tam tikrus veiksmus, kurie buvo reikalingi dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, t. y. sudarė rangos sutartis su rangovais; vykdė atsiskaitymus su rangovais, atlikusiais darbus objekte; pirko medžiagas, reikalingas darbams atlikti; bendradarbiavo su ieškovu dėl konkrečių darbų ir jų eigos; prižiūrėjo darbų eigą; organizavo būtinų draudimo paslaugų užsakymą; atliko kitus Sutarties įgyvendinimui būtinus veiksmus; organizavo statybos priežiūrą.
18.2. Teismas teisingai įvertino, kad ieškovų pateikta medžiaga nepatvirtina ieškinyje nurodyto grynųjų pinigų atsakovei mokėjimo ir perdavimo fakto, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog toks faktas neįrodytas.
18.3. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė savo sutartines prievoles vykdė tinkamai. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė Sutarties pagrindu už suteiktas paslaugas ieškovams išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovai apmokėjo, į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė suorganizavo statinio statybai reikalingos dokumentacijos gavimą, žemės sklypo parengimo statybai reikalingus darbus, inžinerinių tinklų įrengimo darbus, pamatų įrengimo darbus, pirmo ir mansardinio aukšto mūro darbus, tarpaukštinės perdangos, stogo konstrukcijų įrengimą, bei į tai, kad 2020 m. gegužės 20 d. UAB „Memelex“ objekto statybos darbų techninės priežiūros paslaugų statybos darbų esamos būklės ir kokybės įvertinimo ataskaita patvirtina, jog šie darbai yra atlikti ir atlikti kokybiškai, todėl atsakovė pagrįstai už faktiškai suteiktas paslaugas ir rangovams mokėtinas sumas ieškovams išrašė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovai sumokėjo 76 140,00 Eur.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –
ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl šalių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo, rangos ir paslaugų sutarčių atribojimo
20. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantus ir atsakovę siejo atlygintiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, nes susitarta dėl materialaus objekto sukūrimo – dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos. Apeliantai teigia, kad darbai buvo atliekami ieškovų, kaip fizinių asmenų (vartotojų) asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalis siejo būtent paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007;
2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009; 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015).
22. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio
3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis).
23. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).
24. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys sudaromos dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis įsipareigojama sukurti ar pasiekti tam tikrą darbo rezultatą ir perduoti jį, kaip atskirą objektą ar tam tikrą jo dalį, kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Taigi, atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė atlikti darbus, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kuria atsakovė (vykdytoja) įsipareigojo teikti paslaugą – organizuoti darbus pagal parengtą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą dviejų butų gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vykdytoja įsipareigojo surasti rangovus, surinkti kainų pasiūlymus, atlikti analizę ir teikti užsakovui pasiūlymus, taip pat atsiskaityti su rangovais ir medžiagų tiekėjais.
26. Visų pirma teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sutartyje susitarta dėl tam tikros paslaugos teikimo, t. y. organizuoti darbus, surasti rangovus, surinkti kainų pasiūlymus bei sudaryti sutartį su kitais asmenimis dėl darbų ir medžiagų įsigijimo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Sutartyje nėra aiškiai apibrėžtas sutartų atlikti darbų rezultatas. Sutartimi nėra susitarta sukurti ar pagaminti atskiriamą nuo pačių veiksmų objektą, kuris teismų praktikoje yra laikytinas vienu iš esminių kriterijų atskiriant rangos ir paslaugų teisinius santykius. Priešingai, Sutarties
8 punkte, papildomai be darbų organizavimo ir rangovų suradimo numatyta galimybė, užsakovo prašymu, vykdytojui atlikti ir kitus reikalingus darbus bei suteikti papildomas paslaugas. Esant tokiam Sutarties turiniui, šalys, kitaip nei nurodo apeliantai, nesusitarė dėl materialaus objekto sukūrimo, o išreiškė valią dėl paslaugų suteikimo.
27. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė negali būti pripažinta generaline rangove, kaip teigia apeliantai, kadangi pati rangos darbų nevykdė, o veikė kaip tarpininkė, atlikdama gyvenamojo namo statybai reikalingus veiksmus. Tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė (savo vardu) sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis, ir atsakovei, kaip pirkėjai, išrašytos PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus bei įsigytas medžiagas.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantai nepagrįstai siekia pripažinti, jog šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. Kasacinis teismas, pasisakydamas vartojimo rangos teisinių santykių ypatumų klausimu, yra nurodęs, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi, be kita ko, būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-207/2005). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovai yra fiziniai asmenys, sudarę sutartį su juridiniu asmeniu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog jie yra vartotojai, nes svarbu įvertinti ir tai, ar darbai buvo atliekami asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, ar ne.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai turėjo interesą pastatyti dviejų butų gyvenamąjį namą. Tačiau vėliau statybos darbus perėmęs ir liudytoju apklaustas UAB „Aldasta“ vadovas A. D., duodamas žodinius paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad name galiausiai buvo įrengti keturi butai, kiekviename aukšte įrengta po du butus. Tai, kad name buvo įrengti atskiri butai, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo ieškovų komercinius tikslus ir paneigia vartojimo santykiams būtiną požymį, t. y. kad ieškovai keturių butų gyvenamąjį namą siekė įsigyti asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymų visumą, sprendžia, kad šalis siejo atlygintiniai paslaugos teikimo santykiai, kuriuose atsakovė veikė kaip profesionali paslaugų teikėja ir vykdė Sutartyje sutartą paslaugos teikimą, t. y. sudarė sutartis su rangovais ir pirko medžiagas reikalingas namo statybai.
Dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais
31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantai atsakovei pagal Sutartį bankiniu pavedimu skirtingais laikotarpiais iš viso sumokėjo 76 140 Eur. Tarp šalių kilo ginčas dėl mokėjimo grynaisiais pinigais fakto. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantai nesumokėjo atsakovui 50 200 Eur grynaisiais pinigais. Ieškovai grynųjų pinigų sumokėjimą grindžia šalių susirašinėjimu VIBER programėlėje, banko sąskaitos išrašais. Taip pat ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad pati atsakovė už kai kurias paslaugas ir medžiagas sumokėjo grynaisiais pinigais.
32. Kaip jau pirmiau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai
50 200 Eur grynųjų pinigų neperdavė atsakovei, motyvuodamas tuo, jog ieškovai nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (pakvitavimų dėl grynųjų pinigų perdavimo ar kitų šalių parašais grynųjų pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų), kurie patvirtintų ieškovų teiginius apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
33. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra tiesioginių įrodymų (pakvitavimų dėl grynųjų pinigų perdavimo ar kitų šalių parašais grynųjų pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų), pagrindžiančių apeliantų su atsakove atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai mokėjimą grynaisiais pinigais grindžia tik netiesioginiais įrodymais, t. y. šalių susirašinėjimo VIBER programėlėje duomenimis bei banko sąskaitos išrašais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad į bylą turi būti pateikiami tik tokie įrodymai, kurie neabejotinai patvirtintų atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi aukštesniu, nei teismų praktikoje pripažįstamu įrodinėjimo standartu, kas lėmė neteisingą byloje esančių įrodymų vertinimą.
34. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).
35. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, aplinkybes, įrodančias pinigų nesumokėjimo ar sumokėjimo faktą, turi įrodyti ginčo šalys pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
36. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė už suteiktas paslaugas ir medžiagų įsigijimą, atsiskaitydavo ne tik bankiniais pavedimais, tačiau ir grynaisiais pinigais. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Kaip matyti, atsakovė pagal 2020 m. kovo 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 001 R. M. sumokėjo 12 000 Eur; V. M. pagal 2020 m. gegužės 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 002 sumokėjo 1 000 Eur; 2020 m. balandžio 7 d. pagal pinigų priėmimo kvitą UAB „Betonas“ sumokėjo 762,30 Eur; pagal atsakovei 2020 m. balandžio 28 d. AB „Lytagra“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą – 935,55 Eur. Taigi, remiantis bylos duomenimis, atsakovė iš viso tretiesiems asmenims grynaisiais pinigais sumokėjo – 14 697,85 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovų teiginius dėl grynųjų pinigų mokėjimo atsakovei. Atsakovė, būdama mažoji bendrija, privalo laikytis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – Finansinės apskaitos įstatymas) nuostatų. Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną (Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, kilus ginčui dėl grynųjų pinigų sumokėjimo atsakovei fakto ir apeliantams kvestionuojant atsakovės su kitais asmenimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais kilmę, atsakovei, siekiančiai paneigti jai sumokėtų grynųjų pinigų faktą, kyla pareiga įrodyti, iš kokių pinigų vykdydama atlygintinę paslaugą apeliantams, atsakovė atsiskaitė grynaisiais pinigais su trečiaisiais asmenimis, t. y. kad apeliantai nesumokėjo grynaisiais pinigais atsakovei, o atsakovė paslaugą teikė iš apeliantų banko pavedimu sumokėtų lėšų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog pirmiau paminėti atsiskaitymai grynaisiais pinigais nebuvo gauti iš apeliantų.
37. Be to, iš apeliantų į bylą pateiktos susirašinėjimo VIBER programėlėje su atsakove medžiagos matyti, kad 2020 m. vasario 10 d. atsakovė apeliantui rašė: „(duomenys neskelbtini), suskaičiavau pamatus, pilnai įrengtų pamatų kaina 13 700 Eur be PVM.“, apeliantas atrašė: „Gerai, galiu ryt atvežti <...>“, atsakovė parašė: „Grynaisais dar galime ir 750 Eur sumokėti už trinkelių atstatymą“, apeliantas atsakė: „Gerai, ryt viską atvešiu“; 2020 m. vasario 13 d. apeliantas rašė: „Aš jums ryt 2 300 Eur atvešiu <...>“, 2020 m. kovo 12 d. apeliantas rašė: „Ok. Aš jums šiandien atvešiu dar“. Iš apeliantės A. K. į bylą pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad, pavyzdžiui, po 2020 m. kovo 12 d. vykusio susirašinėjimo apie grynųjų pinigų atvežimą, tą pačią dieną apeliantė išgrynino 12 000 Eur iš savo banko sąskaitos. Kaip jau pirmiau buvo minėta, atsakovė pagal
2020 m. kovo 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 001 R. M. sumokėjo 12 000 Eur.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtų netiesioginių įrodymų visumą, daro išvadą, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog šalys ne tik tarėsi dėl grynųjų pinigų sumokėjimo, tačiau apeliantai atsiskaitė su atsakove ne tik darydami pavedimus, bet ir grynaisiais pinigais.
39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, jog apeliantai sumokėjo 50 200 Eur grynaisiais pinigais atsakovei, o esant tik netiesioginiams įrodymams (šalių susirašinėjimo turinys, apeliantų banko sąskaitos išrašai ir atsakovės atsiskaitymai su kitais asmenimis grynaisiais pinigais), daro išvada, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog apeliantai atsakovei grynaisiais pinigais sumokėjo ne 50 200 Eur, kaip teigia apeliantai, o 14 697,85 Eur, t. y. tiek, kiek atsakovė atsiskaitė grynaisiais pinigais už suteiktas paslaugas ir įgytas medžiagas su kitais asmenimis.
40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai iš viso (tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais pinigais) atsakovei pagal Sutartį sumokėjo 90 837,85 Eur (76 140,00 Eur + 14 697,85 Eur).
Dėl atsakovės suteiktų paslaugų vertės ir atlyginimo už suteiktas paslaugas
41. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl 97 671,50 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, nurodė, kad atsakovė kokybiškai atliko paslaugas, todėl pagrįstai už faktiškai atliktus darbus bei rangovams mokėtinas sumas ieškovams išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias apeliantai pagrįstai apmokėjo (t. y. 76 140 Eur) ir dėl jų pretenzijų nereiškė.
42. Apeliantų vertinimu, jei ir sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tinkamai atliko darbus, atsakovė turėjo grąžinti apeliantams 7 019 Eur, kadangi atsakovės pateiktame darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta faktiškai atliktų darbų vertė sudaro 69 121 Eur. Apeliantai taip pat kvestionuoja atsakovės atliktų darbų kainas ir apimtį, nurodydami, kad 2020 m.
gegužės 25 d. UAB „Aldasta“ įvertino atsakovės faktiškai atliktus statybos darbus 52 148,58 Eur suma. Be kita ko, apeliantai neprivalo mokėti už atsakovės nurodytus darbus, dėl kurių šalys nesusitarė ir dėl kurių nėra duomenų apie jų atlikimą, todėl nesutinka, kad apeliantai turi sumokėti atsakovei 24 200 Eur atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su šiais apeliantų nurodytais argumentais.
43. Bendrieji sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
44. Be nurodytų bendrųjų sutarčių principų, atlygintinių paslaugų teikimo sutarčiai taip pat reikšminga ir CK 6.722 straipsnyje nustatyta pareiga paslaugų teikėjui. Jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, kliento reikalavimu pranešti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Tai reiškia, kad šiuo atveju atsakovė, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po apmokėjimo už suteiktas paslaugas – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas turi teisę žinoti, kokios paslaugos jau buvo suteiktos ir už kokias jam suteiktas paslaugas sumokėjo ar turi sumokėti, ir gauti visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar jo eigą.
45. Teisėjų kolegija, analizuodama apeliantų argumentus dėl atliekamų darbų nesuderinimo su apeliantais, atkreipia dėmesį, kad iš į bylą pateiktos šalių susirašinėjimo VIBER programėlėje medžiagos turinio matyti, jog 2020 m. kovo 3 d. atsakovė apeliantams atsiuntė objekto nuotraukas, o apeliantai padėkojo ir atrašė: „matau, kad eina į priekį“. Tą pačią dieną atsakovė parašė: „šiandien paklojom vandentiekio vamzdžius sklypo ribose <...> ryt pradėsim nuo nuotekų tinklų, ir užbaigsim vandentiekį per pėsčiųjų taką“. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė apeliantus nuolat informuodavo apie einamuosius darbus Sutarties objekte, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovė nepateikė informacijos apie einamuosius darbus ir nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl tinkamo paslaugų teikimo sutarties vykdymo, svarbi ne tik paslaugų teikėjo pareiga pateikti visą informaciją apie paslaugos teikimą, tačiau ir paties kliento, šiuo atveju apeliantų, veiksmai ir jų pastangos bendradarbiauti, kadangi apeliantai taip pat turi pareigą bendradarbiauti su paslaugų teikėju. Klientas turi pareigą elgtis sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai ir kilus klausimams kreiptis į paslaugų teikėją su prašymu pateikti informaciją ar reikšti pretenzijas dėl tam tikrų paslaugų teikėjo veiksmų, dėl kurių klientas nesutinka.
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendradarbiavimo pareigos reikšmės, yra ne kartą pasisakęs, kad ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-371/2005; kt.). Taigi, nors apeliaciniu skundu apeliantai kvestionuoja atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų būtinumą ir atliktų darbų pagrindimą pagal PVM sąskaitas faktūras, tačiau pirmiau aptarti bylos duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovė neinformuodavo apeliantų apie einamuosius darbus, be kita ko, patys apeliantai visas atsakovės apeliantams pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo ir dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat suorganizuotų darbų atsakovei pretenzijų niekuomet nereiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantai, neprašydami pateikti detalesnės informacijos, o apmokėdami atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, prisiėmė riziką dėl šių išlaidų būtinumo, atliekant einamuosius darbus Sutarties objekte.
47. Vertindamas atsakovės faktiškai atliktų darbų apimtį ir atsakovei išmokėtą 24 200 Eur atlyginimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad sumokėjo atsakovei už suteiktas paslaugas, o atsakovės teigimu buvo susitarta 10 procentų nuo padarytų darbų vertės.
48. Paslaugų teikimo sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis).
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. apeliantams pateikė darbų perdavimo–priėmimo aktą (toliau – ir Aktas). Akte nurodyti perduodami darbai: dvibučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), projekto valdymas, žemės darbai, pamatai, mūras ir stogas. Faktiškai atliktų darbų kaina su PVM – 69 121,00 Eur. Tuo tarpu, apeliantai į bylą pateikė 2020 m. gegužės 25 d. darbų vykdymą perėmusios UAB „Aldasta“ atliktų darbų sąmatą, kurioje nurodyta, kad atsakovės faktiškai atliktų darbų vertė – 52 148,58 Eur, todėl apeliantų teigimu, atsakovė nepagrįstai faktiškai atliktų darbų vertę nurodo 69 121,00 Eur. Atsakovė, pateikdama Aktą, turėjo pagrįsti ne tik atliktų darbų faktą, bet ir jų mąstą, t. y. kas ir už kokią kainą atliko darbus.
50. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų į bylą pateikta 2020 m. gegužės 25 d. darbų vykdymą perėmusios UAB „Aldasta“ atliktų darbų sąmata, kurioje nurodyta, jog atsakovės faktiškai atliktų darbų vertė – 52 148,58 Eur, vertintina kritiškai dėl apeliantus ir UAB „Aldasta“ siejančių sutartinių santykių.
51. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-218-403/2022).
52. Teisėjų kolegija, analizuodama į bylą pateiktus įrodymus, įvertina tai, kad atsakovės pateiktame Akte nėra nurodyta konkrečiai atliktų darbų apimtis ir sumos už atskirus etapus. Akte nurodoma tik tai, kad perduodami darbai apima projekto valdymą, žemės darbus, pamatus, mūrą ir stogą, o šių darbų kaina su PVM sudaro – 69 121 Eur. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė 2020 m. gegužės 18 d. apeliantams pateikė 24 200 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 008 už statybos procesų organizavimą laikotarpiui nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtus duomenis (tiek Akte išvardintus perduodamus darbus, tarp kurių nurodytas ir projekto valdymas, tiek atsakovės apeliantams pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už statybos proceso organizavimą), turi pagrindą daryti išvadą, kad atsakovei mokėtinas
24 200 Eur atlyginimas yra įskaičiuotas į Akte nurodytą 69 121,00 Eur sumą už faktiškai atsakovės atliktus darbus. Tokią teisėjų kolegijos išvadą taip pat patvirtina ir į bylą apeliantų pateikta UAB „Aldasta“ lokalinė sąmata, kuri nagrinėjamu atveju vertintina visumoje su kitais įrodymais – tiek kaip faktiškai atliktų darbų faktą, tiek preliminariai darbų vertės apimtį pagrindžiantis rašytinis įrodymas. Tiek UAB „Aldasta“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje (atsakovės atliktų darbų vertė – 52 148,58 Eur), tiek atsakovės pateiktame Akte (69 121 Eur – 24 200 Eur = 44 921 Eur) faktiškai atliktų darbų vertė skiriasi nežymiai, skirtumas – 7 227,58 Eur
(52 148,58 Eur – 44 921,00 Eur). Esant pirmiau aptartoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymams, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės faktiškai atliktų darbų vertė, atskaičius atsakovės nurodytą atlyginimą, sudaro 44 921,00 Eur (69 121 Eur – 24 200 Eur).
53. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turi teisę į 24 200 Eur dydžio atlyginimą, kurį sudaro 10 procentų nuo faktiškai atliktų darbų vertės. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, nes, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė turi teisę į 24 200 Eur atlyginimą už faktiškai atliktus darbus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų faktiškai atlikusi darbus, kurių vertė sudaro 69 121 Eur, atsakovė įgytų teisę ne į 24 200 Eur, o į 6 912,10 Eur (69 121 Eur x
10 proc.) atlyginimą.
54. Jei kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.198 straipsnis). Taigi, įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, paslaugų teikėjas turi teisę reikalauti už juos atlyginti.
55. Teisėjų kolegija, padarydama išvadą, kad atsakovė faktiškai atliko darbų už 44 921 Eur sumą, taip pat konstatuoja, jog atlyginimas, kurį sudaro 10 procentų faktiškai atliktų darbų vertės, atitinka protingumo kriterijų ir yra įprastas toje verslo srityje. Tai reiškia, kad atsakovė turi teisę į 4 492,10 Eur (44 921 Eur x 10 proc.) užmokestį už faktiškai suteiktas paslaugas. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė faktiškai atliko darbų už 44 921 Eur, todėl turi teisę į 4 492,10 Eur užmokestį už faktiškai suteiktas paslaugas. Taigi, iš viso apeliantai pagal faktiškai suteiktas paslaugas ir atliktus darbus atsakovei turėjo sumokėti 49 413,10 Eur
(44 921 Eur + 4 492,10 Eur).
56. Byloje nustatyta, kad pagal Sutartį apeliantai iš viso (tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais pinigais) atsakovei sumokėjo 90 837, 85 Eur (76 140 Eur + 14 697,85 Eur). Kaip jau minėta, atsakovei už faktiškai atliktus darbus ir atlyginimą už suteiktas paslaugas mokėtina suma sudaro – 49 413,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, už numatytas atlikti paslaugas atsakovei buvo apmokėta daugiau nei faktiškai buvo atlikta paslaugų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei atsirado prievolė grąžinti apeliantams viršijančią faktiškai atliktų paslaugų vertę gautų lėšų dalį, t. y. 41 424,75 Eur (90 837, 85 Eur – 49 413,10 Eur).
57. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė turi grąžinti 41 424,75 Eur skolą ieškovams, šia apimtimi tenkinamas apeliantų ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės šią sumą kartu su 5 proc. dydžio metinėmis procesinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
58. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų ieškinys dėl 97 671,50 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, yra nepagrįsta ir neteisinga, todėl skundžiamas sprendimas yra panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies
(CPK 326 straipsnio 2 dalis).
59. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
60. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingų tenkintai ieškinio reikalavimų daliai, atlyginimą, o atsakovė į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą.
61. Tiek ieškovų, tiek atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių sumų, todėl jiems kompensuojamos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.
62. Ieškovai ieškiniu buvo pareiškę 97 671,50 Eur dydžio reikalavimą, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas tenkino apeliantų reikalavimą dėl 41 424, 75 Eur priteisimo, kas sudaro 42,41 proc. ieškinio reikalavimų.
63. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 928 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 690 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 1 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Visos ieškovų patirtos išlaidos patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (teisinių paslaugų ataskaitomis, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais).
64. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovams M. T., atstovaujamam įstatyminio atstovo J. T., ir ieškovei A. K. iš atsakovės MB „Memeldomus“ priteisiamos 1 241,76 Eur ((1 690 Eur + 38 Eur + 1 200 Eur ) x 42,41 proc.) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
65. Iš ieškovų apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovai iš viso patyrė 2 482 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 682 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Visos ieškovų patirtos išlaidos patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (teisinių paslaugų ataskaitomis, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais). Pagal tą pačią patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją ieškovams atlyginamos 1 052,62 Eur (2 482,00 Eur x 42,41 proc.) bylinėjimosi išlaidos.
66. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė MB „Memeldomus“ pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Visos atsakovų patirtos išlaidos patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitomis, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais). Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą taip pat neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
67. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bei nustačius, kad iš viso buvo patenkinta 42,41 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 57,59 proc. reikalavimų, atsakovei MB „Memeldomus“ proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai (57,59 proc.) iš ieškovų priteisiamos 863,85 Eur (1 500 Eur x 57,59 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
68. Iš atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė iš viso patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kuri patvirtinta teisinių paslaugų ataskaitomis ir kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymu. Pagal tą pačią patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją atsakovei atlyginamos 489,51 Eur (850 Eur x 57,59 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
69. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją ieškovams iš atsakovės MB „Memeldomus“ priteisiama 42,41 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 294,38 (1 241,76 Eur + 1052,62 Eur), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Atitinkamai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją iš ieškovų J. T. ir ieškovės A. K. atsakovei MB „Memeldomus“ priteisiama 57,59 proc. atsakovės bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 353,36 Eur (863,85 Eur + 489,51 Eur), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir ieškovės A. K. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Memeldomus“ (juridinio asmens kodas 305307604) ieškovų M. T., atstovaujamam įstatyminio atstovo J. T., ir ieškovės
A. K. naudai 41 424,75 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt keturis eurus septyniasdešimt penkis centus) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Memeldomus“ (juridinio asmens kodas 305307604) ieškovų M. T., atstovaujamam įstatyminio atstovo J. T., ir ieškovės
A. K. naudai 2 294,38 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų trisdešimt aštuonių centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš ieškovų J. T. ir ieškovės A. K. atsakovės mažosios bendrijos „Memeldomus“ (juridinio asmens kodas 305307604) naudai 1 353,36 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų trisdešimt šešių centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė