Civilinė byla Nr. e2S-25-357/2018

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02264-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.12..;   3.4.1.12.2.; 3.3.2.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės G. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės G. T. pareiškimą skolininkams I. P. ir L. L. dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė G. T. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų I. P. ir L. L. 700 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2017 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės G. T. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas nustatęs, kad skolininkai I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnį, fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Teismas pažymėjo, kad tik visiškai veiksnus asmuo, gali savo veiksmais įgyti visas teises bei prisiimti pareigas už visus sudarytus sandorius, todėl nepilnamečiai skolininkai negali būti šios bylos šalimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutartį ir įpareigoti pirmos instancijos teismą iš naujo spręsti klausimą dėl kreditorės G. T. pareiškimo priėmimo. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.276 straipsnio 1 dalimi nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šia teises norma įtvirtinamas bendras principas, jog nepilnamečiai nuo 14 metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai ir už padarytą žalą atsako patys, tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kuriuo pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, t.y. asmuo nuo 14 iki 18 metų laikomas iš dalies veiksniu, todėl jis yra tiesioginis skolininkas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). CK 6.276 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad nepilnametis nuo aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako pats. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi, pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010)
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorė pirmosios instancijos teismui teikdama pareiškimą dėl žalos atlyginimo, skolininkais už padarytą žalą nurodė I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai. Skolininkai I. P. ir L. L. žalos padarymo laikotarpiu (2017-04-05 – 2017-04-09) buvo 16 metų amžiaus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, vadovavosi CK 2.5 straipsniu, kuriame nurodoma, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, tai yra kai jam sueina 18 metų.
7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias atsakomybę už nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą, neatsižvelgė į CK 6.276 straipsnyje numatytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teismas sprendžia, kad skolininkai I. P. ir L. L. laikytini tinkama bylos šalimi, nes vadovaujantis CK 6.276 straipsnio nuostatomis, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos, kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Kadangi CK 6.276 straipsnis numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalos atlyginimui, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Ši tėvų pareiga baigiasi žalą padariusiam asmeniui sulaukus pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009 išaiškinta, kad minėtoje teisės normoje nustatyta papildoma atsakingų už nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė, tokia atsakomybė yra subsidiari, taikoma tuo atveju, kai žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, be to, tik už jo priežiūroje buvusio nepilnamečio padarytą žalą.
8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias atsakomybę už nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir kreditorės G. T. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti.

Kreditorės G. T. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                         Rasa Bartašienė