Civilinė byla Nr. e2-1022-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01017-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Eglei Aleksiejevai, advokatui Giedriui Murauskui,

atsakovės atstovams advokatei Simonai Drukteinienei, advokato padėjėjai Giedrei Banytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferenciniu būdu per Zoom platformą, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Vėjūno Klimo, ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė ,,Axis Power“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Mitnija“, uždaroji akcinė bendrovė „HSC Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Montuotojas“,

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1.       Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Active Construction Management“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kuriuo prašė, priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) ieškovės naudai 76 473,26 Eur skolą, 754,25 Eur delspinigius, 8 % dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinys, papildomi paaiškinimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-12; 2 t., b. l. 73-80):

2.1.                      Atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 76 473,26 Eur sumą už ieškovės įvykdytus sutartyje numatytus darbus. Ieškovė, atlikusi sutartyje numatytus darbus, juos perdavė atsakovei atliktų darbų aktais, kuris šiuos darbus priėmė ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, įskaitant 2019 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 33 (pagal kurį išrašyta sąskaita), pasirašė. Ieškovės atliktus darbus tikrino techninės priežiūros specialistai, net keli atsakovės atstovai, kurie patvirtino, kad visi darbai yra atlikti tinkamai. Pažymėjo ir tai, kad objektas yra valstybinės reikšmės, todėl darbų patikrinime ir jų priėmime dalyvavo daug asmenų. Atitinkamai jokių pastabų dėl darbų trūkumų atsakovė nėra pareiškusi;

2.2.                      Atliktų darbų aktą Nr. 33, pagal kurį yra išrašyta sąskaita, pasirašė net keli atsakovės atstovai bei techninės priežiūros atstovai. Ieškovė pagal atsakovės priimtus atliktų darbų aktus atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, tarp kurių pagal atliktų darbų aktą Nr. 33 išrašyta sąskaita. Atsakovė ieškovės sąskaitą priėmė ir 2019-07-11 patvirtino savo parašu;

2.3.                      Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje šalys, be kita ko, sulygo terminą, per kurį atsakovė (užsakovė) privalo atsiskaityti už sutartyje numatytų darbų atlikimą. Sutarties 8.1. punktas numato, kad užsakovas už atliktus rangos darbus atsiskaito su rangovu kartą per mėnesį pagal atliktų darbų aktus per 30 dienų po atliktų darbų aktų (F-2), atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų (F-3) ir PVM sąskaitų-faktūrų gavimo dienos;

2.4.                      Atsakovei neabejotinai kyla pareiga atsiskaityti su ieškove ir apmokėti sąskaitą. Atsakovė, priėmusi ieškovės atliktus darbus ir sąskaitą, per sutartyje nustatytą terminą neatsiskaitė su ieškove. Sąskaitos atsakovė neapmokėjo ir po to, kai ieškovė net kelis kartus pakartotinai su pretenzijomis dėl skolos sumokėjimo kreipėsi į atsakovę. 2020-04-21, dar prieš bankui inicijuojant civilinę bylą prieš atsakovę Vilniaus apygardos teisme, ieškovė kreipėsi į atsakovę ir pateikė pretenziją dėl skolos už neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, įskaitant sąskaitą, sumokėjimo. Vėliau, Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą, ieškovė 2021-03-17 pretenzija kreipėsi į atsakovę ir nustatė 7 dienų terminą, t. y. iki 2021-03-24 sąskaitai apmokėti, tačiau atsakovė, kaip jau minėta, iki šiol nėra apmokėjusi sąskaitos;

2.5.                      Tai, kad atsakovė priėmė atliktus darbus ir tai, kad ji pripažįsta savo pareigą atsiskaityti už šiuos darbus, patvirtina ir pačios atsakovės veiksmai. Kaip minėta, pati atsakovė iš dalies yra apmokėjusi šią sąskaitą faktoringo sutarties pagrindu atlikdama mokėjimus bankui, šias aplinkybes patvirtino ir pati atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-1139-794/2021, kurioje bankas prašė priteisti skolą;

2.6.                      Atsakovė ne tik yra apmokėjusi dalį sąskaitos, tačiau likusią nesumokėtą sąskaitos dalį, t. y. 76 473,26 Eur atsakovė yra įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą. 2020-01-27 atsakovė atsiuntė ieškovei tarpusavio skolų suderinimo aktą. Iš šio akto matyti, kad atsakovė į savo apskaitą yra įtraukęs sąskaitą ir nurodęs likusią neapmokėtą sąskaitos dalį, t. y. 76 473,26 Eur sumą, kaip savo debitorinį įsiskolinimą ieškovei;

2.7.                      Atsakovės pareiga apmokėti sąskaitą būtent ieškovei yra patvirtinta 2021-01-29 Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1139-794/2021 sprendimu. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su banku už sutartyje numatytų darbų įvykdymą, kartu atskirai sprendė ir dėl atsakovės pareigos apmokėti sąskaitą. Išnagrinėjęs civilinę bylą Vilniaus apygardos teismas sprendime konstatavo, kad sąskaitos apmokėjimas nepatenka į faktoringo sutarties apimtį, t. y. atsakovei nekyla pareiga apmokėti sąskaitą tiesiogiai bankui. Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, sprendime nurodė, kad pagal faktoringo sutartį ieškovui buvo perleistos tik reikalavimo teisės pagal nuo 2019-07-12 trečiojo asmens išrašytas sąskaitas, todėl visiškai akivaizdu, jog jeigu atsakovė nepagrįstai apmokėjo dalį minėtos sąskaitos būtent ieškovei, o ne trečiajam asmeniui, tai savaime nereiškia, kada atsakovas turi ieškovui sumokėti ir likusią šios sąskaitos dalį. Dėl to teismas sprendžia, jog ieškovas neturi jokio pagrindo;

2.8.                      Atkreipė dėmesys į tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė sąskaitą ginčijo tik dėl to, kad ji nepatenka į faktoringo sutartimi perleistų reikalavimų apimtį. Jokių kitokių argumentų ar aplinkybių atsakovė nenurodė bei kitais pagrindais sąskaitos neginčijo;

2.9.                      Sprendime Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo klausimą, jog atsakovė dalį sumos už sąskaitą, apmokėjo ne ieškovei, o bankui nors tokios pareigos, t. y. sąskaitoje numatytą sumą mokėti tiesiogiai bankui, neturėjo. Atsižvelgiant į tai, likusią sąskaitos dalį, t. y. 76 743,26 Eur atsakovė turėtų apmokėti tiesiogiai ieškovei. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nei viena sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos šalis, įskaitant atsakovę, neginčijo aukščiau aptartų sprendime suformuluotų Vilniaus apygardos teismo išaiškinimų, todėl sprendimo dalis, kurioje konstatuota dėl atsakovės pareigos sąskaitą apmokėti būtent ieškovei, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktą, laikytina turinčia prejudicinę galią šioje ieškovės inicijuotoje byloje;

2.10.                      Atsakovė iš esmės neneigė savo skolos ieškovei pagal sąskaitą, tačiau savo 2021-03-30 atsakyme nurodo šios skolos nemokėsianti, nes mokėjimą pagal sąskaitą yra sulai­kiusi sutarties partnerių tariamai padarytiems nuostoliams, atsiradusiems dėl sutarties vykdymo, padengti. Taigi pati atsakovė pripažįsta, kad skola ieškovei pagal ieškovės išrašytą ir atsakovės priimtą sąskaitą egzistuoja, tačiau atsakovė vengia ją mokėti. Šiuo atveju atsakovė 2021-03-30 atsakyme nurodomos aplinkybės dėl skolos pagal sąskaitą nemokėjimo yra teisiškai nereikšmingos ir jokiu būdu nepanaikina 76 743,26 Eur dydžio atsakovės skolos ieškovei;

2.11.                      Atsakovė, teikdama 2021-03-30 atsakymą į ieškovės 2021-03-17 pretenziją dėl skolos pagal sąskaitą sumokėjimo nurodė, kad su ieškovės pretenzijoje suformuluotu atsakymu nesutinka, kadangi mokėjimą pagal sąskaitą yra sulaikęs sutarties partnerių tariamai padary­tiems nuostoliams, atsiradusiems dėl sutarties vykdymo, padengti. Ieškovės įsitikinimu, tokios atsakovės nurodomos aplinkybės yra nereikšmingos ir nepanaikina atsakovės prievolės sumokėti ieškovei 76 743,26 Eur skolą;

2.12.                      Atsakovė negalėjo sulaikyti savo prievolės vykdymo ieškovei dėl sąskaitos sumokėjimo, nes atsakovė ir ieškovė neturi iš sutarties kylančių priešpriešinių pareigų vienas kito atžvilgiu, kadangi ieškovė tinkamai ir laiku vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš sutarties. Šią aplinkybę patvirtina paties atsakovės pasirašyti atliktų darbų aktai, įskaitant atliktų darbų aktą Nr. 33, kurio pagrindu atsakovei buvo išrašyta sąskaita. Kaip išsamiai nurodyta šio ieškinio B.1 dalyje, atsakovė yra besąlygiškai prisiėmusi ieškovės atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė negali būti laikomas turinčiu iš sutarties kylančių galiojančių ir vykdytinų prievolių atsakovės atžvilgiu. Vien šių aplinkybių egzistavimas atsakovei draudžia atlikti tokį vienašališką mokėjimų pagal sąskaitą sulaikymą;

2.13.                      Vienintelis reikalavimas, kurį atsakovė turi ieškovės atžvilgiu yra patvirtintas ieškovės bankroto byloje. Atsakovė ieškovės bankroto byloje yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020-11-27 nutartimi buvo įtrauktas į ieškovės kreditorių sąrašą. Atsakovės finansiniai reikalavimai ieškovei buvo kildinami tik iš 2017-12-01 šalių sudarytos sutarties Nr. A62-167/17(3.10.21-TD2) dėl skydinio modulinio darželio priestato prie lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), montavimo-statybos darbų (toliau – strazdelio sutartis). Jokių reikalavimų, kylančių iš sutarties atsakovė ieškovės bankroto byloje nustatytais terminais ir tvarka nepareiškė. Taigi pati atsakovė, reikšdama ieškovei kreditorinį reikalavimą, susijusį tik su strazdelio sutartimi, aiškiai patvirtino, kad ieškovės atžvilgiu neturi jokių reikalavimų, kylančių iš sutarties, todėl atsakovė negalėjo sulaikyti mokėjimo pagal sąskaitą;

2.14.                      Net jeigu priešpriešiniai reikalavimai ieškovės ir atsakovės atžvilgiu egzistuotų, atsakovė vis tiek negalėtų atlikti mokėjimo pagal sąskaitą sulaikymo, nes atsakovė dėl ieškovės veiksmų nėra patyrusi jokių nuostolių. Atsakovė 2021-03-30 atsakyme į ieškovės pretenziją dėl sąskaitos sumokėjimo nurodo, kad, remdamasi 2019-11-14 pranešime nurodytomis aplinkybėmis – tariamai sutarties partnerių padarytiems nuostoliams, atsiradusiais dėl sutarties vykdymo, padengti, sulaiko ir mokėjimą pagal sąskaitą. Tačiau atsakovė nenurodė nei kaip tokie nuostoliai pasireiškė nei koks yra jų dydis. Atsakovė 2019-11-14 pranešime nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl tariamai patirtų nuostolių yra visiškai nepagrįstos, neparemtos jokiais įrodymais, neaišku, iš ko kildinamos bei neapibrėžtos jokia pinigų suma. Tokių atsakovės tariamai patirtų nuostolių, apie kuriuos atsakovė užsimena savo 2021-03-30 atsakyme ieškovei, kuriame tiesiogiai nurodo savo 2019-11-14 pranešimą, atsakovė neįrodinėjo ir Vilniaus apygardos sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1139-794/2021. Priešingai, pati atsakovė, reikšdama ieškovei kreditorinį reikalavimą, susijusį tik su strazdelio sutartimi, aiškiai patvirtino, kad ieškovės atžvilgiu neturi jokių reikalavimų, kylančių iš sutarties;

2.15.                      Atsakovė 2019-11-14 pranešimu sulaikė mokėjimus pagal visai kitas PVM sąskaitas faktūras, o ne pagal sąskaitą, o argumentus dėl mokėjimo pagal sąskaitą sulaikymo atsakovė pradėjo kelti tik savo 2021-03-30 atsakyme ieškovei;

2.16.                      Be to, net jeigu būtų laikoma, kad atsakovė 2019-11-14 pranešimu sulaikė mokėjimą ir pagal sąskaitą, tai buvo atlikta jau tada, kuomet buvo suėjęs sąskaitos apmokėjimo terminas, nustaty­tas sutartyje. Atsakovė apie mokėjimų pagal sutartį sulaikymą pranešė 2019-11-14, tuo metu pačios sąskaitos apmokėjimo terminas jau buvo praleistas daugiau nei 60 dienų. Taigi atsakovė jau tuo metu pati buvo pažeidusi savo mokėjimo prievolę;

2.17.                      Atsakovė apie vienašališkai atliktą sulaikymą pranešė būtent tada, kai ieškovei buvo inicijuota bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2019-11-08, o apie mokėjimų pagal sutartį išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė ieškovę informavo 2019-11-14. Kol ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla atsakovė neteikė jokių pranešimų ieškovei dėl neva netinkamai vykdomų prievolių, ieškovė niekada nebuvo informuotas apie atsakovės priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymą. 2019-11-14 atsakovės pranešime net ir nėra konk­rečiai įvardintos priežastys ir / ar ieškovės padaryti sutarties pažeidimai, dėl kurių atsakovė tei­sėtai ir pagrįstai galėtų pasinaudoti savo priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymu. Ieškovės nuomone, tokiu būdu atsakovė nesąžiningai siekė pasinaudoti susidariusia situacija, taip norė­damas išvengti galutinio atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus, kadangi ieškovė bankrutuoja ir yra solidariai atsakingas prieš banką už tinkamą atsakovės prievolių įvykdymą;

2.18.                      Net jeigu ir egzistuotų situacija, kuomet atsakovė turėtų teisę sulaikyti mokėjimą pagal sąskaitą, t. y. ieškovė ir atsakovė turėtų priešpriešinių pareigų vienas kito atžvilgiu ir egzistuotų kitos prievolės vykdymo sulaikymo sąlygos, atsakovė negalėtų atlikti jokių įskaitymų iš ieškovei mokėtinos sumos, nes ieškovei yra iškelta bankroto byla. Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškovė niekada negavo iš atsakovės ir atsakovė nepateikė jokių pranešimų apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (jei atsakovė laiko, kad iš viso tokių turi), o ieškovei iškėlus bankroto bylą bet kokie įskaitymai yra draudžiami;

2.19.                      Bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2019-10-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, jau po to, kai buvo suėjęs sutarties 8.1 punkte nustatytas 30 dienų terminas, t. y. iki 2019-08-11 sąskaitai apmokėti. Atsakovė tik 2019-11-14, t. y. jau po to, kai buvo įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, pateikė nemokumo administratoriui pranešimą dėl neva savo priešpriešinių pareigų vykdymo sustabdymo. Remiantis  Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 3 punktu, taip pat ieškovės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 punkto 3 dalimi, atsakovė negalėtų įskaityti ieškovei pagal sąskaitą mokėtinos sumos;

2.20.                      Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog atsakovė, priimdama ieškovės atliktus darbus ir pasirašydamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bei nepareikšdamas jokių pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų sutartyje nustatytais terminais, negali remtis tokiu vienašališku mokėjimų už darbus sustabdymu;

2.21.                      Ieškovės ir atsakovės nebesieja sutartiniai santykiai, susiklostę sutarties pagrindu, todėl atsakovė nebegali naudotis pasibaigusios sutarties jam suteikiamomis teisėmis, t. y. sutarties 8.5.3 punkte nustatyta atsakovės (užsakovės) teise sulaikyti mokėjimus. 2019-12-06 ieškovė, vykdydama ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis 13 punkto reikalavimus, informavo atsakovę, kad, ieškovei iškėlus bankroto bylą, sutarties ji toliau nebevykdys, dėl ko sutartis ieškovės atžvilgiu yra laikoma pasibaigusia (priedas Nr. 16). Be to, pati atsakovė yra vienašališkai nutraukusi sutartį (Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinės bylos Nr. e3K-3-261-469/2021). Taigi šalių aiškiai nebesieja jokie sutartiniai santykiai, kuriuos dar būtų siekiama išsaugoti pasinaudojant priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymu. Nutraukus sutartį atsakovė nebegali naudotis pasibaigusios sutarties jam suteikiamomis teisėmis ir sulaikyti mokėjimą pagal sąskaitą;

2.22.                      Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje numatyta atsakovės (užsakovės) atsakomybė už vėlavimą atsiskaityti su ieškovei už atliktus darbus: (sutarties 11.3 punktas) užsakovas, nevykdantis sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėluojantis apmokti už atliktus darbus be pateisinamos priežasties, rangovo reikalavimu moka 0,02 procento delspinigių už kiekvieną dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Šalys sutaria, kad šiuo atveju palūkanos nemokamos;

2.23.                      Ieškovė atliko darbus pagal sutartį, todėl vadovaudamasi sutarties 11.3 punktu išrašė atsakovei sąskaitą. Vadovaujantis sutarties 11.3. punktu, sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2019-08-11. Atsakovė sąskaitos neapmokėjo iki šiol;

2.24.                      Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nustatąs atsakovei yra taikytina 2021-01-01 buvusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri buvo 0 %. Tai reiškia, kad 76 473,26 EUR skolos nesumokėjimo atveju, iš atsakovės yra priteistinos 8% metinės palūkanos nuo pradelstos sumos;

2.25.                      Ieškovė buvo pagrindinė partnerė, įgaliota veikti visų partnerių vardu, tame tarpe ir gauti iš atsakovės pagal sutartį atliekamus mokėjimus ir juos paskirstyti (2017-01-30 Jungtinės veiklos sutarties 3.2.3 p. (xii) dalis);

2.26.                      Be to, pagrindiniai partneriai (t. y. ieškovei) jungtinės veiklos sutartimi (3.2.3 p. (vii) dalis) buvo pavesta ir kreiptis į teismą bei atstovauti teisme visų partnerių vardu;

2.27.                       Atsakovės pilnai neapmokėta 2019-06-28 PVM sąskaita faktūra Nr. IRD1900182 yra išrašyta ieškovės vardu, o joje nurodyta atsiskaitomoji sąskaita yra iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei priklausiusi banko sąskaita. Visi atsiskaitymai pagal sutartį buvo atliekami būtent su ieškovei už darbus mokėtinas sumas sumokant į ieškovei tuo metu priklausiusią banko sąskaitą, o vėliau ir AB SEB bankui pagal ieškovės ir AB SEB banko 2019-08-05 sudarytą faktoringo sutartį. Jokie mokėjimai jungtinės veiklos partneriams atliekami nebuvo;

2.28.                      Be to, jungtinės veiklos partneriai buvo pasitelkti konkretiems sutartyje numatytiems darbams atlikti, kurie sudarė nedidelę visų dabų dalį. Tai matyti ir iš jungtinės veiklos sutarties 3.1.3 punkto. Šios bylos dalyku esanti sąskaita nepatenka į jungtinės veiklos partnerių vykdytų darbų apimtį ir yra priskirtina apmokėjimui už ieškovės atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, atsakovei sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius su ieškove pagal sąskaitą ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis dėl sąskaitos apmokėjimo ieškovei. Kadangi atsakovės prievolė visa apimtimi atsiskaityti su ieškove pagal sąskaitą egzistuoja tik ieškovės atžvilgiu, atsiskaitymo su visais jungtinės veiklos partneriais klausimas šioje byloje neturėtų būti keliamas;

2.29.                      Ieškovo ir jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsiskaitymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau  ieškovė papildomai nurodė, kad jungtinės veiklos partneriai apskritai neturi jokio suinteresuotumo nagrinėjama byla, nes ieškovei jos bankroto byloje nėra pareiškusi jokių reikalavimų, kylančių iš sutarties ar jungtinės veiklos sutarties;

2.30.                      Atsakovę neva sulaikė mokėjimą pagal sąskaitą yra tik šioje byloje atsakovės užimta pozicija, nes nei viename ieškovei siųstame pranešime atsakovė nei karto aiškiai nenurodė, kad sulaiko 76 473,26 Eur dydžio mokėjimą pagal 2019-06-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900182. Neva ieškovė tai turėjo suprasti iš atsakovės 2019-11-14 rašto, kuriame nedetalizuojama, pagal kurias konkrečias sąskaitas yra sustabdomi mokėjimai, todėl, pasak atsakovės, akivaizdu, kad sustabdomos mokėjimo prievolės pagal visas tuo metu neapmokėtas sąskaitas;

2.31.                       Atsakovės 2019-11-14 rašte nėra aiškiai nurodyta, kad būtent pagal ginčo sąskaitą yra sulaikoma 76 473,26 Eur mokėtina suma. 2019-11-25 paties atsakovės pateiktame rašte detalizuota ir konkrečiai įvardinta, pagal kokias sąskaitas 2019-11-14 raštu buvo sulaikomi mokėjimai, t. y. pati atsakovė vėlesniu raštu tai patikslino;

2.32.                      Atsakovės nurodoma sutarties 8.5.3 punktas aiškiai yra skirtas skatinti / drausminti sutarties nevykdančią šalį ją įvykdyti, skirta įpareigoti ieškovę toliau tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutartis jau seniai yra pasibaigusi ir dar pačios atsakovės papildomai nutraukta, todėl, ieškovės įsitikinimu, atsakovė nebegali naudotis nebegaliojančia sutartimi suteiktomis teisėmis, nes ir tikslas, kuriam gali būti naudojamas sulaikymas pagal sutarties 8.5.3 punktą (kaip pati atsakovė įvardija, sutarties vykdymo trūkumams pašalinti) yra nebepasiekiamas;

2.33.                      Sutarties 8.5.3 punktu nesuteikta atsakovei teisės sulaikyti mokėjimus ieškovei savo tariamiems nuostoliams padengti. Be to, atkreipė dėmesį, kad 2019-11-14, kai pati atsakovė nurodė, kad sulaikė mokėjimą pagal sąskaita, dar nebuvo nutraukta sutartis, nors  atsakovė teigia, kad mokėtiną sumą ji sulaikė nuostoliams dėl sutarties nutraukimo padengti. Atsakovė minima nuostolių atsiradimo dėl sutarties nutraukimo rizika net ir nebuvo kilusi, kadangi ieškovei mokėtinas sumas atsakovė sulaikė dar iki sutarties nutraukimo momento;

2.34.                      Visiškai neaišku ir kokiems nuostoliams padengti atsakovė tariamai sulaikė mokėjimą pagal sąskaitą. Atsakovė tiksliai neįvardija, kokiems konkrečiai nuostoliams padengti ji sulaikė mokėjimą. Atsakovės procesiniuose dokumentuose pateikiami argumentai apie tariamus nuostolius yra visiškai nepagrįsti, neparemti jokiais įrodymais, neaišku, iš ko kildinami, neapibrėžti jokia pinigų suma;

2.35.                      Ieškovei mokėtinos sumos pagal sąskaitą sulaikymas atliktas (kaip nurodė atsakovė, 2019-11-14) jau po to, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla (iškelta 2019-10-28, nutartis įsiteisėjo 2019-11-08). Toks sulaikymas pažeidžia tuo metu galiojusio ir nagrinėjamu atveju aktualaus ĮBĮ nuostatas;

2.36.                      Atsakovė savo galimai pažeistas teises dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo galėtų ginti reikšdamas reikalavimus ieškovo bankroto byloje;

2.37.                      Atsakovė taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, kad jos 2019-11-14 atliktas 76 473,26 Eur sumos mokėjimo pagal sąskaitą sulaikymas atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.46 straipsnio 2 dalį ir CK 6.58 straipsnio 1 dalį nustatytus kriterijus. Pirmiausia, atsakovė nei 2019-11-14, kuomet ji neva atliko sulaikymą, nei iki šios dienos (t. y. praėjus dvejiems metams nuo sulaikymo) neturi ieškovei jokių priešpriešinių, aiškių ir apibrėžtų reikalavimų. Atsakovė nenurodo nei kaip jo tariami nuostoliai pasireiškė nei koks yra jų dydis. Atsakovės 2019-11-14 pranešime nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl tariamai patirtų nuostolių yra visiškai nepagrįstos, neparemtos jokiais įrodymais, neaišku, iš ko kildinamos bei neapibrėžtos jokia pinigų suma. Taip pat, atsakovė 2019-11-14 pranešdama apie mokėjimo pagal sąskaitą sulaikymą, pati tuo metu buvo pažeidęs prievolę apmokėti sąskaitą, sąskaitos apmokėjimo terminas jau buvo praleistas daugiau nei 60 dienų, todėl pasinaudojimas sulaikymo teise vertintinas kaip nesąžiningas;

2.38.                      Atsakovės atsiliepime dėstoma pozicija ir cituojamos sutarties nuostatos dėl atsakovės teisės reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės ir po jų priėmimo, neturi jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes pati atsakovė patvirtino, jog ginčo tarp šalių dėl darbų priėmimo ir jų kokybės nėra. Šios aplinkybės, be kita ko, patvirtinamos ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 9-18):

3.1.                      Ieškovė ieškiniu nepagrįstai reikalauja pagal sąskaitą neapmokėtos sumos, kurią atsakovė pagrįstai ir teisėtai sulaikė pagal sutartį;

3.2.                      Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad atsiskaitymas vyksta kartą per mėnesį pagal atliktų darbų aktus – per 30 dienų po atliktų darbų aktų, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų bei PVM sąskaitų faktūrų pateikimo atsakovei dienos. Tuo tarpu sutarties 8.5.3 punkte yra įtvirtinta išimtis iš bendros atsiskaitymo tvarkos. Nustatyta teisė atsakovei sulaikyti mokėjimus, jeigu yra nevykdomi kiti įsipareigojimai ir neatliekami kiti darbai pagal sutartį;

3.3.                      Atsakovė įgijo pagal sąskaitą išrašytos sumos sulaikymo teisę jungtinės veiklos partneriams neištaisius atsakovės nustatytų sutarties vykdymo trūkumų, t. y. jiems nevykdant sutarties pagrindinių ir šalutinių prievolių: 1) nesilaikant sutartyje nustatyto darbų atlikimo grafiko, 2) nepateikiant sutarties įvykdymo užtikrinimo, 3) nepatvirtinant tinkamo tolimesnio sutarties vykdymo bei 4) nenurodant, kuris iš partnerių toliau atstovaus jungtinės veiklos partnerius;

3.4.                      Apie sutarties pažeidimus bei atsakovės sprendimą sulaikyti mokėjimus jungtinės veiklos partneriai buvo informuoti raštu: 2019-11-14 rašte dėl besitęsiančių sutarties vykdymo trūkumų bei 2019-11-14 rašte dėl mokėjimų sulaikymo. Todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė nepateikė mokėjimo sulaikymą pagrindžiančių priežasčių;

3.5.                      Atsakovė sulaikė mokėjimą pagal sąskaitą tam, kad užsitikrintų bent minimalių savo nuostolių padengimą, jeigu sutarties trūkumai nebūtų pašalinti ir (ar) sutartis būtų nutraukta. Akivaizdu, kad atsakovės sprendimas sulaikyti mokėjimą pagal sąskaitą buvo pagrįstas, nes sutarties trūkumai nebuvo pašalinti ir sutartis galiausiai buvo nutraukta. Šiam momentui nutraukimas teismų pripažintas teisėtu;

3.6.                      Priešingai nei ieškinyje teigė ieškovė, atsakovės atliktas mokėjimo pagal sąskaitą sulaikymas taip pat atitinka ir visus CK 6.46 straipsnio 2 dalį ir CK 6.58 straipsnio 1 dalį nustatytus kriterijus;

3.7.                      Ieškovė taip pat nepagrįstai kaltino atsakovę tariamu nenuoseklumu dėl su sąskaitos neapmokėjimu susijusių aplinkybių. Ieškovė ieškinyje nurodė, esą savo ankstesnėje komunikacijoje atsakovė niekada neminėjo, kad pinigai pagal sąskaitą yra sulaikyti ir tokią poziciją užėmė tariamai tik 2021-03-30 pateiktame atsakyme į pretenziją;

3.8.                      2019-11-14 rašto ieškovė neteikė į bylą, nors ji yra ieškovės pateikiamo 2019 -11-25 atsakovės rašto (ieškiniu 14 priedas) priedas: toks ieškovės elgesys tik patvirtina atsakovės jau išsakytą poziciją dėl ieškovės selektyviai pateikiamos informacijos ir nesąžiningumo. Ieškovė turėjo 2019-11-25 atsakovės rašto pilną versiją (t. y. su visais priedais), nes ji buvo pateikta kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje pagal AB SEB bankas ieškinį. Tačiau ieškovė tikslingai šio priedo kartu su ieškiniu nepateikė;

3.9.                      Ieškovė rėmėsi toje kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1139-794/2021 pagal AB SEB bankas ieškinį atsakovės pateiktais argumentais dėl sąskaitos. Ieškovė nurodė, kad toje byloje atsakovė neteikė jokių argumentų dėl to, kad mokėjimai pagal šią sąskaitą būtų sulaikyti, ir rėmėsi vien tuo, kad sąskaita nepatenka į faktoringo sutartį;

3.10.                      Atsakovė atkreipė dėmesį, kad aplinkybės dėl mokėjimo pagal sąskaitą sulaikymo kitoje byloje nebuvo reikšmingos, nes sąskaita apskritai nepateko į faktoringo sutarties apimtį. Todėl atsakovei nebuvo jokio tikslo didinti tos bylos apimtį ir teikti jos išnagrinėjimui nereikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu visi dokumentai, įskaitant ir esminiu laikytiną 2019-11-14 raštą dėl mokėjimų sulaikymo, atsakovė buvo pateikusi ir kitoje byloje;

3.11.                      Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje kitoje byloje, be kita ko, teismas nevertino ir nesprendė, ar atsakovė turi pareigą sumokėti pagal sąskaitą sulaikytas sumas ieškovei. Teismas toje byloje vertino tik išimtinai AB SEB banko atsakovei pareikštus reikalavimus;

3.12.                      Šioje byloje analizuojami darbų priėmimo aktai yra tik tarpiniai mažos dalies darbų priėmimo aktai. Vien šių tarpinių darbų atlikimas nesudaro pagrindo ieškovei teigti, kad atlikus šiuos darbus jungtinės veiklos partneriai daugiau neturi sutartinių įsipareigojimų atsakovei. Atitinkamai, tai neatima iš atsakovės teisės sulaikyti mokėjimą pagal sąskaitą vadovaujantis sutartyje nustatyta tvarka. jungtinės veiklos partneriai yra neįvykdę kitų įsipareigojimų pagal sutartį ir savo veiksmais, privedusiais prie sutarties nutraukimo, yra sukėlę atsakovei daugiau nuostolių. Būtent tai sudarė pagrindą atsakovei sulaikyti mokėjimą pagal sąskaitą nuostoliams, kuriuos atsakovė patyrė nutraukdama sutartį dėl esminių jungtinės veiklos partnerių atliktų pažeidimų ir išaugusių darbų pagal sutartį užbaigimo išlaidų, padengti;

3.13.                      Šiuo aspektu yra itin reikšminga vertinti sutarties esmę bei joje nustatytus tikslus, kuriuos ignoruoja ieškovė. Reikia atskirti, kad sutarties objektas šiuo atveju nebuvo atskirų prekių pristatymas ar savo esme atskirų paslaugų vienkartinis suteikimas. Priešingai – sutarties objektas buvo vientisas ir kompleksinis darbų rezultatas – (duomenys neskelbini);

3.14.                      Sutarties nuostatos atskleidžia, jog sutartis buvo tikslo sutartis, kurioje – nepriklausomai nuo tarpinių darbų aktavimų ir tarpinių atsiskaitymų – didžiausią reikšmę turėjo visų darbų atlikimas ir esminio sutarties tikslo pasiekimas; 

3.15.                      Sutarties rezultatas yra apibrėžtas per jos tikslą – atlikti visus darbus, kurie yra būtini sutartyje nustatytam rezultatui pasiekti, t. y. laiku ir tinkamai atlikti sutartyje numatytus darbus bei perduoti juos eksploatavimui užsakovui (sutarties 1.4 punktas bei papildomai 4.2 , 5.6 , 6.2 , 10.1.27 punktai);

3.16.                      Sutarties objektas yra sudėtingas ir kompleksinis statinys. Tarpiniai atliktų darbų aktai negali užtikrinti, kad bus įgyvendintas galutinis sutarties rezultatas ir, atitinkamai, bus pasiektas galutinis sutarties tikslas. Todėl sutartyje tiesiogiai ir aiškiai šalys susitarė, kad tarpinis atliktų darbų aktavimas yra atliekamas sutarties vykdymo kontrolei užtikrinti bei atsiskaitymams kiekvieną mėnesį vykdyti (sutarties 5.6 punktas). Tačiau atsakovei palikta teisė pastebėti trūkumus ir vėliau, t. y. jau priėmus darbus, (sutarties 5.9 punktas) bei netgi atliekant galutinio darbų rezultato priėmimą (sutarties 7.13 punktas);

3.17.                      Sutartis nebuvo įvykdyta ir nebuvo pasiekti joje nustatyti tikslai. Todėl tai, kad buvo įvykdyti atskiri sąskaitoje nurodyti darbai, neatleidžia jungtinės veiklos partnerių nuo atsakomybės įvykdyti visą sutartį ir pilnai įgyvendinti joje nustatytus tikslus. Arba – kaip atsitiko šiuo atveju – nutraukus sutartį dėl esminių jos pažeidimų, prisiimti sutarties nutraukimo pasekmes bei atlyginti atsakovei su tuo susijusius nuostolius;

3.18.                      Atsakovė paaiškina, kad savo nuostolius kildina iš to, jog jungtinės veiklos partneriai tinkamai ir laiku neįvykdė sutarties. Dėl jų padarytų esminių sutarties pažeidimų bei tolesnio sutarties vykdymo neužtikrinimo, atsakovė buvo priversta nutraukti sutartį. Tuo tarpu likusių pagal sutartį neatliktų darbų atlikimą atsakovė užtikrino atlikusi viešojo pirkimo konkursą ir išrinkusi naują rangovą. Darbų atlikimas samdant naują rangovą atsakovei kainuoja daugiau, nes prisideda tokie kaštai, kaip: darbų perdavimas iš vieno rangovo kitam rangovui, objekto saugojimas iki perdavimo naujam rangovui, naujo rangovo susipažinimas su objektu ir objekto įvertinimas, naujo rangovo rizikos prisiėmimas už jungtinės veiklos partnerių jau atliktus ir konstrukcijose paslėptus darbus;

3.19.                      Naujas rangovas užbaigs jungtinės veiklos partnerių pagal sutartį neatliktus (duomenys neskelbtini) statybos darbus ir paaiškės galutinė tokių darbų suma. Tai leis atsakovei nustatyti dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių dydį vertinant tai, kiek pinigų buvo likę sutarties vykdymui, ir kiek pinigų prireikė atsakovei, siekiant užbaigti jungtinės veiklos partnerių neatliktus darbus pasitelkus naują rangovą;

3.20.                      Atsakovė šiuo metu objektyviai negali nustatyti konkretaus nuostolių dydžio. Tačiau teisę reikalauti atlyginti dėl jungtinės veiklos partnerių veiksmų atsiradusių nuostolių atlyginimo bei įskaityti savo nuostolius į jungtinės veiklos partneriams nesumokėtas sumas tiesiogiai nustato sutarties nuostatos;

3.21.                      Ieškovė nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad atsakovė nėra pareiškusi iš sutarties kylančių finansinių reikalavimų ieškovės bankroto byloje. Šioje vietoje svarbu, kad ieškovė yra tik vienas iš jungtinės veiklos partnerių, kurie visi kartu jungtinės veiklos sutarties pagrindu prisiėmė solidarią prievolę ir solidarią atsakomybę už sutarties įvykdymą. Todėl iškėlus bankroto bylą ieškovei, prieš atsakovę atsako likusieji jungtinės veiklos partneriai. Tuo tarpu vidiniai jungtinės veiklos partnerių tarpusavio santykiai neliečia atsakovės;

3.22.                      Šie argumentai taip pat paneigia ieškovės ieškinio teiginius, kad atsakovė tariamai negali atlikti sulaikymo ir vėliau įskaitymo dėl to, kad ieškovė turi bankrutuojančios bendrovės statusą. Ieškovę buvo jungtinės veiklos partnerių paskirtas atstovas komunikacijai su atsakove bei atsiskaitymų vykdymui. Todėl bankroto bylos iškėlimas vienam iš jungtinės veiklos sutarties partnerių – ieškovei – neatima iš atsakovės sutartyje tiesiogiai įtvirtintų teisių, įskaitant ir teisės sulaikyti mokėjimus. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos visiems jungtinės veiklos partneriams piktnaudžiauti vieno iš partnerių bankrotu. Kartu būtų paneigta ir jungtinės veiklos partnerių prisiimta solidari prievolė ir atsakomybė.

4.       Trečiasis asmuo UAB ,,Mitnija“ pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (4 t., b. l. 14). Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

5.       Teismo posėdyje ieškovės atstovai iš esmės pakartojo ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti (1 t., b. l. 1-12; 2 t., b. l. 73-80).

6.       Teismo posėdyje atsakovės atstovai iš esmės pakartojo ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti (2 t., b. l. 9-18).

Ieškinys tenkintinas.

II. Ginčo esmė

7.       Ginčas tarp šalių kilo dėl skolos bei netesybų už atliktus darbus priteisimo. Atsakovė iš esmės neneigė skolos, atliktų darbų fakto, pripažino, jog darbai, už kuriuos prašoma sumokėti skolą, atlikti bei atsakovo priimti. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, iš esmės įrodinėjo, jog ji turėjo teisę pasinaudoti mokėjimo sulaikymo teise, kadangi nors darbai už kuriuos prašoma sumokėti skolą atlikti ir priimti, tačiau visa sutartis iš esmės nebuvo įvykdyta, ji buvo nutraukta bei atsakovė patyrė nuostolius, kurių dydžio dar nėra suskaičiavusi.

III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. IRD 1900182 

8.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017-06-05 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir ūkio subjektų grupės, t. y. ieškovės BUAB „Active construction management“ (buvusi UAB „Irdaiva“), UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“, UAB „Montuotojas“ (toliau – jungtinės veiklos partneriai) buvo sudaryta sutartis Nr. A62-50/17(3.10.21-TD2) su jos vėlesniais pakeitimais dėl (duomenys neskelbtini) statybos darbų (toliau – sutartis) (1 t., b. l. 13-28). Atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė, pasirašydama atliktų darbų 2019 m. birželio mėn. aktą Nr. 33 (1 t., b. l. 29-30). Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo 2019 m. birželio mėn. pažymos Nr. 33, kurią pasirašė atsakovo atstovai, pagrindu, atsakovei išrašyta PVM 2019-06-28 sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900182 – 143 716,65 Eur sumai, kurią taip pat priėmė ir pasirašė atsakovo atstovai (1 t., b. l. 31-33). Tarp šalių pasirašytas 2020-01-27 tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame nurodytas atsakovės skolos pagal sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900182 likutis 76 473,26 Eur (1 t., b. l. 60). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, jog kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021 galutine ir neskundžiama nutartimi išspręstas ginčas dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo ir nutarta žemesnės instancijos teismo sprendimus, kuriais atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vienašališką sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo neteisėtu ir pripažinti, kad nurodyta sutartis pasibaigė dėl atsakovės kaltės, palikti nepakeistas.

9.       Ginčo dėl aptartų ir byloje nustatytų aplinkybių (žr., 8 punktą) tarp šalių nekilo, atsakovė neneigė skolos bei darbų atlikimo fakto. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog ieškovas tinkamai atliko darbus už kuriuos prašo skolos sumokėjimo ir juos atsakovė priėmė.

10.       Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

11.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat jo perdavimas užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

12.       Pagal CK 6.671 straipsnį, nutraukus rangos sutartį užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, net ir nutrūkus sutarčiai dėl rangovo (subrangovo) kaltės, užsakovas (rangovas) turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008).

13.       Sutarties 8.1. punkte šalys numatė, jog užsakovas už atlikus darbus atsiskaito su rangovu kartą per mėnesį pagal atliktų darbų aktus per 30 dienų po atliktų darbų aktų, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų ir PVM sąskaitų faktūrų gavimo dienos.

14.       Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes aptartų teisės normų bei formuojamos teismų praktikos kontekste bei byloje nustačius, jog darbai, už kuriuos ieškovas prašo apmokėjimo, atlikti tinkamai bei atsakovo priimti ir nesant duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl faktiškai atliktų darbų apimties neatitikimo bei jų trūkumų, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti 76 473,26 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Sutarties 8.1. punktas, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.671 straipsnis).

Dėl atsakovo teisės sulaikyti mokėjimą

15.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenurodytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog sutarties šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, nustatytų statybos rangos sutartyse, tai yra tam tikras užtikrintas kompensavimo mechanizmas tuo atveju, jei rangovas dėl subrangovo netinkamų veiksmų ar neveikimo patirtų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2014; 2021-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-611/2021).

16.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, nevykdydama sutartimi prisiimto įsipareigojimo apmokėti už faktiškai atliktus ir priimtus darbus, rėmėsi Sutarties 8.5.3 punkto nuostatomis, numatančiomis, jog užsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimą, jei rangovas nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal šią sutartį. Atsakovės įsitikinimu, nors ieškovė faktiškai atliko darbus už kuriuos prašo apmokėjimo, tačiau nutraukus sutartį, nebuvo įvykdyti kiti įsipareigojimai, t. y., nepasiektas tikslas, kurio siekė šalys sudarydamos sutartį ir dėl to atsakovė patyrė nuostolių, kuriuos dar skaičiuoja. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog ji turi teisę sulaikyti mokėjimą ir nevykdyti sutartimi prisiimtos pareigos atsiskaityti už faktiškai tinkamai atlikus ir priimtus darbus.

17.       Pirma, atsakovė teisingai cituoja sutarties 8.5.3 punktą, nurodydama, jog ji turi teisę sulaikyti mokėjimus, tuo atveju, jeigu rangovas nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį. Tačiau nemažiau reikšminga pasinaudojus sulaikymo teise, nenukrypti nuo aptariamo instituto tikslo – užtikrinti prievolės įvykdymą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio, darbų, už kuriuos ieškovas prašo apmokėjimo, apimties neatitikimo, jų trūkumų, t. y. ieškovė prašo apmokėti už tinkamai faktiškai atliktus, kuriuos pati atsakovė yra priėmusi. Taip pat byloje nėra duomenų, jog būtent dėl darbų, už kuriuos prašo apmokėjimo, atsakovė būtų patyrusi nuostolių ir/ar, kad atlikti darbai, jų sukurtas rezultatas tapo nepanaudojamas vykdant sutartį su kitu rangovu ir pan. Todėl atsakovės aiškinimas, jog turi teisę pasinaudoti sulaikymo teise Sutarties 8.5.3. punkto pagrindu, prieštarauja aptariamo instituto tikslui – užtikrinti prievolės įvykdymą, nes ieškovė yra tinkamai atlikusi darbus už kuriuos prašo apmokėjimo. Tuo pačiu teismas pažymi, jog apmokėjimas už priimtus ir faktiškai tinkamai atliktus darbus nepaneigia atsakovės teisės reikalauti pagrįstų nuostolių, susidariusių dėl to, kad sutartis buvo nutraukta ir savalaikiai nebuvo pasiektas sutarties tikslas. Tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

18.       Antra, CK 6.671 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Ši įstatymo nuostata lemia atsakovės pareigą atsiskaityti už ieškovės faktiškai atliktus ir perduotus atsakovei darbus. Sutarties 8.1. punktas taip pat numato, jog užsakovas už atliktus rangos darbus atsiskaito su rangovu kartą per mėnesį pagal atliktų darbų aktus per 30 dienų. Taigi, tiek įstatymas, tiek sutartis numatė teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus ir priimtus darbus, todėl atsakovės aiškinimas, jog nutraukus sutartį ir nepasiekus sutarties tikslo – pastatyti sveikatinimo centrą, turi teisę sulaikyti mokėjimą už tinkamai atliktus darbus, prieštarauja ne tik aptarto instituto tikslui, bet ir CK 6.671 straipsnio bei sutarties 8.1. punkto nuostatoms, numatančioms (tarpinio) atsiskaitymo už faktiškai atkliktus darbus galimybei.

19.       Be to, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovė prašo apmokėjimo už faktiškai atliktus ir priimtus darbus bei nesant byloje jokių duomenų dėl nuostolių, susijusių su darbų atlikimu, atsakovės sutarties 8.5.3 punkto pagrindu sulaikytos sumos nesumokėjimas, teismo vertinimu, iš esmės reikštų baudinio pobūdžio sankcijų taikymą ieškovei už tai, kad nebuvo pasiekti sutarties tikslai ir nebūtų suderinamas su CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta atsakovės pareiga sumokėti už faktiškai ieškovės atliktus darbus. Toks ginčo sprendimo būdas neatitiktų sutartinės nuostatos dėl dalies atsiskaitymo sulaikymo tikslų, rangos sutarties šalių interesų pusiausvyros ir nebūtų suderinamas su kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog susitarimai dėl baudinio pobūdžio prievolių užtikrinimo būdų de jure yra ydingi bei nepageidautini, todėl esant ginčui dėl jų taikymo teismas ex officio turi užtikrinti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).

20.       Trečia, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo apmokėjimo už tinkamai atliktus ir priimtus darbus, taip pat atsižvelgiant į šio sprendimo 18 ir 19 punkte nurodytus argumentus, teismas neturi faktinio pagrindo sutikti su atsakovės nurodytais argumentais, jog mokėjimo sulaikymas atitinka adekvatumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimus bei yra pateisinamas.

21.       Taip pat nėra faktinio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog mokėjimo sulaikymas atitinka visus CK 6.46 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kadangi į bylą nėra pateikta nurodytas aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų, t. y., byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė turi priešpriešinius, aiškius ir apibrėžtus reikalavimus, susijusius su atliktais darbais už kuriuo ieškovė prašo apmokėjimo. Minėta, jog atsakovė nurodytos aplinkybės, jog ji ateityje galimai apskaičiuos nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

22.       Ketvirta, papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog iškėlus bankroto bylą, šalis neteka teisės į sutartyje numatyto visiško apmokėjimo sulaikymą. Teismų praktikoje pažymima, jog atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti skolas iš šios bankrutuojančios įmonės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), net ir apelianto atliktų darbų trūkumas nesuteikia teisės valdyti šias lėšas (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Savo teises atsakovas galėtų ginti pareikšdamas finansinį reikalavimą bankroto byloje (ĮBĮ 21 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-03 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011).

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog mokėtinos sumos sulaikymas atliktas 2019-11-14 (atsakovės atsiliepimo 33 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nemokumo (bankroto) byla ieškovei iškelta 2019-10-28, nutartis įsiteisėjo 2019-11-08. Taigi, atsakovė sulaikė mokėjimą už faktiškai atliktus darbus po bankroto bylos iškėlimo.

24.       Taigi, vertinant nurodytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos ir ĮBĮ kontekste, net ir tuo atveju, jeigu atsakovė turėtų teisę sulaikyti mokėjimą, toks teisės pasinaudojimas po bankroto bylos iškėlimo, prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms, formuojamai teismų praktikai bei sudaryto prielaidas pažeisti bankrutuojančios įmonės kitų kreditorių interesus.

25.       Teismas nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais, jog bankroto bylos iškėlimas vienam iš partnerių neatima iš jos teisės sulaikyti mokėjimus.  

26.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog PVM sąskaitą-faktūrą Nr. IRD 1900182 išrašė ieškovas, apmokėjimas už įvykdytus darbus numatytas į ieškovo sąskaitą. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje Nr. 306658 (toliau – Partnerystės sutartis), numatyta, jog pagrindinis partneris atstovaujantis kitus parnerius yra UAB „Active construction management“ (buvusi UAB „Irdaiva“), kuris, be kita ko, buvo įgaliotas gauti iš perkančiosios organizacijos pagal rangos sutartį atliekamus mokėjimus ir juos paskirstyti, teikti sąskaitas atsiskaitymams, perkančiosios organizacijos atliekamus mokėjimus vykdyti į ieškovo sąskaitą (ir kt.) (Partnerystės sutarties 3.2.2. punktas, 3.2.3. punkto xii papunktis, 3.6.2. punktas).

27.       Aptartų aplinkybių visuma (žr., 26 punktą) įrodo, jog atsakovės prievolė atsiskaityti pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. IRD 1900182 egzistuoja tik ieškovės atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų skolinga kitiems jungtinės veiklos parneriams už PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. IRD 1900182 nurodytus darbus, bankroto byloje jungtinės veiklos parneriai būtų pareiškę reikalavimą dėl nurodytų darbų apmokėjimo ar šioje byloje būtų reiškę pretenzijas dėl ginčijamos sumos priteisimo ieškovės naudai. Kita vertus, partnerių tarpusavio vidiniai tarpusavio atsiskaitymo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

28.       Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovui, kuriam atsakovė turėjo pareigą vykdyti mokėjimą, iškėlus bankroto bylą, taikytinas ĮBĮ numatytas draudimas po bankroto bylos iškėlimo vykdyti visas finansines prievoles, įskaitant ir sulaikyti mokėjimus. Atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu teismas pažymi, jog tai nepaneigia atsakovės teisės atskiroje byloje reikalauti iš visų partnerių civilinės atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą ir/ar sutarties nutraukimą, jeigu tam yra pagrindas.   

29.       Be to, atsakovės nurodyti argumentai, jog ji sulaikė ieškovei mokėtiną sumą galimiems nuostoliams dėl sutarties nutraukimo ateityje kompensuoti (atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą), taip pat neįrodo, jog ji turėjo teisę sulaikyti mokėjimą už atliktus darbus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra negalimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 -12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2012-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012; kt.). Papildomai teismas pažymi, jog draudimą po bankroto bylos iškėlimo atlikti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, taip pat numato ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Teismas nekartoja argumentų, kurių pagrindu padarė išvadą, jog atsakovės prievolė atsiskaityti pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. IRD 1900182 egzistuoja tik ieškovės atžvilgiu (žr., 26-28 punktai).

30.       Taigi, apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai neįrodo, jog ji turėjo pagrindą sulaikyti apmokėjimą ieškovui už atlikus darbus, todėl atsisakymas apmokėti už tinkamai atliktus darbus laikytinas nepagrįstu.

Dėl delspinigių priteisimo

31.       Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

32.       Ieškovė prašė priteisti 754,25 Eur delspinigių bei pateikė jų paskaičiavimo pagrindimą (76 473,26 (pradelsta suma) x 2 (procentų) / 360 (dienų) x 180 (pradelstų dienų skaičius) = 754,25 Eur). Atsakovė iš esmės neginčijo paskaičiuotų netesybų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, jog atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, ieškovės prašymas tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 754,25 Eur delspinigių (sutarties 11.3. punktas, CK 6.256 straipsnio 2 dalis). 

Dėl prašymo priteisti procesines palūkanas

33.       Ieškovė taip pat prašė priteisti 8 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei prašė taikyti MAPKSVPĮ. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo 8 procentų metinių procesinių palūkanų, nes sutarties 11.13 punktas numatė, kad jungtinės veikos partneriai, įskaitant ir iškovę, negali reikalauti priteisti daugiau nei 5 procentus dydžio metinių procentinių palūkanų. Teismas su šiais atsakovės argumentais sutinka. 

34.       CK

35.       MAPKSVPĮ – tai specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK nustatant palūkanų dydį (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Tačiau šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos, nustačius, kad sandoris atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius ir jei kreditorius to reikalauja, taikytinos minėtame įstatyme nustatytos palūkanos, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (procesinės palūkanos). 

36.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 1.13 punkte šalys susitarė, jog kilus teisminiam ginčui dėl neapmokėjimo už darbus, rangovas gali reikalauti priteisti ne daugiau kaip 5 procentų metines palūkanas nuo neapmokėtos sumos, kaip tai numato CK 6.210 straipsnio 1 dalis. Taigi, šalims susitarus, jog kilus teisminiam ginčui bus taikomas įstatyme numatytas 5 procentų kompensacinių palūkanų dydis, toks pat palūkanų dydis taikytinas ir sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą.

37.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 77 227,51 (76 473,26 + 754,25) Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-09-15 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

38.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla.

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovei iškelta bankroto byla, todėl ji atleista nuo 1383,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 1383,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

41.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).

42.       Ieškovė nurodė, jog patyrė 4 658,50 Eur atstovavimo išlaidų bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (4 t., b. l. 2-3; 132-133). Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, savalaikį jų pateikimą, ieškovo atstovo tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, atsakovės patirtų išlaidų sumą (5145,53 Eur), sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43.       Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 17,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“, juridinis asmens kodas 300122690, naudai 76 473,26 Eur skolos, 754,25 Eur delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (77 227,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-09-15 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 4 658,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, valstybės naudai 1383,00 Eur žyminio mokesčio ir 17,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. 

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                      Žilvinas Terebeiza