Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-988/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10890-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.7.4.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,

nuteistajam I. T. (I. T.), jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

nuteistajai A. S., jos gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. T. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

I. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

-       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M. Š. turto įgijimo apgaule) – 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

-       pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule) – 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

-       pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

-       pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule) ir skirta I. T. galutinė subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta subendrinta bausme (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule) subendrinta su paskirta bausme pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M. Š. turto įgijimo apgaule) jas iš dalies sudedant ir nustatyta I. T. subendrinta 3 (trejų) metų ir 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta I. T. 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta su dalimi neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kuri šio nuosprendžio paskelbimo dieną yra 4 (keturi) mėnesiai ir 17 (septyniolika) dienų laisvės atėmimo, ir nustatyta I. T. galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų ir 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią I. T. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos paskiriant bei iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo taikant jam kardomąją priemonę – suėmimą.

A. S. pripažinta kalta ir nuteista:

-       pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M. Š. turto įgijimo apgaule) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

-       pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

-       pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

-       pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirta A. S. galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta subendrinta bausme (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule) subendrinta su paskirta bausme pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M. Š. turto įgijimo apgaule) jas iš dalies sudedant ir nustatyta A. S. subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. S. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikant jai kardomąją priemonę – suėmimą.

Į bausmės laiką A. S. įskaitytas jos laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 10 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu nuspręsta solidariai išieškoti iš I. T. ir A. S. M. Š. naudai 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.

Taip pat nuspręsta solidariai išieškoti iš I. T. ir A. S. A. R. naudai 807,10 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus 10 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kompiuterinę laikmeną su skambučių išklotinėmis nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.                      A. S. ir I. T. nuteisti už tai, kad apgaule I. T. ir nenustatytų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jie veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais nenustatytais asmenimis po to, kai 2018 m. kovo 7 d., apie 11 val. 50 min., nenustatytas bendrininkas paskambino M. Š. į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs policijos pareigūnu melagingai pranešė, kad neva jos giminaitė V. krisdama nuo laiptų užkliudė kitą moterį, kuriai skilo kaukolė ir, kad giminaitės nepasodintų į kalėjimą, padarytai žalai atlyginti reikia 1 000 eurų, M. Š. sutikus sumokėti nurodytą sumą I. T., tuo metu atlikinėjęs bausmę Kybartų pataisos namuose, paskambino A. S. ir ši jo nurodymu nuvažiavo pas nukentėjusiąją M. Š. į namus (duomenys neskelbtini), bei paėmė iš M. Š. 1 100 eurų grynųjų pinigų, kuriuos I. T. nurodymu perdavė nenustatytam bendrininkui. Taip A. S. ir I. T. su bendrininkais apgaule I. T. bei kitų asmenų naudai įgijo M. Š. priklausančius 1 100 eurų. Šiais savo veiksmais A. S. ir I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl M. Š. turto įgijimo apgaule).

2.                      Taip pat A. S. ir I. T. nuteisti už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei A. S. ją neteisėtai laikius bei panaudojus apgaule savo bei kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą: jie veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais nenustatytais asmenimis po to, kai 2018 m. kovo 22 d., apie 15 val. 30 min., nenustatytas bendrininkas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. R. į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai pranešė neva jos draugė I. krisdama nuo laiptų užkliudė kitą moterį, kuri prasiskėlė galvą ir, kad skubiai reikalingi pinigai operacijai atlikti, A. R. sutikus sumokėti pinigus, I. T. paskambino A. S. ir ši jo nurodymu nuvažiavusi pas A. R. į namus (duomenys neskelbtini), paėmė iš šios pastarosios vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Senjoro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą) A. R. jau buvo telefonu padiktavusi nenustatytam bendrininkui, o A. S. juos padiktavo I. T.. Naudodamasi A. R. minėta „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortele tą pačią dieną (2018 m. kovo 22 d.) A. S. įvairiuose bankomatuose per keturis kartus iš A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 800 eurų, taip pat ji su minėta mokėjimo kortele atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Iki“, esančioje Žirmūnų g. 2, Vilniuje: 15 val. 57 min. „Swedbank“, AB bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilniuje, išgrynino 140 eurų; 15 val. 58 min. tame pačiame bankomate išgrynino 100 eurų; 16 val. 08 min. parduotuvėje „Iki“, esančioje Vilniuje, Žirmūnų g. 2, atsiskaitė už prekes 7,10 eurų sumai; 16 val. 43 min. AB SEB bankas bankomate, esančiame Vilniuje, Metalo g. 2, per du kartus išgrynino iš viso 560 eurų. Taip A. S. ir I. T., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įgijo A. R. 807,10 eurų. Šiais savo veiksmais A. S. ir I. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

II.       Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3.       Nuteistasis I. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-374-506/2020 paskiriant jam švelnesnę bausmę.

3.1.       Apeliaciniame skunde nuteistasis I. T. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu jam paskyrė per griežtą bausmę, netgi didesnę nei prašė prokurorė, šiuo aspektu nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

3.2.       Apeliantas pažymi, kad prokurorė ne kartą minėjo, jog I. T. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis. I. T. neketino tiesiogiai pasipelnyti iš nukentėjusiųjų, jis vykdė kito asmens paslaugą, už kurią jam buvo pažadėta atsiskaityti cigaretėmis ir telefonu.

3.3.       I. T. atkreipia dėmesį į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisme atsiprašė nukentėjusiosios.

3.4.       I. T. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jo sutuoktinė T. T. yra nėščia, turėtų gimdyti 2020 m. kovo mėn. (pažymą apie tai nuteistasis pristatys apeliacinės instancijos teismui), todėl jai reikės I. T. palaikymo ir pagalbos.

4.       Nuteistoji A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-374-506/2020 paskiriant jai švelnesnę bausmę.

4.1.       Apeliaciniame skunde nuteistoji A. S. nurodė, kad ji yra per griežtai nubausta, A. S. nuoširdžiai gailisi.

4.2.       A. S. pažymėjo, jog ji nuėjo paimti pinigus tik dėl to, kad jos to paprašė jos dukros tėvas I. T., ji neįtarė, kad I. T. užsiima sukčiavimu, nebuvo su juo iš anksto susitarus daryti nusikalstamas veikas, už paimtus pinigus jai nebuvo atsilyginta, ji nepasiliko sau jokios paimtų pinigų dalies.

5.       Teismo posėdyje nuteistieji A. S. ir I. T. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo I. T. apeliacinis skundas atmetamas, A. S. apeliacinis skundas tenkinamas

6.       Šioje byloje apeliaciniais skundais ginčijamas tik nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšys ir dydžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.

7.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – I. T. ir A. S. paskirtos bausmės už padarytas atskiras nusikalstamas veikas, taip pat paskirtos galutinės subendrintos bausmės nėra per griežtos, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Tačiau individualizuojant baudžiamąją atsakomybę nuteistajai A. S. buvo nepagrįstai nuspręsta netaikyti BK 75 straipsnio, taip atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8.       Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

9.       Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris, visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Dėl I. T. paskirtų bausmių

10.       Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam I. T. paskyrė teisingas bausmes už šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę.

11.       I. T. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jų padarymo aplinkybes, atitinkantys rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. 

12.       Pirmu atveju, padarydamas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, I. T. apgaule, savo  ir nenustatytų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – M. Š. priklausančius 1 100 eurų. Antru atveju, padarydamas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei A. S. ją neteisėtai laikius bei panaudojus, apgaule savo bei kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – A. R. priklausančius 807,10 eurų. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių ir turtinę padėtį, joms padaryta turtinė žala vertinama kaip reikšminga, tačiau apskritai užvaldyto turto vertė apygardos teismo vertinama kaip labiau artima baudžiamajam nusižengimui, numatytam BK 182 straipsnio 3 dalyje, nei kvalifikuotam turto įgijimui apgaulės būdu. Todėl nuteistojo I. T. veiksmai nevertinami kaip labiau pavojingi nei įprastas tokio veikų pavojingumo laipsnis ar pobūdis. Tačiau pažymima, kad abiem atvejais žala nebuvo atlyginta ir net nebuvo žadama ar įsipareigojama ją atlyginti.  

13.       Nusikalstamas veikas I. T. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jų pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo bus padaryta turtinė žala, ir norėjo ją padaryti.

14.       I. T. Lietuvos Respublikoje iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas net 15 kartų, tame tarpe ir už analogiškas veikas, paskutinį kartą už kvalifikuotą plėšimą, už kurį atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir padarė šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas. Iki šių veikų padarymo nuteistajam už kitų nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos įvairių rūšių bausmės. Tačiau nei laisvės atėmimo bausmės rūšis, nei švelnesnės bausmės rūšys poveikio I. T. elgesiui nepadarė, nes jis bausmės vykdymo metu padarė net keturias naujas tyčines nusikalstamas veikas. Toks nuteistojo elgesys rodo ypatingą jo pavojingumą, nuoseklų nusistatymą nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus, darant žalą ir taip keliant pavojų kitiems asmenims, jų turtui. Todėl, skiriant bausmę už naujai padarytas nukalstamas veikas, toks nuteistojo asmenybės ir elgesio modelis turi būti teisingai įvertintas.

15.       I. T. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad visas nusikalstamas veikas I. T. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau nepagrįstai buvo nustatyta sunkinanti aplinkybė – jog jis visas nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra turtinio arba finansinio pobūdžio, todėl jos savaime laikomos savanaudiškomis (padaromos siekiant turtinės arba finansinės naudos, įgyti turtą ar išvengti mokesčių ir pan.), taigi dar kartą šią aplinkybę vertinti kaip sunkinančią nėra pagrindo. Be to, ši sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, jos pripažinti posėdžio metu neprašė prokurorė, o teismas apie tokią galimybę nuteistojo neįspėjo, todėl sprendžiama, kad tokiu būdu buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Įvertinus šias aplinkybes, ši sunkinanti aplinkybė iš apylinkės teismo nuosprendžio šalinama. 

16.       I. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų nusikaltimų apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

17.       Atsižvelgęs į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta I. T. paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmes. Pažymima, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o šiuo atveju I. T. teisiamas jau šešioliktąjį kartą.

18.       I. T. apylinkės teismas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį abiem atvejais nubaudė laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių (kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), o pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams (kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnesis ir 15 dienų).

19.       Pažymima, jog visos I. T. paskirtos bausmės yra artimos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmėms vidurkiams, turtinių nusikaltimų atveju – nežymiai didesnės, o finansinių – nežymiai mažesnės. Buvo nustatyta tik viena I. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės, todėl skiriant kiek didesnes nei vidurkis bausmes, buvo teisingai įvertintas šių aplinkybių santykis, taip pat ir visos kitos aplinkybės, iš esmės neigiamai charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant kiek mažesnes nei vidurkis bausmes, didesnė reikšmė buvo teikiama nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, padarytos žalos dydžiui, aplinkybei, kad jo sutuoktinė laukiasi (šiuo metu nuteistasis jau turi mažametį vaiką), nuteistojo vaidmeniui nusikaltimo padaryme, tačiau esant itin neigiamai paties nuteistojo asmenybės ir jo elgesio charakteristikai, dar labiau švelninti paskirtas bausmes ar galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo. Aplinkybė, kad apygardos teismas pašalino vieną sunkinančią aplinkybę, esminės įtakos apylinkės teismo parinktoms bausmėms neturi, nes ir tokiu atveju lieka daugiau nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo parinkti bausmių dydžiai yra proporcingi ir teisingi, o už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos laikantis BK 63-64 straipsnių reikalavimų, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, prie griežtesnės bausmės pridedant pakankamai nedidelę dalį (bendrinant su 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu net mažesnę nei minimali laisvės atėmimo bausmė) švelnesnės bausmės.   

20.       Minėta, kad teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Visuomenės interesas ir baudžiamojo įstatymo tikslas reiškia, kad kiekvienam kaltam asmeniui būtų paskirta tinkama, individualizuota, proporcinga ir teisinga bausmė. Sprendžiant ar šioje byloje yra pagrindas dar labiau švelninti nuteistajam I. T. paskirtą bausmę (pagal jo skundą), atsižvelgiama į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, kurios neleidžia dar labiau švelninti jam paskirtos bausmės. Priešingu atveju paskirta bausmė bus neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatliks savo funkcijų, nerealizuos paskirties, nepasieks tikslų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Konstatuojama, kad per švelni bausmė ne tik, kad nenubaus I. T., bet ir neatgrasys (nesulaikys) nei jo, nei kitų asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytą įstatymo pažeidimą – skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Dėl A. S. paskirtų bausmių ir BK 75 straipsnio taikymo 

21.       Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajai A. S. paskyrė teisingas bausmes už šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę.

22.       A. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Nuteistosios padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jų padarymo aplinkybes, atitinkantys rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą.

23.       Pirmu atveju, padarydamas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, A. S. apgaule, savo ir nenustatytų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – M. Š. priklausančius 1 100 eurų. Antru atveju, padarydamas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei ją neteisėtai laikė ir panaudojo, apgaule savo bei kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – A. R. priklausančius 807,10 eurų. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių ir turtinę padėtį, joms padaryta turtinė žala vertinama kaip reikšminga, tačiau apskritai užvaldyto turto vertė apygardos teismo vertinama kaip labiau artima baudžiamajam nusižengimui, numatytam BK 182 straipsnio 3 dalyje, nei kvalifikuotam turto įgijimui apgaulės būdu. Todėl nuteistosios A. S. veiksmai nevertinami kaip labiau pavojingi nei įprastas tokio veikų pavojingumo laipsnis ar pobūdis. Tačiau pažymima, kad abiem atvejais žala nebuvo atlyginta ir net nebuvo žadama ar įsipareigojama ją atlyginti.  

24.       Nusikalstamas veikas A. S. padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė pavojingą jų pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jos veikimo gali būti padaryta turtinė žala ir jos norėjo.

25.       A. S. Lietuvos Respublikoje iki šio nusikaltimo padarymo buvo teista vieną kartą už turtinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (2014 metais), po ši nusikaltimo – dar vieną kartą už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Abu kartus buvo paskirtos arešto bausmės, nagrinėjamų nusikaltimų metu teistumas nebuvo išnykęs.  

26.       Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2019 m. lapkričio 15 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus A. S. administracine tvarka bausta 5 kartus, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, tačiau didžioji dalis pažeidimų susiję važiavimu viešuoju transportui be bilieto (t. 2, b. l. 83-84). A. S. niekur nedirba, duomenys apie padarytus administracinius nusižengimus rodo, kad ji verčiasi prostitucija. A. S. vartoja narkotikus, yra nuo jų priklausoma (t. 2, b. l. 84, 90, 91)

27.       A. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad visas nusikalstamas veikas A. S. padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų nusikaltimų apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad A. S. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28.       Atsižvelgęs į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. S. paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmes, nes švelnesnė bausmės rūšis – areštas jai poveikio nepadarė ir nebuvo efektyvi.

29.       A. S. apylinkės teismas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį abiem atvejais nubaudė laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesių (kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), o pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams (kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnesis ir 15 dienų).

30.       Pažymima, jog visos A. S. paskirtos bausmės yra mažesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmėms vidurkiai. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė, todėl skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes, didesnė reikšmė buvo teikiama nuteistosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, padarytos žalos dydžiui, pačios nuteistosios asmenybės ir jos elgesio charakteristikai. Teisėjų kolegijos vertinimu dar labiau švelninti paskirtas bausmes ar galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo parinkti bausmių dydžiai yra proporcingi ir teisingi, o už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos laikantis BK 63 straipsnio reikalavimų, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, prie griežtesnės bausmės pridedant pakankamai nedidelę dalį švelnesnės bausmės.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų A. S. skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, kartu konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė netaikyti BK 75 straipsnio, taip suteikiant nuteistajai galimybę pasitaisyti būnant laisvėje ir vykdant nustatytas pareigas.

32.       Teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą kartą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

33.       Šiuo atveju apylinkės teismas, nuspręsdamas neatidėti laisvės bausmės vykdymo, atsižvelgė į padarytą turtinę žalą, nuteistosios asmenybę, žalos neatlyginimą, nukentėjusiosios A. R. nuomonę dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo A. S..

34.       Apygardos teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo ypatingai kreipia dėmesį į visas aplinkybes, charakterizuojančias tiek A. S., tiek jos padarytas nusikalstamas veikas. Šioje byloje vertinama tai, kad padarant du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimas, kuriuos padarius kilo turtinė žala kitiems asmenims, kuri nebuvo atlyginta. Todėl taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir A. S. įpareigojant šią žalą atlyginti, nukentėjusiųjų turtinė padėtis gali būti atkurta, o A. S. kiltų pareiga dirbti.

35.       A. S. kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas, turi du mažamečius vaikus, iki šiol nebuvo bausta realia laisvės atėmimo bausme. 

36.       Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad dėl nukentėjusiosios nuomonės, kuri akcentuojama pirmosios instancijos teismo sprendime, reikia pasakyti, jog nukentėjusysis, nors ir būdamas lygiavertis proceso dalyvis, yra kitoje teisinėje situacijoje nei nuteistasis (kaltinamasis), nes visas baudžiamasis persekiojimas vykdomas ne tik tam, kad būtų tinkamai nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 1 straipsnis), bet ir tam, kad kiekvieno nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą būtų pakankamai realizuota (BPK 44 straipsnio 10 punktas). Tačiau nukentėjusio asmens ir valstybės požiūris į nusikalstamą veiką ir tai, kaip į ją turi būti reaguojama, skiriasi. Nukentėjusiam asmeniui nusikalstama veika yra asmeninis reikalas, sietinas su neigiamais išgyvenimais dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, liga, reikalaujantis patirtos materialinės ir emocinės žalos atlyginimo. Valstybei tai baudžiamosios teisės pažeidimas, reikalaujantis nuoseklaus, prognozuojamo ir teisingo atsako pagal įstatymą. Taigi, vertinant nukentėjusiojo interesų užtikrinimą ir pusiausvyrą, svarbu nustatyti jų materialinio teisinio ir procesinio teisinio interesų realizavimo pakankamumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė apie tai, kokie nukentėjusiųjų interesai nukentės ar kaip jie bus apriboti bei kodėl bus nepakankamai užtikrinti atidedant nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

37.       Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

38.       Visi šie ir kiti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad, įvertinus situaciją ir bylos aplinkybių visumą, nuteistosios asmenybės ypatumus, atidėti bausmės vykdymą neprieštarautų nukentėjusiųjų materialiųjų interesų, t. y. žalos padengimo, įgyvendinimui ir sukeltų nuteistajai pakankamai suvaržymų, kad jie užtikrintų bausmės tikslų pasiekimą. Tokiu būdu nuteistajai būtų suteikiama galimybę įrodyti, jog ji gali pasitaisyti neatlikdama realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, nedaryti naujų teisės pažeidimų. Bausmės atidėjimo metu A. S. skiriami šie įpareigojimai ir draudimai: gydytis priklausomybės narkotinėms medžiagoms ligą, kai nuteistasis sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

39.       Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Todėl, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. S. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – padarytos turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant ją per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau kaip pusę padarytos turtinės žalos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

 n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo I. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi A. S. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 8, 9, 10 punktais, ją įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1)       gydytis priklausomybės narkotinėms medžiagoms ligą, kai nuteistoji sutinka;

2)       pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiai;

3)       neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4)       nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

        Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant ją per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau kaip pusę padarytos turtinės žalos: M. Š. 550 Eur ir A. R. 403 Eur.  

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pašalinti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. jog I. T. nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                                                                                       Aušra Bielskė

Audrius Cininas

Darius Pranka