Baudžiamoji byla Nr. 1-323-348/2011

                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00262-2011-8

                                                                                       Procesinė sprendimo kategorija: 1.2.3.1.;

(S)

                                                           2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011m.lapkričio 25d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje:

              A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, nedirbantis, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2004-12-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 m., 2006-12-14 nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos,

              kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.

              Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą,

n u s t a t ė :

              Kaltinamasis A. G. laikotarpyje nuo 2011-05-02 21 val. iki 2011-05-03 8 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas A. A. mažiausiai tris smūgius plaktuko pentimi į galvos sritį, padarė tris muštines žaizdas galvos dešinėje pusėje pakaušio ir momens sričių riboje, atvirus skeveldrinius dešiniojo momenkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžius, galvos smegenų ir jų dangalų tiesioginius pažeidimus lūžių skeveldromis, kraujo išlajas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į IV smegenų skilvelį, nuo ko šis mirė, tuo būdu nužudė A. A..

              Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 129 str. 1 d.

              Kaltinamasis  A. G. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad apleistame name, jis gyveno su benamiais A. A. ir šio sugyventine V. R.. Dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, pykdavosi,  su A. A. neblaivūs apsistumdydavo, susimušdavo, tačiau vienas kito rimčiau sumušę nebuvo. 2011-05-02 girtavo jis, A. A., V. R. ir R. V.. Vakare R. V. išėjo, išgertuves tęsė trise. Tada jis susiginčijo su A. A. dėl buitinių dalykų. Konflikto metu A. A. liepė V. R. išeiti į virtuvės kambarį. Tada jis atsigulė miegoti kambaryje ant grindų, o A. A., kilus eiliniam ginčui, jam kumščiu sudavė į lūpą. Po to praėjus gal 10 minučių, jie vėl ginčijosi ir pamatė kaip A. A. paėmė tuščią stiklinį butelį. Tada jis nuo spintos paėmė plaktuką ir su juo sudavė A. A. į galvos sritį tris kartus. A. A. sukniubo, jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Jis nuėjo į virtuvės kambarį ir pasakė V. R. „Nebėra A.“. Paėmęs bendrai uždirbtus  7 litus , išėjo pirkti alkoholio. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė įrodyta  liudytojų parodymais, rašytine  bylos medžiaga.

              Liudytojos V. R. parodymai buvo pagarsinti LR BPK 276 str.1d.1p. tvarka, kadangi jos nepavyko iškviesti į teismo posėdį. V. R. be pastovios gyvenamosios vietos, policijos pareigūnams jos surasti ir atvesdinti nepavyko.

              Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su A. A. kaip sugyventiniai gyveno septynerius metus. Maždaug nuo 2009 m. abu gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) pradžioje jie priėmė gyventi ir A. A. draugą A. G.. Trise dažnai girtaudavo, neblaivūs susibardavo. A. A. ir A. G. nepasidalindavo alkoholio, metalo laužo. Muštynės tarp jų kildavo retai, rimtai sužalotas nė vienas nebuvo. 2011-05-02 ji, A. A., A. G. ir R. V. girtavo. Vakare pastarasis išėjo namo, o A. A. ir A. G. tęsė išgertuves. Po to dėl jai nežinomos priežasties A. G. ir A. A. susipyko. A. G. nurodė jai eiti miegoti į virtuvę, nes nori „vyriškai pasikalbėti“ su A. A.. Būdama virtuvėje ji girdėjo A. G. ir A. A. barnį, A. G. riksmus „papjausiu tave, užmušiu“. Netrukus ji užmigo. Pabudo apie 4 ar 5 val., kai į virtuvę atėjo A. G.. Šis ieškojo pinigų, pasakė jai „viskas, tavo A. nebėra, aš Alių nudobiau“. Nubėgusi į kambarį, ji rado A. A. gulintį lovoje, suknežinta galva. A. G. skubiai pasišalino iš namo. Ji  nubėgo pas R. V., kad šis iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai  konstatavo A. A. mirtį. (T. 1, b.l.72-73).

              Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 208/11(02) nurodyta, kad A. A. mirties priežastis yra dešinio momens srities ir pakaušio ribos sumušimas, davęs atvirus skeveldrinius momenkaulio ir pakauškaulio lūžius, pereinančius į kaukolės pamato užpakalinę daubą, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio momeninės ir pakaušinės skilčių, smegenėlių dešiniojo pusrutulio ir smegenų kamieno sumušimus, kraujo išlajas po voratinkliniu dangalu ir į IV-ajį smegenų skilvelį. A. A. mirė 3-9 val. iki jo apžiūros įvykio vietoje. A. A. kūne konstatuota trys muštinės žaizdos galvos dešinėje pusėje pakaušio ir momens sričių ribose, atviri skeveldriniai dešinio momenkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžiai, galvos smegenų ir jų dangalų tiesioginiai pažeidimai lūžių skeveldromis, kraujo išlajos po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į IV-ąjį smegenų skilvelį. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į nurodytą sritį sunkiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu ar įrankiu. Traumavusi daikto plokštuma artima kvadratui su apie 3 cm. ilgio kraštine. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties, kraštutinai tikėtinas kelių valandų tarpas nuo sužalojimo padarymo iki mirties momento. Atviri skeveldriniai įspaustiniai kaukolės lūžiai galvos smegenų ir jų dangalų pažeidimai yra sunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju kaip visuma tapo tiesiogine mirties priežastimi. A. A. kūne pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. A. A. kūne konstatuoti sužalojimai nebūdingi nei tyčiniam, nei atsitiktiniam savęs žalojimuisi. A. A. kūne kovai ir savigynai priskirtinių sužalojimų nekonstatuota. A. A. patyręs smūgius į galvą, sukėlusius kaulų lūžius ir tiesioginius smegenų pažeidimus, turėjo iš karto prarasti sąmonę ir likti nejudrus iki mirties. A. A. buvo sužalotas gulintis kniūbsčiomis, kai smūgiams buvo prieinama galvos dešinės pusės momens ir pakaušio riba. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienu ir tuo pačiu įrankiu, galimai įvykio vietoje rastu kruvinu plaktuku. Medicininiu požiūriu visos trys žaizdos galvos dešinėje pusėje momens ir pakaušio riboje yra vienodo senumo ir susidariusios betarpiškai prieš pat mirtį. Jų sekos eiliškumo nustatyti negalima. Medicininių duomenų, kad būtų buvusi keista lavono padėtis iki apžiūros momento įvykio vietoje, nėra. (T 1, b.l. 29-37).

VTMT prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. 207/11(01) nurodyta, kad ant plaktuko penties rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. A. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Ant plaktuko koto rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas miškus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kurio dominuojantys DNR fragmentai sutampa su A. A. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o DNR priemaiša priklauso A. G. su 99,9999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, A. A. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. A. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Ant A. G. kelnių, marškinėlių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (T. 1, b.l. 41, 42).

Parodymų patikrinimo vietoje metu  A. G. nurodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kambarį, kuriame sužalojo A. A.. Paaiškino, kad prieš veikos padarymą jis sėdėjo ant taburetės kambario dešinėje, o A. A. sėdėjo ant lovos kambario kairėje. Parodė, kad A. A. priėjęs kelis kartus sudavė jam ranka į veidą, tada išgėrė alkoholio ir atsigulė lovoje ant kairio šono. Po to A. A. dar išgėrė alkoholio, pasakė „duosiu per galvą“, užsimojo ranka. Jis pamatė prie spintos plaktuką, kurį paėmęs sudavė A. A. smūgius į galvą. (T. 1, b.l. 114-116)

Surinktų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis A. G. tyčia nužudė nukentėjusįjį A. A.. Nužudymo padarymo mechanizmas,  įrankis rodo, kad kaltinamasis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė,  kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir buvo abejingas  kito žmogaus gyvybės atėmimui, tai yra, A. A. nužudė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių  - A. A. mirties yra priežastinis mirtis, nes A. A. mirė nuo patirtų sužalojimų galvoje, kuriuos padarė A. G.. Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo paties pilnas prisipažinimas, bei liudytojos V. R. parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Tai, kad A. G. įvykio  metu konfliktavo su A. A., patvirtino liudytoja V. R., kuriai po įvykio A. G. prisipažino nužudęs A. A.. Specialisto išvada patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad šis su plaktuku tris kartus sudavė nužudytajam į galvos sritį, nes mirtis įvyko dėl dešinio momens srities ir pakaušio ribos sumušimo, davusio atvirus  skeveldrinius momenkaulio ir pakauškaulio  lūžius, pereinančius į kaukolės pamato užpakalinę daubą, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio momeninės ir pakaušinės skilčių, smegenėlių dešiniojo pusrutulio ir smegenų kamieno sumušimus, kraujo išlajas po voratinkliniu dangalu ir IV-ąjį smegenų skilvelį. Tai, kad nužudytajam smūgiai buvo suduoti plaktuku, patvirtina ir  Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant plaktuko koto rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kurio dominuojantys DNR fragmentai sutampa su A. A. DNR profiliu su 99,999999999999 procentų tikimybe, o DNR priemaiša priklauso A. G. su 99,9999999999 procentų tikimybe. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė kokioje vietoje ir kokiu būdu nužudė A. A.. Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje pakankamai surinkta duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad A. G. tyčia nužudė A. A., todėl jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1d.

Bausmės skyrimas

              Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.: į padarytos nusikalstamos veikos  pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

              Kaltinamasis A. G. padarė labai sunkų, tyčinį nusikaltimą. Pasekmės sunkios ir neatstatomos. Nusikaltimas baigtas.

              Kaltinamasis nedirbo, baustas administracine tvarka. Anksčiau teistas tris kartus.

              Lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo išaiškinti  šią veiką.

              Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

              Įvertinęs lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės tarpusavio santykį, atsižvelgęs į kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes bei kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmės vidurkis ( LR BK 61 str. ).

Daiktiniai įrodymai

              Iš įvykio vietos paimti daiktai ir objektai – plaktukas, 2 nuorūkos, 2 nuoplovos nuo puodelių, 1 nuoplova nuo kambario grindų, polietileno plėvelės fragmentas; A. G. drabužiai: džinsinės kelnės, marškiniai; A. G. seilių pavyzdžiai turi būti sunaikinti kaip menkaverčiai. Kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu darytas vaizdo įrašas turi būti grąžinta Kauno apygardos prokuratūrai..

Dėl civilinio ieškinio

              Nukentėjusioji D. M. kviečiam į teisiamąjį posėdį neatvyko. Ikiteisminio tyrimo metu ji pareiškusi 20000Lt. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Kadangi nukentėjusioji vengė atvykti į teismą ir duoti parodymus, o civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, teismas jai pripažįsta teisę į  ieškinio patenkinimą , o klausimą dėl  ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka ( LR BPK 115 str. 2d. ).

              Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 308 str. str.

n u s p r e n d ė :

              A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 ( vienuolikai) metų.

              Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

              Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo  palikti tą pačią.

              Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2011m. lapkričio 25d.

              Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011m. gegužės 03d.   iki 2011m. lapkričio 25d.

              Daiktinius įrodymus : plaktuką sunaikinti kaip nusikaltimo įrankį, dvi nuorūkas, dvi nuoplovas nuo puodelių, vieną nuoplovą nuo grindų, polietileno plėvelės fragmentą, A. G. drabužius: džinsines kelnes, marškinius,  A. G. seilių pavyzdžius sunaikinti kaip menkaverčius ( LR BPK 94 str.).

              Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu perduoti Kauno apygardos prokuratūrai(LR BPK 94 str.).

              Nuosprendis per 20dienų gali skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka. Nuosprendžio apskundimo terminą nuteistajam skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėja                                                                                                   Svetlana Jurgaitienė