Civilinė byla Nr. e2-1420-798/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02547-2015-1

  Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Staliksera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Puerto Rico“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Raisa Trimailienė.

UAB „Staliksera“ teismui pateikė prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo BUAB „Puerto Rico“ bankroto byloje. Prašyme nurodė, kad Raisa Trimailienė yra UAB „Banca Rupra“ vadovė, kuri administruoja bankrutuojančią bendrovę UAB „Kasida“, ir su kuria UAB „Puerto Rico“ bylinėjasi teisme pagal UAB „Kasida“ ieškinį atsakovei. Taigi, Raisa Trimailienė atstovauja abi ginčo puses, dėl ko ji negali tinkamai ir nešališkai atstovauti BUAB „Puerto Rico“ kreditorių. Be to, UAB „Kasida“ taip pat yra UAB „Puerto Rico“ kreditorė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos UAB „Staliksera“ prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo BUAB „Puerto Rico“ bankroto byloje.

Teismas nurodė, kad BUAB „Puerto Rico“ bankroto byloje nėra patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, dėl ko UAB „Staliksera“ negali būti vertinamas kaip kreditorius. Be to, analogišką UAB „Puerto Rico“ direktoriaus A. S. prašymą taip pat buvo atsisakyta priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja UAB „Staliksera“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkami taikė ĮBĮ normas, nesivadovavo teismų praktika šiuo klausimu, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą tuo pagrindu, kad šios finansinis reikalavimas nėra patvirtintas bankroto byloje. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgdamas į bankroto proceso tikslą, pačios įmonės, jos kreditorių interesų gynimą ir turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, turi prerogatyvą bet kurioje bankroto proceso stadijoje spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad ĮBĮ 11 str. 10 d. nurodyti subjektai šio klausimo nekėlė.
2. Teismas, atsisakydamas priimti prašymą tuo pagrindu, kad toks prašymas jau buvo nagrinėtas, riboja asmens teisę į teismą, kadangi kiekvienas asmuo, tame tarpe ir dalyvaujantis bankroto procese, turi bendro pobūdžio procesinę teisę teikti prašymus, kuriuos teismas turi svarstyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo; 3) kai administratorius 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

Kaip teisingai teigiama atskirajame skunde – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tame tarpe ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis), turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, ir teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 95 straipsnis). Taigi teismas neturi procesinio pagrindo atsisakyti priimti bankroto byloje dalyvaujančio asmens prašymo atstatydinti administratorių, o turi tokį prašymą išnagrinėti iš esmės kaip bet kurį kitą procesinį prašymą, ir jį tenkinti arba jo netenkinti. 

Tačiau pažymėtina, kad apeliantės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos ratio decidendi esmingai skiriasi nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nekyla ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo (kreditoriaus), kurio patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų sumos, prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo iš pareigų.

Pirmosios instancijos teismas prašymą atsisakė priimti tuo pagrindu, jog prašymo pateikimo dieną apeliantės finansinis reikalavimas nebuvo teismo nutartimi patvirtintas BUAB „Puerto Rico“ bankroto byloje, šios faktinės aplinkybės neginčija ir apeliantė. Taigi, apeliantė prašymo pateikimo metu nebuvo bankroto bylos dalyvis, dėl ko neturėjo procesinės teisės teikti prašymų BUAB „Puerto Rico“ bankroto byloje, tame tarpe ir prašymo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

CPK 37 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kas yra byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems kyla įstatymuose numatytos teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju, apeliantei nesant bylos dalyviu, teismas pagrįstai atsisakė priimti jos prašymą, priešingu atveju, bet kuris asmuo, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi nėra pagrįstas, galėtų teikti bet kokio pobūdžio prašymus, reikšti reikalavimus byloje, kas iš esmės trukdytų proceso operatyvumui, pažeistų bylos dalyvių teisėtus interesus į koncentruotą bylos nagrinėjimą.

Atmestinas  pareiškėjos UAB „Staliksera“ argumentas, jog Raisa Trimailienė atstovauja abi ginčo puses, dėl ko ji negali tinkamai ir nešališkai atstovauti BUAB „Puerto Rico“ kreditorių, nes UAB „Puerto Rico“ bylinėjasi teisme su UAB „Kasida“.

Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu tenkino UAB „Kasida“ ieškinį,  įpareigojo atsakovę UAB „Puerto Rico“ grąžinti ieškovei BUAB „Kasida“ nuosavybės teise priklausančius daiktus: soliariumų aparatą „Ergoline Avangarde 600 Turbo Power“ – 2 vnt.; soliariumų aparatą „Megasun T-230“ – 3 vnt., soliariumų aparatą „Ergoline 500 Classicc“ – 1 vnt.; priteisti iš atsakovės UAB „Puerto Rico“ 210,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-67-459/2016 minėtą apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, o byloje kasacinis skundas pateiktas nebuvo, todėl spręstina, kad ginčas tarp šalių išspręstas galutinai.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                     Antanas Rudzinskas