Administracinė byla Nr. I-825-815/2015

               Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04425-2013-4

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. B., S. K., L. M., L. M., A. P., S. P., A. S., E. V., D. V. ir M. F. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėjai S. B., S. K., L. M., L. M., A. P., S. P., A. S., E. V., D. V. ir M. F. (toliau – ir pareiškėjai) su 2013 m. rugsėjo 30 d. skundu (t. 1, b. l. 1-18) kreipėsi į teismą (skundas teisme gautas 2013 m. spalio 1 d.), prašydami:

1.1. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti:

– ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009 m., Nr. 91-3916), kuriame nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti prokurorų atlyginimai, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., Žin., 2009 m., Nr. 49-1935; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4305; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7042; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7987) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

1.2. priteisti iš atsakovės neišmokėtas darbo užmokesčio nepriemokas, susidariusias tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio (dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento dydžio) ir darbo užmokesčio, kurį buvo privaloma apskaičiuoti ir išmokėti, taikant nesumažintus pareiginės algos dydžio koeficientus, galiojusius iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.: S. B., S. K., L. M., L. M., S. P., D. V. ir M. F. už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; A. P. ir A. S. už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.; E. V., už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

2. Pareiškėjų skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. S. B. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) vyriausiąja prokurore. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje dirba nuo 1998 m. lapkričio 9 d., kai iš (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Nusikaltimų tyrimo kontrolės skyriaus prokurorės pareigas. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore, nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokurorės pareigas, nuo 2011 m. vasario 11 d. dėl struktūrinių pakeitimų (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje tarnybą tęsė (duomenys neskelbtini) vyriausiąja prokurore, nuo 2012 m. gegužės 4 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokurorės pareigas.

S. K. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroru. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 28 d. įsakyme Nr. P-127 priimtas į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, nuo 2011 m. liepos 5 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro pareigas ir ėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigose, dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. gegužės 4 d. tarnybą tęsia (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigose.

L. M. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. P-201 priimta į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigas, nuo 2010 m. birželio 14 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigas, nuo 2011 m. vasario 11 d. dėl struktūrinių pakeitimų (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje tarnybą tęsė (duomenys neskelbtini) vyriausiąja prokurore, dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. gegužės 4 d. tarnybą tęsia (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigose.

L. M. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje dirba nuo 1995 m. kovo 1d., kai buvo priimta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigas, nuo 2005 m. vasario 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore, nuo 2011 m. vasario 11 d. dėl struktūrinių pakeitimų (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje tarnybą tęsė (duomenys neskelbtini) prokurore, dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. gegužės 4 d. tarnybą tęsia (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigose.

A. P. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje dirba nuo 2003 m. sausio 15d., kai iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas, nuo 2004 m. vasario 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroru; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. P-232 paskirtas į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas.

S. P. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroru. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006 m. birželio 8 d. įsakyme Nr. P-318 priimtas į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas, nuo 2011 m. birželio 15 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro pareigas ir ėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigose; atlikus struktūrinius pertvarkymus, nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. tarnybą ėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. tarnybą eina (duomenys neskelbtini) prokuroru.

A. S. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 1995 m. vasario 3 d. įsakyme iš (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros perkelta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas; dėl struktūrinių pertvarkymų (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja-(duomenys neskelbtini) vyriausiąja prokurore; nuo 2012 m. gegužės 4 d. perkelta į (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas.

E. V. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006 m. rugpjūčio 17 d. įsakyme Nr. P-441 paskirta į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokurorės pareigas, nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2012 m. sausio 17 d. nedirbo (buvo išleista nėštumo ir gimdymo, vėliau – vaiko priežiūros atostogų); į tarnybą prokuratūroje sugrąžinta 2012 m. sausio 17 d., nuo 2012 m. gegužės 4 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorės pareigas ir dirba (duomenys neskelbtini).

D. V. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. P-632 perkelta iš (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorės pareigas ir dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. vasario 11 d. dėl struktūrinių pakeitimų (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje tarnybą tęsė (duomenys neskelbtini) prokurore; dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. gegužės 4 d. tarnybą tęsia (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigose.

M. F. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroru. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. P-158 perkeltas iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini)) prokuroro pareigas, nuo 2011 m. vasario 11 d. dėl struktūrinių pakeitimų (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje tarnybą tęsė (duomenys neskelbtini) prokuroru; dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. gegužės 4 d. tarnybą tęsia (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroru.

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 49 straipsnį prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš: pareiginės algos; priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; priedo už kvalifikacinį rangą; . Pagal Įstatymo 4 straipsnį pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą Įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio, kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Nuo apskaičiuotos pareiginės algos skaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir kvalifikacinį rangą. Toks darbo užmokesčio skaičiavimo būdas reiškia, kad, nekintant baziniam dydžiui ir procentiniams priedų dydžiams, darbo užmokesčio galutiniam dydžiui lemiamos reikšmės turi pareiginės algos koeficientas, kurį mažinant iš esmės pinigine išraiška mažėja ne tik pareiginės algos dydis, bet ir nuo jos skaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir kvalifikacinį rangą.

2.3. Prokurorų pareiginės algos koeficientai nustatyti Įstatymo priedėlio (toliau – ir Priedėlis) III skirsnyje. Prokurorų pareiginės algos koeficientai nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo keičiami keletą kartų: 2009 m. balandžio 23 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme nustatyti prokurorų pareiginės algos koeficientai, sumažinant Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientus, bei Įstatymo įsigaliojimo terminai; 2009 m. liepos 17 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme nustatyti prokurorų pareiginės algos koeficientai, juos sumažinant; 2011 m. gruodžio 21 d. Įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1834 nustatyti prokurorų pareiginės algos koeficientai bei Įstatymo įsigaliojimo terminai; 2011 gruodžio 21 d. Įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1839 nustatyti prokurorų pareiginės algos koeficientai.

2.4. Įstatymų, kuriuose sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimams net keletą kartų buvo pratęsiamas, o įstatymo, kuriame jie buvo padidinti, įsigaliojimo terminas keletą kartų buvo atidedamas: 2010 m. birželio 30 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-951 nukeltas Įstatymo priedėlio, kuriame prokurorų pareiginės algos koeficientai turėjo būti atstatyti į ankstesnį dydį, įsigaliojimo terminas nuo 2012 m. sausio 1 d.; 2010 m. liepos 2 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-980 pratęstas Įstatymo priedėlio, kuriame sumažinti pareiginės algos koeficientai, galiojimas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2010 m. lapkričio 22 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1726 pratęstas įstatymo, kuriame sumažinti pareiginės algos koeficientai, galiojimas iki 2012 m. gruodžio 31 d.; 2011 m. lapkričio 22 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1727 nukeltas įstatymo, kuriame būtų gražinti pareiginės algos koeficientai. įsigaliojimo terminas nuo 2013 m. sausio 1 d.; 2011 m. lapkričio 22 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1840 pakeistas įstatymo, kuriame nustatyti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimas, nustatant jo galiojimo terminą iki 2012 m. balandžio 30 d.; 2012 m. gruodžio 20 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XII-109 nukeltas įstatymo, kuriame būtų grąžinti pareiginės algos koeficientai, įsigaliojimo terminas nuo 2014 m. sausio 1 d.; 2012 m. gruodžio 20 d. Įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XII-1111 pratęstas įstatymo, kuriame sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2.5. Prokurorų pareiginės algos koeficientai mažinti nepagrįstai ilgai, t. y. 2 kartus sumažinti pareiginės algos koeficientai, 3 kartus įstatymų, kuriuose galioja sumažintas pareiginės algos koeficientas, galiojimas buvo pratęstas, o įstatymų, kuriuose pareiginės prokurorų algos koeficientai turėjo būti atstatyti į ankstesnį lygį arba padidinti, įsigaliojimo terminas buvo nukeltas 4 kartus. Nors prokurorų pareiginiai algos koeficientai įstatyme buvo padidinti, tačiau realiai jie netaikomi, nepagrįstai atidedant jų įsigaliojimo terminą.

2.6. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų pareiginės algos koeficientai nepagrįstai sumažinti tokiais dydžiais: S. B. nuo 2003 m. gegužės 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 20 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiginės algos koeficientas (toliau – ir koeficientas) buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,03) – 4,94 proc., nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 10,4, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,72) – 6,53 proc., nuo 2012 m. gegužės 1 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 10,4, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,72) – 6,53 proc.; S. K. 2008 m. sausio 29 d. iki 2011 m. liepos 4 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 8,0, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 7,76) – 3 proc., nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,03) – 4,94 proc., nuo 2012 m. gegužės 1 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,45) – 0,53 proc.; L. M. nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. birželio 13 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 8,3, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 8,01)– 3,49 proc., nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5 po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,03)– 4,94 proc., nuo 2012 m. gegužės 1 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,45)– 0,53 proc.; L. M. nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,03) – 4,94 proc., nuo 2012 m. gegužės 1 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,45)– 0,53 proc.; A. P. nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 10,0, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,45)– 5,50 proc., nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 11,8, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 10,92) – 7,45 proc.; S. P. nuo 2004 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. birželio 14 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 8,3, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 8,01)– 3,49 proc., nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 10,0, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,45) – 5,50 proc., nuo 2012 m. gegužės 1 d. – 5,5 proc. (nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 5,53 proc.) (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 10, (nuo 2013 m. liepos 15 d. – 9,5), po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,45); A. S. nuo 1995 m. vasario 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. – 6,48 proc. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 10,8, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 10,1); E. V. nuo 2006 m. rugpjūčio 19 d. iki 2012 m. balandžio 30d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 8,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 8,2)– 3,52 proc., nuo 2012 m. gegužės 4 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,45)– 0,53 proc.; D. V. nuo 2003 m. gruodžio 8 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,03) – 4,94 proc., nuo 2012 m. gegužės 1 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,45)– 0,53 proc.; M. F. nuo 2002 m. balandžio 8 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,03) – 4,94 proc., nuo 2012 m. gegužės 1 d. (iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. koeficientas buvo 9,5, po 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 9,45)– 0,53 proc.

2.7. Pareiškėjai, pagrįsdami savo reikalavimus, remiasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, be kita ko, jo nuostatomis dėl Įstatymo priedėlio pakeitimų, kiek tai susiję su prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimu ir tokio mažinimo galiojimu laike. Pasak pareiškėjų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamoje dalyje konstatuotas aplinkybes, taip pat į Konstitucinio Teismo padarytas išvadas, akivaizdu, kad tapačios išvados darytinos ir dėl Įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau Įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nebuvo tyrimo dalyku minėtoje konstitucinės justicijos byloje, dėl to aiškiai pasisakyta pačiame nutarime, todėl atitinkamų įstatymų prieštaravimas Konstitucijai nebuvo pripažintas, nors ir aprašytas Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamoje dalyje; tokia padėtis lemia tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime įstatymų leidėjui sukūrė tik moralinę pareigą nustatyti prokurorų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, o teisiniai padariniai (kurie kiltų teisės aktą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai) nekilo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, būtinas ir atskirai inicijuojamas šis pareiškėjų skundas.

Pareiškėjai, pagrįsdami savo reikalavimus, taip pat remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, socialinio solidarumo, asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo principų, dėl teisinio reguliavimo, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims (taip pat ir valstybės tarnautojams), keitimo (mažinimo), dėl Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, dėl teisėjų ir teismų nepriklausomumo doktrinos (2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. kovo 20 d., 2007 m. spalio 22 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimais, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu), nurodo, kad prokurorų pagrindinė funkcija – ginti asmens, valstybės ir visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis), prokuroro veiklos nepriklausomumo užtikrinimas yra tiek pat svarbus, kaip ir teisėjų nepriklausomumo principas, turi būti lygiai taip pat ginamas ir saugomas, dėl šios priežasties prokurorų atlyginimų mažinimas, nesilaikant proporcingumo principo, traktuotinas kaip kėsinimasis į prokuroro ir prokuratūros nepriklausomumą, taigi, kaip inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas.

2.8. Pasak pareiškėjų, Lietuvos banko viešos metinės ataskaitos už 2010m., 2011 m., kuriose aptarti ir Lietuvos valstybės pagrindiniai ekonominiai ir finansiniai rodikliai (be kita ko, Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas didėjo, valstybės ekonomiką skatino augusi užsienio paklausa, darbo užmokesčio lygis Lietuvoje visus 2010 m. buvo gana stabilus, tik valstybiniame sektoriuje metų pabaigoje padidėjo; 2011 m. ekonomika sparčiai augo, atsigavo ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, itin sparčiai investicijos augo pirmąjį pusmetį, deficitas buvo gerokai mažesnis negu prieš metus, labiausiai per metus sumažėjo valstybės biudžeto ir socialinės apsaugos fondų deficitas) patvirtina, kad įstatymo, kuriame buvo padidinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, įsigaliojimo momentas buvo nepagrįstai nukeltas net keletą kartų, todėl buvo pažeistas algų sumažinimo laikinumo principas.

2.9. Taigi, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, nustatytą Įstatymo priedėlyje (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos), kuriame sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytas neproporcingas prokurorų atlyginimų mažinimo mastas, inter alia pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų prokurorų pareigų (generalinės, apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorai) atlyginimų dydžių proporcijos, prokurorų ir kitų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų (valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir pareigūnų, prokurorų) atlyginimų dydžių proporcijos. Ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami prokurorų atlyginimai; šių reikalavimų nesilaikymas traktuotinas kaip konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas.

2.10. Įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009 m.. Nr. 49-1935; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009 m., Nr. 91-3916), kuriame nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti prokurorų atlyginimai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje buvo (ir yra) nustatyta vėl taikyti iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius prokurorų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, tačiau Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymuose (2010 m birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4305; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 1, Nr. 150-7042; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7987) tai buvo 3 kartus atidėta. Konstatavus, kad Įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009 m., Nr. 49-1935; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009 m., Nr. 91-3916), kuriame nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti prokurorų atlyginimai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“. konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., Žin., 2009 m., Nr. 49-1935; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4305; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7042; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012. Nr. 155-7987) prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2.11. Taigi, darbo užmokestis pareiškėjams buvo sumažintas neteisėtai, atsakovės pažeidė pareiškėjų teisę gauti teisingą atlygį už atliktą darbą, todėl privalo išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio (dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento dydžio) ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo privaloma apskaičiuoti ir išmokėti, taikant nurodytus nesumažintus pareiginės algos dydžio koeficientus.

2.12. Pareiškėjai S. B., S. K., L. M., L. M., A. S., E. V., D. V. ir M. F., siekdami gauti oficialius duomenis apie susidariusias darbo užmokesčio nepriemokas, raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydami apskaičiuoti ir išmokėti dėl pareiginės algos koeficientų mažinimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., o nusprendus, kad toks prašymas nepagrįstas – pateikti apskaičiavimus, kokio dydžio darbo užmokesčio dalis dėl pareiginės algos koeficientų mažinimo buvo neišmokėta. Kiti pareiškėjai dėl susidariusių darbo užmokesčio nepriemokų raštu į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą nesikreipė. Visiems pareiškėjams buvo pateikti analogiški Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsakymai, kuriuose nurodoma, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymus dėl sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo bei pateikti skaičiavimų apie neišmokėtą pareiginės algos dydį, nes Generalinė prokuratūra ar jos darbuotojai veikia taip, kaip privalo veikti pagal šiuo metu galiojančius įstatymus. Be to, Personalo ir teisės skyrius 2013 m. liepos 26 d. elektroniniu paštu visiems prokuratūros darbuotojams pateikė informaciją apie Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įgyvendinimo eigą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios tik nuo 2013 m. spalio 1 d., todėl šiuo metu patenkinti prašymų nėra galimybės, o atsakant į juos galima pateikti tik preliminarius duomenis (kuriuos galimai vėliau reikės perskaičiuoti) apie kompensuotinas sumas; elektroniniu paštu pateiktoje apžvalgoje atsakovę atstovaujantis Personalo ir teisės skyrius akcentavo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmai nuo 2009 m. gegužės 1 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol, pagal teisės aktų nuostatas perskaičiuojant ir išmokant sumažintą pareiginę algą, yra teisėti, nepažeidžiantys prokurorų ir valstybės tarnautojų teisių ir (ar) teisėtų interesų.

Taigi, pareiškėjai negali nurodyti konkrečių priteistinų darbo užmokesčių sumų, tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS17-569/2006, konkrečios sumos nenurodymas nėra esminis trūkumas, kliudantis teismui priimti skundą; pareiškėjai tinkamai realizavo teisę į teisminę gynybą, nes ėmėsi priemonių dėl priteistinos sumos nurodymo, bet negavę atsakymo iš darbdavio, teismui apie tai pranešė.

II

Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. 1, b. l. 69–75) prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, o patenkinus skundą, mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per 1 metus, iš esmės nurodo tokias faktines bei pateikia tokius argumentus.

1. Pareiškėja S. B. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) vyriausiąja prokurore; (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje dirba nuo 1998 m. lapkričio 9 d., kai iš (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigas; nuo 2003 m. gegužės 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore, nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokurorės pareigas, nuo 2011 m. vasario 11 d. dėl struktūrinių pakeitimų tarnybą tęsė (duomenys neskelbtini) vyriausiąja prokurore, nuo 2012 m. gegužės 4 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokurorės pareigas.

Pareiškėjas S. K. dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroru; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 28 d. įsakyme priimtas į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas; nuo 2011 m. liepos 5 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro pareigas, ėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigose; dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. gegužės 4 d. tarnybą tęsia (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroru.

Pareiškėja L. M. tu dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini)prokurore. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 6 d. įsakyme priimta į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigas; nuo 2010 m. birželio 14 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigas, nuo 2011 m. vasario 11 d. dėl struktūrinių pakeitimų tarnybą tęsė (duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokurorės pareigose; dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. gegužės 4 d. tarnybą tęsia (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore.

Pareiškėja L. M. dirba (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore; (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje dirba nuo 1995 m. kovo 1 d., kai buvo priimta į (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigas; nuo 2005 m. vasario 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore, nuo 2011 m. vasario 11 d. dėl struktūrinių pakeitimų tarnybą (duomenys neskelbtini) prokurore; dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. gegužės 4 d. tarnybą tęsia (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore.

Pareiškėjas A. P. dirba (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru; (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūroje dirba nuo 2003 m. sausio 15 d., kai iš (duomenys neskelbtini)rajono apylinkės prokuratūros buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas; nuo 2004 m. vasario 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroru, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. balandžio 23 d. įsakyme paskirtas į (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas.

Pareiškėjas S. P. dirba (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros P(duomenys neskelbtini) prokuroru; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006 m. birželio 8 d. įsakyme priimtas į (duomenys neskelbtini)miesto apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas, nuo 2011 m. birželio 15 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros prokuroro pareigas ir ėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroru; atlikus struktūrinius pertvarkymus, nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. tarnybą ėjo (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriuje, nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. – (duomenys neskelbtini)o skyriuje prokuroru.

Pareiškėja A. S. dirba (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 1995 m. vasario 3 d. įsakymu iš (duomenys neskelbtini)miesto apylinkės prokuratūros perkelta į (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas; dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja-(duomenys neskelbtini) vyriausiąja prokurore; nuo 2012 m. gegužės 4 d. perkelta į (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas.

Pareiškėja E. V. dirba (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros P(duomenys neskelbtini) prokurore; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006 m. rugpjūčio 17 d. įsakyme paskirta į (duomenys neskelbtini)miesto apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini)vyriausiosios prokurorės pareigas; nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2012 m. sausio 17 d. nedirbo (buvo išleista nėštumo ir gimdymo, vėliau – vaiko priežiūros atostogų); į tarnybą prokuratūroje sugrąžinta 2012 m. sausio 17 d.; nuo 2012 m. gegužės 4 d. perkelta į (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros Specializuoto skyriaus prokurorės pareigas ir dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje.

Pareiškėja D. V. dirba (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. gruodžio 5 d. įsakyme perkelta iš (duomenys neskelbtini)miesto apylinkės prokuratūros į (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros prokurorės pareigas ir dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje; nuo 2011 m. vasario 11 d. dėl struktūrinių pakeitimų tarnybą tęsė (duomenys neskelbtini) prokurore; dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. gegužės 4 d. tarnybą tęsia (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore.

Pareiškėjas M. F. dirba (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroru; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002 m. kovo 29 d. įsakyme perkeltas iš (duomenys neskelbtini)rajono apylinkės prokuratūros į (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) (vėliau – Pirmojo nusikaltimų tyrimo skyriaus) prokuroro pareigas; nuo 2011 m. vasario 11 d. dėl struktūrinių pakeitimų tarnybą tęsė (duomenys neskelbtini) prokuroru; dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. gegužės 4 d. tarnybą tęsia (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroru.

2. Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies

2.1. Prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, pagal kurio 49 straipsnį prokurorų darbo užmokestį nustato Įstatymas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį prokurorų darbo užmokestis susideda iš: pareiginės algos; priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; priedo už kvalifikacinį rangą; pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą Įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Prokurorų pareiginės algos koeficientai nurodyti Įstatymo priedėlio III skirsnyje. Generalinė prokuratūra, apskaičiuodama ir mokėdama prokurorų darbo užmokestį, vadovavosi ir vadovaujasi galiojančiais įstatymais, t. y. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu.

2.2. Iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. kitų (ne Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų) apylinkių prokuratūrų prokuroro pareiginės algos koeficientas buvo 8,0, 2009 m. liepos 17 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme Nr. XI-361 pareiginės algos koeficientas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažintas iki 7,76. Nuo 2012 m. sausio 1 d. apylinkių prokuratūros tapo sudėtinėmis apygardų prokuratūrų dalimis, o apylinkių prokuratūrų prokurorai – apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorais. 2011 m. gruodžio 21 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1834 apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro pareiginės algos koeficientas nuo 2012 m. gegužės 1 d. padidintas iki 9,03.

Iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. apygardos prokuratūros prokuroro pareiginės algos koeficientas buvo 9,5, 2009 m. liepos 17 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme Nr. XI-361 pareiginės algos koeficientas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažintas iki 9,03, 2011 m. gruodžio 21 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1834 pareiginės algos koeficientas nuo 2012 m. gegužės 1 d. padidintas iki 9,45.

Iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas buvo 10,4, 2009 m. liepos 17 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme Nr. XI-361 pareiginės algos koeficientas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažintas iki 9,72, 2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo priedėlio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1834 pareiginės algos koeficientas liko 9,72.

2.3. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti nepagrįstai, tačiau Įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įstatymas Nr. XI-224, 2009 m. liepos 17 d. redakcija, įstatymas Nr. XI-361) nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje, ir nepripažino, kad Įstatymo priedėlis (paminėtos redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2.4. Pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-523 (Žin., 2013, Nr. 102-5032) nuo 2013 m. spalio 1 d. atkuriami valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo užmokesčiai (atlyginimai).

Įstatymo priedėlio redakcija (Žin., 2000, Nr. 92-2887 su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią pareiškėjams turėtų būti atstatytas pareiginės algos koeficientas, turėtų įsigalioti nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.5. Remiantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, tuo, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. leipos 1 d. nutarimas oficialiai paskelbtas 2013 m. spalio 1 d., suformuota Konstitucinio Teismo praktika (2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai), pagal kurią preziumuojama, kad kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti, manytina, kad Generalinės prokuratūros veiksmai, nuo 2009 m. gegužės 1 d. pagal Įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant sumažintą pareiginę algą, yra teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjų teisių ir (ar) teisėtų interesų.

Šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl sumažintos darbo užmokesčio dalies grąžinimo, nes Generalinė prokuratūra ar jos darbuotojai veikė ir veikia taip, kaip privalėjo ir privalo veikti pagal galiojančius įstatymus.

3. Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo termino

Pagal Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalį prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Prokuratūros įstatymas ir kiti įstatymai bei tai, kad prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus; šis straipsnis taikomas tada, kai darbuotojui neišmokamos tam tikros jam priklausančios darbo užmokesčio ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos.

Nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neišmokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, LVAT ne kartą konstatavo, kad laikotarpis, už kurį priteistinos neišmokėtos sumos, turi būti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 301 straipsniu (LVAT 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-8559/2009).

Taigi, pareiškėjai nepagrįstai reikalauja priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

4. Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Generalinės prokuratūros atitinkamų einamųjų ir ateinančių metų biudžetuose nenumatyta ir nebus skiriama lėšų sumoms, priteistoms iš Lietuvos valstybės dėl norminių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai ir (ar) įstatymams arba dėl norminių teisės aktų pakeitimo ar galiojimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Generalinė prokuratūra atstovauja Lietuvos valstybei daugelyje administracinių bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismo sprendimų vykdymas išbalansuos tiek einamųjų metų biudžetą, tiek 2014 m. biudžetą, iš kurio tokie sprendimai bus vykdomi. Siekiant tinkamai užtikrinti pagrindinius biudžetų planavimo, kaupimo ir naudojimo principus, teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų skundą, jų interesai ir teisėti lūkesčiai nebus pažeisti, jeigu mokėjimai bus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistas sumas išmokant per 1 metus.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai S. B., S. K., L. M., L. M., A. P., S. P., A. S., E. V., D. V. ir M. F. 2013 m. rugsėjo 30 d. skunde (t. 1, b. l. 1-18), be kita ko, prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009 m., Nr. 91-3916), kuriame nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti prokurorų atlyginimai, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., Žin., 2009 m., Nr. 49-1935; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4305; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7042; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7987) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pabrėžtina, kad ši administracinė byla Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi (t. 1, b. l. 119-129) buvo sustabdyta tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą pagal prašymą Nr. 7/2014 ir joje įsiteisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. KT51-N17/2014, kuriame, be kita ko, buvo išspręstos pareiškėjų keliamos abejonės nurodytų teisės nuostatų antikonstitucingumu. Todėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009 m., Nr. 91-3916), kuriame nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti prokurorų atlyginimai, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., Žin., 2009 m., Nr. 49-1935; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4305; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7042; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7987) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, kaip jau išspręsto, nėra teisinio pagrindo tenkinti.

              2. Pareiškėjai prašo teismą priteisti iš atsakovės neišmokėtas darbo užmokesčio nepriemokas, susidariusias tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio (dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento dydžio) ir darbo užmokesčio, kurį buvo privaloma apskaičiuoti ir išmokėti, taikant nesumažintus pareiginės algos dydžio koeficientus, galiojusius iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.: S. B., S. K., L. M., L. M., S. P., D. V. ir M. F. už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; A. P. ir A. S. už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.; E. V., už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. KT51-N17/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Seimas, įgyvendindamas minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, kuriuo nusprendė kompensuoti tame tarpe ir dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą), kuris buvo sumažintas  Įstatymo priedėlio III ir IV skirsnių nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. (1 straipsnio 9 punktas). Šiuo įstatymu buvo nustatytas neproporcingai sumažinto kompensuotino darbo užmokesčio apskaičiavimo dydis bei kompensacijos išmokėjimo tvarka, o taip pat išmokėtinų sumų finansavimo šaltinis. Aptariamas įstatymas įsigaliojo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. galioja šio teismo sprendimo paskelbimo metu. Kadangi šiuo metu atsakovas Lietuvos valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą sugrąžinti pareiškėjams dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalį tai, pasikeitus aplinkybėms, neliko ginčo dalyko. Valstybė prisiimto įsipareigojimo vykdymo terminų bei tvarkos nepažeidžia, ginčo dėl netinkamo įstatymo vykdymo nėra.

 Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. KT51-N17/2014 atkreipė dėmesį į savo ankstesnėje jurisprudencijoje suformuotas nuostatas, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgiant į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. Valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, įstatymų leidėjas turi nedelsiant priimtu teisės aktu (įstatymu) nustatyti kompensavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinti asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, teisėti lūkesčiai. Sekant šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad asmens teisių pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai įstatymų leidėjas, pasibaigus sunkiai ekonominei situacijai, vengia nustatyti sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą. Byloje nagrinėjamu atveju kompensavimo mechanizmas yra nustatytas, todėl negalima laikyti, kad valstybė pažeidžia savo pareigas ir turi atsakyti į pareikštą reikalavimą. Tuo remiantis konstatuotina, kad pareiškėjų turtinės teisės nėra pažeidžiamos, todėl skundas atmetamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų S. B., S. K., L. M., L. M., A. P., S. P., A. S., E. V., D. V. ir M. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                                  Ernestas Spruogis