Civilinė byla Nr. 2-242-633/2026
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02129-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija : 2.2.1.9.3;
(S)
2.2.1.10
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 2 d.
Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovui A. J. (toliau ir – ieškovui), jo atstovei advokato padėjėjai Sigitai Rubaževičiūtei-Sajonienei, atsakovės uždaros akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Santakos laikraštis“ (toliau ir – atsakovės) atstovams D. A. ir advokatui Kęstučiui Virkečiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. J. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Santakos laikraštis“ dėl pripažinimo pažeidus asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo pašalinti informacijos turinį, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).
1. Ieškovas savo patikslintu ieškiniu prašo teismą : a) pripažinti, kad atsakovė, tvarkydama jo asmens duomenis (vardą ir pavardę) (toliau ir – ginčo asmens duomenis), šiuos 2025 m. balandžio 30 d. neteisėtai viešai paskelbdama interneto svetainėje https://www.santaka.info rubrikoje „Teisėsauga“/“Įvykiai“ (toliau ir – publikacijoje), pažeidė Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau ir – VIĮ) 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau ir – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 6 straipsnio 1 dalies a punktą; b) priteisti teisės į privatų gyvenimą pažeidimu jam, ieškovui, padarytos 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; c) įpareigoti atsakovę pašalinti internetiniame portale https://www.santaka.info rubrikoje „Teisėsauga“/“Įvykiai“ 2025 m. balandžio 30 d. paskelbtos informacijos apie ieškovą turinį; d) priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteisiamą neturtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; e) priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Atsakovė priešinių reikalavimų ieškovui byloje nepareiškė, su jos patikslintu ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Šalių paaiškinimų esmė.
3. Ieškovas nurodė patikslintame ieškinyje (b. l. 1-7, 45-50) bei teikdamas pats ir per atstovę žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, byloje paaiškino, kad jų vertinimu, ieškovė publikacijoje atskleisdama ieškovo vardą ir pavardę, kartu su publikacijoje nurodytais kt. požymiais (amžiumi, transporto priemonės marke) be jo tam sutikimo jį identifikavo ir tuo pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą, saugomą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.23 straipsniu bei aukščiau nurodytais VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalimi ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktu bei 6 straipsnio 1 dalies a punktu. Kadangi ginčo asmens duomenys yra asmenį identifikuojantys, jų tvarkymui yra keliami padidinti saugos reikalavimai, ypač kai tai daroma internetinės žiniasklaidos priemonėse (dėl didesnių galimybių atlikti istorinių duomenų paiešką). Ieškovas nelaikytų jo privatumo pažeidimu ir nebūtų iniciavęs nagrinėjimo teisminio ginčo, jeigu ieškovė būtų apsiribojusi jo vardo ir pavardės inicialų paviešinimu publikacijoje. Apie pastarąją jis pats sužinojęs iš sūnaus, ją perskaitė ne tik sūnus ir jis pats, tačiau ir dukros, sutuoktinė, šios sesuo, jo brolis, sužinojo jo darbdavys bei kai kurie bendradarbiai, kt. pažįstami, dėl ko pasklido kalbos (aptarinėjimai, klausimai ir kt.) apie tai jo miestelyje, jo ir sutuoktinės darbovietėse, patyrė įvairius jam neigiamas emocijas kėlusius klausimus, priekaištus ir moralizavimą iš šeimos narių ir artimų giminaičių (brolio), visa tai jam sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, sutriko miegas, vartojo medikamentus nemigos įveikai. Jis pats apie įvykdytą ir policijos įvykio vietoje atskleistą nusikalstamą veiką (vairavimą apsvaigus iki sunkaus girtumo) ketino pasisakyti (pranešti) tik savo šeimos nariams ir darbdaviui (dėl prarastos teisės vairuoti, nes dirbantis privačioje įmonėje vairuotoju) bei turėjo lūkestį (tikėjosi), jog niekas kitas be šių asmenų ir policijos pareigūnų apie tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būtent jis, nesužinos. Jis, ieškovas, pripažįstantis, jog išties automobilį įvykio metu vairavo sunkiai girtas ir tuo padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą tyčinę nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Jis, ieškovas, taip pat pripažįstantis, jog neblaivus vairavo nebe pirmą kartą (2016 m. buvo nubaustas administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone už tai, kad vairavo apsvaigęs iki vidutinio girtumo laipsnio), taip pat buvo pasirodęs darbe neblaivus (pagiriotas). Jam pakaktų, jeigu iš publikacijos būtų pašalinti jo ginčo asmens duomenys (pilni vardas ir pavardė). Jo, ieškovo, vertinimu, atsakovė byloje neįrodė, kad egzistavo VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis be jo sutikimo publikacijoje viešai atskleisti jo ginčo asmens duomenis ir kad pastaroji nusvėrė įstatymu ginamą jo teisę į jo privatumą, - nusikalstama veika jau buvo išaiškinta policijos iškart įvykio vietoje, atsakovės publikacija, jo, ieškovo, vertinimu, prie to niekaip neprisidėjo, neiniciavo, neskatino diskusijų visuomenėje aktualiais eismo saugumo klausimais, o prevenciniais tikslais, pagal formuojamą teismų praktiką, toks asmenį identifikuojančių jo asmens duomenų išviešinimas negali būti pateisinamas.
4. Atsakovės atstovai nurodė atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 22-29, 53-59) bei teikdami žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, byloje paaiškino pripažįstantys, kad ieškovo ginčo asmens duomenis publikacijoje paviešino be jo, ieškovo, sutikimo, tačiau tai buvo padaryta siekiant padėti išaiškinti ne tik konkrečią nusikalstamą veiką, bet ir aplamai analogiškas plačiąja prasme, vykdant žiniasklaidos įstatymu saugomą demokratinėje visuomenėje jos, visuomenės, informavimo funkciją, siekiant ginti viešąjį interesą, patenkinti pagrįstą visuomenės interesą gauti objektyvią (teisingą) informaciją ne tik apie nusikalstamos veikos įvykdymo faktą (realų įvykį), bet ir žinoti tokią tyčinę nusikalstamą veiką padariusius asmenis (juos identifikuoti), skatinti nepakantumą visuomenėje tokioms veikoms, diskusijas aktualiais kelių eismo saugumo klausimais, ugdyti visuomenės narių sąmoningumą, pilietiškumą ir pan. Atsakovės atstovų vertinimu, tai atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto nuostatas, sudarė VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį ginčo asmens duomenų paskelbimui be tokio asmens sutikimo ir turėtų būti pripažįstama pateisinamu veiksmu viešojo intereso požiūriu, nes, atsakovės atstovų vertinimu, tyčinę nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į privatumą susiaurėja ir jis negali tikėtis lygiai tokios pačios privatumo gynybos kaip įstatymus gerbiantis ir jų besilaikantis visuomenės narys, - jo privataus gyvenimo ribas susiaurina jo paties nusikalstamas elgesys. Atsakovės atstovai taip pat paaiškino, kad atsakovės valdomą interneto svetainę kasdien aplanko (skaito) maždaug 500 skaitytojų, redakcija jau kuris laikas laikosi nuoseklios praktikos ne tik pranešti apie įvykius, kai kelių transporto priemones vairuoja neblaivūs asmenys, bet ir viešinti tokių asmenų vardus ir pavardes tais atvejais, jeigu jų girtumas siekė tokį mastą, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė (vidutinis ir sunkus girtumas). Redakcija nesiekusi patenkinti skaitytojų smalsumą ar ekonominės naudos, - vykdžiusi skaitytojų apklausą, kurios metu absoliučiai didžioji jų dalis pasisakė už girtų vairuotojų ginčo asmens duomenų (vardų ir pavardžių) viešinimą, siekiant didinti saugumą viešajame eisme. Redakcija taip pat nesiekusi nubausti, pasišaipyti ar kitaip subjektyviai pareikšti savo nuomonę dėl ieškovo ir jo poelgio, - publikacijoje buvo pateikta konkreti, lakoniška tikrovę visiškai atitikusi informacija apie realiai įvykusį įvykį, - kada, kur ir kokiu būdu buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika ir kas ją padarė. Publikacijai pagrindu redakcija panaudojo policijos įvykių suvestinę, ją papildydama ieškovo ginčo asmens duomenimis (vardu ir pavarde), kuriuos sužinojusi iš savųjų žurnalistinių šaltinių. Žurnalistinė praktika rodo, kad viešumas yra itin stipri prevencinė priemonė ir atsakovės atstovų vertinimu, turi būti pateisinama siekiant viešojo intereso didinti saugumą viešajame kelių eisme, kas šiai dienai sudaro aktualią ir reikalaujančią visuomenės įsitraukimo bei spręstiną problemą valstybėje. Atsakovės atstovai vertinantys, kad atsakovės teisė į saviraišką konkretaus įvykio aplinkybėmis nusvėrė ieškovo teisę į privatų gyvenimą, juolab, kad faktai rodo, jog ieškovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir tas didina jo nusikalstamos veikos, apie kurią publikacijoje buvo pranešta visuomenei, pavojingumą. Atsakovės atstovai taip pat laikosi pozicijos, kad ieškovo patirti išgyvenimai, kuriuos šis vertinantis neturtine žala ir reikalaujantis jos satisfakcijos, buvo sukelti jo paties tyčine nusikalstama veika (atsirado dėl jos) ir dėl šios kilusiais padariniais, o ne atsakovės publikacija.
III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
5. Atsakovė valdo interneto svetainę https://www.santaka.info (šalių pripažįstami faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). 2025 m. balandžio 30 d. rubrikoje „Teisėsauga“/“Įvykiai“ atsakovė paskelbė tokią informaciją (pranešimą) : „Vairavo girtas. Penktadienį policijai paskambinęs pilietiškas vyras pranešė apie neblaivų vairuotoją. Apie 16 val. pareigūnai vyko į Opšrūtų kaimą (Pilviškių sen.), kur sustabdęs „Peugeot“ automobilį policijos laukė pilietiškas vyras. Patikrinus „Peugeot“ vairavusį A. J. alkotesteriu paaiškėjo, kad 57-erių vyras visiškai girtas (2,65 prom.). Vairuotojas išsodintas, automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę“ (b. l. 8-11).
6. Atsakovė ieškovo ginčo asmens duomenis (vardą ir pavardę) viešojoje publikacijoje paviešino be jo, ieškovo, sutikimo (šalių pripažįstami faktai (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys).
7. Įsiteisėjusia 2025 m. birželio 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose teisėjos nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas, ieškovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir perduotas pagal laidavimą A. J. atsakomybei 1 metams be užstato, paskirtos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 12-14).
8. Ieškovui 2016 m. gruodžio 10 d. jau buvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už padarymą nusižengimo, buvusio numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 126 straipsnio 4 dalyje (vairavimas neblaivaus asmens, kai jo apsvaigimas yra nuo 1,5 prom. iki 2,5 prom.)(šiuo metu tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį) (b. l. 33, 34). Ieškovas ankstesnėje darbovietėje darbe buvo neblaivus (pagiriotas) (šalių pripažįstami faktai (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys).
9. Atsakovei 2025 m. birželio 6 d. atsakymu Nr. 2 atsisakius patenkinti ieškovo rašytinę pretenziją dėl jo ginčo asmens duomenų paviešinimo publikacijoje, ieškovas 2025 m. spalio 10 d. kreipėsi su byloje nagrinėjamu ieškiniu į teismą (b. l. 1, 15-16).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
10. Byloje kilo ginčas dėl to ar : a) objektyviai egzistavo atsakovei VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta išimtis išviešinti ieškovo ginčo asmens duomenis publikacijoje be jo sutikimo; b) ar ieškovas turi vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę dėl galimos neturtinės žalos atlyginimo (dėl jos piniginio vertinimo ginčo byloje nėra).
11. CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog informacija apie asmens privatų gyvenimą, į kurį be kita ko patenka asmenį identifikuojantys jo asmens duomenys, įskaitant vardą ir pavardę, gali būti skelbiama tik jo (tokio asmens) sutikimu. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, draudžianti skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Paminėtų taisyklių pažeidimas sudaro pagrindą pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).
12. VIĮ 14 straipsnio 2 dalimi įstatymo leidėjas yra nustatęs taisyklę, jog informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. To paties straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta išimtis iš 2-osios straipsnio dalies bendrosios taisyklės, - informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo be kitų ir tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas.
13. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktu yra nustatytas asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas, - asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu. To paties reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktu yra nustatyta asmens sutikimo tvarkyti jo duomenis taisyklė, - duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, - duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma. Tačiau duomenų subjekto sutikimas nėra vienintelė teisėto duomenų tvarkymo sąlyga, - minėto BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu yra nustatyta, jog asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu ir tais atvejais, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo (nagrinėjamu atveju – atsakovės) arba trečiosios šalies (nagrinėjamu atveju – visuomenės) interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Pastarosios normos numato konkurenciją tarp duomenų valdytojo ar trečiosios šalies teisėtų interesų ir duomenų subjekto interesų, jo pagrindinių teisių ir laisvių, kuri išsprendžiama pagal tai, kurie interesai pripažįstami viršesniais konkrečioje faktinėje situacijoje.
14. Visuotinai žinoma, kad girtų vairuotojų dalyvavimas viešajame eisme Lietuvoje yra didelė ir savo mastu valstybinė problema, - viešai skelbiamais Lietuvos policijos duomenimis kas savaitę šalyje sulaikoma vidutiniškai nuo 400 iki 800 girtų vairuotojų, dėl kurių kasmet žūsta dešimtys nekaltų kitų eismo dalyvių ir šimtai sužeidžiama. Paskutiniuoju metu valstybės vykdyta baudžiamoji politika, pasireiškusi baudžiamosios atsakomybės nustatymu už vairavimą vidutiniškai ar sunkiai apsvaigus nuo alkoholio, davė tik trumpalaikį efektą, - girtų vairuotojų skaičius išlieka pakankamai ženklus. Todėl, teismo vertinimu, visuomenės interesas gauti informaciją (žinoti) ne tik apie konkrečius girtų vairuotojų vairavimo atvejus, bet ir pačius tokius vairuotojus (jų asmenis) yra teisėtas ir pagrįstas dėl viešojo intereso užtikrinti saugumą viešajame kelių eisme. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės atstovų pozicija, kad girto vairuotojo minimaliai reikalingų, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju, jo identifikavimui asmens duomenų (vardo ir pavardės) paviešinimas visuomenei per internetinės žiniasklaidos priemonę skatina visuomenės domėjimąsi valstybinės reikšmės problema, diskusijas šia aktualia tema, nepakantumą tokiems įstatymų pažeidimams, prisideda prie sąmoningumo ir pilietiškumo visuomenėje ugdymo ir ženklia dalimi padeda išaiškinti ar užkardyti tokias veikas, įskaitant ir pripažįstamas tyčinėmis nusikalstamomis, - viešai skelbiamais Lietuvos policijos duomenimis daugiau nei trečdalis girtų vairuotojų sulaikoma arba pačių pilietiškų trečiųjų asmenų arba pagal tokių asmenų pranešimus policijai. Visuomenės teisę žinoti apie nusikalstamas veikas ir jų tyrimą pripažįsta ir tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos standartai, suformuoti EŽTT ir ETT jurisprudencijoje (pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas „Axel Springer AD prieš Vokietiją“, ETT 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje „Google Spain SL, Google Inc. prieš Ispanijos duomenų apsaugos agentūrą (AEPD) ir Mario Costeja Gonzalez (C-131/12), - tokia informacija laikoma reikšminga pačiai demokratinei santvarkai, nes didina procesų skaidrumą, skatina pilietiškumą ir stiprina viešąją diskusiją, žiniasklaida turi teisę skelbti informaciją apie asmenį, jei tai daroma viešojo intereso pagrindu – net jei tokia publikacija asmeniui sukelia neigiamų padarinių (BDAR 17 straipsnio 3 dalies b punktas).
15. Teismas formaliai sutinka ir su ieškovo pozicija, jog atsakovės veiksmai (jo ginčo asmens duomenų paviešinimas) buvo padaryti be jo sutikimo ir formaliai pažeidė įstatymais ginamą jo teisę į privatų gyvenimą. Analizuotas aukščiau aktualus nagrinėjamai faktinei situacijai teisinis reguliavimas siekia suderinti visuomenės individo teisę į privatumą su žodžio (saviraiškos) laisve. Šalies Konstitucinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, asmuo neturi ir negali tikėtis privatumo, o tokio žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, juolab tyčia nusikalsta (Lietuvos Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Nagrinėjamai byloje faktinei situacijai yra aktuali ir šalies administracinių teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinių teisės pažeidimų, o tyčinių nusikaltimų - juo labiau, prevencija yra vienas iš galimų teisėtų interesų, kuriems esant galima viešai skelbti asmens duomenis, dėl ko asmens duomenų viešinimas gali ir turi būti pripažįstamas teisėtu (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-689/2008 ir kt.).
16. Kitas svarbus nagrinėjamam ginčui klausimas, ar ieškovo ginčo asmens duomenų paviešinimas atsakovės publikacijoje atitiko teismų praktikoje akcentuojamą proporcingumo siekiamiems teisėtiems ir pagrįstiems tikslams kriterijų. Teismas dėl šio klausimo iš esmės taip pat sutinka su atsakovės atstovų pozicija, kad proporcingumas tarp atsakovės panaudotos priemonės ir ja siekto teisėto ir pagrįsto tikslo (visuomenės informavimo apie nusikalstamą veiką) buvo išlaikytas, - atsakovės paviešinti ginčo asmens duomenys iš esmės buvo minimalūs tam, kad visuomenė sužinotų ir aiškiai suprastų, kas ir kokį teisės pažeidimą padarė, publikacijos tekstas buvo iš esmės lakoniškas, be jokių papildomų vizualinių priemonių, subjektyvių informacijos skleidėjo vertinimų ir kt., ką būtų galima vertinti siekiu pelnyti didesnį populiarumą tarp skaitytojų, gauti ekonominę naudą ar pan. Apibendrindamas tai, kas buvo pasakyta aukščiau, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo „teisė būti pamirštam“ neturi prioriteto prieš viešąjį interesą - teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti (gauti informaciją) apie konkretų kriminalizuotą teisės pažeidimą, įskaitant jį padariusį asmenį, ir atsakovės, kaip žiniasklaidos priemonės, teisę ir kartu profesinę pareigą tokią atitinkančią tikrovę informaciją visuomenei pateikti. Teismo vertinimu, pažymėtasis viešasis interesus konkrečioje faktinėje situacijoje, kai nebe pirmą kartą vairuoja girtas turintis polinkį į alkoholį asmuo, nusvėrė ieškovo teisę į privatumą, o atsakovės veiksmai, paviešinant ieškovo ginčo asmens duomenis, buvo proporcingi ir pateisinami tokio viešojo intereso požiūriu, nes egzistavo atsakovei VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta išimtis. Kitaip tariant, atsakovės veiksmai, pasireiškę ieškovo ginčo asmens duomenų tvarkymu (paviešinimu), pripažįstami teisėtais ir neužtraukiančiais jai deliktinės civilinės atsakomybės, numatytos CK 2.23 straipsnio 4 dalyje bei kt. asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
17. Pripažinus atsakovės veiksmus, pasireiškusius ieškovo asmens duomenų tvarkymu aukščiau aprašytu būdu (paviešinant jo vardą ir pavardę publikacijoje), teisėtais yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas nagrinėjamoje konkrečioje faktinėje situacijoje neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę tiek dėl pripažinimo pažeidus asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančius nacionalinius ir tarptautinės (ES) teisės aktus, tiek dėl reikalaujamos galimos neturtinės žalos atlyginimo, tiek dėl publikacijos turinio pašalinimo.
18. Atkreiptinas dėmesys ir į, teismo vertinimu, nepagrįstą ieškovo interpretaciją, jog neturtinę žalą jis patyręs dėl ginčo asmens duomenų paviešinimo konkrečioje atsakovės publikacijoje. Bylos faktiniai duomenys teismui teikia pagrindą spręsti, kad visgi buvo kitaip, - šeimos narių, artimų giminaičių, bendradarbių jam nepalankią reakciją, o tai reiškia, ir dėl jos patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, lėmė ne konkreti atsakovės publikacija su jo, ieškovo, vardu ir pavarde, tačiau patys ieškovo veiksmai, pasireiškę tyčinio nusikaltimo įvykdymu ir nulėmę materialinių sankcijų ir kt. teisinių priemonių taikymą baudžiamojo įstatymo pagrindu.
19. Padarytų išvadų pagrindu ieškovo patikslintas ieškinys teismo pripažįstamas nepagrįstu ir visiškai atmetamas. Kartu teismas pažymi, kad aukščiau teismo padarytas išvadas suponavo šios konkrečios bylos konkreti faktinė situacija ir pastarosios (teismo išvados) gali būti kitokios ir net priešingos, jeigu bylos faktai būtų kitokie.
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
20. Bylos duomenimis ieškovas procese patyrė ir prašo jam priteisi iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas - 152 Eur sumokėjo valstybei privalomo žyminio mokesčio ir 500 Eur už atstovės (advokato padėjėjos) teisines paslaugas, viso – 652 Eur. Savo ruožtu atsakovė bylos procese patyrė ir prašo jai priteisti iš ieškovo 1089 Eur atstovo (advokato) teisines paslaugas. Kadangi patikslintas ieškinys yra visiškai atmetamas, ieškovui pripažįstama procesinė pareiga visa apimtimi kompensuoti atsakovei aptariamas išlaidas, kurios pripažįstamos protingomis ir sąžiningomis, abiejų ginčo šalių procesinis elgesys byloje buvo vienodai tinkamas ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės teismas nenustatė (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 12,65 Eur bylos nagrinėjimo išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), o kadangi patikslintas ieškinys visiškai atmetamas, pastarąsias išlaidas taip pat privalo atlyginti nuo jų mokėjimo įstatymu neatleistas ieškovas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santakos laikraštis“, juridinio asmens kodas 185137471, buveinės adresas : Vilniaus g. 23, LT-70142 Vilkaviškis, vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus (1089 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dvylika eurų 65 ct. (12,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke ar kt. finansų įstaigoje, įmokos paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.
Teisėjas Algis Vieraitis