ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Č., M. D. K., trečiojo asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Žemės fondas“ ieškinį atsakovams M. D. K., A. Č., trečiajam asmeniui G. K. dėl nuomininko teisių ir pareigų perdavimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Žemės fondas“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti žemės nuomos sutarčių nutraukimo aktą dėl M. D. K. ir A. Č. sutarties Nr. 2 ir M. D. K. ir A. Č. sutarties Nr. 3 nutraukimo negaliojančiu; 2) grąžinti M. D. K. ir A. Č. į pirminę padėtį, buvusią iki žemės nuomos sutarčių nutraukimo akto sudarymo dienos; 3) perduoti ieškovei nuomininko teises ir pareigas pagal M. D. K. ir A. Č. sutartį Nr. 2 dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir pagal M. D. K. ir A. Č. sutartį Nr. 3 dėl žemės sklypo(duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 3 tarp atsakovės M. D. K. ir atsakovo A. Č.; 3) priteisti 188 Eur žyminį mokestį ir 1 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakove M. D. K. sudarė nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos iki (duomenys neskelbtini) ir  nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos iki (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų nuomos sutartys buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. D. K. atstovei – trečiajam asmeniui G. K., susitikus su ieškovės atstove V. Š. prasidėjo derybos dėl žemės nuomos sutarčių atnaujinimo. (duomenys neskelbtini)  atsakovė pranešimu nurodė, kad žemės sklypų nuomos sutartys nebus pratęsiamos. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešimu paprašė atsakovės tuo atveju, jeigu ji planuoja ir toliau nuomoti ginčo žemės sklypus, pateikti ieškovei planuojamos sutarties sąlygas, kokios pateiktos ar bus pateiktos kitiems potencialiems nuomininkams, tam, kad ieškovė galėtų tinkamai pasinaudoti įstatymuose numatyta pirmumo teise. Atsakovei nepateikus prašomų sąlygų, ieškovė papildomai (duomenys neskelbtini) raštais kreipėsi į atsakovės atstovę G. K. su raginimu apsvarstyti galimybę atnaujinti ar sudaryti naują sutartį, tačiau nei atsakovė, nei jos atstovė jokių sąlygų ieškovei nepateikė. (duomenys neskelbtini) pokalbio telefonu metu G. K. informavo ieškovės atstovę V. Š., kad žemės sklypai bus išnuomoti kitam asmeniui. Ieškovė, patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, nustatė, kad atsakovė M. D. K., veikdama per atstovę G. K., su atsakovu A. Č. sudarė nuomos sutartį Nr. 2 dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir nuomos sutartį Nr. 3 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)  t. y. dėl iki (duomenys neskelbtini) ieškovės nuomos teise valdytų atsakovės žemės sklypų. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes nepranešusi ieškovei sudarė naujas ginčo žemės sklypų nuomos sutartis nepraėjus vienerių metų terminui. Atsakovė apskritai pačių nuomos santykių neatsisakė, todėl nuomos santykiai turi būti vykdomi esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, t. y., užtikrinant ankstesnio nuomininko (ieškovės) teises teismui ieškovei perduodant atsakovo A. Č. teises ir pareigas pagal sutartį Nr. 2 ir sutartį Nr. 3. (duomenys neskelbtini)  žemės nuomos sutarčių nutraukimo aktas sudarytas apsimestinai, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), siekiant panaikinti galimybę ieškovei pasinaudoti savo kaip buvusio nuomininko pirmenybės teise, todėl prieštarauja gerai moralei, yra niekinis ir negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio pagrindu.

Atsakovai A. Č., M. D. K. ir trečiasis asmuo G. K. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra nutraukę tarpusavyje sudarytas ir ieškovės ginčijamas žemės nuomos sutartis, todėl nebėra teisinio pagrindo perkelti ieškovui nuomininko teises ir pareigas. Atsakovė M. D. K. nusprendė nebenuomoti sklypų ir pasiūlė gera valia nutraukti sutartis atsakovui A. Č.. Esminė priežastis, kodėl atsakovė D. K. ir ieškovė nesusitarė dėl naujų nuomos sutarčių ar senųjų pratęsimo yra ta, jog ieškovė nesutiko mokėti nuomos kainos, kurią atsakovei D. K., per trečiąjį asmenį G. K., pasiūlė atsakovas A. Č., t. y. po 190,00 Eur už hektarą. Be to, atsakovo A. Č. pasiūlytos nuomos sąlygos yra palankesnės atsakovei D. K., nei prieš tai buvusios nuomos sąlygos su ieškove. Atsakovų sudarytose nuomos sutartyse nenumatyta, kad  nuomotojui tektų atlyginti nuostolius ir sumokėti 3 metų nuomos kainos baudą dėl to, jei nuomininkas nutrauktų sutartis (ieškovės ir atsakovės s D. K. nuomos sutarčių 4.5 punktas). Aplinkybę, jog būtent ieškovė ŽŪB „Žemės fondas“ neketina su atsakove tęsti nuomos santykių, patvirtina ne tik tai, kad ieškovė atsisakė mokėti prašomą didesnę kainą, tačiau ir tai, kad į atsakovę tiesiogiai kreipėsi jau ne ieškovės atstovai, o ŽŪB (duomenys neskelbtini)  dėl nuomos sutarties su ja sudarymo. Todėl atsakovės D. K. atstovė suprato, kad būtent ieškovei nuomos sutartis yra nebeaktuali it ieškovė nebenori pratęsti sutarties naujomis sąlygomis. Kartu su atsiliepimu į pradinį ieškinį buvo teikiamos nuotraukos su ŽŪB „A. S.“, kaip įrodymas teismui, jog tarp trečiojo asmens ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini) vyko derybos dėl nuomos sutarties sąlygų, o ieškovės atstove prisistačiusi moteris siūlė pratęsti sutartį ne konkrečiomis sąlygomis su ieškove, tačiau su kitu juridiniu asmeniu – ŽŪB (duomenys neskelbtini) .Tai reiškia, kad pati ieškovė dėl per didelės reikalaujamos nuomos kainos atsisakė sudaryti nuomos sutartį, o dėl kainos nukreipė derėtis tiesiogiai į galimai savo subnuomininką.

Ieškovė ŽŪB „Žemės fondas“ dublike  nurodė, kad nesutinka su atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta aplinkybe, kad esminė priežastis, jog nebuvo susitarta dėl nuomos sutarties atnaujinimo yra ta, kad ieškovė nesutiko mokėti 190 Eur už hektarą nuomos mokesčio. Atsakovė D. K. niekada nebuvo ieškovei pateikusi pasiūlymo atnaujinti žemės nuomos sutartį su 190 Eur už hektarą nuomos kaina ar bet kokia kita sąlyga. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad naujos nuomos sutarties sąlygos yra palankesnės nuomotojui, nepanaikina jo pareigos siūlyti nuomininkui atnaujinti sutartį naujomis sąlygomis ir neturi reikšmės taikant CK 6.566, 6.482 straipsnius ir sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Nesutinka su atsiliepime išdėstytais argumentais, jog ieškovė nebuvo suinteresuota nuomos sutarčių atnaujinimu ir pažymėjo, kad ieškovė gavusi atsakovės raštą, jog žemės sklypų nuomos sutartys nebus pratęsiamos, (duomenys neskelbtini)  raštu ir pakartotinai (duomenys neskelbtini) raštais ir telefonu išdėstė savo suinteresuotumą nuomos santykių tęstinumu. Dėl ieškovės darbuotojos V. Š. atstovavimo ŽŪB (duomenys neskelbtini) interesams, ieškovė nurodė, kad V. Š. yra tik (duomenys neskelbtini)mkuri yra patronuojanti bendrovė ieškovės ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, darbuotoja, einanti Turto valdymo skyriaus nekilnojamojo turto vadybininkės pareigas. Ji darbo santykiais su ieškove ar ŽŪB (duomenys neskelbtini) nesusijusi. 

Atsakovai A. Č., D. K. ir trečiasis asmuo G. K. triplike nurodė, kad nesutinka su ieškovės motyvais, kad žemės nuomos sutarties nutraukimas prieštarauja gerai moralei ir buvo sudarytas dėl akių. Pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia turto savininkui įgyvendinti savo nuosavybės teisę taip kaip jis nori. Ieškovė neįrodė, kad su V. Š. nebuvo tartasi dėl vadinamosios 190 Eur už hektarą nuomos kainos. Aplinkybę, kad ieškovė ŽŪB „Žemės fondas“ neketino su atsakove D. K. tęsti nuomos santykių, patvirtina ne tik tai, kad ieškovė atsisakė mokėti prašomą didesnę kainą, tačiau ir tai, kad į atsakovę per trečiąjį asmenį tiesiogiai kreipėsi ne ieškovės atstovai, o ŽŪB (duomenys neskelbtini)  dėl nuomos sutarties su ja sudarymo. V. Š. paruoštoje sutartyje su ŽŪB (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti tie patys sklypai, kuriuos prieš tai nuomojosi ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu žemės nuomos sutarčių nutraukimo aktą dėl D. K. ir A. Č. sutarties Nr. 2 ir D. K. ir A. Č. sutarties Nr. 3 nutraukimo; grąžino atsakovę D. K. ir atsakovą A. Č. į pirminę padėtį, buvusią iki žemės nuomos sutarčių nutraukimo akto sudarymo dienos; perdavė ieškovei ŽŪB „Žemės fondas“ nuomininko teises ir pareigas pagal žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 2 tarp atsakovės D. K. ir atsakovo A. Č. ir pagal žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 3 tarp atsakovės D. K. ir atsakovo A. Č.; priteisė ieškovei ŽŪB „Žemės fondas“ lygiomis dalimis iš atsakovų D. K. ir A. Č. ieškovės turėtas 1 888 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno atsakovo po 944 Eur.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad. susitarimas nutraukti žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis pasirašytas atsakovams ir trečiajam asmeniui jau atskleidus faktą, kad teisme yra pradėtas ginčas dėl nuomininko teisių perkėlimo ir priimta teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausta atsakovams D. K. ir A. Č. modifikuoti ir išregistruoti iš viešojo registro valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras šias žemės sklypų nuomos sutartis. Atsakovai ir trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai ir, žinodami apie pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, nutraukė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 2 ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)  nuomos sutartį Nr. 3.

Teismas nurodė, kad pasirašydami Žemės nuomos sutarčių nutraukimo aktą dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos fakto išregistravimo, atsakovai ir trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai, nes siekė ne turto nuomos santykių nutraukimo, bet akivaizdžiai neteisėtų tikslų, t. y. sąmoningai apriboti ieškovės pirmenybės teises į nuomos sutarties atnaujinimą ir ieškinio patenkinimą. Teismas sprendė, kad atsakovai veikė priešingai ieškovės interesams, nepagrįstai atėmė iš ieškovės pirmumo teisę atnaujinti sutartį. Teismas padarė išvadą, kad tokie atsakovų veiksmai, laikytini priešingų objektyvųjį sąžiningumą išreiškiančio teisės principo bona fides turiniui, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jų sudarytas žemės nuomos sutarčių nutraukimo aktas vertintinas kaip niekinis CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu ir naikintinas. Teismas konstatavo, kad panaikinus žemės nuomos sutarčių nutraukimo aktą, šalys grąžinamos į pirminę padėtį, buvusią iki šio akto sudarymo.

Teismas nustatė, kad ieškovė dar iki nuomos sutarčių termino pasibaigimo, kreipėsi į atsakovę D. K. dėl žemės nuomos sutarties atnaujinimo. Ieškovės ir atsakovės žemės nuomos sutartys atnaujintos nebuvo. Atsakovai sudarė privačios žemės nuomos sutartis kitomis sąlygomis, t. y. nustatydami kitokias atsiskaitymo už nuomą sąlygas.

Teismas pažymėjo, kad sutarties šalys turi teisę derėtis dėl kitokių, jiems palankesnių sutarties sąlygų, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo būtų siūlęs ieškovei sudaryti naują sutartį kitokiomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad atsakovė, atstovaujama trečiojo asmens, nepranešusi ieškovei, sudarė naują ginčo žemės sklypo nuomos sutartį nepraėjus vienerių metų terminui, nuomos santykių atsakovė neatsisakė, todėl jie turi būti vykdomi esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, užtikrinant ankstesnio nuomininko teises.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendė, kad egzistuoja visos trys CK 6.566 straipsnyje nustatytos privalomos sąlygoms žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos žemės nuomos sutartys baigėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nedelsiant po (duomenys neskelbtini) susitikimo su ieškovės atstove V. Š., pranešimu ieškovei nurodė, kad žemės sklypų nuomos sutartys nebus pratęsiamos. Ieškovė vėlesniais pranešimais bei pokalbių telefonu metu informavo atsakovės atstovę, kad siekia pasinaudoti savo pirmumo teise išsinuomoti žemės sklypus naujomis siūlomomis sąlygomis. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendė, kad  faktai neginčijamai patvirtina buvus ieškovės interesą tęsti nuomos santykius ir trečiojo asmens G. K. suvokimą apie tokį interesą. Atsakovės atstovė, nepasiūlydama ieškovei nei žodžiu, nei raštu jokių sąlygų, sudarė žemės nuomos sutartis sutartį su atsakovu A. Č., pažeidė CK 6.482 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo sutrukdyta ieškovei pasinaudoti galimybe įgyvendinti savo subjektinę teisę pagal įstatymą, šiuo atveju – pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį. Ieškovė neturėjo galimybės derėtis ir siūlyti atsakovės poreikius tenkinančių kainų.

Teismas kritiškai vertino trečiojo asmens argumentus, kad galimybė pačiai ūkininkauti bei tuo pagrindu gauti didesnes pajamas, nei pajamos iš sklypų nuomos, buvo viena iš priežasčių nutraukti nuomos sutartis su atsakovu A. Č.. Teismas konstatavo, kad atsakovė pačių nuomos santykių neatsisakė, todėl nuomos santykiai turi būti vykdomi esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, t. y., užtikrinant ankstesnės nuomininkės (ieškovės) teises teismui ieškovei perduodant atsakovo A. Č. teises ir pareigas pagal sutartį Nr. 2 ir sutartį Nr. 3.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovai A. Č., D. K. ir trečiasis asmuo G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-399-948/2021 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ŽŪB „Žemės fondas“ ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas nurodydamas, kad sutartys nutrauktos siekiant, kad būtų užkirstas kelias kitam asmeniui (ieškovei) naudotis pirmenybės teise sudaryti sandorį, aiškių, tokių savo teiginių motyvų nepateikia, kaip to reikalauja imperatyvios procesinės normos. Tam, kad teismas turėtų pagrindą formuluoti tokius teiginius, turėjo nustatyti ir pripažinti, jog ieškovė apskritai turėjo pirmenybės teisę išsinuomoti objektą ir atitinkamai reikalauti perkelti jam nuomininko teises ir pareigas pagal su kitu asmeniu sudarytą nuomos sutartį. Teismas pirmiausia sprendė akto dėl sutarčių nutraukimo likimą, neįvertinęs, ar ieškovė apskritai pagrįstai reikalauja nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo, tokiu būdu nukrypdamas nuo aukštesnės instancijos teismų praktikos.

Atsakovai, nesant įstatymo ar teismo nustatytų draudimų, pasinaudojo CK 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarčių laisvės principu, kuris nustato šalims teisę nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutarties nutraukimas bendru sutarimu taip pat yra sutartis, todėl akto dėl ginčo nuomos sutarčių nutraukimo sudarymas laikytinas sutarties laisvės principo išraiška, kuri negali būti ribojama nesant imperatyvių teisės normų pažeidimų. Imperatyvo pažeidimo teismas nagrinėjamoje byloje nekonstatavo.

Sutartis tarp atsakovų buvo nutraukta trečiajam asmeniui nutarus imtis ūkininkavimo veiklos, tuo tikslu pradėjus mokytis. Šie šalių, trečiojo asmens ir liudytojo R. K. paaiškinimai byloje nebuvo paneigti, tačiau teismas jais byloje, įskaitant dėl sutarčių nutraukimo priežasčių, nesirėmė, nevertino jų įrodomosios reikšmės, kas iš esmės reiškia, kad šie įrodymai apie aplinkybes, kurias pats teismas įvardijo kaip turinčias esminės reikšmės, teismo buvo atmesti be jokios motyvacijos, taip iš esmės pažeidžiant įrodymų vertinimo bei sprendimo motyvavimo taisykles.

Nesutinka su teismo argumentais, kad egzistuoja visos trys CK 6.566 straipsnyje nustatytos privalomos sąlygos žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį. Atsakovai, trečiasis asmuo ir liudytojas R. K. paaiškino, kad ieškovės atstove prisistačiusi V. Š. susitikimo metu kaip ieškovei priimtiną nuomos mokestį įvardijo 150 Eur už hektarą. Vėliau telefonu nurodė galutinę kainą 180 Eur už hektarą, kurią sutiktų mokėti ieškovė. Tuo tarpu A. Č. atsakovei per trečiąjį asmenį pasiūlė ne tik didesnį nuomos mokestį – 190 Eur už hektarą, bet ir apskritai geresnes sutarties sąlygas. Ieškovei kaip maksimalią kainą įvardijus mažesnę sumą nei buvo pasiūlyta kito pretendento, atsakovė turėjo teisę sudaryti žemės nuomos sandorius sau palankesnėmis sąlygomis. Toks vertinimas atitinka ir teismų praktiką, kur nurodoma, kad jei nuomotojui nuomininkas siūlo tokias pat (nagrinėjamu atveju kiek kitokias, tačiau ne tokias geras kaip kitas pretendentas) nuomos sąlygas, nuomotojas turi teisę pasirinkti jam ekonomiškai palankesnes nuomos sąlygas.

Pagrįstų abejonių dėl to, ar ieškovė apskritai buvo suinteresuota siekti tolesnio bendradarbiavimo, atsakovei bei trečiajam asmeniui sukėlė ir tai, kad ieškovės atstovė V. Š. atvykusi į susitikimą pateikė sutarties šabloną ne tarp ieškovės ir atsakovės, o tarp ŽŪB „A. S.“ ir atsakovės), kas rodo, jog ieškovė galimai net neturėjo ketinimo su atsakove nudaryti naujos ar pratęsti senąją sutartį ir tikėjosi, kad atsakovė, pasirašys naują sutartį su kitu subjektu, kuris yra susijęs su ieškove. Teismas skundžiamame sprendime šių aplinkybių iš esmės nevertino, įskaitant ir minėtą dokumentą, nors šie duomenys neabejotinai reikšmingi visapusiškam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui. Trečiojo asmens paaiškinimus teismas vertino kritiškai, o dėl atsakovei V. Š. pateiktos sutarties su ŽŪB „A. S.“ apskritai nepasisakė ir dėl tokio sprendimo nepateikė jokios motyvacijos, taip dar kartą pažeisdamas procesinių teisės normų reikalavimus.

Ieškovė ŽŪB „Žemės fondas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Ieškovė siekė atnaujinti nuomos sutartį, tačiau nuomotoja buvo nesąžininga, nes į šiuos ieškovės ketinimus nereagavo – nepateikė ieškovei žemės nuomos sutarties sąlygų, kurias pateikė atsakovui A. Č.. Atsakovai, pasirašydami žemės nuomos sutarčių nutraukimo aktą, taip pat elgėsi nesąžiningai, nes siekė ne turto nuomos santykių nutraukimo, bet akivaizdžiai neteisėtų tikslų, t. y. sąmoningai apriboti ieškovės pirmenybės teises į nuomos sutarties atnaujinimą ir ieškinio patenkinimą. Atsakovai veikė priešingai ieškovės interesams, nepagrįstai atėmė iš ieškovės pirmumo teisę atnaujinti sutartį. Tokie atsakovų veiksmai, laikytini priešingų objektyvųjį sąžiningumą išreiškiančio teisės principo bona fides turiniui, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jų sudarytas žemės nuomos sutarčių nutraukimo aktas vertintinas kaip niekinis CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu ir naikintinas.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo akto pripažinimo negaliojančiu. Žemės nuomos sutarčių nutraukimo aktas sudarytas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)  nutartimi teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę, uždraudžiant uždraudė atsakovams modifikuoti ir išregistruoti iš viešojo registro VĮ Registrų centras žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 2 ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 3. Atsakovams ir trečiajam asmeniui ieškinys ir nutartis įteikti (duomenys neskelbtini), jau po bylos iškėlimo, tačiau dar iki akto sudarymo.

Remiantis lietuvių kalbos žodynu, „modifikuoti“ reiškia keisti formą, savybes.  Sutarties terminas yra viena iš sutarties sąlygų, lemiančių sutarties, o kartu ir šalių teisių bei pareigų egzistavimą laike. Sistemiškai aiškinant CK 6.33 straipsnio 3 dalies, 6.124 straipsnio, 6.204 straipsnio 3 dalies normas ir aukščiau pateiktą žodžio „modifikavimas“ sampratą, darytina išvada, kad sutarties nutraukimas tuo pačiu yra ir sutarties termino modifikavimas, jo keitimas. Jei sutartyje buvo numatytas terminas, o šalys vėliau sudaro susitarimą dėl sutarties nutraukimo, tai jos kartu išreiškia valią sutarties nebetęsti, vadinasi, modifikuoja sutarties terminą, kitaip sakant, jo atsisako. Vadinasi, visiškai nepagrįsta apeliacinio skundo išvada, kad sutarties nutraukimas nėra jos modifikavimas. Viskas, kas keičia šalių teisių ir pareigų apimtį, patenka po „modifikavimo“ apibrėžimu. Atsakovai neteisėtai, pažeisdami nutartimi nustatytą draudimą modifikuoti nuomos sutartis, jas nutraukė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tokį nutraukimą neteisėtu.

Atsakovai gali naudotis sutarčių laisve, bet tik tiek, kiek jų veiksmai nedaro įtakos trečiųjų asmenų, šiuo atveju, buvusio nuomininko teisėms ir interesams. Byloje susiklostė situacija, kai nuomos sutarčių nutraukimas apribojo ieškovės teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė ne atsakovų teisei naudotis sutarčių laisvės principu, bet ieškovės teisei perkelti nuomininko teises ir pareigas.

Atsakant į apeliantų argumentus, kad sutartys tarp atsakovų nutrauktos trečiajam asmeniui G. K. nutarus imtis ūkininkavimo veiklos, tuo tikslu pradėjus mokytis, pažymėjo, jog ši gynybos versija atsirado nuo bylos iškėlimo praėjus 5 mėnesiais su 2021 m. kovo 10 d. prašymu pridėti prie bylos dokumentus. Iki tol nei atsiliepime į ieškinį, nei atsiliepime į patikslintą ieškinį, nei triplike tokia pozicija nebuvo išreikšta. Šiuose procesiniuose dokumentuose apeliantai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nuomos sutarčių nutraukimas susijęs su sutarčių laisvės principu be jokių tokio sprendimo detalizavimo.

Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas A. Č. ne tik kad pasiūlė didesnę kainą, bet pasiūlė ir apskritai geresnes nuomos sąlygas, todėl trečiasis asmuo G. K. teisėtai sudarė nuomos sutartį su A. Č., visiškai neatitinka CK 6.566, 6.482 straipsnių ir kasacinio teismo išaiškinimus pateiktus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-689-695/2015.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad egzistavo visos CK 6.566 straipsnyje įtvirtintos sąlygos žemės nuomininko pirmumo teisei atnaujinti žemės nuomos sutartį. Pirma, ieškovės ir atsakovės sudarytos sutartys baigėsi (duomenys neskelbtini). Antra, atsakovė, nedelsiant po susitikimo su ieškovės atstove V. Š., pranešimu ieškovei nurodė, kad žemės sklypų nuomos sutartys nebus pratęsiamos. Toks pranešimas siunčiamas asmeniui, kuris suinteresuotas nuomos sutarčių pratęsimu/atnaujinimu, nes priešingu atveju nėra tikslo siųsti tokio turinio pranešimo. Ieškovės atstovai A. Š. ir V. Š. teisme patvirtinto, kad (duomenys neskelbtini) pranešimais bei telefoninių pokalbių metu informavo atsakovės atstovę G. K., kad siekia pasinaudoti savo pirmumo teise išsinuomoti žemės sklypus naujomis siūlomomis sąlygomis, tačiau jokių naujos nuomos sutarties sąlygų negavo. Šie faktai neginčijamai patvirtina buvus ieškovės interesą tęsti nuomos santykius ir trečiojo asmens G. K. suvokimą apie tokį interesą.

Atsakovės atstovė, nepasiūlydama ieškovei jokių sąlygų ir sudarydama sutartį su atsakovu A. Č., pasielgė priešingai, nei numatyta CK 6.482 straipsnio 2 dalyje. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir nebendradarbiavimo su ieškove buvo sutrukdyta ieškovei pasinaudoti galimybe įgyvendinti savo subjektinę teisę pagal įstatymą, šiuo atveju – pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį. Trečia, ieškovė žemės sklypų nuomos sutartis vykdė tinkamai, sąžiningai ir tvarkingai, iš atsakovės nėra gavusi jokių pretenzijų dėl nuomos sutarčių vykdymo.

Jei su nuomotojo keliamomis naujomis nuomos sąlygomis sutinka naujasis ir ankstesnis nuomininkai, tai pagal CK 6.566 straipsnį pirmenybės teise sudaryti sutartį naudojasi ankstesnis nuomininkas. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes nepranešusi ieškovei sudarė naujas ginčo žemės sklypų nuomos sutartis nepraėjus vienerių metų terminui. Atsakovė apskritai pačių nuomos santykių neatsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nuomos santykiai turi būti vykdomi esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, t. y., užtikrinant ankstesnio nuomininko (ieškovės) teises teismui ieškovei perduodant atsakovo A. Č. teises ir pareigas pagal sutartis Nr. 2 ir Nr. 3.

Apeliaciniu skundu bandoma pateisinti G. K. pasirinkimą sudaryti naują nuomos sutartį su A. Č., o ne su ieškove remiantis tuo, kad A. Č. pasiūlęs neva geresnes nuomos sąlygas, tačiau ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo ir CK 6.566, 6.483 straipsnių taikymo. Pirma, tai, kad naujos nuomos sutarties sąlygos yra palankesnės nuomotojui, nepanaikina jo pareigos siūlyti nuomininkui atnaujinti sutartį naujomis sąlygomis. Tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė niekada nesiūlė ieškovei sutartį atnaujinti esamomis sąlygomis, nors ieškovė raštais ir telefonu ne kartą kreipėsi į atsakovės atstovę G. K. su raginimu pateikti planuojamos nuomos sutarties sąlygas. Antra, įstatymas neįpareigoja atnaujinant nuomos sutartį CK 6.566 straipsnio atveju laikytis buvusių sąlygų, priešingai, CK 6.482 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės siūloma 180 Eur už hektarą kaina buvo įvardinta kaip galutinė, nurodė, kad byloje esantys raštai patvirtina priešingą išvadą, kad ieškovė nebuvo pateikusi jokio galutinio pasiūlymo ir negavo jokio pasiūlymo iš G. K.. Ne ieškovės pareiga buvo teikti pasiūlymus dėl naujos nuomos sutarties, ši pareiga buvo G. K. ir ji šią pareigą pažeidė.

Į apeliantų argumentus, kad ieškovės atstovė V. Š., atvykusi į susitikimą su G. K., pateikė sutarties šabloną ne tarp ieškovės ir atsakovės D. K., o tarp ŽŪB „A. S.“, nurodė, kad teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. paaiškino, kad derybos vyko ne dėl to, kas pasirašys naują sutartį (ŽŪB (duomenys neskelbtini)“, ar ŽŪB „Žemės fondas“), bet ar apskritai bus atnaujintos nuomos sutartys naujomis sąlygomis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo akto pripažinimo negaliojančiu, kai jis buvo sudarytas, esant nustatytam teismo draudimui modifikuoti žemės nuomos sutartis, ir dėl nuomininko teisių ir pareigų perdavimo pagal žemės nuomos sutartis.

                Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantai apeliaciniame skunde prašė prijungti prie bylos žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantai nurodė, kad kaip priedas prie atsiliepimo į patikslintą ieškinį per klaidą buvo pateiktas V. Š. atvežtos sutarties varianto tarp ŽŪB „A. S.“ tik pirmas lapas.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

 Atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kartu su atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimu į patikslintą ieškinį buvo pateiktas žemės sklypo nuomos sutarties projekto pirmas lapas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas rašytinis įrodymas – pilnas šios sutarties projekto variantas, neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, juo labiau, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šios sutarties projekto antru lapu gavusi apeliacinį skundą, todėl apeliantų pateiktas rašytinis įrodymas priimamas ir vertintinas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ŽŪB „Žemės fondas“ ir atsakovė D. K. sudarė Privačios žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) ir papildomą susitarimą prie šios sutarties dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)  nuomos iki (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė ŽŪB „Žemės fondas“ ir atsakovė D. K. sudarė Privačios žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomą susitarimą prie šios sutarties dėl atsakovės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos iki (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų nuomos sutartys bei. papildomi susitarimai buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė D. K. įgaliojimu įgaliojo G. K. valdyti, naudoti ir disponuoti visa jos turtą bei turtines teises ir prievoles ir tuo tikslu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, išskyrus nekilnojamojo turto perleidimą ar įkeitimą.

(duomenys neskelbtini) atsakovė D. K. pranešimu informavo ieškovę, kad privačios žemės sklypų nuomos sutartys, pasibaigus sutarčių terminui, nebus pratęsiamos. Ieškovė ŽŪB „Žemės fondas“ pranešimu paprašė atsakovės tuo atveju, jeigu ši planuoja ir toliau nuomoti ginčo žemės sklypus, pateikti jai planuojamos sutarties sąlygas, tokias, kokias pateikė ar pateiks kitiems potencialiems nuomininkams, tam, kad ieškovė galėtų tinkamai pasinaudoti įstatymuose numatyta pirmumo teise. Ieškovė ŽŪB „Žemės fondas“ (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į atsakovės atstovę G. K. su raginimu apsvarstyti galimybę atnaujinti ar sudaryti naują sutartį. 

Atsakovė D. K., veikdama per įgaliotą asmenį G. K., su atsakovu A. Č. sudarė Privačios žemės nuomos sutartį Nr. 2 dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos iki (duomenys neskelbtini)  ir sutarė, kad nuomos mokestis už žemės sklypą vieneriems metams sudaro 190 Eur už hektarą.

Taip pat atsakovė D. K., veikdama per įgaliotą asmenį G. K., su atsakovu A. Č. sudarė Privačios žemės nuomos sutartį dėl atsakovės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)., nuomos iki (duomenys neskelbtini)  ir sutarė, kad nuomos mokestis už žemės sklypą vieneriems metams sudaro 190 Eur už hektarą. Sutartys Nr. 2 ir Nr. 3 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovams D. K. ir A. Č. modifikuoti ir išregistruoti iš viešojo registro VĮ Registrų centras šias žemės sklypų nuomos sutartis: žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 2 ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 3.

(duomenys neskelbtini) atsakovė D. K., veikdama per įgaliotą asmenį G. K., ir atsakovas A. Č. pasirašytu Žemės nuomos sutarčių nutraukimo aktu (toliau – Aktas) nutraukė Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3.

Viešosios įstaigos Panevėžio profesinio rengimo centras pažyma patvirtina, kad G. K. nuo (duomenys neskelbtini)  priimta mokytis ūkininkavimo pradmenų kursuose.

Dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pirma pasisakė dėl Akto, kuriuo atsakovai sutarė nutraukti Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3, o vėliau sprendė dėl ieškovės reikalavimo jai perkelti nuomininko teises ir pareigas pagal Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pirma sprendime pasisakė dėl Akto teisėtumo, o vėliau sprendė, ar ieškovė pagrįstai reikalauja nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja visos trys CK 6.566 straipsnyje nustatytos privalomos sąlygos žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovė telefonu nurodė galutinę žemės sklypų nuomos kainą, kurią ieškovė būtų sutikusi mokėti – 180 Eur už hektarą, kai atsakovas A. Č. nuomotojai D. K. per trečiąjį asmenį pasiūlė didesnį nuomos mokestį – 190 Eur už hektarą ir kitas geresnes sutarties sąlygas, ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovei kaip maksimalią kainą įvardijus mažesnę sumą nei buvo pasiūlyta kito pretendento, atsakovė D. K. turėjo teisę sudaryti žemės nuomos sandorius sau palankesnėmis sąlygomis.

CK 6.545 straipsnio 1 dalyje apibrėžta žemės nuomos sutarties samprata – pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

CK 6.566 straipsnyje nustatyta žemės nuomininko pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį, esant trims privalomoms sąlygoms: 1) pasibaigęs žemės nuomos sutarties terminas; 2) su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja kiti asmenys; 3) buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. CK 6.566 straipsnio žemės nuomininkui suteikta pirmumo teisė atnaujinti sutartį yra ne pati jo subjektinė teisė sudaryti sutartį, o vienas iš šios teisės įgyvendinimo ypatumų, kuris atsiranda tik subjektui įgyvendinant šią teisę, todėl kiekvienu atveju vertinant žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį sąlygas turi būti laikomasi privalomų sutarčių teisės principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad nors CK 6.566 straipsnyje įtvirtintas naujos žemės nuomos sutarties sudarymas tokiomis pačiomis sąlygomis, tačiau žemės nuomos sutarties atnaujinimo būdai nenustatyti. CK 6.566 straipsnis yra specialioji norma CK 6.482 straipsnio, nustatančio nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, atžvilgiu. CK 6.482 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė šalių susitarimu keisti atnaujinamos nuomos sutarties sąlygas. Taip įgyvendinamas sutarties šalių laisvės principas, suteikiantis teisę žemės savininkui ir nuomininkui laisvai apsispręsti, kokiomis sąlygomis sudaryti atnaujinamą sutartį. Taigi vertinant nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, turėtų būti laikomasi nuostatų, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos nustatant naujas, bet ankstesnis nuomininkas turi teisę atnaujinti savo pasibaigusią sutartį naujomis sąlygomis, kurios yra tokios pačios, kokios siūlomos naujam nuomininkui. Šiuo atveju sąlygų tapatumas lyginamas tarp naujajam nuomininkui siūlomų nuomos sąlygų ir ankstesniojo nuomininko sutikimo laikytis šių naujų sutarties sąlygų. Jų tapatumas neturėtų būti suprantamas kaip nuomotojo negalėjimas keisti sutarties sąlygų ar nustatyti naujas sutarties sąlygas. Jei su nuomotojo keliamomis naujomis nuomos sąlygomis sutinka naujasis ir ankstesnis nuomininkai, tai pagal CK 6.566 straipsnį pirmenybės teise sudaryti sutartį naudojasi ankstesnis nuomininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Taip pat minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad pagal CK 6.566 straipsnį žemės nuomos sutartį turi pretenduoti sudaryti ir kiti asmenys, t. y. vyksta tam tikra konkurencija dėl nuomojamos žemės. Konkurencija – tai procesas, kurio metu vyksta varžymasis dėl ekonominės naudos, nors ekonominė nauda ne visada gali būti susijusi tik su didesnio pelno gavimu, pavyzdžiui, žemę gali būti siekiama išsinuomoti, nes sklypas yra šalia jau asmens turimų sklypų, dėl to, kad jo dirva yra tinkama asmens planuojamai veiklai vykdyti ir t. t. Visų pirma žemę turi siekti išsinuomoti kiti asmenys tokiomis pačiomis, kaip pasibaigusios žemės nuomos sutarties, sąlygomis, tačiau jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių žemės savininkas ketina siūlyti keisti žemės nuomos sąlygas, tokį pasiūlymą jis visų pirma turėtų pateikti esamam žemės nuomininku, t. y. sutarties šalys turi bendradarbiauti, o varžymasis turi vykti sąžiningai.

Trečioji CK 6.566 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmumo teisės atnaujinti sutartį sąlyga yra tvarkingas nuomos sutarties vykdymas. Sutarties vykdymo principai yra įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, t. y. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis bei vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Taigi visų pirma sutarties šalys turi laikytis teisės aktuose ir sutartyje nustatytų taisyklių. Tam tikri sutarties vykdymo trūkumai, nepažeidžiantys pirmiau išvardytų principų, neturėtų būti laikomi netinkamu sutarties vykdymu, jei kita šalis laiku nepareiškia prieštaravimų. Vadinasi, nuomos sutartis neatleidžia nuomojamo daikto savininko nuo pareigos domėtis savo daiktu ir jo naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Pažymėtina, kad, esant pažeistai ankstesnio nuomininko pirmenybės teisei atnaujinti nuomos sutartį, per CK 6.482 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą ji gali būti ginama teisme CK 6.566 straipsnio pagrindu perkeliant jam nuomininko teises ir pareigas ar atlyginant nuostolius.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė, buvusi žemės sklypų nuomininkė, turi pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartis. Byloje nustatyta, kad ieškovė ŽŪB „Žemės fondas“ ir atsakovė D. K. sudarė Sutartis (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypų nuomos iki (duomenys neskelbtini). Byloje ginčas nekyla, jog dar iki nuomos sutarčių termino pasibaigimo, t. y. atsakovė (nuomotoja) D. K. pranešė ieškovei (nuomininkei), kad pasibaigus minėtų sutarčių terminui, sutartys nebus pratęsiamos. Taip pat byloje ginčo nėra, kad ieškovė, kaip nuomininkė, veikdama per atstovę V. Š., (duomenys neskelbtini) pranešimais raštu išreiškė valią atnaujinti nuomos sutartis ir paprašė pateikti planuojamos nuomos sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliantų, liudytojų V. Š., R. K. paaiškinimus, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės atstovė vedė derybas su nuomotojos įgaliotu asmeniu dėl žemės sklypų nuomos kainos ir siūlė nuomos kainą, pirma 150 Eur, vėliau 180 Eur už hektarą. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad nuomotoja D. K. būtų raštu atsakiusi į ieškovės siūlymą dėl sutarčių atnaujinimo ir pateikusi planuojamos nuomos sutarties sąlygas.

Atsakant į apeliantų argumentus, kad ieškovės atstovė V. Š. derybų metu buvo pateikusi nuomotojos įgaliotam asmeniui Žemės sklypo nuomos sutarties projektą, dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos, kai sutarties projekte nurodyta nuomotoja ŽŪB (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog ši aplinkybė patvirtina, jog V. Š. vedė derybas dėl žemės sklypo nuomos ne tik ieškovės vardu, bet ir ŽŪB (duomenys neskelbtini)“, tačiau tokia pasirinkta tiek ieškovės, tiek ŽŪB (duomenys neskelbtini) įgaliotinės V. Š. vykdyta derybų forma nepaneigia atsakovės pareigos, esant išreikštai ieškovės valiai atnaujinti žemės sklypų nuomos sutartis (CK 6.566 straipsnis), pateikti naujos nuomos sutarties sąlygas (CK 6.482 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra ginčo, jog ieškovė Sutartis (duomenys neskelbtini) vykdė tinkamai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog nuomininkė tvarkingai vykdė pagal nuomos sutartis prisiimtas pareigas ir išreiškė valią pirmenybės teisė atnaujinti sutartis, pasibaigus jų terminui, o nuomotoja atsisakė atnaujinti nuomos sutartį, savaime nereiškia nuomininkės pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį pažeidimo. CK 6.482 straipsnio 4 dalyje nustatytos pasekmės taikomos tik tais atvejais, kai nustatomas ankstesnio nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį pažeidimas, t. y. kai nuomotojas, atsisakęs sudaryti nuomos sutartį su nuomininku naujam terminui, nepraėjus vieneriems metams po nuomos sutarties termino pabaigos, sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, nepranešęs nuomininkui.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nepraėjus vieneriems metams nuo Sutarčių (duomenys neskelbtini)  termino pabaigos, atsakovė D. K. sudarė naujas sutartis su atsakovu A. Č. – Sutartį Nr. 2 dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir Sutartį Nr. 3 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. dėl tų pačių žemės sklypų, kuriuos pagal Sutartis iki (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. K. nuomojosi ieškovė.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė D. K. Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 su atsakovu A. Č. sudarė jai palankesnėmis sąlygomis, negu buvusios sudarytos sutartys su ieškove, tačiau kaip minėta šios nutarties 33 punkte sutarties šalys turi teisę derėtis dėl kitokių, jiems palankesnių sutarties sąlygų, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovė D. K. pati ar veikdama per savo įgaliotinę G. K., būtų siūliusi ieškovei sudaryti naują sutartį kitokiomis sąlygomis, t. y. tokiomis, kokiomis nuomos sutartis sudarė su atsakovu A. Č..

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarčių laisvės principas negali versti šalis sudaryti sutarties, tačiau tai neturėtų būti suprantama ir kaip besąlyginė sutarties šalies laisvė atsisakyti sutarties. Nors šiuo atveju sutartis baigėsi suėjus jos terminui, CK 6.482 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta papildoma garantija buvusiam nuomininkui vienerius metus reikalauti perduoti jam nuomininko teises ir pareigas, jei nuomotojas nepranešęs sudaro to paties daikto nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Byloje nustatyta, kad atsakovė D. K. nepranešusi ieškovei, nepraėjus vienerių metų terminui, sudarė naujas nuomos sutartis dėl tų pačių žemės sklypų, kuriuos anksčiau nuomojo ieškovei. Akivaizdu, kad atsakovė D. K. pačių nuomos santykių neatsisakė, todėl jie turi būti vykdomi esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, užtikrinant ankstesnės nuomininkės teises.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistavo CK 6.566 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, dėl kurių ieškovė turėjo pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartis. Atsižvelgdama į tai, kas pažymėta pirmiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 6.566, 6.482 straipsnius), ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė turėjo pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartis.

Dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo Akto pripažinimo negaliojančiu

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitam asmeniui užkertamas kelias pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiūriu yra netoleruotinas ir morališkai smerktinas elgesys. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai sudaryti sutartį su vienu asmeniu, o paskui ją nutraukti tik tam, kad būtų užkirstas kelias kitam asmeniui naudotis pirmenybės teise sudaryti sandorį. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su teisinių imperatyvų pažeidimu (tada sandoris būtų niekinis dėl prieštaravimo teisiniam imperatyvui, CK 1.80 straipsnis), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys geros moralės. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš sąžiningumo aspektų būtų ir informacijos apie žemės sklypo nuomos naujas sąlygas ar derybas dėl jų su nauju nuomininku atskleidimas ankstesniajam nuomininkui. Šių aplinkybių slėpimas, klaidingos informacijos teikimas laikytini neatitinkančiais geros moralės ir sąžiningumo principų, kas sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Byloje ginčo nėra, kad. atsakovė D. K., veikdama per įgaliotą asmenį G. K., ir atsakovas A. Č. pasirašytu Aktu nutraukė Sutartis, jiems žinant, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovams modifikuoti ir išregistruoti iš viešojo registro VĮ Registrų centras šias žemės sklypų nuomos sutartis: žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 2 ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 3. Pirmosios instancijos teismas apeliantų nesąžiningumą kildina teismo nustatytų apribojimų pažeidimu, t. y., jog jie žinodami apie pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, Aktu nutraukė Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3. Tačiau apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovai pažeidė jiems nustatytus apribojimus, kadangi modifikuoti, t. y. keisti, galima tik galiojančią sutartį, o sutarties nutraukimas nėra jos modifikavimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti sąvokos „modifikuoti sutartį“ reikšmę. Lietuvių kalbos žodyne sąvoka „modifikuoti“ reiškia  – keisti daikto ar reiškinio savybes, formą, nekeičiant jo esmės (https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Modifikuoti). Kasacinis teismas vienoje iš nutarčių aptarė modifikavimo sąvoką teisniuose santykiuose, nurodydamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas). CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Teismas gali:1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Taip pat, CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad sutarčių modifikavimas apima sutarčių pakeitimą, nutraukimą ir kt. Apibendrinant tai, kas nurodyta šiame nutarties punkte, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutarties modifikavimas apima ir sutartinių santykių nutraukimą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovai, žinodami apie Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi taikytą draudimą atsakovams modifikuoti ir išregistruoti iš viešojo registro VĮ Registrų centras žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 2 ir Nr. 3, ir kad teisme yra pradėtas ginčas dėl nuomininko (ieškovės) teisių perkėlimo, pasirašydami Aktą šias sutartis nutraukė, tokiu būdu modifikuodami nuomotojos D. K. ir nuomininko A. Č. teisinius santykius.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 atsakovų buvo nutrauktos pasirašant Aktą, trečiajam asmeniui G. K. nutarus ūkininkauti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Aktą, kuriuo buvo nutrauktos Sutartys Nr. 2 ir Nr. 3, atsakovai pasirašė netrukus po to, kai nutartimi teismas uždraudė apeliantams modifikuoti ir išregistruoti iš viešojo registro VĮ Registrų centras Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3, o kaip matyti iš VĮ Panevėžio profesinio rengimo centro pažymos, trečiasis asmuo G. K. tik nuo (duomenys neskelbtini) buvo priimta mokytis Ūkininkavimo pradmenų kursuose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokiu būdu trečiasis asmuo G. K. siekia išvengti, esant patenkintam ieškiniui, kilsiančių jos atžvilgiu neigiamų pasekmių. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju patikslinto ieškinio reikalavimai nėra susiję su trečiojo asmens G. K. ūkininkavimu, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjant teisme G. K. nusprendė ūkininkauti, neturi teisinės reikšmės, be to žemės sklypai dėl, kurių buvo sudarytos ginčui aktualios nuomos sutartys nei šių sutarčių sudarymo metu, nei jų pasibaigimo metu nepriklausė G. K., o sudarant sutartis su atsakovu A. Č., ji buvo vienos iš sutarčių šalies –D. K. įgaliotinė, tačiau ne šių sutarčių šalis, todėl trečiojo asmens siekis ūkininkauti bylai aktualiuose žemės sklypuose nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas.

Atsižvelgdama į tai, kad gerai moralei prieštarauja sandoriai, sudaryti siekiant sutrukdyti kitam asmeniui pasinaudoti galimybe įgyvendinti savo subjektinę teisę pagal įstatymą, šiuo atveju – pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pasirašydami Aktą, apeliantai elgėsi nesąžiningai, nes siekė ne nuomos santykių nutraukimo, bet akivaizdžiai neteisėtų tikslų, t. y. sąmoningai apriboti ieškovės pirmenybės teises į nuomos sutarčių atnaujinimą ir ieškinio patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tokius atsakovų veiksmu prieštaraujančiais gerai moralei, o jų sudarytą Aktą vertintino kaip niekinį CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu ir teisingai nusprendė panaikinus Aktą šalis grąžinti į pirminę padėtį, buvusią iki šio Akto sudarymo.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad tai, kad teismas nesivadovavo trečiojo asmens ir liudytojo R. K. paaiškinimais ir dėl to pažeidė įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvavimo taisykles.

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė tiek trečiojo asmens G. K., tiek liudytojo R. K. bei kitų byloje dalyvavusių asmenų duotus paaiškinimus teisme ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau vien tai, kad apeliantų netenkina priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ir kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, išsiaiškino esmines faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Nepatenkinus atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 600 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11. punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš apeliantų (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Žemės fondas”, juridinio asmens kodas 300558595, lygiomis dalimis iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 200 Eur (du šimtus eurų).

Teisėjos         Rasa Bartašienė

                                                        Danutė Burbulienė

Irena Stasiūnienė