Civilinė byla Nr. e2-861-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00007-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.11; 3.4.3.4

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bonikos turto valdymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio melioracija“ finansinis reikalavimas ir pakeista kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilė uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nodama“ restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d.

2.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi nutraukė UAB „Nodama“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė UAB „Nodama“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Verslo konsultavimo biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d.

3.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Nodama“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. birželio 17 d. ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimis.

4.       2020 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi pripažino bankrutuojančią UAB „Nodama“ likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 20 d.

5.       Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi atstatydinta nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultavimo biuras“ ir paskirta nemokumo administratorė B. M.

6.       UAB „Panevėžio melioracija“ pateikė 2022 m. birželio 21 d. prašymą nemokumo administratorei dėl 1 709,06 Eur finansinio reikalavimo UAB „Nodama“ bankroto byloje patvirtinimo. Prašyme nurodė, kad likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Nodama“ pagal 2017 m. liepos 13 d. sutartį Nr. 31 (24-17K) yra skolinga kreditorei UAB „Panevėžio melioracija“ 1 457 Eur už 2017 m. rugsėjo mėnesį ir 252,06 Eur delspinigių už visą pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Pažymėjo, kad negavo informacijos apie LUAB „Nodama“ finansinio reikalavimo pateikimo terminą, todėl neturėjo galimybės laiku pateikti prašymo ir prašė praleistą terminą atnaujinti.

7.       Nemokumo administratorė 2022 m. birželio 30 d. pateikė prašymą pakeisti LUAB „Nodama“ kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles. Šį prašymą grindė tuo, kad buvusi nemokumo administratorė, teikdama teismui prašymą dėl LUAB „Nodama“ kreditorių sąrašo patvirtinimo, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas, todėl būtina patikslinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimo tenkinimo eiles.

8.       Nemokumo administratorė taip pat prašė patikslinti LUAB „Nodama“ kreditorių sąrašą, t. y. atnaujinti terminą finansiniams reikalavimams pateikti ir įtraukti UAB „Panevėžio melioracija“ į LUAB „Nodama“ trečios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą su 1 709,06 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 1 457 Eur skola ir 252,06 Eur delspinigiai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

9.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino UAB „Panevėžio melioracija“ 1 709,06 Eur finansinį reikalavimą ir pakeitė kreditorių tenkinimo eilę.

10.       Teismas nustatė, kad UAB „Panevėžio melioracija“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė, praleidusi įstatymo nustatytą terminą, ir termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir terminą atnaujino.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorė neginčijo UAB „Panevėžio melioracija“ pateiktų finansinių reikalavimų ir byloje nėra duomenų, dėl kurių finansinis reikalavimas negalėtų būti patvirtintas, UAB „Panevėžio melioracija“ įtraukė į kreditorių sąrašą ir patvirtino jos finansinį reikalavimą.

12.        Teismas nustatė, kad LUAB „Nodama“ restruktūrizavimo byla iškelta iki 2019 m.  gruodžio 31 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), todėl pritarė nemokumo administratorės argumentui, jog klausimas dėl kreditorinių reikalavimų spręstinas pagal ĮBĮ nuostatas.

13.       Teismas kreditorių tenkinimo eiles pakeitė, taikydamas ĮBĮ 34 straipsnį.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Kreditorė UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti UAB „Panevėžio melioracija“ ar ją atstovaujančiam asmeniui P. P. 5 000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant UAB „Bonikos turto valdymo grupė“, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      UAB „Panevėžio melioracija“ pareiškė aiškiai nepagrįstą, neegzistuojantį finansinį reikalavimą, taip pat pažeidė terminą reikalavimui pareikšti, todėl teismas nepagrįstai atnaujino praleistą terminą ir patvirtino pareikštą finansinį reikalavimą.

15.2.                      UAB „Panevėžio melioracija“ argumentas, kad terminą finansiniam reikalavimui pateikti ji praleido dėl to, jog nebuvo informuota apie bankroto procedūras, nepagrįstas. UAB „Panevėžio melioracija“ nebuvo LUAB „Nodama“ kreditorė, todėl neturėjo būti informuojama apie bankroto procedūras.

15.3.                      LUAB „Nodama“ ir UAB „Panevėžio melioracija“ pasirašė susitarimą dėl skolos, susidariusios pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. sąskaitą Nr. AD0001457, sumažinimo nuo 2 810 Eur iki 1 405 Eur. Šalys susitarė, kad skola sumažinama iki 1 405 Eur, o likusi skolos dalis pripažįstama beviltiška. LUAB „Nodama“ susitarimą įvykdė ir 1 405 Eur skolą sumokėjo. Šalys 2018 m. kovo 13 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, kad skolos suma tarp LUAB „Nodama“ ir UAB „Panevėžio melioracija“ yra 0 Eur.

15.4.                      Aplinkybę, kad UAB „Panevėžio melioracija“ nėra LUAB „Nodama“ kreditorė, patvirtina į bylą pateikti dokumentai (Nr. DOK-771). Be to, UAB „Panevėžio melioracija“ nėra nurodyta tarp kreditorių restruktūrizavimo procese.

15.5.                      UAB „Panevėžio melioracija“, reikšdama aiškiai nepagrįstą finansinį reikalavimą bankroto byloje, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tiek 2018 m. kovo 9 d. susitarimą, tiek 2018 m. kovo 13 d. skolų suderinimo aktą pasirašė UAB „Panevėžio melioracija“ direktorius P. P. Tas pats asmuo pateikė ir finansinį reikalavimą. Todėl UAB „Panevėžio melioracija“ žinojo, kad LUAB „Nodama“ tinkamai atsisakė ir skolos pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. sąskaitą Nr. AD0001457 nėra.

15.6.                      Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai patvirtino reikalavimą ne tik dėl skolos, bet ir dėl delspinigių. Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl toks reikalavimas patvirtintas nepagrįstai.

15.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ, pakeisdamas kreditorių eilę. Nemokumo byla LUAB „Nodama“ iškelta 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi, t. y. jau įsigaliojus JANĮ, todėl nemokumo procesui taikytinos ne ĮBĮ, o JANĮ nuostatos.

15.8.                      LUAB „Nodama“ nemokumo procesas prasidėjo galiojant ĮBĮ, tačiau kreditorių teisių patvirtinimas ir įgyvendinimas buvo pradėtas, įsigaliojus JANĮ, todėl būtent JANĮ nuostatos taikytinos, sudarant kreditorių eilę nemokumo procese. Nemokumo procesas vyksta beveik ketverius metus ir visą šį laikotarpį kreditorių finansiniai reikalavimai buvo tvirtinami ir tenkinami pagal JANĮ nuostatas. Priėmus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, LUAB „Nodama“ yra likviduojama, todėl šioje proceso stadijoje kreditorių eilės keitimas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius. Dalis kreditorių reikalavimų perleisti ir įsigyti kitų kreditorių, todėl kreditorių eilės keitimas sudarytų sąlygas pripažinti reikalavimo teisės perleidimo sandorius negaliojančiais.

16.       LUAB „Nodama“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį patenkinti iš dalies, t. y. panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Panevėžio melioracija“ finansinis reikalavimas ir atitinkamai patikslintas kreditorių sąrašas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymą skirti UAB „Panevėžio melioracija“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis likviduojamos dėl bankroto bendrovės nemokumo administratorė prašo spręsti teismo nuožiūra.

17.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jos nurodytas aplinkybes, kad LUAB „Nodama“ su UAB „Panevėžio melioracija“ yra visiškai atsiskaičiusi ir tarp šalių jokios skolos nėra.

17.2.                      UAB „Panevėžio melioracija“, teikdama nemokumo administratorei prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, nepateikė informacijos apie 2018 m. kovo 9 d. pasirašytą susitarimą dėl skolos sumažinimo ir 2018 m. kovo 13 d. skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, jog LUAB „Nodama“ skola 0 Eur.

17.3.                      Duomenų, kad susitarimas ir tarpusavio skolų suderinimo aktas būtų nuginčyti, LUAB „Nodama“ nemokumo administratorė neturi, todėl UAB „Panevėžio melioracija“ bankroto byloje pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė patvirtinti UAB „Panevėžio melioracija“ finansinį reikalavimą bankroto byloje ir pakeitė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

19.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

20.       Kreditorė UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ su atskiruoju skundu pateikė LUAB „Nodama“ ir UAB „Panevėžio melioracija“ 2018 m. kovo 9 d. pasirašytą susitarimą dėl skolos sumažinimo ir 2018 m. kovo 13 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą.

21.       Šiais įrodymais apeliantė siekia įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtinto kreditorės UAB „Panevėžio melioracija“ finansinį reikalavimą bankroto byloje, nes likviduojama dėl bankroto bendrovė su UAB „Panevėžio melioracija“ atsiskaitė dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje gautas LUAB „Nodama“ nemokumo administratorės atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriame sutinkama su argumentais dėl UAB „Panevėžio melioracija“ finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Su atskiruoju skundu pateiktais dokumentais grindžiama, kad likviduojama dėl bankroto bendrovė su UAB „Panevėžio melioracija“ yra atsiskaičiuosi, jie pasirašyti UAB „Panevėžio melioracija“ atstovų, todėl laikytina, jog UAB „Panevėžio melioracija“ taip pat su jais yra susipažinusi, todėl naujai pateikti įrodymai netikėtumo sukurti negali.

23.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai bylos neužvilkins, o padės teisingai išnagrinėti bylą, todėl juos priima ir nagrinėja su kita byloje esančia medžiaga.

Dėl JANĮ pereinamųjų nuostatų dėl nemokumo proceso taikymo

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis JANĮ 155 straipsniu, padarė išvadą, kad kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tenkinimo eilės LUAB „Nodama“ bankroto byloje klausimas spręstinas, taikant ĮBĮ nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

25.       JANĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendroji taisyklė, nustatanti, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., išskyrus šiame straipsnyje įtvirtintas išimtis.

26.       Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį nemokumo procesų, pradėtų iki 2019 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai.

27.       Kasacinis teismas, aiškindamas JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintas pereinamąsias nuostatas, taikomas juridinių asmenų nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019 m. gruodžio 31 d., yra nurodęs, kad jiems JANĮ nuostatos taikomos, priklausomai nuo asmenų teisių ir pareigų atsiradimo ar įgyvendinimo bei nemokumo procedūrų pradėjimo momento. Tai reiškia, kad net ir pradėjus bankroto ar restruktūrizavimo procesą pagal ĮBĮ ar Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas, JANĮ nuostatos šiems procesams taikytinos, jei asmenų teisės ir pareigos atsiranda ar yra įgyvendinamos įsigaliojus JANĮ arba atitinkamai jei tam tikros nemokumo procedūros pradedamos jau įsigaliojus JANĮ (nuo 2020 m. sausio 1 d.). Taigi, JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021).

28.       Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Nodama“ restruktūrizavimo bylą, kuri 2020 m. kovo 4 d. nutartimi buvo nutraukta ir bendrovei iškelta bankroto byla. Nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d. LUAB „Nodama“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai pavirtinti 2020 m. gegužės 29 d., kuris buvo patikslintas kitų nutarčių pagrindu.

29.       Nagrinėjamu atveju bendrovei restruktūrizavimo byla iškelta 2018 m. vasario 2 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, tačiau restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūra nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimčių sąrašą, kurioms būtų taikomas ĮRĮ.

30.       Šiuo atveju restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi buvo nagrinėtinas pagal JANĮ nuostatas, nustatančias restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus. Tokią praktiką šiuo klausimu formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-613-934/2022). Atitinkamai bankroto bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas taip pat taikant JANĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-553/2021). Nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą, prasideda naujas nemokumo procesas. Taigi, nagrinėjamu atveju JANĮ 155 straipsnyje įvirtintos pereinamųjų nuostatų išimtys neaktualios, nes tiek iškeliant bankroto bylą (nemokumo procedūrų taisyklė), tiek ir tvirtinant kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (asmenų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo taisyklė) galiojo JANĮ.

31.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad juridinio asmens restruktūrizavimo byla buvo iškelta galiojant ĮBĮ, todėl klausimai dėl kreditorių reikalavimų spręstini pagal ĮBĮ nuostatas, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant JANĮ nuostatas, reglamentuojančias pereinamųjų nuostatų išimčių taikymą.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo 

32.       Šioje byloje finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas nagrinėjamas, taikant JANĮ.

33.       Bankrutuojančio juridinio asmens finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina finansinius reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

34.       Teismų praktikoje dėl bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

35.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

36.       Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra likviduojamos dėl bankroto įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. 

37.       Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą UAB „Panevėžio melioracija“ kildino iš 2017 m. liepos 13 d. rangos sutarties Nr. 31 ir jos pagrindu 2017 m. rugsėjo 20 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, serija AD Nr. 0001457 (toliau – Sąskaita). UAB „Panevėžio melioracija“ prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą nurodė, kad LUAB „Nodama“ pagal minėtą Sąskaitą yra nesumokėjusi 1 457 Eur skolos, taip pat 252,06 Eur delspinigių už pradelstą atsiskaityti terminą.

38.       Pirmosios instancijos teismui patvirtinus UAB „Panevėžio melioracija“ finansinį 1 709,06 Eur reikalavimą, apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad LUAB „Nodama“ ir UAB „Panevėžio melioracija“ 2018 m. kovo 9 d. pasirašė susitarimą „Dėl skolos sumažinimo“ (toliau – ir Susitarimas). Susitarime nurodyta, kad pagal Sąskaitą LUAB „Nodama“ skolinga UAB „Panevėžio melioracija“ 2 322,31 Eur. Skolininkė LUAB „Nodama“ dėl finansinės padėties visos skolos pagal Sąskaitą sumokėti negali, todėl kreditorė sutinka 2 322,31 Eur skolą sumažinti 50 proc., t. y. iki 1 405 Eur, o likusią skolos dalį laikyti beviltiška (Susitarimo 1.1. punktas). Pagal Susitarimo 1.2. punktą, LUAB „Nodama“ 1 405 Eur skolos įsipareigojo sumokėti per dvi dienas į Susitarime nurodytą kreditorės sąskaitą. Šalys taip pat susitarė, kad kreditorei, gavus 1 405 Eur mokėjimą, buvo laikoma, jog skolininkė visiškai atsiskaitė ir kreditorė pagal Susitarime nurodytus apskaitos dokumentus skolininkei negalės reikšti pretenzijų nei dėl skolos dydžio, nei dėl atsiskaitymo formos (Susitarimo 1.3. punktas). Skolininkei ilgiau nei penkias kalendorines dienas uždelsus atsiskaityti, kreditorė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, Susitarimą nutraukti (Susitarimo 1.5. punktas). Susitarimą pasirašė LUAB „Nodama“ direktorius E. Ž. ir UAB „Panevėžio melioracija“ direktorius P. P..

39.       Susitarimo šalys 2018 m. kovo 13 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (toliau –  ir Aktas), kuriuo patvirtino, kad LUAB „Nodama“ įsiskolinimo UAB „Panevėžio melioracija“ neturi. Aktą pasirašė šalių vadovai ir vyriausieji finansininkai.

40.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016). 

41.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad skolų suderinimo aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Jeigu viena iš šalių nesutinka su nurodytu skolos dydžiu, ji turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011). Skolų suderinimo aktas pripažįstamas sandoriu, sukūrusiu šalims teises ir pareigas, kuris gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytam teisiniam pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-219/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d nutartis civilinėje byloje e2A-606-781/2019).

42.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Panevėžio melioracija“, pasirašydama Susitarimą, aiškiai ir nedviprasmiškai raštu išreiškė valią dėl galutinio skolos dydžio ir skolos sumokėjimo tvarkos. Taigi, UAB „Panevėžio melioracija“ patvirtino, kad, gavusi iš LUAB „Nodama“ Susitarime nurodytos sumos mokėjimą, atsisako ateityje reikšti pretenzijas dėl skolos dydžio ir atsiskaitymo formos. Susitarimo šalių pasirašytas Aktas patvirtina, kad LUAB „Nodama“ Susitarime nurodytą skolą sumokėjo. Byloje nėra duomenų, kad Susitarimas ir Aktas būtų nuginčyti ir (ar) pakeisti. Taigi, UAB „Panevėžio melioracija“ neturi reikalavimo teisės į likviduojamą dėl bankroto bendrovę.

43.       Paaiškėjus aplinkybei, kad likviduojama dėl bankroto bendrovė finansinius įsipareigojimus UAB „Panevėžio melioracija“ yra įvykdžiusi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai patvirtino UAB „Panevėžio melioracija“ finansinį reikalavimą LUAB „Nodama“ bankroto byloje.

44.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Panevėžio melioracija“ neturi reikalavimo teisės į LUAB „Nodama“, atskirojo skundo argumentų dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir netesybų skaičiavimo nenagrinėja kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

45.       Apeliantė prašo skirti UAB „Panevėžio melioracija“ ar jos vadovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą finansinį reikalavimą bankroto byloje.

46.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

47.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

48.       Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padaryti išvadą apie sąmoningą UAB „Panevėžio melioracija“ siekį piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Vien ta aplinkybė, kad juridinis asmuo pateikė prašymą nemokumo administratorei patvirtinti finansinį reikalavimą bankroto byloje, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, įvykdytas 2018 m. šalims sudarius susitarimą dėl skolos sumažinimo ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, negali būti vertinama kaip akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis. Nenustačius UAB „Panevėžio melioracija“ akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra ir pagrindo taikyti jai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nustatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, nes šį atveją teisėjų kolegija pripažįsta kaip netinkamą subjektinės teisės įgyvendinimą.

Dėl bylos procesinės baigties

49.       Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino JANĮ nuostatas ir nepagrįstai pagal ĮBĮ pakeitė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei patvirtino UAB „Panevėžio melioracija“ finansinį reikalavimą, siekdama užtikrinti bankroto proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, teisėjų kolegija, sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti LUAB „Nodama“ nemokumo administratorės prašymą pakeisti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir patvirtinti UAB „Panevėžio melioracija“ finansinį reikalavimą LUAB „Nodama“ bankroto byloje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

50.       Patenkinus atskirąjį skundą, apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

51.       Apeliantė prašo priteisti 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Apeliantė kartu su prašymu pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PK  Nr. 2022/0543, suteiktų teisinių paslaugų išklotinę ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius patirtas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių.

52.       JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos.

53.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš bankrutuojančio juridinio asmens bankroto administravimui skirtų lėšų, būtina atsižvelgti į tokių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, t. y. ar šios išlaidos buvo patirtos iki asmens statuso pasikeitimo bei bankroto administratoriaus, turinčio atstovauti šį juridinį asmenį, paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

54.       LUAB „Nodama“ bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d. Į bylą apeliantės pateikti duomenys patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo parengimą patirtos po bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas patenkintas visiškai, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš LUAB „Nodama“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. 

Atmesti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ nemokumo administratorės prašymą patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio melioracija“ finansinį reikalavimą ir pakeisti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilę uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ bankroto byloje. 

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Bonikos turto valdymo grupė“ (juridinio asmens kodas 126216166) 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ (juridinio asmens kodas 164819885) bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

Teisėjai         Dalia Kačinskienė                                  

                                                  Neringa Švedienė

                                                  Tomas Venckus