Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-175/2011
Teisėjas Gerutis Varanavičius (Proceso Nr. 1-22-1-00876-2010-0)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6.3.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Audronei Stankevičiūtei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nukentėjusiajam P. Š., nuteistajam O. Z., gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo O. Z. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 3 d. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir visą bausmės atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš O. Z. nukentėjusiam P. Š. priteista 2200 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai priteista 1642,03 Lt.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
O. Z. nuteistas už tai, kad 2010-09-05 apie 04.00 val. viešoje vietoje, Kaune, Vilniaus g., prie 14 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, naudodamas necenzūrinius žodžius ir panaudodamas prieš nukentėjusį P. Š. fizinį smurtą bei padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jis nuteistas už tai, kad toje pat vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiam P. Š. į veidą, sulaužė apatinį žandikaulį kairės pusės kampo srityje ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis O. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, t. y. bylą dalyje dėl BK 284 str. nutraukti BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o dėl sužalojimo išteisinti, neišteisinus prašo sušvelninti bausmę ir sumažinti nukentėjusiajam P. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį.
Nuteistasis teigia, kad žodinis konfliktas tarp jo ir P. Š., J. J. ir O. G. kilo dėl partrenktos merginos gaivinimo, pagalbos jai suteikimo. Tada P. Š. agresyviai ėjo link jo. Kadangi vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, neblaivūs, jis pamanė, kad P. Š. ir J. J. nori prieš jį panaudoti fizinę jėgą, dėl to gindamasis pirmas sudavė ranka vienam iš jų, t. y. P. Š.. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Konfliktą išprovokavo P. Š., J. J. ir O. G.. Taigi jo veiksmai nebuvo nepagarbūs ten buvusiems žmonėms, nepaniekino elementarių moralės ir elgesio normų, netgi priešingai, jo veiksmai buvo žmogiški ir priimtini sužalotos merginos atžvilgiu, todėl nepripažintini, kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d., kadangi pamatęs sužalotą merginą jis siekė jai padėti, nesiekė konfliktuoti. Gindamasis nukentėjusiajam P. Š. sudavė tik vieną smūgį. Kokių nors kitų veiksmų, kuriais būtų demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką, nepadarė.
Nuteistasis teigia, kad nuosprendis pagrįstas nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo ir jo draugų liudytojų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl yra šališki ir jų parodymai vertintini kritiškai. Teismas neįvertino, kad į įvykio vietą atvykę policininkai R. B. ir V. I. matė tik patį smūgį ranka, tačiau nematė iki tol vykusios konfliktinės situacijos. Be to, nukentėjusysis P. Š. pažįstamas su R. B., todėl šis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, dėl ko, jo parodymai vertintini kritiškai. Teismas neįvertino, kad P. Š., J. J. ir O. G. buvo neblaivūs. Tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 str. 5 d. Teismas neatsižvelgė į jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nuoseklius parodymus, neįvertino, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios sukelti konfliktą, rėmėsi vien tik prieštaringais ir nelogiškais P. Š., O. G. ir pažįstamo policininko R. B. parodymais. Teismas bylą išnagrinėjo be įvykyje dalyvavusių liudytojų J. J. ir policininko V. I. ir tuo pažeidė pareigą siekti teisingai, visapusiškai išnagrinėti bylą, pareigą teisme ištirti surinktus įrodymus. Nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai iš dalies patvirtino jo versiją ir skundo argumentus, tačiau jie nebuvo apklausti teisme, nebuvo pagarsinti parodymai.
Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiajam P. Š. priteisė 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos ir turtinę žalą. P. Š. su draugais išprovokavo konfliktą, todėl dėl patirto sveikatos sužalojimo kaltas jis pats. Vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d., kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba ji nepriteisiama. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo kaltę, todėl nuosprendis dalyje dėl P. Š. priteistos neturtinės žalos yra nepagrįstas, nes smūgį jis sudavė neperžengdamas būtinosios ginties ribų.
Bausmė paskirta neadekvati padarytai veikai, jo asmenybei, sukeltoms pasekmėms. Jis siekė apginti nukentėjusiosios merginos interesus, gynėsi nuo realiai kilusios grėsmės trijų asmenų. Teismas pažeidė įstatymą dėl bausmės skyrimo taisyklių, netaikė būtinosios ginties ir reikalingumo instituto.
Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo O. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t.y. dėl iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos žalos (turtinės) mažinimo. Nors nuteistasis skundu prašo mažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau kadangi žala mažinama tik dalyje dėl turtinės žalos, tai taip pat vertinama kaip apeliacinio skundo tenkinimas iš dalies. Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad O. Z. kaltė padarius BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuotais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.
Nuteistasis neneigia, kad jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam P. Š., tačiau teigia, kad šiais veiksmais jis nesutrikdė viešosios tvarkos, nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, o ginantis, ginant kito asmens sveikatą, esant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo situacijai. Tačiau šiuos jo teiginius paneigia byloje esančių įrodymų visuma.
BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis O. Z. viešoje vietoje įžūliai elgėsi, naudojo necenzūrinius žodžius, sudavė smūgį nukentėjusiajam P. Š. ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o tuo pačiu ir nesunkiai iš chuliganiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo P. Š. sveikatą.
Kad O. Z. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų R. B., O. G. parodymai, apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų J. J., V. I. parodymai, rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.
Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai O. G. ir R. B. patvirtino, kad O. Z. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, be jokios rimtos priežasties sudavė nukentėjusiajam P. Š. į veidą, dėl ko pastarajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nuteistojo versijos, kad būtent nukentėjusysis su draugais išprovokavo konfliktą, nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Nukentėjusysis ir įvykio vietoje buvę liudytojai O. G. ir R. B. nuosekliai tvirtino, kad P. Š. konflikto su O. Z. neprovokavo. Priešingai, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas R. B. parodė, kad nukentėjusysis su draugais bandė padėti merginai, gražiai išsiaiškinti. Tuo tarpu pats nuteistasis, būdamas neblaivus, elgėsi įžūliai, trenkė nukentėjusiajam į veidą be jokios priežasties ir sulaužė šiam žandikaulį. Be to, O. Z. keikė policijos pareigūnus. Tai patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai J. J. ir V. I., kurie nurodė, kad O. Z. keikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais, blaškėsi. Šiuos veiksmus O. Z. atliko viešoje vietoje – Kaune, Vilniaus g., prie namo Nr. 14. Tuo metu įvyko vietoje buvo būrys žmonių, kurie buvo susirinkę, kadangi prieš tai automobilis gatvėje partrenkė merginą. Todėl šiuo konkrečiu atveju, faktinių duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad O. Z. padarytos veikos, kuria P. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, motyvas buvo būtent chuliganiškos paskatos, todėl pirmosios instancijos teismas jo nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikavo teisingai.
Teismas taip pat O. Z. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. Teismas pakankamai aiškiai nurodė, kuo pasireiškė jo nusikalstamas elgesys, t.y. viešoje vietoje, kur buvo pašalinių žmonių, tame tarpe ir liudytojais apklausti R. B. ir O. G., bei apeliacinės instancijos teisme apklausti J. J. ir V. I. patvirtino, kad O. Z. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, naudodamas necenzūrinius žodžius, be jokio pateisinamo motyvo ir pagrindo, tyčia sudavė nukentėjusiajam P. Š. į veido sritį. Toks nuteistojo poelgis pagrįstai pripažintas šiurkščiai pažeidžiantis ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir paveikiantis aplinkinius žmones, todėl, kolegijos nuomone, apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti šioje baudžiamojoje byloje pateiktą apeliacinį skundą bei pašalinti abejones, kad apylinkės teismas nepilnai išyrė byloje esančius įrodymus, kas turėjo esminės įtakos teismo priimto sprendimo teisingumui, apeliacinės instancijos teisme buvo kviesti ir apklausti įvykio vietoje buvę liudytojai J. J. ir V. I.. Tačiau iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jų parodymai iš esmės sutampa su paties nukentėjusiojo ir liudytojų O. G. ir R. B. parodymais. Taigi, šie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek juos apklausiant apeliacinės instancijos teisme, jokių naujų aplinkybių nenurodė. Todėl tai, kad jie nebuvo apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nelaikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tuo tarpu nuteistojo teiginiai, kad liudytojų R. B. ir O. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai, yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio.
Nėra pagrindo pripažinti, kad O. Z. nukentėjusiajam sudavė į veidą esant būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo situacijai.
Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kriminalinės justicijos patirtis vis dėlto rodo, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose tenka spręsti sudėtingus klausimus, o atsakymai į juos varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Juridinio tokių situacijų vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba nuo jo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Be to, būtinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės bylos Nr. 2K-558/2006, 2K-30/2007, 2K-277/2009, 2K-299/2009).
Pagaliau kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi traktuotė. Menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar būtų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant būtinosios ginties ribų.
Būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs bei įvertinęs esančių byloje įrodymų visetą, nustatė, jog kaip tik O. Z. elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius ir be jokios dingsties sudavė smūgį nukentėjusiajam, kuris nuteistojo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. Taigi, nuteistajam nebuvo iškilęs realus pavojus ir jam nebuvo reikalo gintis. Taigi įvykio metu nebuvo būtinosios ginties situacijos.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis veikė esant būtinojo reikalingumo situacijai, t.y. jis siekė pašalinti pavojų, gresiantį automobilio partrenktai merginai. Šis teiginys neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių būtinąjį reikalingumą. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, savaip traktuoja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą. Byloje nustatyta, kad būtent O. G. siekė, kad kiti asmenys atsitrauktų nuo partrenktos merginos. Tuo tarpu O. Z. keikėsi necenzūriniais žodžiais, sudavė smūgį nukentėjusiajam be jokios priežasties. Taigi, jis buvo pagrindinis konflikto iniciatorius. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo veiksmai kėlė pastarajam tokį pavojų, kuris būtų sukūręs būtinojo reikalingumo situaciją.
Nors teismas pagrįstai pripažino O. Z. kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., tačiau netinkamai išsprendė nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Nukentėjusiojo P. Š. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti patenkintas visiškai ir iš nuteistojo priteista 2200 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro 700 Lt už gydymui reikalingus medikamentus, vaistus, vitaminus, 1500 Lt už advokato pagalbą. Tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas gydymuisi. Nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis. Turtinė žala atlyginama tik esant ją patvirtinantiems įrodymams. Todėl ieškinio dalis dėl 700 Lt, kuri nepagrįsta jokiais duomenis, neturėjo būti tenkinama. Nuosprendis keičiamas, turtinės žalos dydį sumažinant iki 1500 Lt.
Pagal CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visus šiuos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus įvertino ir pagrįstai iš nuteistojo priteisė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistasis teigia, kad neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas, vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d., kadangi paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis savo veiksmais būtų išprovokavęs savo atžvilgiu kokius nors nusikalstamus veiksmus. Jo elgesys neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Žala padaryta nuteistojo tyčiniais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų. Todėl nuteistojo prašymas neturtinę žalą mažinti, vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d. nuostatomis, yra nepagrįstas.
Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, nes mano, kad ji per griežta, atsižvelgiant į padarytą veiką, jos pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Teisėjų kolegijos nuomone O. Z. bausmė paskirta laikantis BK 54 str. 2 d. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nėra per griežta. O. Z. padarė apysunkį ir nesunkų tyčinius smurtinius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Aplinkybių, dėl kurių nuteistajam galima būtų skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, byloje nenustatyta. Pažymima ir tai, kad teismas paskyręs O. Z. galutinę apėmimo būdu subendrintą, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sudėtis, laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į tai, kad O. Z. anksčiau neteistas. Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad O. Z. paskirta bausmė yra ne per griežta, tinkamai individualizuota.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo O. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:
iš O. Z. P. Š. priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Algerdas Urbšys
Teisėjai Evaldas Gražys
Jurgis Kiškis