Pirmos instancijos teismo                                                           Civilinė byla  Nr. 2A-790-280/2015

teisėjas Gintautas Būga                                                          Procesinio Nr. 2-11-3-00248-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.10; 3.3.1.21; 3.3.1.14.

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-488-758/2015 pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo,

n u s t a t ė :

              Ieškovas UAB „Gelvora“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 634,42 Eur skolą, 386,23 Eur palūkanas, 278,09 Eur delspinigius, 44,95 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 procentų dydžio metines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 1250318050286-03 nuo pagrindinės skolos sumos (634,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių iš dalies patenkino ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį, priteisė iš atsakovo D. G. 634,42 Eur skolą, 386,23 Eur palūkanų, 278,09 Eur delspinigių, iš viso 1 298,74 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 Eur žyminį mokestį ieškovo naudai. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas priteisti 11 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos (634,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti nurodytas palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, todėl abejotina, ar turi būti priteistos pelno palūkanos, nes jau yra priteistos 5 proc. procesinės palūkanos, kurios kompensuoja minimalius nuostolius. Priteisus abi palūkanas, palūkanų suma padidėtų, o tai ženkliai padidintų skolininko, kuris yra vartotojas, skolų naštą. Prašo dėl priimto sprendimo už akių spręsti teismo nuožiūra.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia tik Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 11 proc. metinių  palūkanų nuo pagrindinės prievolės sumos, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra, todėl teismas pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).

Kai skolininkas paskolos teisiniuose santykiuose praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją ir kompensuojamąją funkciją, kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 str. 1 d., nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas su AB SEB banku (buvęs AB Vilniaus bankas) pagal 2003-08-01 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. Nr.1250318050286-03 įsipareigojo mokėti 11,00 proc. sutartines metines palūkanas. AB SEB bankui perleidus reikalavimo teisę į atsakovą, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdyti užtikrintos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 str. 2 d.). Atsakovui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų nustatytų CK 6.37 str. mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad skolininkui pažeidus sutarties sąlygas jis turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais.

Atsakovui nenuginčijus sutarties nuostatų ir nepareiškus savarankiškų reikalavimų jas modifikuoti teismine tvarka, nėra teisinio pagrindo mažinti palūkanas ar jų nepriteisti.

Pirmos instancijos teismas sutartyje numatytas palūkanų nepriteisė pripažindamas, jog 11,00 procentų dydžio metinės palūkanos yra aiškiai per didelės, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams. Apeliacinės instancijos  teismas su šia išvada nesutinka.

Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina turėti omenyje, kad: šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Kadangi smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, palūkanos už jį paprastai būna didesnės, todėl visų pirma kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. e3K-3-485-916/2015). Pagal Lietuvos Respublik?s vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (21 str. 1, 2 d.). Taigi, remiantis Vartojimo kredito įstatymu, sutartyje numatytos 11,00 procentų metinės palūkanos nelaikytinos neprotingomis, nepagrįstomis ar nesąžiningomis.

Apeliantas taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teismo vertinimu, ieškinį iš dalies patenkinęs pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai teismo atmestų ir tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, dėl to atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo, ieškovui ir valstybei (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, patenkintų ieškinio materialinių reikalavimų dalies proporcijos nepasikeičia, todėl apelianto prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas. Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme apeliantas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Priteisti iš atsakovo D. G., (duomenys neskelbtini) 634,42 Eur (šeši šimtai trisdešimt keturi eurai 42 ct) skolą, 386,23 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 23 ct) palūkanas, 278,09 Eur (du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 09 ct) delspinigius, iš viso 1298,74 Eur (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 74 ct) sumą, 11 % metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (634,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5% metines palūkanas nuo priteistos 1298,74 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 39,00 Eur (trisdešimt devyni eurai 00 ct) žyminį mokestį ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai“.

Kitoje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                               Laimutė Sankauskaitė