Administracinė byla Nr. A-1890-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02768-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) po 5 000 Eur už kiekvieną jo laikymo pataisos namuose dieną neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. Alytaus PN pareigūnai, vadovaudamiesi Alytaus PN direktoriaus įsakymu, iš nuteistųjų dienos metu pradėjo surinkinėti čiužinius bei patalynę. Nuteistųjų patalynė buvo surenkama nuo 7.00 val. ryto ir grąžinama tik 23.00 val. vakaro. Pareiškėjas teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą, iš pareiškėjo, atlikinėjančio nuobaudą kamerų tipo patalpose pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pareigūnai neturėjo teisės paimti čiužinio. Dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas buvo pradėjęs vykdyti bado akciją. Pareiškėjo nuomone, toks laikymas 16 valandų į parą yra žiaurus kankinimas, kadangi jis visą dieną buvo verčiamas vaikščioti, sėdėti ant šaltų geležinių lovų, buvo priverstas šalti, negalėjo miegoti, kentė fizinį bei dvasinį skausmą.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad Kalėjimų departamentas netinkamai kontroliavo jam pavaldžios Alytaus PN administracijos veiksmus, todėl už tai privalo prisiimti atsakomybę. Čiužinių paėmimas yra kankinimo forma, kuri yra vykdoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei kitus teisės aktus. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu.

4.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.        Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas J. K. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 44. Čiužiniai, kaip ir visa patalynė, buvo išimami įsigaliojus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintiems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Pažymėjo, kad su šiais pakeitimais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Informavo, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, 2018 m. lapkričio 12 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-294 buvo patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ (toliau – ir Dienotvarkės). Dienotvarkės 1.3 punkte įtvirtinta nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė, kuri numato patalynės pridavimą ir išdavimą. Atsakovo atstovas teigė, kad kamerų tipo patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo aprūpintos geros kokybės bei būklės baldais.

6.       Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina teisės akto nuostatas, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, nuteistiesiems perkeltiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą (pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių už sistemingus pažeidimus arba itin piktybiškai pažeidinėjamą rėžimą) išimtis sudaro tik dėl leidimo su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leidžiamų turėti daiktų. Tuo tarpu nuostata, kad nuobaudos – perkelti nuteistąjį į kamerų tipo patalpas – vykdymo metu patalynė į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems nuteistiesiems be išimties. Pareiškėjas į Kalėjimų departamentą su skundu dėl netinkamo taisyklių taikymo, ar dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nesikreipė. Pažymėjo, jog Kalėjimų departamentas nerenka ir nekaupia informacijos apie konkrečių nuteistųjų asmenų laikymą laisvės atėmimo vietose, todėl neturi ir negali pateikti informacijos apie pareiškėjo laikymo Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu.

II.

8.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio  22 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

10.       Teismas, vadovaujantis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 44. Pareiškėjas kamerų tipo patalpose atlikinėjo jam 2018 m. spalio 12 d. paskirtą Alytaus PN administracijos nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams.

11.       Teismas nurodė, kad BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti, nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.  Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nurodyta, kad patalynė – tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.

12.       Pareiškėjas teigė, kad Alytaus PN pareigūnai neturėjo teisės iš jo paimti patalynės (čiužinio), kadangi kamerų tipo patalpose jis atlikinėjo BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nuobaudą, tačiau teismas pažymėjo, jog pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, nuteistiesiems pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkeltiems į kamerų tipo patalpas išimtis sudaro tik dėl leidimo su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leidžiamų turėti daiktų. Nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, vykdantiems šią nuobaudą. Patalynė iš pareiškėjo buvo paimama bei išduodama Alytaus PN administracijos dienotvarkėje numatytu metu (patalynės pridavimas 7.00 val. – 8.00 val., patalynės išdavimas 22.30 val. – 23.00 val.). 

13.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad iš nuteistųjų patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, paimant iš jo patalynę (čiužinį), yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais.

14.       Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovo veiksmai, paimant iš pareiškėjo čiužinį buvo pripažinti teisėtais, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl surenkamos patalynės (čiužinio) buvo pradėjęs vykdyti bado akciją ir tokiais savo veiksmais žalojo savo sveikatą, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjo bado akcijos vykdymas buvo jo paties pasirinkimas, ir dėl to patirti neigiami išgyvenimai, paties pasirinkimo rezultatas, o ne atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pasekmė.

15.       Pareiškėjas nurodė, kad, atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas netinkamai kontroliavo jam pavaldžios Alytaus PN administracijos veiksmus, todėl už tai privalo prisiimti atsakomybę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Alytaus pataisos namų neteisėti veiksmai nenustatyti, priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo konstatuoti ir Kalėjimų departamento, kaip institucijos kontroliuojančios laisvės atėmimo vietų įstaigas, veiksmų. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančioms institucijoms ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimo departamento direktoriui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamo Taisyklių taikymo ar dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN būtų kreipęsis į kalėjimų departamentą. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas veikė netinkamai, o jo argumentus dėl to, jog Kalėjimų departamentas netinkamai kontroliavo jam pavaldžios Alytaus PN administracijos veiksmus, atmetė. 

16.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

III.

17.       Pareiškėjas J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš Alytaus PN ir Kalėjimų departamento priteisti po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvieną jo laikymo pataisos namuose dieną, bendra suma sudaro 140 000 Eur. Pareiškėjas taip pat prašo vadovautis Europos nacionaliniais teisės aktais, bylą nagrinėti dalyvaujant pareiškėjui.

18.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Alytaus PN yra išskirtinė įstaiga, kurioje yra laikomi nuteistieji su negalia ir nuteistieji sergantys ŽIV, todėl jiems negali būti taikoma reforma, kuria dienos metu būtų surinkinėjami čiužiniai bei patalynė. Nurodo, kad dėl vykdomos reformos kreipėsi į Alytaus PN administraciją, bendravo su pareigūnais, gydytojais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareigūnai žemino pareiškėją, sakydami, jog dienas leis be čiužinių ir patalynės.  Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi kojos lūžį, todėl negali visą dieną vaikščioti, sėdėti, turi stuburo problemų. Prašo teismo išreikalauti iš Alytaus PN pareiškėjo medicininę kortelę ir visą reikalingą medžiagą.

19.       Atsakovas Alytaus pataisos namai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20.       Atsakovas teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žala yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

21.       Atsakovas Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22.       Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, atlyginimo.

24.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.

26.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje, o šiuo atveju – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018). Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat pareiškėjui nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašymas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018).

27.       Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrindžia, dėl kokių priežasčių prašo išreikalauti pareiškėjo asmens medicininę kortelę, nes klausimai susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu šioje byloje nebuvo nagrinėjami. Taip pat pareiškėjas prašo teismo išreikalauti iš atsakovo visą reikalingą medžiagą, tačiau konkrečiai neįvardija, kokius dokumentus prašo išreikalauti, be kurių neįmanoma teisingai išnagrinėti bylos apeliacine tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti iš atsakovo pareiškėjo asmens medicininę kortelę ir visą reikalingą medžiagą.

28.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti dalyvaujant pareiškėjui. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Įvertinus šioje byloje šalių pateiktus procesinius dokumentus (tarp jų ir pareiškėjo apeliacinį skundą), matyti, kad bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai ir išsamiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme ir šalių dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas.

29.       Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271  straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

30.       CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir, ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 250 str. 1 d.).

31.       Vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

32.       Aprūpinimo baldais normos 1 priede nustatyta, kad patalynė tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.

33.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 44, kuriose atliko jam paskirtą nuobaudą, nustatytą Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, todėl ginčijamu laikotarpiu iš pareiškėjo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų.

35.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, Alytaus PN atliekantis bausmę dėl jo padaryto nusikaltimo, o asmens kalinimas laisvės atėmimo įstaigoje bet kuriuo atveju yra susijęs su tam tikrų asmens teisių apribojimu. Šioje nutartyje jau nustatyta, kad Alytaus PN tik vykdė teisės aktais (Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 220 p.) įtvirtintus reikalavimus, taikytinus tam tikrai nuteistųjų grupei, kuri dėl tam tikrų teisės aktuose (Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d. 3 p.) nustatytų priežasčių, perkelta į kamerų tipo patalpas, todėl įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės aktais nustatyti kalinamų asmenų režimo apribojimai negalėjo sudaryti ir nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

36.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Alytaus pataisos namų neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir Kalėjimų departamento, kaip institucijos kontroliuojančios laisvės atėmimo vietų įstaigas, veiksmų.

37.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

38.       Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Stasys Gagys

                                        Romanas Klišauskas

                                        Gintaras Kryževičius