Administracinio nusižengimo byla Nr. II-94-1079/2024
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00065-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.22; 22.1.6; 22.5.1; 22.5.2; 22.7.4; 22.10.4.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 16 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jekaterinai Mažonienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai L. K.,
administracinio nusižengimo nutarimą priėmusios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michail Norbutas,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. K. skundą dėl 2024 m. liepos 18 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-28-2024 panaikinimo.
Teismas,
nustatė:
2024 m. liepos 18 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – Institucija) priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-28-2024, kuriuo L. K. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, ir paskyrė jai 38,00 Eur dydžio baudą. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje L. K. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji 2024 m. gegužės mėn. 19 d. apie 17 val. savavališkai gretimame žemės sklype – (duomenys neskelbtini), pasodino aštuonias tujas. Tokiu būdu L. K. nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, kurią ginčijo kitas asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
2024 m. rugpjūčio 9 d. teisme, iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos gautas persiųstas L. K. skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-28-2024, kuriame ji nurodo, kad nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu. Pareiškėja skunde nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą N. R. neleido L. K. išdėstyti faktinių aplinkybių, perskaityti informacijos, kurią buvo užsirašiusi ruošdamasi posėdžiui dėl bylos nagrinėjimo ir taip buvo pažeistos jos teisės į gynybą. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad byloje nurodytos tujos auga sklype (6130/0013-139), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Byloje minimos tujos yra sklype, kurio unikalus Nr. 6130-013-0058, sklypas aptvertas tvora (kuri statyta 1978 m.) ir tujos auga tvoros pusėje, iš sklypo (duomenys neskelbtini), pusės, kurio unikalus Nr. 6130-013-0058. Nei skundą pateikusi V. D., nei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius neginčijo tvoros buvimo vietos teisėtumo/neteisėtumo. Iš byloje pateiktos informacijos tapo žinoma, kad V. D. veikdama Z. K. vardu 2024 m. gegužės 29 d atliko žemės sklypo matavimus ir riboženklio atstatymą, tačiau apie tokius veiksmus gretimų sklypų savininkai nebuvo informuoti, atlikti matavimai buvo nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, neregistruoti. Vadovaujantis šių neteisėtų matavimų rezultatais, 2024 m. gegužės 29 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas atliko patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo vietoje aktą Nr. VTPA-2, kuriame konstatavo, kad tujos yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis tik nesenai įkalto riboženklio vieta. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos vyr. specialistas neįsitikino ar riboženklis buvo pastatytas teisėtai, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo pažeistas ANK 567 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas objektyviai ištirti visas aplinkybes. Nurodė, kad L. K. nutarime nurodytų tujų nesodino, jos valdoma sklypo dalis su žemės sklypu (duomenys neskelbtini)nesiriboja (pridedama žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 6130-013- 0058, naudojimosi tvarka). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodančių dokumentų, kad galimai L. K. sodino tujas, taip pažeidžiant ANK 567 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintą nuostatą ar asmuo yra kaltas, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn. Prašė panaikinti priimtą nutarimą.
Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patrauktos L. K. skundą Institucija nurodė, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo leista pasisakyti dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, pareikšti savo nuomonę bei pateikti įrodymus. Siekiant, kad byla būtu išnagrinėta operatyviai L. K. buvo pertraukiama tik tada, kai ji akivaizdžiai nukrypdavo nuo bylos esmės, buvo daromas garso įrašas. Atsikirsdama į skundo argumentus Institucija savo atsiliepime nurodė, jog tvora pagal teisės aktų reikalavimus įrengiama savame žemės sklype, o sklypų ribas žymi tik tuo atveju, kai yra abiejų sklypų savininkų raštiškas susitarimas ir tvora įrengiama ant žemės sklypų ribos. Tyrimo metu, kad toks susitarimas tarp sklypu savininkų yra duomenų nebuvo gauta, todėl administracinio nusižengimo kvalifikavimui šiuo atveju buvo būtina nustatyti, kad tujos buvo pasodintos svetimame, ne savame žemės sklype. Žemės sklypų – (duomenys neskelbtini), ribos yra žymimos riboženkliais, todėl akivaizdu, kad L. K. žinodama kur yra sklypo ribos, tujas tyčia pasodino už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos. Be to, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tujos yra pasodintos ne didesniu nei 18 cm atstumu nuo tvoros. Pagal Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. Dl-10 redakcija), kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Administracinio nusižengimo tyrimo metu jokių abejonių dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų nekilo, nes apklausus riboženklio atstatymo darbus atlikusį specialistą jis nurodė, kad būtent pagal senus, jau esamus kadastrinius matavimus žemės sklypų ribas žymintis riboženklis ir buvo atstatytas, t. y., atstatant riboženklį nauji matavimai nebuvo atliekami. Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), tuo metu kai buvo atliekamas patikrinimas, kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, o buvo atliekamas tik sklypo riboženklio atstatymas. Riboženklio atstatymą atliko kvalifikuotas specialistas, kuris vėliau buvo apklaustas bei pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, todėl Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistui tiek patikrinimo metu surašant patikrinimo aktą, tiek viso administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo jokio pagrindo abejoti atliekamų darbų – riboženklio atstatymo, teisėtumu. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktame atsakyme yra konstatuota, kad dalis tujų, dėl kurių ir kilo ginčas, yra pasodintos P. Matulionio gatvės žemės sklype Nr. 21. Byloje nustatyta, kad tujų sodinimo metu liudytoja V. D. bandė sustabdyti L. K., kad ji tujų nesodintų už savo sklypo ribų, tačiau L. K. tyčia, savavališkai, ignoruodama V. D. tujas sodino toliau. Akivaizdu, kad L. K. žinojo, kad tujas sodina už savo žemės sklypo ribos. Apklausus liudytoją V. D. ji nurodė, kad tujas pasodino būtent L. K.. Tyrimo metu nustatyta, kad būtent L. K. yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). L. K. administracinio nusižengimo tyrimo metu atsisakė teikti savo paaiškinimą. Netikėti V. D. parodymais tyrimo metu nebuvo jokio pagrindo, todėl pagal byloje surinktus įrodymus L. K. yra pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn dėl padaryto administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė, tačiau būtent šito sklypo dalies ji nevaldo. Yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, dėl naudojimosi tvarkos bendrasavininkai yra susitarę tarpusavyje, naudojimosi tvarkos viešajame registre nėra įregistravę. Teigia, kad nežino kas pasodino tujas (duomenys neskelbtini). Taip pat nežino ir kada jos yra pasodintos. Savivaldybės atstovams V. D. aiškino, kad tujas pasodino kaimynė iš (duomenys neskelbtini), vardu Lena arba Lina, tiksliai vardo pasakyti negalėjo. Žemės sklypo riba su gretimu sklypu esančiu (duomenys neskelbtini) yra nustatyta ir registruota Registrų centre. Nustatyta žemės klypo riba atitinka šiuo metu esančią faktinę situacija, kur yra tvora. Ginčo su gretimo žemės sklypo savininkais anksčiau nebuvo. Teigė neprisipažįstanti, kad savavališkai pasodino aštuonias tujas. Kai vyko viešosios tvarkos skyriaus posėdis, jo metu negalėjo išreikšti savo pozicijos, vadovas – N. R., neleido skaityti ir išdėstyti savo pozicijos iš raštu pasirašytos kalbos, prašė kalbėti savo mintimis. Specialistas atsisakė priimti visus dokumentus ir apklausti jos brolį R. M., kuris byloje yra liudytojas. Prašė panaikinti priimtą nutarimą.
Teismo posėdyje dalyvavęs Institucijos atstovas Michail Norbutas prašė skundą atmesti ir palikti savivaldybės administracijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo suteikta teisė pasisakyti. Pareiškėja atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą. Teigė, kad Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento 2024 m liepos 12 d. rašte, Nr. 02d-17541 dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo, nustatyta, kad tarp tikrinamų žemės sklypų: priklausančio pareiškėjai, ir šalia esančio - (duomenys neskelbtini), riboženkliai nerasti, pasodintos kelios tujos, kurios apie 19 cm patenka į kaimynų žemės sklypą, o likusios tujos pasodintos ant ribos. Rašte nurodyta, kad bus surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimą iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir nustatytas pažeidimas bus nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka. Buvo surašytas pareiškimas policijai, kuris pagal kompetenciją buvo perduotas nagrinėti Mažeikių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Mano, kad skyrius turėdamas visa medžiagą ir paaiškinimus priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Institucija sprendė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltas dėl tujų pasodinimo remdamasi liudytojos V. D. parodymais. Pagal įstatymą medžiai negali būti sodinami arčiau vienas metras nuo kaimynų ribos, o šiuo atveju yra pasodinta 18 cm.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. D. parodė, kad teikė Telšiu apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 19 d. kaimynai iš (duomenys neskelbtini), į jos tėvo teritoriją pasodino tujas. Šitą dalį sklypo įsigijo jos tėvas 2022 m. Kai tėtis ten atsikraustė, buvo riboženklis, bet kaimynė iškarto pareiškė pretenzijas, kad jiems buvęs savininkas leido ir šiltnamį pasistatyti. Riboženklio tvora buvo labai įlinkusi, vietomis net 60 cm. Patikslinimui buvo pakviestas matininkas, kuris pagal Registrų centre registruotus duomenis įdėjo riboženklį. Pirmą riboženklį kaimynė ištraukė ir numetė jų teritorijoje, kadangi ji ištraukė riboženklį buvo kreiptasi į policiją bei kreiptasi į savivaldybę. Savivaldybė sudarė komisiją ir buvo įkaltas kitas riboženklis. Išvažiavus komisijai, tą riboženklį ištraukė, po kiek laiko nusipirko aštuonias tujas su vazonėliais, atėjo ir pradėjo jas sodinti. Sklypas adresu: (duomenys neskelbtini) priklauso dviem bendrasavininkam: konkrečiai ties tujų sodinimo vieta jos tėvui - Z. K., o toliau – valstybei priklausanti žemė, yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Nurodė, kad tujas padėjo jai sodinti draugas arba vyras, tiksliai nežino jų vardų ir pavardės, žino tik kad ten gyvena. Sodinimo faktas yra užfiksuotas nuotraukomis, tujų sodinimo metu žmonių veidų nefotografavo. Šiuos duomenis pateikė savivaldybei, viešosios tvarkos skyriaus atstovams. Nurodo, kad žino dieną valandą ir minutes, kada sodino tujas.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad pareiškėja L. K. yra jo sesuo. Žino tai, kad kažkas kas atstovauja kaimyną Z. K. ir bando teigti, kad jie svetimoje žemėja kažką daro: sodina, tvarko. Nurodė, kad pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką, būtent jis valdo tą sklypo dalį, tvarka pasirašytą tarp paveldėtojų, t. y. tarp Linos ir Loretos, jo dviejų seserų. Ten esanti tvora pastatyta dar 1978 m. tėvams statant namą. 1996 m. spalio 6 d. atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, jie yra tikslūs, yra nepasikeitę. Nurodė, kad patikrinimas, surašytas administracinio nusižengimo byloje, yra apskųstas, nes specialistai tikrindami naudojo ne jų sklypo koordinates, o gretimo sklypo, o tikrino jų sklypą - (duomenys neskelbtini). Teigė, kad tujos auga senai – nuo 1996 metų. Ten buvo likusios tujų šaknys, todėl tujos ataugo pačios. Šiuo metu tujų nebėra, nes buvo įpareigojimas jas panaikinti. Sutinka, kad sodinant medžius turi būti išlaikytas vieno metro atstumas nuo gretimo sklypo, ten tokio atstumo nebuvo, todėl tujas jis išrovė.
Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta:
2024 m. gegužės 19 d. V. D. pateikė pareiškimą kuriame nurodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. apie 17 val. kaimynai iš (duomenys neskelbtini), į jos tėvo žemės teritoriją susodino tujas, be jos tėvo leidimo ir ištraukė trečią riboženklį, bei jį pasiėmė.
2024 m. gegužės 19 d. fotolentelėje dvi fotonuotraukos, kuriose fiksuotas įvykio vietos bendras vaizdas.
2024 m. gegužės 29 d. patikrinimo akte su fotolentele užfiksuota, kad patikrinimo metu nustatyta: patikrinimo objektas yra P. Matulionio gatvės žemės sklypo Nr. 21 ir P. Matulionio gatvės žemės sklypo Nr. 23A riba, esanti P. Matulionio žemės sklypo Nr. 21 pietrytiniame kampe ties P. Matulionio gatve. Šioje vietoje ties tinkline tvora, kuri yra išlinkusi į P. Matulionio gatvės sklypo Nr. 21 puse, P. Matulionio gatvės žemės sklypo Nr. 23A pusėje yra pasodintos aštuonios tujos. Tujos yra pasodintos prie pat tvoros. Matuojant apačioje, nuo tinklinės tvoros tinklo iki tujų yra ne daugiau nei 18 cm. Patikrinimo metu buvo atliekamas kadastrinių matavimų patikslinimas P. Matulionio gatvės sklype Nr. 21 ir minėta sklypų riba ties tujomis buvo pažymėta riboženkliu. Pažymėjus P. Matulionio gatvės sklypo Nr. 21 ribas riboženkliu, tinklinė tvora ir tujos persikėlė už riboženklio, žyminčio P. Matulionio gatvės žemės sklypo Nr. 21 ribas, t. y., šioje vietoje pagal riboženkli tiek dalis tvoros, tiek tujos yra P. Matulionio gatvės žemės sklype Nr. 21. Nurodomi pažeisti teisės akto (-ų) reikalavimai: Želdynu įrengimo ir želdiniu veisimo taisyklių, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. Dl-10 redakcija), priedo 4 punktas, kuriame nurodyta, kad gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45°) iki kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesniu nei 1 m atstumu.
Iš prie Institucijos pateikto atsiliepimo priedo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus rašto Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo, matyti, kad pagal Institucijos pranešimą, Skyrius 2024 m. liepos 9 d. nuo 13:30 val. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, parengė situacijos schemą, atliko foto fiksacija ir surašė 2024 m. liepos 12 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-632. Patikrinimo metu nustatyta, kad tarp tikrinamo žemės sklypo ribos ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 6130-0013-0139, esančio P. Matulionio g. 21, Mažeikiai, žemės sklypo riboženklis nerastas. Pasodintos kelios tujos, kurios apie 19 cm patenka į kaimyninį sklypą (unikalus Nr. 6130- 0013-0139), likusios tujos pasodintos ant ribos. Žemės sklypo bendrasavininkui R. M. bus surašytas privalomasis nurodymas, pažeidimą pašalinti iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. Nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas bus nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 97-98).
Iš pareiškėjos L. K. pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 12 d. priėmė privalomąjį nurodymą R. M. imtis veiksmų pašalinti į gretimą žemės sklypą Nr. 6130-0013-0139 patenkančias ir ant sklypų ribos esančias tujas, ir imtis priemonių skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti (b. l. 116-118).
Skundas tenkintinas. Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).
Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta padaryto nusižengimo esmė, kad L. K. 2024 m. gegužės mėn. 19 d. apie 17 val. savavališkai gretimame žemės sklype – Mažeikiuose, P. Matulionio gatvės žemės sklype Nr. 21, pasodino aštuonias tujas. Tokiu būdu L. K. nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, kurią ginčijo kitas asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Iš priimto nutarimo matyti, kad L. K. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, jog savavališkai pasodino tujas gretimame žemės sklype, tačiau nurodomas jos padarytas įstatymo pažeidimas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas) reglamentuoja žemės sklypo savininko arba naudotojo elgesį. Iš byloje esančių patikrinimų aktų matyti, kad buvo nustatyta, jog dalis tujų yra pasodintos P. Matulionio g. 21 žemės sklype, dalis tujų pasodintos ant sklypo ribos. Taip pat matyti, kad tarp žemės sklypų savininkų (naudotojų) yra ginčas dėl žemės sklypo ribos. Privalomasis nurodymas dėl tujų pašalinimo yra surašytas žemės sklypo bendrasavininkiui ir tos dalies žemės sklypo naudotojui R. M..
Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys).
ANK 618 straipsnis numato, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju, Institucijos priimtame nutarime iš esmės nurodytos tokios pat aplinkybės, t. y. pažeidimo esmė, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, nutarime nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės – nutarime nurodoma, kad L. K. savavališkai gretimame žemės sklype pasodino aštuonias tujas, nors patikrinimo aktuose fiksuota, jog ne visos tujos yra pasodinto sklype (duomenys neskelbtini); nurodyta neteisinga ir/arba nepakankama nuoroda į specialių įstatymą ar kitą teisės aktą, kurio reikalavimus galimai pažeidė L. K., nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Dėl nurodytų aplinkybių, spręstina, kad L. K. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos L. K. ir liudytojos V. D. paaiškinimų matyti, kad abi moterys 2024 m. gegužės 19 d. aplinkybes dėl tujų sodinimo nurodo skirtingai, V. D. teigė fotografavusi kaip yra sodinamos tujos, tačiau ar tokie įrodymai yra administracinio nusižengimo byloje ir ar jie buvo nustatyti ir vertinti, duomenų nėra, todėl spręstina, kad institucija atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą išsamiai visų nusižengimo aplinkybių neišsiaiškino ir neištyrė.
Atsižvelgiant į tai, kad protokolas ir nutarimas surašyti pažeidžiant įstatyme nustatytus reikalavimus, yra nemotyvuoti, daroma išvada, kad sprendimą, jog L. K. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija padarė neišsiaiškinę visų įvykio aplinkybių, nepašalinę esančių abejonių. Todėl skundžiamas procesinis sprendimas – nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, išsamiam tyrimui atlikti.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsniu, 608, 609, 617, 618 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-61-ANR_N-28-2024 ir L. K. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Teisėja Sigita Rozgaitė