(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

dalyvaujant

teismo posėdžių sekretorėms Rasai Glovickytei- Liobienei, Vaidai Jankūnienei,

kaltinamajam A. Č.,

prokurorui Dariui Šneideriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokęs, profesinio išsilavinimo, deklaruojantis gyvenamąją vietą V(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 164 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

A. Č., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jis privalo J. Č. naudai mokėti savo dukros L. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui lėšas nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2017 m. sausio 31 d.) iki L. Č. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) kiekvieną mėnesį po 200 eurų, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, galėdamas šią pareigą vykdyti, šios pareigos sąmoningai nevykdė: laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. privalėdamas mokėti po 200 eurų, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. privalėdamas mokėti po 207,80 eurų jis visiškai nemokėjo priteisto išlaikymo, tokiu būdu jis tyčia vengė pareigos išlaikyti savo dukrą L. Č., dėl ko 2019 m. sausio 15 d. susidarė ne mažesnis nei 3 280 eurų dydžio įsiskolinimas.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. L. Č. yra jo dukra. Su dukros mama J. Č. jis yra išsituokęs. Teismo priteisto išlaikymo dukros naudai jis nemokėjo, nes nedirbo. Kai jis dirbdavo, jis pervesdavo vaikui išlaikymą. Šiuo metu jis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, neoficialiai dirba statybose. Šiuo metu jam yra bandomasis laikotarpis, po kurio darbų vadovas žadėjo jį įdarbinti legaliai. Nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. jis nebuvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nes nebuvo galimybės gauti normalų darbą. Dukrą jis pasiima kas savaitę, dukrai jis perka batus, drabužius, maistą. Kai jis nedirba, jam duoda pinigų ir padeda tėvai. Jis mano, kad J. Č. gali patvirtinti, kad jis prisideda prie vaiko išlaikymo. Apribojimų darbui dėl sveikatos būklės jis neturi. Jis yra įgijęs statybininko- apdailininko profesiją. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dukros išlaikymui jis sumokėjo 500 eurų, kuriuos jis pasiskolino iš tėvų. Jis prisipažįsta, kad jis nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui, dėl to jis gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu A. Č., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini)  jis susituokė su J. A. (vėliau Č.). Santuokoje (duomenys neskelbtini). gimė jų dukra L. Č.. 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu jo ir J. Č. santuoka buvo nutraukta pagal jų abiejų prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta iš jo išieškoti išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. Č., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 eurų iki jos pilnametystės, ir 700 eurų skolą už 2016 m. rugsėjo- gruodžio mėnesius. Minėtu teismo įsakymu J. Č. buvo paskirta kreditore nepilnamečiam vaikui L. Č. bei priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo įsakymas apeliacine ir kasacine tvarka skundžiamas nebuvo. Jis šį teismo įsakymą gavo paštu. Po teismo įsakymo priėmimo iki šiol jis yra sveikas darbingas vyras, gydymo įstaigose nesigydė. Užimtumo tarnyboje jis nėra registruotas. Po teismo įsakymo priėmimo laisvės atėmimo bausmės jis neatlikinėjo. Nuo vaiko išlaikymo priteisimo dienos iki šiol jis vertėsi atsitiktiniais statybos ir krovos darbais, jo pajamos yra nereguliarios. Dėl šios priežasties jis negalėjo kas mėnesį mokėti teismo priteistų periodinių išmokų dukros išlaikymui. Dėl to jis labai gailisi. Į J. Č. vardu atidarytą banko sąskaitą jis pervedė: 2017 m. vasario mėn.- 200 eurų, 2017 m. kovo mėn.- 200 eurų, 2017 m. birželio mėn.- 700 eurų, 2017 m. lapkričio mėn.- 155 eurus. Jis įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 20 d. į J. Č. vardu atidarytą banko sąskaitą pervesti pirminę įmoką, kuri sudarys nuo 500 iki 1 000 eurų, su J. Č. ir antstole D. P. jis toliau derins dėl likusios skolos dalies įmokų sąlygų ir terminų. Jis sieks bendro sutarimo su J. Č. dėl galimo susitaikymo. 2018 m. gruodžio 14 d. AB „Luminor Bank“ Vilniaus Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje jis pervedė 500 eurų į J. Č. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) savo dukros L. išlaikymui. Taip pat jis su J. Č. sutarė, kad nuo 2019 m. sausio mėn. į J. Č. vardu atidarytą banko sąskaitą jis kas mėnesį mokės teismo priteistus 200 eurų dukros L. išlaikymui. Su J. Č. jis aptarė, kad likusią vaiko išlaikymo skolos dalį jis mokės antstolės D. P. nurodytomis sąlygomis ir terminais. Jis žino, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo įsakymą jis privalo J. Č. naudai savo nepilnametės dukros L. Č. išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 207,80 eurų. Jis ieškos darbo. Su dukra jis bendrauja, perka jai žaislus ir rūbus. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (T. 1, b. l. 123-125, 130-131, 139-141).

Ikiteisminio tyrimo metu J. Č. parodė, kad 2011 m. ji susituokė su A. Č.. Santuokos metu (duomenys neskelbtini)  gimė dukra L. Č.. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. vyras kartu su ja ir dukra nebegyveno. Nusprendusi skirtis ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkes teismą dėl dukros išlaikymo, kadangi nuo išsikraustymo momento jos sutuoktinis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. 2017 m. sausio 11 d. teismas priėmė įsakymą, kuriuo A. Č. buvo įpareigotas kas mėnesį dukros išlaikymui mokėti po 200 eurų. Tuo metu A. Č. oficialiai dirbo ir tris mėnesius tvarkingai į sąskaitą pervesdavo pinigus dukros išlaikymui, tačiau vėliau jis išėjo iš darbo ir nustojo mokėti išlaikymą. Ji bandė su A. Č. gražiuoju kalbėtis, klausti, ar šis planuoja darbintis ir mokėti alimentus. Iš pradžių A. Č. žadėdavo, kad įsidarbinęs toliau mokės išlaikymą, tačiau pažadų jis nevykdė ir jokių mokėjimų neatliko. Ji kreipėsi į antstolės D. P. kontorą dėl išlaikymo nemokėjimo. Po kelių mėnesių nemokėjimo A. Č. buvo vėl įsidarbinęs ir antstoliai spėjo išieškoti dalį pinigų. Po mėnesio A. Č. vėl neteko darbo ir pinigų antstoliai negalėjo išieškoti. A. Č. telefonu žadėjo 2018 m. liepos 19 d. atvykti pas antstolę, tačiau sutartu laiku A. Č. pas antstolę nepasirodė, apie neatvykimo priežastis neinformavo. Telefonu A. Č. jai nurodė, kad jam ant visko nusispjaut. Kadangi A. Č. nemoka išmokų vaiko išlaikymui, ji pradžioje gaudavo iš vaikų išlaikymo fondo po 48 eurus. Dabar vaiko išlaikymui po 58 eurus moka „Sodra“. Kartais A. Č. susitinka su dukra, tačiau vengia pokalbio apie išlaikymo mokėjimą. Ji paprašė A. Č. dažniau pasimatyti su dukra. A. Č. teigia esąs nuolat užimtas, dirbantis. Kiek ji žino, A. Č. kažkur dirba, tačiau neoficialiai, norėdamas išvengti išlaikymo mokėjimo. A. Č. į jos vardu atidarytą banko sąskaitą yra pervedęs: 2017 m. vasario 10 d.- 200 eurų, 2017 m. kovo 14 d.- 200 eurų, 2017 m. birželio 8 d.- 350 eurų, 2017 m. birželio 23 d.- 350 eurų, 2017 m. lapkričio 17 d.- 155 eurus. Nuo 2017 m. lapkričio 18 d. A. Č. į jos vardu atidarytą banko sąskaitą lėšų vaiko išlaikymui neperveda. A. Č. turi mokėti lėšas nuo teismo įsakymo priėmimo dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 11 d. (T. 1, b. l. 12-13, 15-17).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti iš skolininko A. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai L. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 eurų iki jos pilnametystės- (duomenys neskelbtini), ir 700 eurų išlaikymo skolą už 2016 m rugsėjo- gruodžio mėnesius. J. Č. paskirta kreditore nepilnamečiam vaikui L. Č. priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise (T. 1, b. l. 36).

J. Č. vardu AB „Luminor Bank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad A. Č. 2017 m. vasario 10 d. pervedė 200 eurų, 2017 m. kovo 14 d.- 200 eurų, 2017 m. birželio 8 d.- 350 eurų, 2017 m. birželio 23 d.- 350 eurų, 2017 m. lapkričio 17 d.- 190,55 eurų, iš kurių 155 eurai- priteistas išlaikymas, likusi suma- antstolės patirtos būtinosios vykdymo išlaidos (T. 1, b. l. 37-43).

Kasos pajamų orderio nuoraše nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 14 d. A. Č. J. Č. pervedė 500 eurų (T. 1, b. l. 132

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 25 d. rašte nurodyta, kad A. Č. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 24 d. nebuvo/nėra įsigijęs verslo liudijimo, įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, įsteigęs juridinio asmens (T. 1, b. l. 105-106).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 29 d. rašte nurodyta, kad A. Č. nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. kovo 16 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. birželio 12 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 115-117).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamento Konsultavimo telefonu skyriaus 2019 m. kovo 1 d. rašte nurodyta, kad A. Č. nuo 2019 m. sausio 28 d. yra registruotas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunimo užimtumo skyriuje. A. Č. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat buvo registruotas nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. vasario 1 d. Registracijos laikotarpiu A. Č. nebuvo pateikti darbo pasiūlymai. Darbo paieška 2018 m. vasario 1 d. buvo nutraukta A. Č. prašymu (T. 2, b. l. 3).

Išraše iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nurodyta, kad 2018 m. sausio 10 d. A. Č. atvyko į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lukiškių tardymo izoliatorių- kalėjimą, iš kurio, atlikęs jam skirtą arešto bausmę, paleistas 2018 m. balandžio 10 d. (T. 1, b. l. 153-155).

Teismas pažymi, kad A. Č. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- A. Č., J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos išrašas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštuose nurodyti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. Č., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jis privalo J. Č. naudai mokėti savo dukros L. Č., gimusios 2016 m. kovo 2 d., išlaikymui lėšas nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2017 m. sausio 31 d.) iki L. Č. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) kiekvieną mėnesį po 200 eurų, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, galėdamas šią pareigą vykdyti, šios pareigos sąmoningai nevykdė: laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. privalėdamas mokėti po 200 eurų, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. privalėdamas mokėti po 207,80 eurų jis visiškai nemokėjo priteisto išlaikymo, tokiu būdu jis tyčia vengė pareigos išlaikyti savo dukrą L. Č., dėl ko 2019 m. sausio 15 d. susidarė ne mažesnis nei 3 280 eurų dydžio įsiskolinimas.

III.                      Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 164 straipsnis.

Tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

A. Č. vengė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo įsakymu nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą L. Č. bei mokėti lėšas pastarajai išlaikyti, taigi A. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

IV.                      Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 27 straipsnio 1 dalis.

Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

13) veiką padarė recidyvistas.

BK 641 straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 69 straipsnis.

1. Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.

2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti.

3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą.

        BK 75 straipsnis.

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Spręsdamas dėl A. Č. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. Č. nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, A. Č. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais A. Č. buvo skirtos laisvės apribojimo bei arešto bausmės, tačiau šios bausmės nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, dėl ko teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. Č. griežčiausios rūšies- terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant A. Č. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas- įtakoti A. Č. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, taip pat J. Č. kompensuoti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant bausmės vykdymą leistų efektyviau, lyginant su laisvės apribojimo ir arešto bausmėmis, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus A. Č. už nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, šios bausmės terminą nustatant mažesnį už vidurkį, ir už nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymą A. Č. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. Č. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, A. Č. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. Č. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, pradėti dirbti, bei A. Č. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę- turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant A. Č. per šešiolika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti J. Č. 3 280 eurų išlaikymo įsiskolinimą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos J. Č. naudai sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų išlaikymo įsiskolinimo.

V.                      Kardomosios priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 142-143), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641, 69, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. Č. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. skirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, pradėti dirbti, bei A. Č. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę- turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant A. Č. per šešiolika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti J. Č. 3 280 eurų išlaikymo įsiskolinimą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos J. Č. naudai sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų išlaikymo įsiskolinimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Č. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                        Mindaugas Ražanskas