Civilinė byla Nr. e2-930-1097/2025        

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00349-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „360 kelionių“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies, kuria paskirstytos byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „360 kelionių“ patikslintą ieškinį atsakovams G. K. (buv. pavardė – T.), J. L., L. Ž., Ž. D., V. R., A. B., A. S., I. B. (buv. pavardė – B. – K.), V. G. (buv. pavardė – K.), M. R. (buv. pavardė – B.), R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Krivita“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – R. Š., E. M., uždaroji akcinė bendrovė „Robinta“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – ir BKU) ,,Laikinosios sostinės kreditas“ (toliau – ir kredito unija, pradinė ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovams A. B., M. R., I. B., Ž. D., V. G., A. J., G. K., J. L., V. M., R. M., R. N., V. R., E. S., R. S., A. S., L. Ž., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Krivita“ dėl žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimų pripažinti sandorius apsimestiniais nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: atsakovei M. R. – 11 858 Eur, atsakovei V. G. – 7 261,95 Eur, atsakovui A. S. – 3 630 Eur, atsakovui J. L. – 4 840 Eur, atsakovui R. M. – 8 846,32 Eur, atsakovui V. R. – 3 430 Eur, atsakovei UAB ,,Krivita“ – 5 687 Eur.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė pradinę ieškovę kredito uniją jos materialinių ir procesinių teisių perėmėja UAB „360 kelionių“ (toliau – ir ieškovė).

5.       Ieškovė UAB „360 kelionių“ 2024 m. lapkričio 6 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams A. B., M. R., I. B., Ž. D., V. G., G. K., J. L., V. R., R. S., A. S., L. Ž., UAB „Krivita“.

6.       Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2025 m. sausio 17 d. į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 38 235,95 Eur užstatą atsakovų V. G., M. R., A. S., J. L., UAB „Krivita“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; išaiškino ieškovei, kad, per teismo nustatytą terminą nesumokėjus užstato, patikslintas ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, patikslino, kad ieškovė atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti turi įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Eur užstatą. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą pratęsti terminą užstatui sumokėti, terminą pratęsė iki 2025 m. gegužės 19 d. Ieškovė dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atsisakė priimti kaip pateiktą dėl neskundžiamos nutarties ir grąžino jį ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2025 m. rugsėjo 3 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Eur užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; išaiškino, kad, per teismo nustatytą terminą užstato nesumokėjus, patikslintas ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovės UAB „360 kelionių“ patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: atsakovei M. R. – 15 728 Eur, atsakovei V. G. – 11 496,95 Eur, atsakovui A. S.– 5 050 Eur, atsakovui J. L. – 4 840 Eur, atsakovui V. R. – 5 420 Eur, atsakovei R. S. – 2 500,66 Eur, atsakovei UAB „Krivita“ – 7 502 Eur, valstybei – 16,72 Eur atlyginimą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovė per nustatytą terminą nesumokėjo užstato, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byla užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės išskirtinai dėl ieškovės procesinių pareigų nevykdymo, t. y. dėl teismo įpareigojimo įmokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui nevykdymo, todėl būtent ieškovei tenka atsakomybė atlyginti byloje priešingą teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

9.       Teismas nustatė, kad atsakovai yra pateikę prašymus bei įrodymus dėl patirtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginti. Teismas įvertino, kad byla yra sudėtinga, itin didelės apimties, truko ilgą laiką, pareikalavo ženklių advokatų darbo ir laiko sąnaudų. Įvertinęs tai ir atsižvelgdamas į CPK 98 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, teismas nusprendė, kad atsakovų prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai atlyginti yra pagrįstos, protingos ir atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtis, todėl atsakovams iš ieškovės yra priteistinos.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. S. pateikė prašymą ir įrodymus dėl patirtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginti – 5 050 Eur (2023 m. vasario 27 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, 2023 m. gegužės 11 d. atsiliepimas į apeliacinį skundą). Šios atsakovo atstovas kartu su 2023 m. gegužės 11 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą yra pateikęs ir 2023 m. gegužės 10 d. 1 452 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 0177, tačiau pagal pateiktą 2023 m. gegužės 10 d. mokėjimo patvirtinimą atsakovas sumokėjo tik 1 420 Eur, t. y. dėl likusios 32 Eur sumos sumokėjimo byloje nėra pateikta įrodymų. Be to, atsakovo atstovas 2024 m. gruodžio 20 d. kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė 2024 m. gruodžio 20 d. 1 452 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 0328 bei 2025 m. sausio 27 d. kartu su atsiliepimu pateikė 2025 m. sausio 27 d. 484 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 0332, tačiau duomenų patvirtinančių, kad šias sumas atsakovas būtų patyręs ar būtų tartasi šias sumas advokatui sumokėti ateityje, nėra, todėl šios sumos, t. y. 1 968 Eur (32 Eur + 1 452 Eur + 484 Eur) atsakovui A. S. iš ieškovės nepriteistinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „360 kelionių“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti, priteisti ieškovei 24 039,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas turėjo įvertinti ieškovės procesinį elgesį viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Ginčas šioje byloje užbaigtas ne dėl to, kad ieškovė visiškai atsisakė savo reikalavimų ar kad atsakovai geranoriškai juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus reikalavimus ir (ar) prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusi savo procesines teises. Procesas baigtas nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl nesąžiningų ar kitaip netinkamų ieškovės veiksmų, o ieškovei dėl susidariusios finansinės situacijos ir apyvartinių lėšų trūkumo nesumokėjus 15 000 Eur užstato galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. 

11.2.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme buvusios ieškovės kredito unijos procesinis elgesys buvo tinkamas, pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-488-464/2023 buvo pateiktas patikslintas ieškinys, su atsakovais buvo vykdomos taikos derybos dėl bylos užbaigimo taikiu būdu. Pradinės ieškovės elgesys byloje buvo tinkamas, procesinėmis teisėmis nebuvo piktnaudžiaujama. Ieškovės procesinis elgesys byloje taip pat buvo tinkamas – ieškovė toliau palaikė pradinės ieškovės suformuotą poziciją, teismo nustatytais terminais teikė procesinius dokumentus, inicijavo taikos derybas su atsakovais. Tai, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu ieškovei nesumokėjus nustatyto dydžio užstato galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui atlyginti nereiškia ir negali būti prilyginama ieškovės ieškinio atmetimui. Ieškovei nepagrįstai pritaikytos papildomos turtinės pasekmės įpareigojant atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.3.                      Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė taip, lyg ieškovė būtų absoliučiai pralaimėjusi bylą ir taikant principą „pralaimėjęs moka“, nes neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties pagrindu laikytina, jog ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti, t. y. bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos jos naudai. Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme 2023 m. vasario 27 d. ieškovė buvo pateikusi prašymą dėl 19 541,90 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo pateiktas prašymas dėl 4 497,57 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šios pradinės ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos ieškovei.

11.4.                      Teismas formaliai atliko atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atitikties Rekomendacijoms vertinimą ir nepagrįstai konstatavo, kad prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai atlyginti yra pagrįstos, protingos ir atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtis. Atsakovė R. S. 2025 m. sausio 27 d. prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos (DOK-2302) nurodė, kad patyrė 2 500,66 Eur teisinių išlaidų, tačiau iš kartu pridėtos 2025 m. sausio 23 d. sąskaitos faktūros Nr. APB250068 nėra aišku, už kokias konkrečiai suteiktas teisines paslaugas yra išrašyta ši suma, ir negalima identifikuoti, ar atsakovei suteiktos paslaugos tikrai neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių. Vertinant atsakovės V. G. 2023 m. vasario 27 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-5431) matoma, kad didžioji dalis darbų sąskaitoje yra apjungti (pavyzdžiui, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, susijusios su atstovavimu 2023 m. vasario 8 d., 2023 m. vasario 20 d., 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdžiuose, baigiamųjų kalbų rengimu, iš viso 1 936 Eur) ir negalima nustatyti, ar patirtos išlaidos konkretiems atstovavimo darbams neviršija Rekomendacijų. Atsakovė M. R., prašydama priteisti patirtas išlaidas kartu su 2022 m. birželio 13 d. prašymu (DOK-15681) pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą patyrė 726 Eur išlaidų, nors pagal Rekomendacijas maksimali suma galėjo būti 606 Eur.

12.       Atsakovai M. R. ir A. S. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą; ištaisyti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartyje esančią aritmetinę klaidą ir priteisti atsakovei M. R. iš ieškovės 17 543 Eur bylinėjimosi pirmos instancijos teisme išlaidų atlyginimą, priteisti iš apeliantės atsakovams apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – kiekvienam po 484 Eur; paskirti ieškovei 5 000 Eur procesinę baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovų naudai; paskirti apeliantės vadovui I. M. 5 000 Eur procesinę baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovų naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Apeliantės ir jos vadovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad tiek pradinė ieškovė, tiek apeliantė reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį; 2024 m. spalio 9 d. būsimų reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė ieškovė tik siekė išvengti nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliantė ir jos vadovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teikė įvairius nepagrįstus prašymus ir atskiruosius skundus.

12.2.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad palikus ieškinį nenagrinėtu nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas skirstyti atsakovų naudai. Byla užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės išskirtinai dėl apeliantės procesinių pareigų nevykdymo, t. y. dėl teismo įpareigojimo įmokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui nevykdymo, todėl būtent apeliantei tenka atsakomybė atlyginti byloje priešingą teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.3.                      Atskirajame skunde nesąžiningai nurodoma, kad atsakovės M. R. patirtos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą viršija dydį, nustatytą Rekomendacijose. Skunde nepagrindžiamas teiginys, kodėl už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali bylinėjimosi išlaidų suma galėjo būti 606 Eur. Parengiant atsiliepimą buvo praleista 6 val., bendra atlyginimo už teisines paslaugas suma sudarė 600 Eur (arba 726 Eur su PVM).

12.4.                      Apeliacinės instancijos teismas turėtų ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą nurodant priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas priteisė atsakovei M. R. 15 728 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovė buvo pateikusi duomenis, kad patyrė 17 543 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Atsakovė V. G. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, iš esmės nebuvo tenkinti jokie pradinės ieškovės ieškinio reikalavimai. Šiuo atveju galutiniu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) palikus ieškinį nenagrinėtą, t. y. priėmus atsakovams palankų sprendimą, atsakovams turi būti priteistos visos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nepriklausomai nuo tarpinių procesinių dokumentų – apeliacinių skundų, išnagrinėjimo rezultatų.

13.2.                      Apeliantė per 9 mėnesių laikotarpį nuo įpareigojimo sumokėti užstatą elgėsi piktybiškai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis – tai patvirtina tiek dėl to paties klausimo (užstato sumokėjimo) apeliantės teikti atskirieji skundai, tiek įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi padarytos išvados. Apeliantė siekė pasinaudoti įstatymo nesuteiktomis procesinėmis teisėmis – atskiruoju skundu skundė neskundžiamą nutartį. Visa tai patvirtina, kad apeliantės procesinis elgesys nebuvo tinkamas. 

13.3.                      Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka tik su ta teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, apeliantė iš esmės pripažįsta, kad teismas ieškinį paliko nenagrinėtą teisėtai, o tai leidžia daryti išvadą, jog ji sąmoningai atsisakė byloje pareikšto ieškinio. Šios bylos procesinis rezultatas yra toks pats, koks būtų tuo atveju, jeigu apeliantės ieškinys būtų atmestas ir atsakovai būtų laimėję bylą.

14.       Atsakovas V. R. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį dėl atsakovo V. R. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir skirti apeliantei 1 000 Eur procesinę baudą, 50 proc. šios baudos skirti atsakovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Ieškovės akivaizdžiai vilkino procesą. Nesąžiningas ir neteisėtas apeliantės elgesys kilo iš paties reikalavimo teisės perleidimo sandorio, kuriuo apeliantė, nevykdžiusi veiklos ir neturėjusi turto ir (ar) pajamų, už 300 Eur įsigijo 772 900,57 Eur reikalavimo teises. Apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina ir tai, kad ji nesavalaikiai tikslino savo procesinius dokumentus, teikė patikslintus ieškinius likus ypatingai mažam laikotarpiui iki paskirtų teismo posėdžių. Apeliantės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, jos sistemiškai ir sąmoningai atlikti veiksmai laikytini sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra skirtina 1 000 Eur bauda, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovo naudai.

14.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas tik vienu iš apeliaciniame skunde nurodytų pagrindų: pripažinus, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai neatnaujino pradinės ieškovės praleisto ieškinio senaties termino dėl svarbių priežasčių. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas nereiškia ieškinio patenkinimo; priešingai nei teigia apeliantė atskirajame skunde, kiti apeliacinio skundo argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Byla užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės dėl apeliantės procesinių pareigų nevykdymo, todėl apeliantei tenka atsakomybė atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalis, kuria, palikus ieškovės (apeliantės) UAB „360 kelionių“ patikslintą ieškinį nenagrinėtą, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, apeliantės bylinėjimosi išlaidų neatlyginant, o atsakovams priteisiant jas iš apeliantės. Bylos nagrinėjimo dalyką, kaip nurodyta pirmiau, apibrėžia atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taigi, rašymo apsirikimų ir (ar) aiškių aritmetinių klaidų pirmosios instancijos teismo nutartyje ištaisymo klausimas, iškeltas atsakovų M. R. ir A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju nepatenka į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos nagrinėjimo dalyką, todėl byloje nespręstinas – rašymo apsirikimų ir (ar) aiškių aritmetinių klaidų procesiniame sprendime ištaisymo klausimas spręstinas byloje, kurioje priimtą teismo sprendimą (nutartį) siekiama ištaisyti, CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikus ieškinį nenagrinėtą

17.       Atskirajame skunde ieškovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad civilinės bylos baigtį nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės lėmė apeliantės procesinių pareigų nevykdymas, t. y. teismo įpareigojimo apeliantei įmokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti neįvykdymas, ir jog dėl to apeliantei tenka atsakomybė atlyginti byloje priešingą teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Grįsdama atskirąjį skundą, apeliantė argumentuoja, kad skundžiama teismo nutartimi bylinėjimosi išlaidos paskirstytos taip, lyg apeliantė būtų pralaimėjusi bylą, nepagrįstai neatsižvelgiant į tai, jog apeliantės procesinis elgesys buvo tinkamas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties pagrindu laikytina, kad pradinės ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teigimu, jai turėtų būti priteistas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliantė argumentuoja, kad ginčas byloje užbaigtas ne dėl to, kad apeliantė atsisakė pareikštų reikalavimų ar kad atsakovai geranoriškai juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir ne dėl nesąžiningų ar kitaip netinkamų apeliantės veiksmų, o apeliantei dėl susidariusios finansinės situacijos ir apyvartinių lėšų trūkumo nesumokėjus 15 000 Eur užstato. Tiek pradinės ieškovės, tiek apeliantės procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteistos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir proceso eigą, nenustatė pagrindo sutikti su šiais apeliantės atskirajame skunde dėstomais argumentais.

18.       Pirma, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

19.       Aukštesnės instancijos teismas, pakeisdamas ar panaikindamas žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, paprastai savo iniciatyva perskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias žemesnės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai aukštesnės instancijos teismas atitinkamu proceso etapu nepriima galutinio sprendimo dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo, t. y. panaikina apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui, pirma, tų bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė aukštesnės instancijos teisme, paskirstymo pareiga tenka teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą; antra, bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti negali būti pritaikyta principinė nuostata, kad atitinkamu proceso etapu susidariusios bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

20.       Proceso įstatymo nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja, kaip teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias aukštesnės instancijos teisme, šiam nepriėmus galutinio sprendimo dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paprastai negali būti laikomas materialiuoju teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso šaliai. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, kuris nepriėmė galutinio sprendimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016 37 punktas). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą, t. y., jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

21.       Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nesudaro pagrindo priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas, jos (pradinės ieškovės) patirtas nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame procese, kuriame priimtu procesiniu sprendimu byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Šiuose bylos nagrinėjimo etapuose byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas pagal galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

22.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad nagrinėjamu atveju byla užbaigta palikus ieškinį nenagrinėtą, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23.       Antra, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, ir lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). 

24.       Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bylos procesas užbaigtas nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo sprendimas negalimas pagal pagrindinę CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę „moka pralaimėjęs“, dėl to, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas ieškovei (apeliantei) neįvykdžius teismo įpareigojimo sumokėti 15 000 Eur užstatą atsakovų galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog byla pradėta pradinės ieškovės (kurios teises perėmė apeliantė) iniciatyva ir baigta ieškinį palikus nenagrinėtą dėl apeliantės veiksmų – neįvykdyto įpareigojimo sumokėti užstatą, bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi pripažintini apeliantės veiksmai. Atitinkamai, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytina apeliantės pareiga atlyginti atsakovų bylos nagrinėjimo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25.       Šios išvados nepaneigia apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas priteisdamas atsakovams jų atlyginimą iš apeliantės, nes, apeliantės teigimu, jos procesinis elgesys buvo tinkamas, o užstato ji nesumokėjo ne dėl nesąžiningų veiksmų, o dėl susidariusios finansinės situacijos, apyvartinių lėšų trūkumo. Aplinkybė, kad apeliantė nesumokėjo teismo nustatyto užstato, negali būti vertinama apeliantės naudai, nepriklausomai nuo apeliantės nurodomų teismo įpareigojimo sumokėti užstatą neįvykdymo priežasčių. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad apeliantė byloje nebuvo pradinė ieškovė – ieškinį pareiškė ir pradinė ieškovė buvo BKU ,,Laikinosios sostinės kreditas“. Apeliantė UAB „360 kelionių“ įstojo į bylą perėmusi pradinės ieškovės procesines teises 2024 m. spalio 9 d. Būsimų reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi konstatavo, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovų argumentus dėl to, jog apeliantė neturi jokio turto; atsakovai į bylą pateikė apeliantės 2021 m. balanso ir pelno nuostolių ataskaitas, kurių visose eilutėse nurodomi nuliai, ta pati situacija ir 2023 m., be to, į bylą pateiktas apeliantės 2023 m. raštas VĮ Registrų centrui, kuriame nurodoma, kad 2023 m. apeliantė jokios veiklos nevykdė, samdomų darbuotojų neturėjo; duomenų, kad bendrovė turi kokio nors turto ar vykdo veiklą nepateikta. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad, priešingai nei teigė apeliantė, pradinė ieškovė būtų galėjusi atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovams, nes šios išlaidos, tiek pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, tiek pagal galiojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą, juridinio asmens nemokumo procese iš bankrutuojančio juridinio asmens turto yra atlyginamos pirmiausia, o pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ 2024 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkime patvirtino 301 419,56 Eur išlaidų sąmatą visam kredito unijos bankroto laikotarpiui. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad tokia administravimo išlaidų sąmata leidžia įsitikinti pradinės ieškovės galimybėmis visiškai ar iš dalies atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to, pradinė ieškovė turėjo pajamų šaltinių ir po bankroto bylos jai iškėlimo, tuo tarpu apeliantė pajamų šaltinių neturi. Taigi, apeliantė įstojo į bylą jau patirdama finansinius sunkumus bei apyvartinių lėšų trūkumą.

26.       Atsakovai buvo įtraukti į bylą pradinei ieškovei teigiant, kad atsakovai pažeidė jos teises ir (ar) teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kaip iš esmės nurodė ir pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartyje, nuspręsdama įsigyti reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje apeliantė, o taip pat ir pradinė ieškovė, priėmė verslo sprendimą, ir dėl to atsakovai, į bylą įtraukti pradinės ieškovės iniciatyva, ir bylą baigus palikus ieškinį nenagrinėtą dėl apeliantės (ieškovės) neatlikto teismo įpareigojimo įmokėti užstatą, negali atsidurti blogesnėje padėtyje. Apeliantė, perimdama pradinės ieškovės procesines teises, žinojo tiek savo turtinę padėtį, tiek negalėjo neįvertinti atsakovų byloje jau galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgiant į atsakovų skaičių, bylos nagrinėjimo stadiją, proceso trukmę bei atliktų procesinių veiksmų skaičių. Dėl to apeliantės negalėjimas sumokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui negali būti vertinamas apeliantės naudai, kaip aplinkybė, dėl kurios procesas užbaigtas nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl apeliantės kaltės.

27.       Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, ir lemiamą reikšmę turi procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Įvertinus priežastinio ryšio reikšmę paskirstant bylinėjimosi išlaidas tokiu atveju, pastebėtina, kad nėra būtina konstatuoti piktnaudžiavimo proceso teisėmis faktą, nes esminę reikšmę turi procesinio šalies elgesio priežastinis ryšys su atsiradusiomis bylinėjimosi išlaidomis, apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus. Dėl to vien apeliantės argumentai, jog ji tinkamai dalyvavo procese, savaime nepaneigia būtent apeliantės atliktų procesinių veiksmų priežastinio ryšio su sukeltomis bylinėjimosi išlaidomis ir tokio priežastinio ryšio nulemtos pareigos atitinkamas išlaidas atlyginti. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byla užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės išskirtinai dėl apeliantės procesinių pareigų nevykdymo, t. y. dėl teismo įpareigojimo įmokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui nevykdymo, todėl būtent apeliantei tenka atsakomybė atlyginti byloje priešingą teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas; apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžių

28.       Grįsdama atskirąjį skundą, apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atliko atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atitikties Rekomendacijoms vertinimą, nepagrįstai konstatavo, kad byla yra sudėtinga, itin didelės apimties, truko ilgą laiką, pareikalavo ženklių advokatų darbo ir laiko sąnaudų, netinkamai įvertino ir nustatė atsakovams R. S., V. G., M. R. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindo sutikti su šiais apeliantės teiginiais.

29.       Apeliantė nenurodo ir nepateikia konkrečių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byla yra sudėtinga, didelės apimties, truko ilgą laiką, pareikalavo advokatų darbo ir laiko sąnaudų, paneigiančių faktinių ir (ar) teisinių argumentų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo inicijuota dar 2021 m., į bylą įtraukti daugiau kaip 10 byloje dalyvaujančių asmenų, byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teismo, tačiau apeliacinės instancijos teismo grąžinta nagrinėti iš naujo, byloje teikti patikslinti ieškiniai, taip pat įvertinus bendrą byloje esančių procesinių dokumentų skaičių bei apimtį, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla gali būti vertinama kaip sudėtinga, didelės apimties, reikalavusia nemažai teisines paslaugas teikusių advokatų darbo laiko sąnaudų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio klausimą, pagrįstai įvertino šias aplinkybes.  

30.       Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka Rekomendacijose nustatytų dydžių ir (ar) kad jos priteistos nepagrįstai. 

31.       Grįsdama teiginius dėl konkretiems atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumo, apeliantė nurodo, kad pagal atsakovės R. S. pateiktus dokumentus nėra galimybės identifikuoti patirtų išlaidų dydį ir atitiktį Rekomendacijoms. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės atstovė byloje pateikė ne vieną procesinį dokumentą (žr. DOK-12329 (atsiliepimas į apeliacinį skundą, apimtis – 9 psl.), DOK-3546 (dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo), DOK-2393 (atsiliepimas į ieškinį, apimtis – 18 psl.), DOK-19620 (dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu), DOK-903 (prašymas dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti). Taip pat matyti, kad atsakovės atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, be kita ko, 2023 m. vasario 8 d. (užfiksuota posėdžio pradžia 9.32 val., pabaiga 16 val.), 2023 m. vasario 27 d. (užfiksuota teismo posėdžio pradžia 9.33 val., pabaiga – 16.23 val.). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad neaišku, už kokias paslaugas bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti, ar kad negalima įvertinti, ar prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijose maksimalių dydžių. Priešingai, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą apie atsakovei suteiktų atstovavimo byloje paslaugų apimtį, nėra pagrindo pripažinti teismo priteistas 2 500,66 Eur išlaidas neatitinkančiomis Rekomendacijose nustatytų dydžių ar protingumo, proporcingumo reikalavimų.

32.       Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pagal atsakovės V. G. pateiktus duomenis negalima nustatyti, ar atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija dydžių, nustatytų Rekomendacijose. Apeliantė tokios aplinkybės nepagrindžia. Pirma, nors atsakovės pateiktoje teisinių paslaugų ataskaitoje kai kurie darbai apjungti, tačiau apjungti darbai nėra savo pobūdžiu skirtingi; pavyzdžiui, kaip nurodo apeliantė, ataskaitoje nurodyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti, susijusios su atstovavimu 2023 m. vasario 8 d., 2023 m. vasario 20 d., 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdžiuose, baigiamųjų kalbų rengimu, iš viso sudaro 1 936 Eur. Taigi, žinant, kiek truko teismo posėdžiai, galima nustatyti, už kiek laiko atstovavimo teismo posėdžiuose yra paskaičiuota nurodyta prašoma atlyginti atstovavimo išlaidų suma. Remiantis bylos duomenimis, 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdis prasidėjo 9.32 val. ir pasibaigė 16 val., 2023 m. vasario 20 d. teismo posėdis prasidėjo 9.30 val. ir pasibaigė 11.16 val., 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdis prasidėjo 9.33 val. ir pasibaigė 16.23 val. Taigi, preliminarus atstovavimo teismo posėdžiuose laikas – apie 15 val. Pagal Rekomendacijas, už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus atlygis pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį buvo 233,77 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.19 papunktis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad už atstovavimą nurodytuose teismo posėdžiuose priteistos 1 936 Eur išlaidos Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija. Pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už atsiliepimą į ieškinį yra 5 844,25 Eur, už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 3 039,01 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (pvz. atsiliepimas į atskirąjį skundą) – 935,08 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsakovės atstovės pateiktą atsakovei suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies priteisti atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidas atsakovei pagrįstumo.

33.       Apeliantė nepagrindė atskirojo skundo argumentų, kad atsakovei M. R. (B.) priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nurodo, kad 2022 m. birželio 13 d. atsakovės pateikti duomenys (DOK-15681) patvirtina, jog atsakovė už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą patyrė 726 Eur išlaidų, nors, apeliantės teigimu, pagal Rekomendacijas maksimali suma galėjo būti 606 Eur. Apeliantė argumentas nepagrįstas, nes pagal Rekomendacijas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (pvz. atsiliepimas į atskirąjį skundą), maksimalus atlygio dydis yra 935,08 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis), t. y. atsakovės nurodyta ir pirmosios instancijos teismo priteista 726 Eur bylinėjimosi išlaidų nurodytu klausimu atlyginimo suma nustatytų Rekomendacijose dydžių neviršija.

34.       Apibendrinant nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ir skundžiamos teismo nutarties turinio neatitinkantys apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atliko atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atitikties Rekomendacijoms vertinimą ir (ar) netinkamai nustatė atsakovų prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžių atitiktį Rekomendacijose įtvirtintiems galimų atlyginti išlaidų dydžiams.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

35.       Atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą argumentuoja, kad apeliantė, o atsakovai M. R. ir A. S. – ir kad apeliantės vadovas asmeniškai, veikė nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes realiai nesiekė ieškinio reikalavimų išnagrinėjimo iš esmės, bet sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl jiems skirtina bauda (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Atsakovų teigimu, apeliantės nesąžiningumą patvirtina tai, kad tiek pradinė ieškovė, tiek ir apeliantė reiškė nepagrįstus ieškinius; apeliantė neturi piniginių lėšų ir turto bei jų neturėjo dar prieš įsigyjant reikalavimo teises iš pradinės ieškovės; apeliantė teikė perteklinius, nepagrįstus ir neteisėtus prašymus bei skundus, nesąžiningai neįvykdė įpareigojimo įmokėti 15 000 Eur užstatą, nesavalaikiai tikslino procesinius dokumentus ir teikė patikslintus ieškinius likus ypatingai mažam laikotarpiui iki paskirtų teismo posėdžių.

36.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

38.       Nagrinėjamoje byloje ieškovių veiksmai (ne)sąžiningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aspektu ne kartą vertinti. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendime konstatavo, kad ieškinio pateikimas teismui, siekiant apginti bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, atsižvelgiant į jo motyvus, negali būti pripažįstamas nesąžiningu ieškovės elgesiu; byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad ieškovė akivaizdžiai nesąžiningai naudojasi savo teisėmis. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje nenustatė ieškovės veiksmų nesąžiningumo; pažymėjo, kad abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovė yra pateikusios, jų vertinimu, jų poziciją pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie bus tiriami ir vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, o tai, jog ieškovė yra likviduojama dėl bankroto ir jos vardu veikia nemokumo administratorė, savaime nesuponuoja jos pareigos atlikti išankstinius antrosios ginčo šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinančius mokėjimus. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartyje, t. y. ieškovės procesinę padėtį jau perėmus apeliantei, remdamasis duomenimis apie ieškovės (apeliantės) turtą ir veiklą, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog apeliantė gali piktnaudžiauti procesu, nes gali neturėti lėšų atlyginti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jeigu jos ieškinys būtų atmestas, ir, atitinkamai, įpareigojo ieškovę pateikti užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad konstatuoti, jog ieškinys iš tiesų yra akivaizdžiai nepagrįstas ir kad ieškovė, pareiškusi patikslintą ieškinį, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo; atsakovų nurodomi motyvai dėl, jų teigimu, akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės galimo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas įvertino, kad atsakovų nurodyti motyvai dėl ieškinio tikslinimo taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes 2023 m. kovo 20 d. pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, apeliacinės instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl ieškovė ieškinį tikslino atsižvelgusi į apeliacinio teismo padarytas išvadas, o dar vėlesnis ieškinio tikslinimas buvo nulemtas 2024 m. rugsėjo 18 d. sudarytų taikos sutarčių, juo tik sumažinta ieškiniu reikalaujama priteisti suma. Taigi, dalis atsakovų argumentų dėl ieškovių nesąžiningumo ir (ar) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis – be kita ko, susijusių su pradinės ieškovės procesiniu elgesiu, jau buvo įvertinti teismų, o atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai kitaip vertinti šių aplinkybių nesudaro pagrindo.

39.       Kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje, įstatymų leidėjas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti nustatymo poreikio, padaryti vienareikšmę išvadą, kad asmuo tikrai piktnaudžiauja procesu, tam pakanka tokios tikimybės buvimo. Tuo tarpu, kaip minėta pirmiau, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu ir, atitinkamai, taip teises įgyvendinančiam asmeniui gali būti skiriama CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta procesinė bauda, tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi konstatuota tikimybė, jog ieškovė gali pasielgti nesąžiningai ir neatlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidų, jeigu ieškinys būtų atmestas, sudarė pagrindą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiavo turimomis procesinėmis teisėmis ir todėl yra pagrindas skirti jai baudą (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

40.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys ieškovės veikimo nesąžiningai, piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir naudojimosi jomis ne pagal paskirtį nepatvirtina (CPK 185 straipsnis). Ginčo materialinių teisių ir, atitinkamai, procesinės padėties perėmimas komercinio sandorio pagrindu nėra negalimas (neteisėtas), o atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimas sumokant tam užstatą nėra privaloma kiekvieno proceso sąlyga. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog apeliantė, perimdama pradinės ieškovės ginčo materialines teises ir procesinę padėtį, susidūrė su finansiniais sunkumais, taip pat su tuo susiję apeliantės veiksmai neįvykdant teismo įpareigojimo sumokėti užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui, dėl ko ieškinys paliktas nenagrinėtas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip akivaizdus ieškovės nesąžiningumas ir (ar) piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, naudojimasis jomis ne pagal paskirtį, kuris sudarytų pagrindą skirti apeliantei baudą. Argumentai, jog apeliantė teikė procesinius prašymus, skundė pirmosios instancijos teismo nutartis, savaime nesudaro pagrindo laikyti šiuos jos veiksmus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes tokiu būdu asmuo įgyvendina turimas procesines teises, o byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog toks įgyvendinimas būtų akivaizdžiai nesąžiningas.  

41.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, atsakovų prašymai skirti apeliantei ir (ar) jos vadovui, baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestini kaip nepagrįsti, nenustačius, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Nesant pakankamai duomenų apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir sąmoningą naudojimąsi jomis ne pagal paskirtį, laikytina, jog baudos skyrimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42.       Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso normas ir, byloje palikus ieškinį nenagrinėtą, pagrįstai vadovavosi priežastingumo ryšiu bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas atsakovams jų atlyginimą iš ieškovės, dėl kurios procesinio elgesio byla tiek pradėta, tiek baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, taigi, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovų apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams iš apeliantės.

44.       Atsakovai M. R. ir A. S. nurodė ir pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme kiekvienas patyrė po 484 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms. Atsakovas V. R. nurodė ir pateikė duomenis, kad už suteiktas teisines paslaugas advokato išrašyta 600 Eur sąskaita faktūra. Atsakovė V. G. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024). Taigi, atsakovo V. R. pateikti duomenys – pateikta atsakovui išrašyta 600 Eur sąskaita už suteiktas teisines paslaugas, sudaro pagrindą nurodytas atsakovo išlaidas pripažinti pagrįstomis ir atlygintinomis.

46.       Pagal Rekomendacijas, maksimalus atlygintinas išlaidų dydis už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 935,08 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus bylos aplinkybes, apimtį, keltų ir nagrinėtų klausimų sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos rengiant atsiliepimus į atskirąjį skundą neviršija dydžių, nustatytų Rekomendacijose, taigi, gali būti ir yra priteistinos atsakovams iš apeliantės (ieškovės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 95, 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „360 kelionių“ (juridinio asmens kodas 304139445) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.  

Priteisti atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „360 kelionių“ (juridinio asmens kodas 304139445) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „360 kelionių“ (juridinio asmens kodas 304139445) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atmesti prašymus dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „360 kelionių“ ir (ar) jos vadovui skyrimo.

Teisėja                                                                                     Rūta Latvelė