ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė S. P. įmonė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Terebro“ 3 050,95 Eur delspinigių, susidariusių nustatytais terminais neatsiskaitant už prekes pagal 2020 m. gruodžio 10 d. sudarytą Asfaltbetonio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2020/12/10-P1, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 34 Eur žyminį mokestį bei 907,50 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Terebro“ ieškovei S. P. įmonei 3 050,95 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 050,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 34 Eur žyminį mokestį bei 907,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

3.       Atsakovė UAB „Terebro“ pateikė prieštaravimus, ieškovės ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta Asfaltbetonio pirkimo-pardavimo ir mechanizmų nuomos sutartis, tačiau vertinant sutarties sudarymo tikslą, tikrieji ieškovės ketinimai buvo sudaryti rangos darbų sutartį. Atsakovė neneigia fakto, kad asfaltbetonis buvo įsigytas iš ieškovės, tačiau šiuo atveju ginčija mechanizmų nuomą, nes šia sutartimi ieškovė galimai mėgino išvengti atsakomybės atliktų darbų kokybės atžvilgiu ir galimai turėjo kitų asmeninių tikslų. Su ieškovės atstovu buvo susitarta, jog dėl pastebėtų darbo defektų delspinigiai nebus rašomi, o atsakovei suteiktas sutartyje nenumatytas terminas sąskaitų apmokėjimui dalimis. Ieškovė elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, nesilaiko tarpusavio priimtų susitarimų bei siekia papildomai pasipelnyti iš buvusios situacijos. Iš ieškinio yra akivaizdu, kad ieškovė nori nuslėpti tikruosius šalių ketinimus ir buvusį susitarimą dėl 2 750 Eur delspinigių sąskaitos, kurią atsakovė pasirašė norėdama parodyti geranoriškumą ir patvirtinti susitarimą, jog ištaisius darbo defektus, dėl sulaikytų mokėjimų delspinigių sąskaitų daugiau nebus išrašoma ir šis klausimas bus užbaigtas taikiai.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašė ieškinio reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad atsakovė yra juridinis asmuo, nuolat užsiimanti statybų, rekonstrukcijos, kelių tiesimo ir gamybine veikla, todėl akivaizdu, kad atsakovė, verslo įmonė, skiria rangos sutartis nuo mechanizmų nuomos sutarčių ir kitokių sutarčių. Be to, sutarties forma ir turinys neturi įtakos prievolės (skolos) dydžiui – atsakovė vis tiek yra skolinga pagal sutartį ir skolos nėra visiškai padengusi. Ieškinys yra pareikštas dėl neatsiskaitymo už pateiktą asfaltą, ne dėl mechanizmų nuomos, o atsakovė pripažįsta, kad asfaltą įsigijo iš ieškovės. Atsakovės teiginys, neva šalių buvo susitarta, kad delspinigių sąskaita nebus išrašyta, yra nepagrįstas. Ieškovė pateikė susirašinėjimą el. paštu ir 2021 m. gegužės 31 d. raštą, kuriame užfiksuota, koks buvo pasiektas susitarimas tarp šalių dėl delspinigių. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad atsakovė delspinigių sąskaitą priėmė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalių susitarimas buvo kitoks.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 30 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės UAB „Terebro“ ieškovei S. P. įmonei 484 Eur atstovavimo išlaidų.

6.       Teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Asfaltbetonio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2020/12/10-P1.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovė, neatsiskaitydama su ieškove nustatytais terminais, nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų bei taip pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38, 6.200 straipsniuose įtvirtintus prievolių vykdymo principus, nustatančius pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, bendradarbiauti ir kooperuotis. Teismo vertinimu asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 

8.       Teismas, vertindamas aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad preliminarus sprendimas buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl jo keisti nėra teisinio pagrindo.

9.       Netenkinęs atsakovės prašymo pakeisti preliminarų sprendimą, teismas iš atsakovės ieškovės naudai papildomai priteisė ieškovės patirtas ir byloje esančiais įrodymais patvirtintas išlaidas teisinei pagalbai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Terebro“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti, priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.       teismas netinkamai įvertino 2021 m. gegužės 31 d. ieškovės vienašališkai pasirašytą raštą su atsiskaitymo sąlygomis kaip šalių pasiektą susitarimą dėl delspinigių sumos;

10.2.       šalių derybų būdu žodžiu buvo sutarta, kad jokių daugiau delspinigių atsakovei ieškovė neskaičiuos, tačiau nepaisant susitarimo po 2021 m. gegužės 19 d. buvo paskaičiuoti 424,70 Eur delspinigiai, todėl, atsakovės nuomone, ši delspinigių suma priteista nepagrįstai;

10.3.       atsakovė nevengė savo įsipareigojimų vykdymo, nors ir pavėluotai, padengė skolą ieškovei, vedė derybas, todėl žodžiu pasiektas susitarimas dėl delspinigių neskaičiavimo, turi galioti;

10.4.       vien tik dėl pasiekto žodinio susitarimo, atsakovės teisininkė sutiko pasirašyti 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPI10344 2 750 Eur delspinigių sumai, tačiau ieškovei nesilaikant derybų rezultato (t. y. pareikalavus ir daugiau delspinigių (424,70 Eur)), pasirašyta sąskaita nevertinama kaip galiojanti;

10.5.       teismas neturėjo tiesiog automatiškai priteisti 2 750 Eur sumos, o turėjo vertinti šių delspinigių pagrįstumą ir dydį, kuris yra per didelis ir suteikia galimybę pasipelnyti ieškovei;

10.6.       reikalaujama visa 3 050,95 Eur suma yra nepagrįstai didelė, nes atsakovė su ieškove jau yra atsiskaičiusi, atsakovė bendradarbiavo su ieškove, mokėjimus atliko dalimis, pati ieškovė nesąžiningai pakeitė susitarimo sąlygas ir pareikalavo daugiau delspinigių, ieškovė neįvardino nė vienos aplinkybės, kuri pagrįstų, kad ji dėl vėlavimo gauti mokėjimą patyrė kokių nors nuostolių;

10.7.       sprendimu teismas nepagrįstai priteisė 3 050,95 Eur dydžio delspinigius, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų juos mažinti.

11.       Ieškovė S. P. įmonė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės UAB „Terebro“ ieškovei S. P. įmonei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.       šalys buvo susitarusios, kad ieškovė sumažina iki 2021 m. gegužės 18 d. susikaupusius delspinigius ir reikalauja tik jų dalies, jokio kito susitarimo dėl būsimų delspinigių tarp šalių nebuvo;

11.2.       apeliantės argumentai apie buvusį kitokį susitarimą nepagrįsti, nemotyvuoti ir atmestini;

11.3.       teismas šioje byloje pagal sąskaitą faktūrą priteisė 2 626,25 Eur (proporcingą sąskaitos faktūros sumos dalį), o ne 2 750 Eur, kaip nurodo apeliantė;

11.4.       atsakovė savo prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nebuvo nurodžiusi, kad delspinigiai yra per dideli ir nebuvo nurodžiusi jokių motyvų, kodėl jos manymu delspinigiai yra per dideli;

11.5.       teismas teisingai nurodė, kad, jei nebūtų buvę papildomo rašytinio susitarimo tarp šalių, kuris buvo pateiktas teismui, delspinigiai būtų buvę ženkliai didesni;

11.6.       tai, kad atsakovė jau yra sumokėjusi pagrindinę skolos dalį visiškai nepagrindžia, kad delspinigiai turėtų būti mažinami;

11.7.       tai, kad atsakovė mokėjimus atliko dalimis, nepaneigia fakto, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti, todėl nesudaro pagrindo mažinti priteistų delspinigių dydį;

11.8.       ieškovė su atsakove susitarė dėl sumažintos delspinigių sumos jau po to, kai atsakovė buvo pavėlavusi atsiskaityti;

11.9.       atsakovė nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl delspinigiai yra per dideli, be to, nenurodo, kiek delspinigiai yra per dideli ir kiek jie turėtų būti mažinami;

11.10.       atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad delspinigiai turėtų būti sumažinti, tačiau tokio reikalavimo apeliaciniame skunde nepateikia, todėl tokio reikalavimo apeliaciniame skunde nėra ir jis neturėtų būti nei svarstomas, nei tenkinamas;  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. preliminarus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Apeliantė UAB „Terebro“ ginčija pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su priteistų delspinigių dydžiu.

Dėl įrodymų vertinimo  

15.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2021 m. gegužės 31 d. ieškovės vienašališkai pasirašytą raštą su atsiskaitymo sąlygomis. Nurodė, kad šis raštas negali būti vertinamas kaip abiejų šalių susitarimas ir negali sukelti jokių pareigų atsakovei, nes atsakovė neišreiškė sutikimo su rašte išdėstytomis sąlygomis.

16.       Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadą dėl prašomų priteisti delspinigių pagrįstumo padarė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, iš jų visumos. Vertindamas įrodymus teismas sprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Apeliaciniame skunde nurodomos su kitokiu susitarimu dėl delspinigių skaičiavimo susijusios aplinkybės nevertintinos kaip teikusios teismui pagrindą visų byloje surinktų įrodymų kontekste pripažinti faktą, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovė atsakovei daugiau jokių delspinigių neskaičiuos. Sutiktina su apeliantės nuomone, kad vien tik ieškovės 2021 m. gegužės 31 d. vienašališkai pasirašytas raštas nepatvirtina atsakovės įrodinėjamos valios turinio, t. y. prisiimtų įsipareigojimų, tačiau spręstina, kad šį raštą teismas tinkamai vertino pagal jame užfiksuotus faktinius duomenis kaip įrodymą kitų byloje esančių įrodymų (2020 m. gruodžio 10 d. Asfaltbetonio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2020/12/10-P1, delspinigių skaičiavimo lentelių, PVM sąskaitų-faktūrų ir ieškovės bei atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų) kontekste, nes jo turinio atsakovė neginčijo.   

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismo nustatytos bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados, kad atsakovė neįrodė buvus kitokį šalių susitarimą dėl delspinigių skaičiavimo ir skolos sumokėjimo terminų, yra pagrįstos byloje esančių įrodymų viseto analize ir įvertinimu pagal pirmiau nurodytus įstatymo reikalavimus ir teismų praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl netesybų (delspinigių) pagrįstumo

19.       Apeliantė nurodo, kad po 2021 m. gegužės 19 d. paskaičiuota 424,70 Eur delspinigių suma priteista nepagrįstai, nes šalys derybų būdu žodžiu buvo sutarę, kad jokių delspinigių atsakovei ieškovė neskaičiuos.

20.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde akcentuojamas tarp šalių buvęs žodinis susitarimas dėl papildomų delspinigių neskaičiavimo  atsakovės nepagrįstas jokiais įrodymais. Byloje nesant jokių šį faktą patvirtinančių duomenų, šis apeliantės motyvas vertinamas kaip deklaratyvus bei neįrodytas. 

21.       Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliacinio skundo argumentas, kad vien tik dėl pasiekto žodinio susitarimo atsakovės teisininkė sutiko pasirašyti 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPI10344 2 750 Eur delspinigių sumai, tačiau ieškovei nesilaikant derybų rezultato (t. y. pareikalavus ir daugiau delspinigių (424,70 Eur)), pasirašyta sąskaita nevertinama kaip galiojanti. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio. Šalių pasirašyta 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SPI10344 2 750 Eur delspinigių sumai visiškai neatskleidžia žodinio susitarimo turinio, todėl negali patvirtinti apeliantės teiginių dėl papildomų delspinigių neskaičiavimo. 

22.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2 750 Eur delspinigių sumos pagrįstumo ir dydžio, kuris, apeliantės nuomone, yra per didelis ir suteikia galimybę pasipelnyti ieškovei.

23.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

24.       CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis).

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra siejamas būtent su 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SPI10344 dėl 2 750 Eur delspinigių sumokėjimo, kurią pasirašė atsakovės darbuotoja. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nekėlė klausimo dėl delspinigių dydžio teisėtumo ir pagrįstumo, delspinigių sumą, su kuria atsakovė sutiko, ieškovė apskaičiavo taikydama sutartinį delspinigių dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių sumos pagrįstumo ir dydžio, įvertino tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, jų kilmę, šalių sąžiningumą, skolininkės elgesį ir kitas aplinkybes, todėl apeliantės teiginiai dėl neatlikto įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti. 

26.       Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą, kad byloje nebuvo įvertintas netesybų mažinimo pagrindas – prievolės įvykdymas, todėl reikalaujama visa 3 050,95 Eur suma yra nepagrįstai didelė.

27.       Netesybos (delspinigiai) yra viena iš prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, jos skaičiuojamos skolininkui neįvykdžius prievolės (ar ją įvykdžius netinkamai). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę, tačiau ne pareigą, sumažinti pagal sutartis atsiradusias netesybas. Nagrinėjamu atveju ginčo santykiai susiklostė tarp dviejų ūkinės veiklos subjektų, laisva valia sudariusių pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirinkusių savo teisių gynimo būdus ir apimtis. Atsakovė, vykdydama sutartį, nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, mokėjimus pagal sutartį atliko ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, vėluodama, ir tokiu būdu iš esmės pati didino sutarties nevykdymo teisinių padarinių atsiradimo riziką. Ieškovė sudarė atsakovei palankias sąlygas įvykdyti sutartį (sutiko dalies skolų mokėjimus atidėti iki 2021 m. birželio 15 d. ir netaikyti delspinigių pagal 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. gegužės 18 d. sąskaitas Nr. SPI10164 – 3 600,66 Eur ir Nr. SPI10309 – 1 928,75 Eur). Atidedant mokėjimo terminus, atsakovė nekėlė netesybų dydžio klausimo, sutiko ieškovei mokėti prašomų priteisti delspinigių dalį (2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SPI10344 dėl 2 750 Eur delspinigių sumokėjimo). Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 12–13 straipsniuose įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais, taip pat CPK 320 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bylos nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo spręsti, kad mokėtina delspinigių suma buvo apskaičiuota netinkamai.     

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

30.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Terebro“ nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

31.       Ieškovė S. P. įmonė apeliacinės instancijos teisme patyrė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2022 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija PARTN Nr. 15683 ir 2022 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4232 (mokėtoja S. P. įmonė). Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. P. įmonei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ (juridinio asmens kodas 304445584) 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.   

Teisėjai                                                                  Rasa Bartašienė

                                                                  Danutė Burbulienė

                                                                   Irena Stasiūnienė