Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-06-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-255-910-2024].docx
Bylos nr.: e2A-255-910/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
SIA VIPLAST OIL 40003404277 atsakovas
Daugesta 301550690 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Turtinė žala
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl statybos rangos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Statybos ranga
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Žala
Prievolių teisė
Bylos dėl rangos
Sutarčių teisė
Kitos bylos su tarptautiniu elementu
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Civilinė atsakomybė
BYLOS SU TARPTAUTINIU ELEMENTU
Ranga
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės



Civilinė byla Nr. e2A-255-910/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00597-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.8.10; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.3

(S)

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 23 d. 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugestair atsakovės Latvijos įmonės SIA „VIPLAST OIL“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugesta“ ieškinį atsakovei Latvijos Respublikos įmonei SIA „VIPLAST OIL“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo ir atsakovės Latvijos Respublikos įmonės SIA „VIPLAST OIL“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Daugesta“ dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daugesta, 2023 m. lapkričio 28 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė iš atsakovės Latvijos įmonės SIA „VIPLAST OIL“ priteisti 172 421,98 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 3 278,83 Eur delspinigius, 9,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2022 m. gegužės 14 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2022-05-10/1 (toliau – sutartis), kuria ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti kelio statybos darbus gyvenamųjų namų kvartale Grigiškėse pagal šalių suderintą laikinųjų kelių įrengimo schemą ir perduoti šiuos darbus atsakovei, kaip užsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus statybos darbus ir atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Šalys susitarė, kad preliminari darbų kaina – 273 235,80 Eur be PVM. Užbaigusi visus darbus, ieškovė 2022 m. rugsėjo 2 d. nusiuntė atsakovei pasirašyti galutinį Atliktų darbų aktą Nr. 2, jo pagrindu išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma – 172 421,98 Eur. Nurodytą darbų aktą pasirašė užsakovės vadovas O. Š. (OŠ.), taigi atsakovė priėmė atliktus darbus, patvirtino jų apimtį, kokybę bei kainą. Atsakovė darbų kainos iki 2022 m. spalio 2 d. nesumokėjo.

3.       Atsakovė SIA „VIPLAST OIL“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį, kuriuo ji prašė:

a) įpareigoti ieškovę UAB „Daugesta“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės sąskaita pašalinti statybos darbų trūkumus, t. y. užtikrinti, kad viso kelio dangos storis atitiktų rangos sutartyje nustatytus reikalavimus: i) dolomitinės skaldos pagrindo sluoksnio (0/32) įrengimas, dangos sluoksnio storis = 15 cm; ii) apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas, dangos sluoksnio storis = 29 cm;

b)         ieškovei per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, atsakovei iš ieškovės priteisti 118 382,61 Eur su PVM statybos darbų trūkumų šalinimo kainą;

c)        2023 m. lapkričio 22 d. pareiškimu dėl priešieškinio reikalavimo sumažinimo ieškovė sumažino antrąjį reikalavimą, prašydama atsakovei iš ieškovės priteisti statybos darbų trūkumų šalinimo kainą – 21 512,80 Eur su PVM, jeigu ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalins kelio statybos darbų trūkumų; priimti atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dalies priteisti atsakovei iš ieškovės 96 869,81 Eur su PVM statybos darbų trūkumų šalinimo kainą ir dėl šios reikalavimo dalies bylą nutraukti.

4.       Nurodė, kad, gavusi iš ieškovės Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2, siekdama patikrinti atliktų darbų kokybę, atsakovė kreipėsi į nepriklausomą ekspertinę įstaigą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių kelių mokslų laboratoriją („Vilnius Tech“) (toliau  ekspertinė įstaiga), kuri 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė bandymų protokolą Nr. 8-1890 su ginčo kelio sluoksnių storio tyrimų rezultatais. Tyrimų rezultatai parodė, kad apsauginis šalčiui atsparus kelio sluoksnis iš esmės neatitinka sutarties sąlygų (gatvės trinkelių dangos konstrukcijų parametrai: a) dolomitinės skaldos pagrindo sluoksnis (0/32), h=15 cm; b) apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis, h=29 cm), jo storis svyruoja nuo 14 cm iki 21 cm keturiuose matavimo taškuose ir apie 28 cm penktame matavimo taške. Atsakovė 2022 m. gruodžio 2 d. raštu pareikalavo, kad ieškovė pašalintų statybos darbų trūkumus per protingą terminą, bet ne vėliau nei iki 2023 m. vasario 28 d., tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 3 dalimi, atsakovė statybos bendrovės UAB „Brostapaprašė sudaryti statybos darbų trūkumų šalinimo sąmatą. Pagal 2023 m. sausio 13 d. pateiktą sąmatą statybos darbų trūkumų šalinimo kaina 118 382,61 Eur su PVM. Teismo ekspertui pateikus į bylą ekspertizės aktą, atsakovė 2023 m. lapkričio 22 d. pareiškimu sumažino antrąjį priešieškinio reikalavimą ir prašė tuo atveju, jeigu ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalins kelio statybos darbų trūkumų, priteisti iš jos 21 512,80 Eur (su PVM) statybos darbų trūkumų šalinimo kainą. Šį pareiškimą atsakovė grindė teismo ekspertizės išvadomis ir UAB „Brosta“ statybos darbų trūkumų šalinimo sąmata, pagal kurią teismo eksperto nustatytų trūkumų pašalinimas atsakovei kainuotų 21 512,80 Eur (su PVM).

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė   

 

5.       Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. sprendimu: 1) priėmė atsakovės SIA „VIPLAST OIL“ atsisakymą priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės UAB „Daugesta96 869,81 Eur su PVM sumą ir šią civilinės bylos dalį nutrau; 2) patenkino ieškinį: ieškovei UAB „Daugesta“ iš atsakovės SIA „VIPLAST OIL“ priteisė 172 421,98 Eur skolą, 3 278,83 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas priteistą sumą (175 700,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 874,12 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priešieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti statybos darbų trūkumus pagal teismo sprendimo 26.5 papunkčio reikalavimus; atmetė  priešieškinio reikalavimą atsakovei iš ieškovės priteisti 21 512,80 Eur su PVM statybos darbų trūkumų šalinimo kainą, jeigu ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalintų trūkumų; 4) ieškovės pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, priteisiant ieškovei iš atsakovės 9,25 proc. dydžio metines palūkanas priteistą sumą netenkino; 5) pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovei 1 379 Eur žyminio mokesčio dalį.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė privalėjo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalėjo įrodinėti ieškovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė, siekdama išvengti atsakomybės, turėjo įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

7.       Reikalavimus ir atsikirtimus šalys grindė specialistų išvadomis. Teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi paskyrė statybos techninę ekspertizę. 2023 m. spalio 20 d. ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadą, kad pagal 2022 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 2022-05-10/1 ir jos priedų nuostatas ginčo kelio 2, 4, 5 ir 6 ruožuose atlikus bandymus nustatyta, kad sluoksnių storių nuokrypiai viršija keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į objekte vyraujantį transporto eismo intensyvumą ir pobūdį, kelio eksploatacija skaldos pagrindo sluoksnio storio pokyčiui dėl nudulkėjimo neturi esminės įtakos. Tačiau dėl aptarnaujančio sunkiojo transporto eismo galėjo įvykti skaldos pagrindo sluoksnį sudarančios medžiagos perstūmimas į kraštus, tai galėjo turėti įtakos skaldos pagrindo sluoksnio storio leistinųjų nuokrypių viršijimui skirtingose tyrimo vietose; nuokrypiai viršija leistinuosius nuokrypius. Tiriamų ruožų darbų trūkumai nustatyti dalyje tiriamųjų ruožų (statybos darbų rezultatuose) ir apima tik atskirus kelio ruožus, o kelio trūkumus įmanoma pašalinti dalimis (atskirais ruožais).  

8.       Teismas įvertino, kad teismo eksperto išvados yra išsamios ir tinkamai motyvuotos, išplaukia iš atlikto tyrimo eigos. Teismo vertinimu, šalių pasamdytų specialistų išvados yra mažiau informatyvios, tyrimai atlikti šalių nurodytose vietose (teismo ekspertizės akto 2.6.2.4 papunktis), o UAB „Statybos procesų valdymas“ 2023 m. gegužės 31 d. ekspertinio tyrimo išvados pateiktos net neapžiūrėjus tiriamo objekto vietoje ir neatlikus matavimų. Dėl to teismas vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės išvadomis.

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog kelio defektai atsirado dėl šio objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar atsakovės arba jos pasamdytų asmenų netinkamai vykdytos objekto eksploatacijos ar kitokių kaltų veiksmų. Dėl to atsakovės priešieškinio reikalavimą pašalinti kelio statybos darbų trūkumus teismas pripažino esant įrodytą. Pažymėjo, kad kitas specialusis atsakovės teisių gynimo būdas – reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas – gali būti taikomas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju tokia teisė atsakovei sutartyje nenustatyta, todėl antrąjį jos reikalavimą teismas atme.  

10.       Teismas nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei 172 421,98 Eur dydžio skolą už atliktus ir priimtus darbus, todėl ieškinio reikalavimą pripažino esant pagrįstą ir patenkino. Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo 4 371,77 Eur sutartinius delspinigius vėlavimą įvykdyti piniginę prievolę.   

11.       Nors ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo nurodė, kad vietoje prašytų 6 proc. dydžio procesinių palūkanų prašo iš atsakovės priteisti 9,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnio 1 dalimi, šį reikalavimą atmetė ir ieškovei priteisė 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas priteistą sumą.

12.       Teismas pripažino, kad ieškovės prašytas priteisti 25 889,61 Eur bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas sumažinti iki maksimalios Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytos sumos – 13 607,15 Eur. Pažymėjo, kad antstolio R. Vižainiškio faktinių aplinkybių protokolas nepatvirtino (neįrodė) ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad kelias buvo įrengtas laikantis sutarties ir teisės aktų reikalavimų. Dėl to šį įrodymą teismas įvertino kaip perteklinį ir jam parengti patirtų 544,50 Eur išlaidų nepriskyrė prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų bei jų neatlygino. Ieškovės pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis teismas pripažino 16 066,12 Eur sumą, kuri susideda iš 2 345 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 113,97 Eur už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei jos buveinės Latvijos Respublikoje adresu ir 13 607,15 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

13.       Atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 10 119,99 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susideda iš: 5 895 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų, 3 900 Eur byloje atliktos ekspertizės išlaidų, 324,99 Eur už ekspertinį kelio dangos tyrimą, 105 Eur žyminio mokesčio už pradinį priešieškinį (už neturtinį reikalavimą) ir 484 Eur žyminio mokesčio už patikslintą priešieškinį, iš viso 10 708,99 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teismas vadovavosi byloje paskirtos ekspertizės išvadomis, o ne šalių pateiktais ekspertiniais tyrimais, todėl 324,99 Eur išlaidų už ekspertinį kelio dangos tyrimą atsakovei neatlygino. Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 10 384 Eur, kuri susideda iš 5 895 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 589 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 3 900 Eur už byloje paskirtą teismo ekspertizę.

14.       Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 16 066,12 Eur, o atsakovei iš ieškovės  5 192 Eur (10 384 Eur × 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Atlikęs vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 10 874,12 Eur (16 066,12 Eur – 5 192 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Daugesta“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei iš atsakovės priteisti 9,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (175 700,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 697,61 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:  

15.1.                      Ieškovės ir atsakovės santykiams taikytinas specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ). Bylos šalys yra verslo subjektai, jų sudaryta 2022 m. gegužės 14 d. statybos rangos sutartis Nr. 2022-05-10/1 atlygintinis komercinis sandoris. MAPKSVPĮ yra specialusis įstatymas CK 6.210 straipsnio atžvilgiu.

15.2.                      Teismo sprendimu nustatyti tam tikri ieškovės atliktų darbų trūkumai, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad nustatyti trūkumai nepašalina užsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Teismo sprendimu pripažinus, kad 172 421,98 Eur suma ieškovei nesumokėta nepagrįstai, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai netaikytini.  

15.3.                      Patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti 9,25 proc. dydžio metines palūkanas teisėjo rezoliucija priimtas nagrinėti teisme. Atsakovei buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Teismas turėjo spręsti dėl ieškovės reikalavimo priteisti 9,25 proc. dydžio metines palūkanas.  

15.4.                      Byla yra neįprastai sudėtinga dėl apimties ir procesinių veiksmų gausos joje, todėl 18 651,14 Eur advokato pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir negalėjo būti sumažintos. Byloje buvo būtinybė gilintis į sudėtingus techninius aspektus ir kelio statinių įrengimą reglamentuojančius teisės aktus, rengti atsiliepimą į priešieškinį. Dalis bylinėjimosi išlaidų patirta dėl atsakovės nesąžiningumo. 

15.5.                      Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, ieškovei atlygintinos išlaidos ekspertinį tyrimą ir faktinių aplinkybių konstatavimą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovės nutiestas kelias de facto (faktiškai) yra tinkamos būklės, juo ieškovė įrodinėjo, jog kelias yra naudojamas, atsakovės įvardyti kelio trūkumai tam nekelia kliūčių. Neturėdama ekspertinių žinių, ieškovė be ekspertinio tyrimo negalėjo kvalifikuotai paneigti Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2022 m. lapkričio 25 d. bandymų protokolo Nr. 8-1890 su kelio sluoksnio tyrimo rezultatais.

15.6.                      Ieškovės prašomos priteisti 25 889,61 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Atsakovės priešieškinio dalis buvo tenkinta, jai iš ieškovės priteista 5 192 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 20 697,61 Eur.

16.       Atsakovė SIA „VIAPLAST OIL“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Daugesta“ apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Ieškovė neatitinka nė vieno iš MAPKSVPĮ 3 straipsnyje nurodytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė rangos sutarties esminės sąlygos (pareigos) – tinkamai, pagal rangos sutarties sąlygas, savo rizika ir priemonėmis atlikti sąmatoje nurodytus statybos darbus. Atsakovė neapmokėjo ieškovės išrašytos sąskaitos, nes darbai atlikti netinkamai. Dėl to nėra ir antros MAPKSVPĮ 3 straipsnyje nurodytos sąlygos – atsakovė nėra atsakinga už neva vėlavimą apmokėti ieškovės sąskaitą.

16.2.                      Ieškovė pakeitė ieškinio dalyką (vieną iš reikalavimų) jau bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje. Dėl to turėjo būti gautas atsakovės sutikimas. Atsakovė prieštaravo tokiam ieškinio dalyko pakeitimui. Teismas sprendime visiškai pagrįstai vadovavosi CPK 141 straipsnio 1 dalies taisykle ir pavėluotai ieškovės pateiktą pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atmetė.

16.3.                      Ieškovė be pagrindo atliko ginčo kelio sluoksnių tyrimus, ėmė kelio mėginius, juos tyrė, atliko ginčo kelio apkrovos matavimus dėl tokių aplinkybių, dėl kurių apskritai nebuvo ginčo. Ieškovei neužsakius perteklinių tyrimų, jai kiltų poreikis įvertinti tik elementarius duomenis, t. y., ar ginčo kelio sluoksniai atitinka rangos sutarties sąlygas. Ieškovė pati atsakinga dėl patirtų papildomų išlaidų. Esminis dokumentas ir įrodymas, kuriuo buvo byloje remtasi, yra teismo paskirta ekspertizė.

16.4.                      Atsakovė sumažino priešieškinio reikalavimus dėl objektyvaus pagrindo, t. y. naujai paaiškėjus aplinkybėms, kuriuose ginčo kelio ruožuose būtina atlikti kelio dangos remonto darbus.

16.5.                      Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jame fiksuotos aplinkybės nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku. Byloje nebuvo ginčo, ar kelias apskritai yra įrengtas, ar juo gali ir kokiu intensyvumu gali važiuoti transporto priemonės. Teismas pagrįstai šiuo įrodymu nesivadovavo ir nepaskirstė dėl jo parengimo ieškovės patirtų išlaidų.

16.6.                      Ieškovės patirtos 18 651,14 Eur išlaidos advokato pagalbą turėjo būti sumažintos. Byla nėra sudėtinga. Ginčas kilo dėl vienos esminės aplinkybės – ar ginčo kelio sluoksniai įrengti pagal rangos sutarties sąlygas. Ieškovė yra profesionali statybų įmonė, kurios veikla susijusi su kelių ir kitų objektų statybos darbais. Ieškovė žino kelių tiesimo ypatumus, technologinius aspektus.

16.7.                      Šioje byloje ieškovei atstovavo, bylos procesinius dokumentus parengė bei teismo posėdžiuose dalyvavo tik advokato padėjėjas. Dėl to teismas visoms ieškovės teisinės pagalbos išlaidoms turėjo taikyti 80 proc. maksimalios sumos.

17.       Atsakovė SIA „VIAPLAST OIL“ apeliaciniu skundu prašo: 1) Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį patenkinti visa apimtimi: a) įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės sąskaita pašalinti statybos darbų trūkumus, t. y. užtikrinti, kad viso kelio dangos storis atitiktų rangos sutartyje nustatytus reikalavimus: i) dolomitinės skaldos pagrindo sluoksnio (0/32) įrengimas, dangos sluoksnio storis = 15 cm; ii) apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas, dangos sluoksnio storis = 29 cm; b) ieškovei per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, atsakovei iš ieškovės priteisti 21 512,80 Eur su PVM statybos darbų trūkumų šalinimo darbų kainą; 2) atsakovei iš ieškovės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) grąžinti atsakovei per klaidą 2024 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 373 sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu teisių gynimo būdu. Atliktų darbų defektai užfiksuoti 2022 m. lapkričio 25 d., t. y. jau po to, kai šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovė ieškovei apie trūkumus pranešė 2022 m. gruodžio 2 d., t. y. garantiniu laikotarpiu. Atsakovė priešieškinio reikalavimą grindė ne CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bet CK 6.664 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyti alternatyvūs užsakovo teisių gynimo būdai. Rangos sutartis neriboja užsakovės teisės reikalauti nuostolių dėl garantiniu laikotarpiu nustatytų atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

17.2.                      Šalys rangos sutartyje nustatė, kad statybos darbams yra taikoma sutartinė garantija, tačiau nenustatė garantijos termino, todėl turėtų būti vadovaujamasi įstatymuose nurodytu garantijos terminu. Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti atsakovė, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. Garantinis terminas statybos darbams, atsakovei pateikiant priešieškinį teismui, nebuvo pasibaigęs.

17.3.                      Atsakovė nesutinka su eksperto ir teismo nuomone, kad ginčo kelio trūkumus galima pašalinti užpylus papildomą 35 cm storio skaldos pagrindo sluoksnį. Vadovaujantis statybos bendrovės UAB „Brostaekspertizės akte nustatytų statybos darbų trūkumų šalinimo lokaline sąmata, ginčo kelio statybos darbų trūkumų pašalinimo kaštai 21 512,80 Eur su PVM. Užsakovė siekia visiškai ištaisyti ginčo kelio trūkumus ir pasiekti rangos sutartyje numatytą darbų rezultatą. 

17.4.                      Teismas nepagrįstai įsiterpė į šalių tarpusavio santykius ir modifikavo rangos sutartyje šalių susitartų statybos darbų apimtis. Teismas nustatė ieškovei pareigą statybos darbų trūkumus ištaisyti ne pagal rangos sutarties sąlygas, bet pagal teismo eksperto ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas. Teismui modifikavus statybos darbų apimtis, turėtų pasikeisti ir priteistina suma. Modifikuodamas rangos sutartį, teismas privalėjo įvertinti ir darbų kainos pasikeitimo aplinkybes.

17.5.                      Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę sumokėti už darbus ne nuo momento, kai ieškovė ištaisys statybos darbų trūkumus, bet nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas akivaizdžiai pažeidė šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus. Pagal rangos sutartį atsakovės pareiga sumokėti už statybos darbus atsiranda trik tada, kai jie atlikti tinkamai.    

17.6.                      Teismas netinkamai pritaikė teisės normas, neteisingai apskaičiavo ir priteisė atsakovei ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Rekomendacijų 5 dalyje nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Šioje byloje ieškovei atstovavo tik advokato padėjėjas. Dėl to teismas, spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų, turėjo taikyti 80 proc. maksimalios sumos. Pagal Rekomendacijas maksimali ieškovei priteistina suma turi būti ne 13 607,15 Eur, o 11 042,32 Eur. Iki nurodytos sumos turi būti sumažintos ieškovei priteistinos teisinės pagalbos išlaidos.   

17.7.                      Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalimis, žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra 593 Eur. Atsakovė 2024 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 372 sumokėjo žyminį mokestį, tačiau per klaidą 2024 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 373 sumokėjo papildomai 105 Eur žyminio mokesčio. Dėl to atsakovė prašo grąžinti per klaidą 2024 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 373 sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

18.       Ieškovė UAB „Daugesta“ atsiliepimu į atsakovės SIA „VIPLAST OIL“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir ieškovei iš atsakovės priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.                      CK nenumato konkrečių ir aiškių situacijų, kada taikoma CK 6.664 straipsnio 3 dalis, o kada – CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.664 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu rangos sutartyje yra nustatyta sutartinė garantija. Jeigu tokios garantijos sąlygų sutartyje nėra, garantijos pagal įstatymą atveju galima taikyti tik CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Sutartyje nėra sulygta taikyti garantiją kelio darbams, todėl CK 6.664 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma. Byloje turi būti taikomas tik CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

18.2.                      Rangos sutarties 8.1 papunktis numato tik tai, kad: „Rangos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo tarp sutarties šalių, įskaitant ir garantinį terminą“. Pažodžiui aiškinant sutarties 8.1 papunktį, konstatuotina, kad sutartimi buvo sulygta tik tai, jog sutartis galioja iki garantinio termino pabaigos. Sutarties 8.1 papunktis nepatvirtina, kad sutarties pagrindu atsirado sutartinė garantija. Šis punktas reglamentuoja tik sutarties galiojimo terminą ir gali reikšti tik CK 6.698 straipsnyje nustatytus statybos darbų garantinius terminus.

18.3.                      Teismo ekspertui nurodžius, kad kelio trūkumai gali būti ištaisyti dalimis (atskirais ruožais),  apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio storio trūkumą kompensuojant ir įrengiant papildomą 35 cm storio skaldos pagrindo sluoksnį, pagrįstai pripažinta, jog toks kelio trūkumų ištaisymo būdas leis pasiekti tokias pat kelio savybes, kokios būtų pasiektos kelią įrengus be nuokrypių nuo sutarties. Teismo eksperto pasiūlytas kelio trūkumų taisymo būdas reiškia užtikrinimą tokių pačių atsparumo savyb, kurios būtų kelią įrengus pagal sutartį.

18.4.                      Sutartimi sulygti kelio įrengimo parametrai nėra savitiksliai. Sutartimi šalių susitarta, kad kelias bus įrengtas pagal sutartyje numatytus parametrus iš esmės tam, kad atsako gautų atitinkamų savybių kelią. Ekspertas tinkamai įvertino sutartyje sutarto kelio atsparumo savybes ir kompetentingai nustatė, kad šias savybes galima pasiekti jo nurodytu būdu. Sprendimu nebuvo modifikuota sutartis, atsakovė gaus tokių pačių atsparumo savybių kelią, dėl kurio ir susitarė sutartimi.

18.5.                      Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės gina ne savo teisę į kokybišką kelią, o siekia, kad kelias būtų ištaisytais tik jos nurodytu būdu. Tai reiškia, kad sprendimu atsakovės teisė į nekokybiško kelio trūkumų ištaisymą buvo apginta, tačiau apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti kelio trūkumų ištaisymo būdą. Patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl kelio trūkumų ištaisymo būdo, iš esmės bus pasiektas toks pat efektas, kaip ir pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovės apeliacinis skundas negali būti patenkintas, jos reikalavimas priteisti 21 512,80 Eur su PVM, jeigu ieškovė neištaisys kelio trūkumų, yra nepagrįstas.  

18.6.                      Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja sprendimo dalį, kuria iš jos atsakovei priteista 172 421,98 Eur skola už atliktus darbus, tačiau neprašo jos panaikinti. Apeliaciniame skunde dėstyti argumentai dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau neprašoma panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinio skundo pagrindu negali būti naikinama ar keičiama sprendimo dalis dėl 172 421,98 Eur skolos priteisimo ir mažinamos priteistos bylinėjimosi išlaidos.   

18.7.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iki 80 proc. Teisines paslaugas ieškovui teikė advokatas Laurynas Staniulis, kuris parengė ieškinį, dubliką, įvairius procesinius dokumentus. Advokato padėjėjas parengė tik procesinių dokumentų dalį ir dalyvavo teismo posėdžiuose. Sumažinti visas bylinėjimosi išlaidas iki 80 proc. pagal Rekomendacijų 5 dalį nėra pagrindo. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl jame išdėstytų argumentų šiame atsiliepime nekartoja.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

 

21.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo pateikė ir ieškovė UAB Daugestair atsakovė Latvijos įmonė SIA „VIPLAST OIL“.

22.       Ieškovė UAB „Daugestaapeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų bei ieškovei iš atsakovės priteisti 9,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 175 700,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 697,61 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

23.       Atsakovė SIA „VIAPLAST OIL“ apeliaciniame skunde pareiškė tik reikalavimus, susijusius su jos priešieškiniu, ir prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš dalies patenkinti priešieškinį, panaikinti bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį patenkinti visa apimtimi: įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės sąskaita pašalinti statybos darbų trūkumus, t. y. užtikrinti, kad viso kelio dangos storis atitiktų rangos sutartyje nustatytus reikalavimus; ieškovei per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, atsakovei iš ieškovės priteisti 21 512,80 Eur su PVM statybos darbų trūkumų šalinimo darbų kainą. 

24.       Pažymėtina tai, kad nors atsakovė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti ieškinio reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovės priteisimo, apeliaciniame skunde išdėstė ir argumentų dėl patenkinto ieškovės ieškinio. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei visą atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą darbų kainą, nes neatsižvelgė į tai, jog statybos darbų dalį ieškovė atliko netinkamai, taigi ginčo nagrinėjimo metu atsakovė dar nebuvo gavusi sutarto darbų rezultato. Atsakovės teigimu, taip teismas neteisėtai pakeitė sutartyje numatytas statybos darbų apmokėjimo sąlygas. Atsakovės vertinimu, jos pareiga atsiskaityti už atliktus darbus atsiras tik po to, kai ieškovė kelio statybos darbus atliks pagal sutarties sąlygas ir be trūkumų. Be to, atsakovė nurodė, kad iš jos ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų maksimali suma turėtų būti sumažinta iki 11 042,32 Eur, nes ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas.   

25.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovė, apeliaciniame skunde, be kita ko, išdėsčiusi ir argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinto ieškovės ieškinio, šių argumentų pagrindu nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko ir nepareiškė reikalavimų dėl sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinys, pakeitimo ar panaikinimo. Pažymėtina tai, kad atsakovė naudojasi kvalifikuota teisine pagalba, apeliacinis skundas parengtas advokato. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama pagal ginčo šalies apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentai, nesusiję su apeliacinio skundo dalyku (jame suformuluotais reikalavimais), nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

26.       Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė paduotame apeliaciniame skunde nepareiškė reikalavimų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nurodyta teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos objektas, o atsakovės išdėstyti argumentai, susiję su šia teismo sprendimo dalimi nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas verslo subjektų ginčas, yra dispozityvaus pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atsakovės paduoto apeliacinio skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista skola ir delspinigiai, teisėtumo.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

 

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2022 m. gegužės 10 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2022-05-10/1 (1 t., b. l. 13–16), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo rizika ir priemonėmis atlikti sąmatoje nurodytus statybos darbus objekte – gyvenamųjų namų kvartale Grigiškėse – pagal šalių suderintą laikinųjų kelių įrengimo schemą bei perduoti šio darbo rezultatą atsakovei (užsakovei). Atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus statybos darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Šalys susitarė, kad rangovė atlieka tik tiesiogiai sąmatoje nurodytus darbus (sutarties 2.1 papunktis). Statybos darbai turi būti atlikti taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentus, standartus ir normas (sutarties 2.3 papunktis). Šalys susitarė, kad preliminari sutarties kaina 273 235,80 Eur be PVM, o tiksli darbų kaina priklausys nuo faktiškai atliktų darbų kiekio, taikant sąmatoje nustatytus fiksuotus sutarties įkainius (sutarties 6.1 papunktis). Pagal sutarties 8.1 papunktį sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo tarp sutarties šalių, įskaitant ir garantinį terminą. Sutarties priedas Nr. 1 – lokalinė sąmata, kurioje numatyti laikino kelio dangos parametrai (3 t., b. l. 48).   

28.       Šalys taip pat susitarė, kad rangovė, atlikusi statybos darbus, pateikia užsakovei atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą. Užsakovė ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo pasirašyti statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą arba pateikti motyvuotą atsisakymą pasirašyti, nurodydama priežastis. Tokiu atveju, ieškovei pageidaujant, atsakovė privalė pasirašyti darbų aktą dėl neginčijamos darbų dalies (sutarties 5.1, 5.2 papunkčiai). Jeigu per nurodytą 7 darbo dienų terminą atsakovė nepasirašo ieškovės pateikto perdavimo–priėmimo akto ir nenurodo atsisakymo pasirašyti priežasčių, laikoma, kad statybos darbai atlikti tinkamai ir yra priimti (sutarties 5.3 papunktis). Darbų perdavimas ieškovės nuožiūra galėjo būti vykdomas etapais, kiekvieno mėnesio gale, o fiksuoto įkainio darbai fiksuojami akte pagal faktiškai atliktą darbų kiekį (sutarties 5.5 papunktis). Šalys aiškiai susitarė, kad atsakovė neturi teisės remtis statybos darbų trūkumais, kurie galėjo būti nustatyti statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo metu, tačiau nebuvo nurodyti akte (sutarties 5.4 papunktis).

29.       Atsakovė už atliktus statybos darbus įsipareigojo sumokėti ieškovei per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos (sutarties 6.3 papunktis). Užsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už rangovės atliktus ir užsakovės priimtus darbus sutartyje nustatytais terminais, įsipareigojo mokėti rangovei už kiekvieną pradelstą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius (plius PVM), skaičiuojamus nuo preliminarios sutarties kainos (sutarties 7.1 papunktis).

30.       Šalys 2022 m. birželio mėn. pasirašė darbų aktą Nr. 1 ir 2022 m. birželio 30 d. išrašytos PVM sąskaitos pagrindu atsakovė 2022 m. liepos 29 d. sumokėjo ieškovei 60 500 Eur už atliktus darbus (t. 1, b. l. 86–87, 9697). Ieškovė (rangovė) 2022 m. rugsėjo 2 d. atsakovės nurodytais elektroninio pašto adresais išsiuntė galutinį atliktų darbų aktą Nr. 2 ir šio akto pagrindu išrašytą 2022 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DG 220802 dėl 172 421,98 Eur sumos, kurią atsakovė, vadovaujantis sutarties 6.3 papunkčiu, turėjo apmokėti iki 2022 m. spalio 2 d. (t. 1, b. l. 1921).

31.       Ieškovė 2022 m. spalio 19 d. pretenzija pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 24 d. atsiskaitytų ir sumokėtų 172 421,98 Eur skolą už darbus, taip pat ieškovės apskaičiuotus 4 371,77 Eur delspinigius (t. 1, b. l. 2224). Atsakovė 2022 m. spalio 24 d. atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė, kad atliktų darbų aktas Nr. 2 buvo pasirašytas 2022 m. rugsėjo 17 d., tačiau ieškovė nepateikė užsakovei visos pagal sutartį numatytos dokumentacijos, dėl to darbų priėmimo metu atsakovė negalėjo objektyviai patikrinti atliktų darbų. Kadangi atliktų darbų aktas Nr. 2 buvo pasirašytas 2022 m. rugsėjo 17 d., ieškovės pateiktą sąskaita atsakovė turėjo apmokėti iki 2022 m. spalio 17 d., todėl ieškovės apskaičiuota delspinigių suma yra neteisinga (1 t., b. l. 84–85).

32.       Atsakovės užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių kelių mokslo laboratorijos specialistai 2022 m. lapkričio 25 d. atliko ginčo statybos objekto (laikino kelio), esančio Vilniaus mieste, Grigiškėse, kelio sluoksnių storio tyrimus ir pateikė bandymų protokolą Nr. 8-1890 su rezultatais. Šio tyrimo pagrindu atsakovė 2022 m. gruodžio 2 d. pareiškė ieškovei reikalavimą (pretenziją) neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus per protingą terminą, bet ne vėliau nei iki 2023 m. vasario 28 d., ir užtikrinti, kad kelio dangos sluoksniai atitiktų sutarties reikalavimus (1 t., b. l. 93–96).

Dėl atsakovės, kaip užsakovės, teisių gynimo būdo, nustačius ieškovės (rangovės) atliktų darbų trūkumus  

 

33.       Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl 2022 m. gegužės 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 2022-05-10/1 įvykdymo ir ieškovės pagal šią sutartį atliktų kelio įrengimo darbų trūkumų. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė ginčo kelio dangą įrengė su trūkumais, kuriuos ji privalo pašalinti pagal sutarties sąlygas.

34.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir atsakovės priešieškinyje nurodytą teisių gynimo pagal CK 6.664 straipsnio 3 dalį būdą nepagrįstai pakeitė į CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisių gynimo būdą.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas).

36.       Be kokybės garantijos pagal įstatymą, CK išskiria ir sutartinę kokybės garantiją, kitaip dar vadinamą komercine garantija (statybos rangos santykius reglamentuojančio CK 6.697 straipsnio 2 ir 3 dalys, atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.664 straipsnis). Sutartinė garantija gali apimti sąlygas, susijusias su prekės ir (ar) paslaugų kokybe, įskaitant darbų rezultato kokybės garantinį terminą, garantijos galiojimo ar įgyvendinimo sąlygas bei sąlygas, susijusias su teisių įgyvendinimo būdais. Tais atvejais, kai įstatymas nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, šis terminas yra privalomas pagal įstatymą (CK 6.698 straipsnis).

37.       Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663, 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).

38.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad garantijos pagal įstatymą pažeidimo atveju taikomi CK 6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos pažeidimo atveju taikomi sutartyje ar įstatymuose nustatyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos prigimtis nulemia tai, kad šalys gali laisvai susitarti dėl taikomų teisių gynimo būdų. Tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl teisių gynimo būdų, taikomi CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. CK nedetalizuoja garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos santykio ir kaip turėtų būti taikomi teisių gynimo būdai, kai esant nustatytai sutartinei garantijai darbų rezultato trūkumas atsirado per darbų rezultato garantinį terminą (tuo labiau kai trūkumas buvo darbų rezultato kokybės perdavimo momentu, tačiau paaiškėjo vėliau – per darbų rezultato kokybės garantinį terminą). CK nenustatyta, ar garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos nustatyti teisių gynimo būdai turėtų būti taikomi alternatyviai, subsidiariai ar kitu principu. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu, ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo metu, svarbu, kad jis paaiškėtų per darbų rezultato kokybės garantinį terminą. Todėl tokioje situacijoje užsakovas turėtų turėti teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ginti savo teises remiantis CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje numatytais teisių gynimo būdais, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

39.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, remdamasi su ieškove sudarytos sutarties 8.1 papunkčio nuostatomis, teigia, kad šalys rangos sutartyje nustatė, jog statybos darbams yra taikoma sutartinė garantija.

40.       Ginčo šalių sudarytos sutarties 8.1 papunktyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo tarp sutarties šalių, įskaitant ir garantinį terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši sutarties sąlyga nustato tik sutarties galiojimo terminą. Joje nenustatyta rangovės įsipareigojimų suteikti kokybės garantiją atliktiems darbams. Sutartimi šalys atliktiems darbams nenustatė garantinių terminų, neaptarė kitų sąlygų, susijusių su rangovės (ieškovės) teikiama garantija atliktų darbų kokybei. Vadinasi, ieškovės atliktiems darbams taikytina garantija pagal įstatymą (CK 6.663, 6.666, 6.695 straipsniai).

41.       Atsakovė pripažįsta, kad ieškovės 2022 m. rugsėjo 2 d. pateiktą galutinį atliktų darbų aktą Nr. 2 ji pasirašė 2022 m. rugsėjo 17 d., jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės šio akto pasirašymo metu nepareiškė. Taigi atsakovė, 2022 m. rugsėjo 17 d. priimdama ieškovės pagal sutartį atliktus darbus, jų priėmimo metu aiškių trūkumų nenustatė, darbų trūkumai paaiškėjo garantiniu laikotarpiu (CK 6.698 straipsnio 1 dalis), kai atsakovės užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių kelių mokslo laboratorijos specialistai 2022 m. lapkričio 25 d. atliko ginčo kelio sluoksnių storio tyrimus. Remdamasi paaiškėjusiais trūkumais, atsakovė 2022 m. gruodžio 2 d. pareiškė ieškovei reikalavimą (pretenziją) neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus ir užtikrinti, kad kelio dangos sluoksniai atitiktų sutarties reikalavimus.

42.       Byloje nustatytos aplinkybės atsakovės reikalavimą ieškovei dėl kelio dangos kokybės leidžia kvalifikuoti kaip pareikštą dėl defektų, kurie paaiškėjo per garantinį terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių sutartyje nėra įtvirtintos sutartinės garantijos, vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, atsakovė (užsakovė) savo teises gali ginti CK 6.665 straipsnyje nurodytais užsakovo teisių gynimo būdais, nes CK 6.664 straipsnis reguliuoja sutartinę garantiją.

43.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė priešieškinio reikalavimus suformulavo taip: įpareigoti ieškovę UAB Daugesta“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės sąskaita pašalinti statybos darbų trūkumus ir užtikrinti, kad viso kelio dangos storis atitiktų rangos sutartyje nustatytus reikalavimus; ieškovei per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, atsakovei iš ieškovės priteisti statybos darbų trūkumų šalinimo kainą. 

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės priešieškinyje suformuluoti reikalavimai nėra pakankamai aiškūs. Jų formuluotė ir pagrindimas leidžia teigti, kad atsakovė pareiškė ne du alternatyvius materialiuosius reikalavimus, kvalifikuotinus pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, bet vieną pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktą kvalifikuotiną reikalavimą (įpareigoti rangovą neatlygintinai pašalinti per garantinį terminą paaiškėjusius darbų defektus) bei reikalavimą, kvalifikuotiną pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, t. y. nustatyti teismo sprendimo neįvykdymo padarinius (ieškovei per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, atsakovei iš ieškovės priteisti statybos darbų trūkumų šalinimo kainą).

45.       Susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti tikruosius atsakovės tikslus, ginant savo interesus, pasiūlyti patikslinti priešieškinio reikalavimus. Tai būtina siekiant tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir užtikrinant civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas).

46.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip turi būti kvalifikuotas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl statybos darbų trūkumų šalinimo kainos priteisimo ar kaip alternatyvus reikalavimas pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ar pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, kaip prašymas taikyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes. To nepadarius, nėra galimybės tinkamai išspręsti šalių ginčą dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo.

47.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu atsakovė savo teises siekia ginti alternatyviais teisių gynimo būdais, tuomet ji turi aiškiai suformuluoti priešieškinio reikalavimus, be kita ko, įvertindama tai, jog pažeista teisė gali būti apginta tik vienu iš nurodytų alternatyvių būdų. Tai reiškia, kad teismui nustačius, jog pažeista užsakovo teisė gali būti apginta įpareigojant rangovą neatlygintinai pašalinti statybos darbų trūkumus, reikalavimas priteisti iš rangovo statybos darbų trūkumų šalinimo kainą, negali būti tenkinamas. Ir atvirkščiai – teismui nustačius, kad užsakovo teisė gali būti apginta priteisiant iš rangovo statybos darbų trūkumų šalinimo kainą, reikalavimas įpareigoti rangovą neatlygintinai pašalinti statybos darbų trūkumus negali būti tenkinamas.

48.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 273 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010).

49.       CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti yra numatyta teismo diskrecijos teisė. Įgyvendindamas šią teisę, teismas atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį ir konkrečiai bylai svarbias, individualiu atveju teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina tai, kad CPK 273 straipsnio 1 dalies taikymas, be kita ko, yra svarbi priemonė paskatinti atsakovą efektyviai ir operatyviai įvykdyti teismo sprendimą, nes, jam laiku neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas įgyja teisę tai padaryti atsakovo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

50.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą dėl paaiškėjusių statybos darbų trūkumų pašalinimo išsprendė pagal neaiškiai suformuluotus priešieškinio reikalavimus, neišsiaiškinęs tikrųjų atsakovės tikslų, ginant savo interesus, ir tinkamai teisiškai nekvalifikavęs priešieškiniu pareikštų reikalavimų. Dėl to liko neatskleista šalių ginčo dėl paaiškėjusių statybos darbų trūkumų esmė.

51.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylos duomenimis, teismo ekspertizę atlikęs ekspertas nurodė, kad nustatytų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidos būtų apie 12 463 Eur be PVM, tuo tarpu atsakovės pasitelkti specialistai apskaičiavo, jog ginčo trūkumų šalinimo kaina – 21 512,80 Eur su PVM. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atsakovės reikalaujamos 21 512,80 Eur su PVM statybos darbų trūkumų šalinimo kainos pagrįstumo. Nepriklausomai nuo šio reikalavimo teisinio kvalifikavimo (kaip alternatyvaus materialiojo teisių gynimo būdo ar kaip procesinio pobūdžio reikalavimo pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį) nurodytas klausimas turi būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme. 

 

Dėl kelio dangos defektų pašalinimo būdo 

 

52.       Reikalavimus ir atsikirtimus, susijusius su rangovės (ne)tinkamai atliktais laikinojo kelio statybos darbais, ginčo šalys įrodinėjo savo pasitelktų specialistų išvadomis: atsakovė (užsakovė) – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) 2022 m. lapkričio 25 d. protokolu Nr. 8-1890 (1 t., b. l. 9293) įrodinėjo, kad ginčo kelio parametrai, susiję su apsauginiu ir šalčiui atspariu kelio sluoksniu ir kelio skaldos pagrindo sluoksniu, neatitinka sutarties reikalavimų; ieškovė (rangovė) rėmėsi UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2023 m. sausio mėn. bandymų protokolais (1 t., b. l. 186-193) ir UAB „Statybos procesų valdymas“ 2023 m. gegužės 31 d. Ekspertinio tyrimo aktu (t. 2, b. l. 142154).

53.       Kadangi specialistų išvados išsiskyrė, pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi paskyrė byloje statybos techninę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertas Audrius Vaitkus ir pateikė teismui 2023 m. spalio 20 d. ekspertizės aktą (t. 3, b. l. 2429, 5364).

54.       Ekspertui buvo pateikta elektroninė civilinė byla ir iš šalių pareikalauta papildoma medžiaga: 1) statybos rangos sutarties Nr. 2022-05-10/1 priedas Nr. 1 – lokalinė sąmata; 2) UAB „Metasta“ nesurišto mineralinių medžiagų mišinio eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 527 ir Nr. 528; 3) AB „Klovainių skalda“ dolomito skaldos mišinio eksploatacinių savybių deklaracija Nr. LT-D-03-a. Teismo ekspertas vertino 2022 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 2010-05-10/1 sąlygas, reikšmingas ginčo išsprendimui. Tarp jų – sutarties priedą Nr. 1, kuriame pateikta lokalinė sąmata ir joje numatytas dolomitinės skaldos pagrindo sluoksnio įrengimas (0/32), h=15 cm ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas, h=29 cm. 

55.       Atsakydamas į Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos d. nutartyje pavestus atsakyti klausimus, teismo ekspertas ginčo kelio dangos faktinės padėties atitiktį įvertino pagal 2022 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 2022-05-10/1 ir normatyvin statybos teisės aktų reikalavimus.

56.       Atsakydamas į klausimą, ar įmanoma kelio trūkumus (defektus) pašalinti dalimis, ar reikalinga atlikti naują kelio statybą, teismo ekspertas pateikė išvadą, kad kelio trūkumus įmanoma pašalinti dalimis, ir nurodė būdą, kaip tai padaryti – apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio storio trūkumą kompensuoti atskiruose kelio ruožuose įrengiant papildomą 35 cm storio skaldos pagrindo sluoksnį bei atskiruose kelio ruožuose atstatant skaldos pagrindo sluoksnį iki ne mažesnio kaip projekte numatytas (žr. atsakymą į 5 klausimą). Atsakovė nesutinka su tokiu eksperto vertinimu, remdamasi tuo, kad kelio dangos trūkumai turi būti pašalinti pagal sutartyje nustatytus reikalavimus, t. y. pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytus techninius kelio dangos parametrus.    

57.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys sutartyje sulygo dėl konkrečių reikalavimų keliui įrengti. Šiuo atveju statybos objektas – netipinis kelias, o individualiai aptartas, ant jo vėliau numatyta įrengta trinkelių danga. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju reikšminga vertinant, ar nustatyti kelios dangos trūkumai gali būti pašalinti teismo eksperto pasiūlytu būdu. Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu išsiaiškinti sutartimi nustatytų kelio dangos parametrų reikšmę (pvz., ar sutartimi nustatyti kelio dangos reikalavimai yra reikšmingi dėl tos vietovės geologinių savybių, kt.) ir tada vertinti, ar teismo eksperto pasiūlytas būdas kelio dangos defektams pašalinti užtikrintų analogiškas kelio dangos savybes, numatytas sutarties priede Nr. 1.

58.       Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pataisius ginčo kelią teismo eksperto pasiūlytu būdu (trūkumus pašalinant dalimis, apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio storio trūkumą kompensuojant kitu, papildomu skaldos pagrindo sluoksniu bei atstatant skaldos pagrindo sluoksnį), šio kelio dangos techniniai parametrai būtų pakankami trinkelių dangai įrengti, ar tokia kelio danga atitiktų sutarties priede Nr. 1 nurodytus kelio dangos techninius parametrus. Taigi teismas nenustatinėjo, ar teismo eksperto pasiūlytas kelio dangos trūkumų taisymo būdas užtikrintų tokias pačias dangos atsparumo savybes, kokios būtų kelią įrengiant pagal sutartį, kaip tvirtina ieškovė.

59.       Tik ištyrus ir įvertinus abiejų ginčo šalių nurodytas reikšmingas aplinkybes, būtų pagrindas nuspręsti, ar ginčo kelio dangos trūkumų pašalinimas teismo eksperto pasiūlytu būdu sukurtų tokį statybos darbų rezultatą, kokio atsakovė tikėjosi pagal sutartį, ar tokį trūkumų pašalinimo būdą galima pagrįsti protingumo principu ir ekonomiškumo principo įgyvendinimu. 

 

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

 

60.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų dydžio ir ieškovei iš atsakovės priteisti ne 6 proc., bet 9,25 proc. dydžio procesines palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovės apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu.

61.       Ieškovė 2023 lapkričio 29 d. patikslino ieškinį (DOK-29170) ir nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti 9,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (3 t., b. l. 91–93). Teisėjo 2023 m. gruodžio 4 d. rezoliucija šis ieškovės pareiškimas priimtas. 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje paskelbta pertrauka ir atsakovei nustatytas terminas iki 2023 m. gruodžio 13 d. pateikti atsiliepimą į ieškovės patikslintą reikalavimą dėl procesinių palūkanų skaičiavimo. Atsakovė 2023 m. gruodžio 13 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 9,25 proc. dydžio procesines palūkanas (3 t., b. l. 122–123).

62.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

63.       Pirmosios instancijos teismas šių teisės normų pagrindu pripažino ieškovės teisę į 6 proc. dydžio metines palūkanas priteistą skolos ir delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės reikalavimą priteisti 9,25 proc. dydžio palūkanas teismas atmetė, remdamasis CPK 141 straipsnio 1 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.   

64.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercines sutartis ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sutartis atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinės sutarties požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas.  

65.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė teigia, kad ieškovė neatitinka nė vieno iš MAPKSVPĮ 3 straipsnyje nurodytų kriterijų, nes darbus atliko nekokybiškai, o tai nulėmė atsakovės teisę už juos neatsiskaityti. Pasak atsakovės, dėl to ieškovė neturi teisės į MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas.

66.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kuri neapskųsta apeliacine tvarka, konstatuota, jog atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškove už atliktus ir atsakovei perduotus ginčo kelio dangos įrengimo darbus, todėl priteisė iš jos ieškovei 172 421,98 Eur skolą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove kilo kai ji priėmė darbus, priėmimo metu nenustačiusi trūkumų. Atsižvelgiant į šalių sutartyje sulygtas atsiskaitymo už atliktus darbus sąlygas, atsakovė, pasirašiusi atliktų darbų aktą Nr. 2 ir darbų priėmimo metu nenustačiusi jų trūkumų, turėjo atsiskaityti su ieškove per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos (sutarties 6.3 papunktis). Byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė sutartyje sulygtą atsiskaitymo terminą. Ginčo kelio trūkumai buvo nustatyti garantiniu laikotarpiu, jau po to, kai atsakovė buvo praleidusi terminą atsiskaityti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus, nenustačius jų trūkumų, darbus. Dėl to atsakovės argumentai dėl sąlygų MAPKSVPĮ taikyti nebuvimo susiklosčiusioje ginčo situacijoje yra nepagrįsti.

67.       Be to, tiek netesybų (delspinigių), tiek palūkanų, skaičiuojamų pagal MAPKSVPĮ, prievolės yra papildomos (akcesorinės), kurios atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma pagrindinė prievolė (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei už atliktus ir atsakovei perduotus darbus, bei priteisus sumokėti šią skolą, negalima tų pačių faktinių aplinkybių aiškinti kitaip ir jų pagrindu konstatuoti egzistuojant MAPKSVPĮ 3 straipsnyje nurodytas sąlygas,  dėl kurių ieškovė neturėtų teisės į palūkanas MAPKSVPĮ pagrindu.  

68.       Šalių sudaryta statybos rangos sutartis atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sutarčių požymius (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ir MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalimi, nebuvo pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti jai 9,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

69.       Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos CPK 141 straipsnio taisyklės, nes reikalavimą priteisti 9,25 proc. dydžio metines palūkanas ieškovė pakeitė jau nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, kai turėjo būti gautas atsakovės sutikimas pakeisti ieškinio dalyką, o tokio atsakovės sutikimo nebuvo. Šie atsakovės argumentai pripažintini nepagrįstais.    

70.       CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

71.       Nagrinėjamu atveju reikalavimas priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo buvo pareikštas ieškinyje – ieškovė prašė priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, ieškovė 2023 m. lapkričio 29 d. patikslino šį reikalavimą, kuris savo esme yra ne materialiojo, bet procesinio pobūdžio, ir prašė priteisti 9,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas, remdamasi pagal MAPKSVPĮ apskaičiuotu jų dydžiu. Pats reikalavimas priteisti procesines palūkanas, faktinės aplinkybės, iš kurių jis kildinamas, išliko tos pačios, kaip ir pradiniame ieškinyje. Be to, atsakovei buvo sudaryta galimybė atsikirsti į šį iš esmės procesinio pobūdžio reikalavimą.

72.       Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis CPK 141 straipsnio 1 dalimi ir nenagrinėti ieškovės prašymo priteisti jai 9,25 proc. dydžio procesines palūkanas.

73.       Pažymėtina tai, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). 

74.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog ieškovė pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi teisę gauti procesines palūkanas, nepagrįstai paneigė jos teisę į 9,25 proc. dydžio palūkanas, apskaičiuotas MAPKSVPĮ pagrindu.

75.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti jai iš atsakovės 20 697,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.  

76.       Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, priėjo prie išvados, jog dėl priešieškinio reikalavimų liko neatskleista bylos esmės. Dėl šios priežasties bylos dalis turės būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme. Susiklosčiusioje procesinėje situacijoje nelieka teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo. Abiejų ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas iš naujo išnagrinėjus bylos dalį dėl priešieškinio, atsižvelgiant į galutinį išnagrinėjimo rezultatą.  

77.       Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą, turės įvertinti ginčo šalių nurodytus argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir jų pagrįstumu, nustatyti, kokia apimtimi teisines paslaugas ieškovei suteikė advokato padėjėjas, kokia – advokatas.

78.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra, ir būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Tokio pobūdžio išlaidos atlyginamos įvertinus jas pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus. Aplinkybė, kad teismas priimdamas sprendimą nesirėmė šalių pateiktais tam tikrais įrodymais, savaime nepaneigia teisės į bylinėjimosi išlaidų, renkant šiuos įrodymus, atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

79.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą dėl paaiškėjusių statybos darbų trūkumų pašalinimo išsprendė pagal neaiškiai suformuluotus priešieškinio reikalavimus, neišsiaiškinęs tikrųjų atsakovės tikslų, ginant savo interesus, ir tinkamai teisiškai nekvalifikavęs priešieškiniu pareikštų reikalavimų. Teismas taip pat nenustatė, neištyrė, neįvertino faktinių aplinkybių, susijusių su kelio dangos trūkumų šalinimo būdu, t. y. nenustatė, ar vieno kelio dangos sluoksnio trūkumą kompensavus kito kelio dangos storesniu sluoksniu, toks kelio dangos trūkumų šalinimas užtikrins pakankamus ginčo kelio dangos parametrus ir toks trūkumų šalinimo būdas nereikš sutarties sąlygų, nustatančių reikalavimus būtent ginčo keliui, modifikavimo. Nepasiūlius atsakovei aiškiai suformuluoti priešieškinio reikalavimų, neišsiaiškinus ir neįvertinus pirmiau įvardytų aplinkybių, pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė.

80.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

81.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

82.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad bylos dalį dėl paaiškėjusių ginčo kelio statybos darbų trūkumų pirmosios instancijos teismas išsprendė pagal neaiškiai suformuluotus priešieškinio reikalavimus, nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant šį šalių ginčą, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

83.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas procesinių palūkanų dydžio nustatymas, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovei jos prašomo dydžio procesinių palūkanų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nurodyto ieškovės reikalavimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

84.       Bylos dalį dėl priešieškinio perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, panaikinama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ginčo šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Abiejų ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas turės būti išspręstas iš naujo išnagrinėjus bylos dalį dėl priešieškinio, atsižvelgiant į galutinį išnagrinėjimo rezultatą.     

 

Dėl permokėtos žyminio mokesčio dalies grąžinimo

 

85.       Atsakovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą grąžinti jos per klaidą 2024 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 373 sumokėtą 105 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Byloje pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad atsakovė 2024 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 372 sumokėjo 593 Eur žyminio mokesčio, tos pačios dienos mokėjimo nurodymu Nr. 373 sumokėjo dar 105 Eur žyminio mokesčio.

86.       CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsakovei pateikus byloje įrodymus, kad byloje sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas, permokėta 105 Eur žyminio mokesčio dalis jai grąžintina.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Daugesta“ iš atsakovės SIA „VIPLAST OIL“ priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos priteissumą (175 700,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Daugesta (juridinio asmens kodas 301550690) iš atsakovės SIA „VIPLAST OIL“ (juridinio asmens kodas 40003404277) priteisti 9,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteissumą (175 700,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės SIA „VIPLAST OIL“ priešieškinis ir šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovei SIA „VIPLAST OIL“ (juridinio asmens kodas 40003404277) 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 373 (mokėtojas L. P., a. k. (duomenys neskelbtini)). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.

 

 

Teisėjai                                                                                     Laima Ribokaitė 

 

 

                                                                                                     Alma Urbanavičienė

 

 

                                                                                             Vigintas Višinskis