Civilinė byla Nr. e2-635-798/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00360-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credit care“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2025 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kuria ieškovė įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 15 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credit Care“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Santra“, uždarajai akcinei bendrovei „D korpusas“, uždarajai akcinei bendrovei „M projektas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų J. V. ir notarė R. M.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Credit Care“ ieškinyje prašo pripažinti negaliojančia 2024 m. kovo 27 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Santra“ ir UAB „M projektas“ pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskeltini). Taikyti restituciją natūra – grąžinti AB „Santra“ pastatą – administracinį su kavinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantį (duomenys neskeltini); pastatą – administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantį (duomenys neskeltini); pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esančią (duomenys neskeltini); kitus inžinerinius statinius – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esančius (duomenys neskeltini); kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esančius (duomenys neskeltini); 6740/7981 dalį kitų inžinerinių statinių – aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esančių (duomenys neskeltini); kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esančius (duomenys neskeltini), o UAB „M projektas“ naudai iš AB „Santra“ priteisti 300 000,00 Eur; pripažinti negaliojančia 2024 m. kovo 27 d. AB „Santra“ ir UAB „D korpusas“ pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskeltini); taikyti restituciją natūra – grąžinti AB „Santra“ pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantį (duomenys neskeltini); pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantį (duomenys neskeltini); pastatą - stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantį (duomenys neskeltini); 1241/7981 dalį kitų inžinerinių statinių – aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esančių (duomenys neskeltini), o UAB „D projektas“ naudai iš AB „Santra“ priteisti 20 000,00 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB „Santra“ prašė jį atmesti arba bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 15 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovės AB „Santra“ prašymą dėl bylos nutraukimo, nustatyti ieškovei UAB „Credit Care“ terminą iki
2025 m. birželio 9 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus ieškinio trūkumus, įpareigoti ieškovę UAB „Credit Care“ iki 2025 m. birželio 9 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 15 000 Eur užstatą atsakovės AB „Santra“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį ir byloje dalyvaujančius asmenis už kuriuos mokama.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovų nurodomi argumentai dėl, jų teigimu, akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo šioje proceso stadijoje nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės galimo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju pradinė kreditorė A. K. ir UAB „Credit Care“, kurios vienintelė akcininkė yra ta pati A. K. 2025 m. kovo 24 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurių pagrindu reikalavimo teisės į skolininką J. V. buvo perleistos ieškovei UAB „Credit Care“. Taigi, ieškovė į bylą įstojo kaip teisių perėmėja, sutartyje nėra aptarta, už kokią sumą ieškovė įsigijo reikalavimo teises į trečiąjį asmenį. Šiuo atveju reikšminga atsakovų nurodoma aplinkybė, kad ieškovė buvo įsteigta prieš pat ieškinio pareiškimą, ieškovė pati pripažįsta, kad vienas iš šios įmonės įsteigimo tikslų yra siekis optimizuoti J. V. skolos ir kitų skolinių reikalavimų, kuriuos įsigys ateityje, išieškojimo procesus, atitinkamai skolų išieškojimo procesą administruoti per juridinį asmenį, o ne asmeniškai.
5. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė žinodama, jog bus sprendžiamas klausimas dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms, duomenų, kad įmonė turi kokio nors realaus turto ar vykdo veiklą nepateikė. Šiame kontekste įvertintini ir nutarties dalyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo išdėstyti argumentai dėl ieškovės ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo, kas sudaro prielaidas tikimybei piktnaudžiauti procesu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jau šioje proceso stadijoje viršija 18 000 Eur.
6. Teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas vertinti, jog egzistuoja sąlygų visuma tenkinti atsakovės AB „Santra“ prašymą ir įpareigoti ieškovę sumokėti 15 000 Eur užstatą (įvertinus jau šiuo metu esamus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų) galimų jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, užstatą sumokant iki 2025 m. birželio 6 d., imtinai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Credit Care“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti AB „Santra“ prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti 15 000 Eur užstatą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės įsitikinimu AB „Santra“ prašymu siekia sukelti ieškovei nepatogumų, dirbtinai riboti jos teisę į teisminę gynybą, o ne apsisaugoti nuo galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. AB „Santra“ tikisi, kad patenkinus prašymą ieškovė nebūtų pajėgi pačioje teisminio proceso pradžioje sumokėti tokio dydžio užstato, todėl teisėtas ir pagrįstas ieškovės ieškinys net nebus pradėtas nagrinėti, dėl ko AB „Santra“ ir J. V. ieškinio palikimo nenagrinėtu atveju neturėtų pagrindo gintis nuo ieškinio, atitinkamai patirti neigiamų padarinių, išvengti skolos grąžinimo ir pan.
7.2. Skolininkas J. V. piktybiškai nevykdo savo turtinių prievolių ieškovei ir slepia savo turtą.
7.3. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė naudotųsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, sąmoningai veiktų prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ar naudotųsi procesine teise ne pagal jos paskirtį.
7.4. Nei vienas iš atsakovų nenurodė jokių kitų, tariamai nesąžiningų veiksmų, dėl ko ieškovė galėtų būti suinteresuota teikti tokį ieškinį, kodėl ieškovės siekis atgauti skolą galėtų būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
7.5. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškovės įmonės įsteigimo laikas gali sudaryti prielaidą tikimybei piktnaudžiauti procesu.
7.6. Ieškovė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, susijusiais su keliamu klausimu dėl pirminės skolininko J. V. kreditorės A. K. reikalavimo perleidimo ieškovei sąlygų, t. y. dėl reikalavimo perleidimo kainos. Nutartyje nėra padaryta jokia išvada, kaip duomenų apie reikalavimo perleidimo kainą buvimas byloje paneigtų ar pagrįstų poreikį įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą AB „Santra“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui. Ieškovės vertinimu, kaina už kurią A. K. perleido reikalavimo teises į skolininką J. V., negali būti aplinkybė, lemianti išvados dėl ieškovės (ne)sąžiningumo kreiptis į teismą ar tikimybės piktnaudžiauti procesu egzistavimo.
7.7. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė neturi mokumo problemų ir disponuoja didelės vertės turtu – beveik pusę milijono eurų siekiančia reikalavimo teise į AB „Santra“ akcininką, valdybos pirmininką ir generalinį direktorių J. V.
8. Atsakovės UAB „D korpusas“ ir UAB „M projektas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Credit Care“ atskirąjį skundą, kuriame prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė nepagrįstai tapatina CPK 95 straipsnio 2 dalyje ir CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės taikomos teismui bylą išnagrinėjus ir nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės taikomos iki bylos išnagrinėjimo ir, svarbiausia, nustačius ne piktnaudžiavimo faktą, o jo tikimybę.
8.2. Pirmosios instancijos teismo įvertintas objektyvus faktas, kad byloje nėra duomenų apie
A. K. reikalavimo teisių į J. V. perleidimo ieškovei sąlygas, papildomai patvirtina ieškovės įsteigimo tikslą. Nors ieškovė ginčija tokią teismo išvadą, tačiau ir toliau neatskleidžia (slepia) reikalavimo teisių perleidimo sąlygas, kurios (jeigu būtų atskleistos) akivaizdžiai patvirtintų, jog A. K. sprendimas perleisti reikalavimo teises ieškovei neturėjo ir jokio ekonominio pagrindo, o buvo atliktas išimtinai siekiant išvengti pareigos atlyginti inicijuoto teisminio proceso dalyviams sukeltas išlaidas ir nuostolius.
8.3. Jeigu A. K. pati įgyvendintų savo reikalavimo teisę į J. V. ir reikštų analogišką ieškinį, jos atsakomybė nebūtų buvusi apribota, o potencialūs kreditoriai (atsakovai ir trečiasis asmuo byloje) turėtų realią galimybę atgauti patirtas išlaidas bei nuostolių kompensaciją.
8.4. Ieškovė yra pareiškusi actio Pauliana (Pauliano ieškinys) ne skolininkui, o bendrovei, kurios akcininku tariamai yra jos skolininkas – AB „Santra“. Bylos šalys nesutinka dėl tokios actio Pauliana interpretacijos (kasacinio teismo praktikai prieštaraujančiam šio instituto ribų išplėtimui), tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas nutartyje, šis teisės klausimas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės. Visgi jau šioje proceso stadijoje aktualu tai, kad tiek AB „Santra“, tiek pats J. V. nurodė ir rašytiniais įrodymais paneigė ieškovės prielaidą dėl J. V. buvimo AB „Santra“ akcininku, o ieškovė pareiškė atskirą ieškinį, kuriuo ginčija J. V. sudarytą AB „Santra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
8.5. Atskirajame skunde ieškovė gausiai pasisako dėl J. V. veiksmų, tačiau jo veiksmai (ar neveikimas) yra teisiškai nereikšmingi vertinant CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas ir niekaip negali nei pagrįsti, nei paneigti tikimybės, kad ieškovė gali neatlyginti bylinėjimosi išlaidų.
9. Atsakovė AB „Santra“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Credit Care“ atskirąjį skundą, kuriame prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atkreipė dėmesys į tai, kad advokato padėjėja A. K. šiuo įgaliojimu ieškovės vardu buvo įgaliota teismui teikti tik dokumentus. Tai reiškia, kad vadovė D. K., kuri buvo paskirta eiti vadovės pareigas UAB „Credit care“, kurioje ginčo nagrinėjimo metu nėra vykdoma jokia kita veikla, išskyrus J. V. vienos skolos optimizavimą, yra priversta įgalioti savo dukrą A. K. – pradinę J. V. kreditorę, UAB „Credit care“ steigėją, akcininkę, vienintelę naudos gavėją ir advokato padėjėją, kuri negali eiti mokamų pareigų, verstis ūkine komercine veikla ir, kuri be praktikos vadovo leidimo negali ieškovei atstovauti teisme.
9.2. D. K. būdama skolų išieškojimo bendrovės vadove, kuri nevykdo jokios veiklos bei turi tik vieną reikalavimo teisę į J. V., yra nepajėgi savarankiškai pateikti procesinio dokumento teismui, neturi teisinio išsilavinimo kas dar kartą patvirtina, jog
A. K. yra šio dirbtinio darinio de facto (faktinė) vadovė.
9.3. A. K. sąmoningai nusprendė perleisti reikalavimo teisę UAB „Credit care“ ir per veiklos nevykdantį ribotos atsakomybės juridinį asmenį pareikšti ieškinį, siekdama išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neperspektyvioje byloje ir tuo pačiu padaryti spaudimą atsakovei pasinaudodama laikinųjų apsaugos priemonių institutu bei didelių bylinėjimosi išlaidų grėsme.
9.4. Ieškovės įvardijamas tikslas galėjo ir turėjo būti įgyvendintas ne per ieškovę, o pačią
A. K.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dėl įpareigojimo sumokėti užstatą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo
12. 2025 m. rugsėjo 8 d. byloje gautas ieškovės UAB „Credit Care“ prašymas dėl įrodymų prijungimo. Pateikė šiuos naujus įrodymus: UAB „Credit Care“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašą (nuasmeninta), 2025 m. rugpjūčio 4 d. priedą prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties (nuasmeninta), 2025 m. rugpjūčio 19 d. taikos sutartį dėl skolos dengimo (nuasmeninta), 2025 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo (nuasmeninta), 2025 m. birželio 9 d. AB „Santra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025, 2025 m. liepos 15 d. „Swedbank“, AB raštą Nr. SR-TS-25-2391, „Swedbank“, AB kliento klausimyną juridiniams asmenims, 2025 m. liepos 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. Nr. (7.1 Mr) K-8652.
13. Nurodė, kad nauji įrodymai pateikiami į bylą siekiant įrodyti, kad ieškovė vykdo veiklą, turi turto ir jį gausina. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi netenkino analogiško atsakovo K. U. prašymo įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025, o pastarosios nutarties motyvai yra daug įtikinamesni ir labiau pagrįsti nei nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartyje bei atitinkantys Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ginčui aktualiu klausimu. Ieškovės skolininkas J. V. akivaizdžiai slepia jam priklausantį AB „Santra“ kontrolinį akcijų neteisėtai ir nesąžiningai siekdamas išvengti išieškojimo iš didelės vertės turto.
14. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Ši taisyklė kartu su specialiomis apeliaciniam procesui taikomomis sąlygomis galioja ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 ir 338 straipsniai). Kadangi naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (nagrinėjamu atveju – procesinį klausimą), ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Kitoks naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme aiškinimas neatitiktų CPK 314 straipsnio nuostatų ir prilygtų bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei, paneigtų naujų įrodymų priėmimo, kaip išimtinio procesinio instituto, reikšmę.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais ieškovės dokumentais konstatuoja, kad pateiktas UAB „Credit Care“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašas neįrodo ieškovės vykdomos veiklos, kadangi jos įplaukos yra tik iš antstolės N. L., kuri vykdo išieškojimą iš J. V. pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus. Šios įplaukos negali būti laikomos pajamomis iš vykdomos veiklos, kadangi juridinių asmenų registro išraše yra nurodyta, kad ieškovės vykdoma veikla yra teisinė veikla; bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas.
16. 2025 m. rugpjūčio 4 d. priedas prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties (nuasmeninta), 2025 m. rugpjūčio 19 d. taikos sutartis dėl skolos dengimo (nuasmeninta), 2025 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo (nuasmeninta) nesusiję su nagrinėjamoje byloje keliamu klausimu dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti pagrįstumo.
17. 2025 m. birželio 9 d. AB „Santra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis taip pat nepatvirtina, kad ieškovė vykdo veiklą, kadangi jau minėta, kad juridinių asmenų registro išraše yra nurodyta, kad jos vykdoma veikla yra teisinė veikla; bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas.
18. Pažymėtina, kad kitose bylose priimami tarpiniai procesiniai sprendimai nėra įrodymas CPK prasme, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025 apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti. Be to, teismas gali naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis ir, reikalui esant, kitais registrais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
19. 2025 m. liepos 15 d. „Swedbank“, AB raštas Nr. SR-TS-25-2391 nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu. Kaip teisingai apskųstoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, klausimas ar J. V. yra ar nėra AB „Santra“ akcininkas bus atsakyta bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus joje galutinį teismo procesinį sprendimą.
20. „Swedbank“, AB kliento klausimynas juridiniams asmenims nesusijęs su šios bylos dalyku.
21. 2025 m. liepos 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. Nr. (7.1 Mr) K-8652 nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjamais klausimais.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusios prielaidos taikyti išimtį iš bendrojo draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nes prašomi priimti dokumentai neturės esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo ieškovei sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Byloje pakanka duomenų, leidžiančių instancine tvarka atlikti skundžiamos nutarties patikrą, todėl su prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo pateikti dokumentai nepriimami.
Dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti
23. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi įpareigojo ieškovę UAB „Credit Care“ iki
2025 m. birželio 9 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 15 000 Eur užstatą atsakovės AB „Santra“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
24. Ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuoja pagrinde tuo, kad nėra jokių prielaidų, leidžiančių nustatyti tikimybę piktnaudžiavimo procesu, o jos vykdoma veikla leidžia spręsti, kad ji bus pajėgi sumokėti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jei jos ieškinys bus atmestas.
25. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taigi, šios procesinės normos taikymui numatytos dvi sąlygos: (1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir (2) jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.
26. Ieškovė ginčija abi pirmosios instancijos teismo nustatytas sąlygas, nurodydama, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė naudotųsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, sąmoningai veiktų prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ar naudotųsi procesine teise ne pagal jos paskirtį.
27. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
28. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad ieškovė nepagrįstai sutapatina CPK 95 straipsnio 2 dalyje ir CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės taikomos teismui bylą išnagrinėjus ir nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės taikomos iki bylos išnagrinėjimo ir nustatant ne patį piktnaudžiavimo faktą, o jo tikimybę.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pradinė kreditorė A. K. ir UAB „Credit Care“, kurios vienintelė akcininkė yra A. K. 2025 m. kovo 24 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurių pagrindu reikalavimo teisės į skolininką J. V. buvo perleistos ieškovei UAB „Credit Care“. Teismas pripažino reikšminga atsakovų nurodomą aplinkybę, kad ieškovė buvo įsteigta prieš pat ieškinio pareiškimą, o ieškovė pati pripažįsta, kad vienas iš šios įmonės įsteigimo tikslų yra siekis optimizuoti J. V. skolos ir kitų skolinių reikalavimų, kuriuos įsigys ateityje, išieškojimo procesus, atitinkamai skolų išieškojimo procesą administruoti per juridinį asmenį, o ne asmeniškai.
30. Visgi lieka neaišku kodėl ir kaip ieškovės įsteigimas leidžia A. K. skolos išieškojimą optimizuoti ir kodėl ji negali to daryti asmeniškai, kaip pavyzdžiui, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo UAB „Ferogama“ vardu bei inicijavo kitas bylas J. V.
31. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad kaina, už kurią perleido reikalavimą ieškovei
A. K. yra neaktuali, sutikti su tuo teisinio pagrindo nėra. Ieškovė buvo įsteigta prieš pat ieškinio pareiškimą, turėdama tik įstatyme numatą minimalaus dydžio įstatinį kapitalą, bendrovė sugebėjo iš A. K. įsigyti beveik pusės milijono dydžio reikalavimą. Todėl kaina už kurią A. K. perleido reikalavimo teises į skolininką J. V., ne tik gali būti, tačiau ir yra aplinkybe, leidžiančia prieiti prie išvados dėl tikimybės piktnaudžiauti procesu egzistavimo.
32. CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
e3K-3-67-969/2019).
33. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad skolininkas J. V. piktybiškai nevykdo savo turtinių prievolių ieškovei ir slepia savo turtą, taip pat skiria daug dėmesio jo gal būt nesąžiningam elgesiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, kad J. V. yra (nėra) AB „Santra“ nėra itin reikšminga sprendžiant klausimą ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Jo gal būt atlikti veiksmai perleidžiant AB „Santra“ akcijas nėra teisiškai reikšmingi atskirojo skundo nagrinėjimo ribose.
34. Pirmosios instancijos teismas ta pačią nutartimi (dalyje dėl kurios atskirasis skundas paduotas nebuvo), aiškiai konstatavo, kad atsakovė pateikė į bylą AB „Santra“ akcininkų sąrašą sandorių sudarymo dienai, kuriame nėra ieškovės skolininko trečiojo asmens J. V., byloje taip pat pateikta 2013 m. liepos 11 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad J. V. jam priklausančias akcijas perleido K. U., pateiktas K. U. vertybinių popierių sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad K. U. 2013 m. liepos 11 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 28 635 vnt. AB „Santra“ akcijų. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad trečiasis asmuo J. V. yra AB „Santra“ akcininkas. Taip pat nustatė terminą ieškovei patikslinti ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą.
35. Ir nors pati savaime paminėta aplinkybė ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė naudojosi procesine teise ne pagal jos paskirtį, tačiau svarbu įvertinti visas tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas, tiek šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, svarbias apskųstos teismo nutarties pagrįstumui įvertinti. Tame tarpe ir atsakovės AB „Santra“ išdėstytus argumentus dėl A. K. vadovavimo ieškovei UAB „Credit care“ de facto.
36. Pažymėtina, kad A. K. 2025 m. kovo 4 d įsteigė juridinį asmenį (ieškovę UAB „Credit care“), kurios turtą sudaro įstatymo leidžiamas minimalus 1 000 Eur įstatinis kapitalas ir antstolės N. L. iš J. V. išieškotos sumos pagal priimtus teismų procesinius sprendimus. Pati ieškovė turimą vienintelį jos turtą įvardija reikalavimo teisę į J. V. bei nurodo, kad jis yra didelės vertės, tačiau vis tik nepateikia šios reikalavimo teisės vertę pagrįsti galinčius įrodymus.
37. Be to, šioje bylos stadijoje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė vykdo veiklą ir gauna pajamas, todėl egzistuoja tikimybė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali ir neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Todėl yra pagrindas vertinti, kad A. K. galėjo pasirinkti pareikšti ieškinį per juridinį asmenį, siekdama išvengti su bylos pralaimėjimu susijusios pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sudaro 18 000 Eur.
38. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas užstatui sumokėti yra pasibaigęs, tikslinga nustatyti naują terminą ieškovei UAB „Credit care“ per 10 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT77 4010 0510 0456 4703 įmokėti 15 000 Eur užstatą atsakovės AB „Santra“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį ir byloje dalyvaujančius asmenis už kuriuos mokama. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius (CPK 95 straipsnio 3 dalis).
40. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba yra išvestiniai iš jau nurodytų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Credit care“ (juridinio asmens kodas 307112147) terminą per 10 (dešimt) dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT77 4010 0510 0456 4703 įmokėti 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) užstatą atsakovės akcinės bendrovės „Santra“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį ir byloje dalyvaujančius asmenis už kuriuos mokama.
Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas