Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-569-583-2012].doc
Bylos nr.: I-569-583/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

         Administracinė byla Nr. I-569-583/2012 m.

       Teisminio proceso Nr.3-63-3-00275-2012-4

        Procesinio sprendimo kategorija 38; 74; (S)

 

                 

         KLAIPĖDOS APYGARDOS  ADMINISTRACINIS TEISMAS

         S P R E N D I M A S

            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2012 m. liepos 27  d.

   Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos R.V. prekybos įmonės savininkui R. V., 2012 m. liepos 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R.V. prekybos įmonės skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui dėl mažesnės nei įstatymo numatyta ekonominės sankcijos skyrimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

nustatė:

 

pareiškėja kreipėsi skundu į teismą nurodydama, kad 2012 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viršininko nutarimu įmonei buvo paskirta 1000 litų bauda. Bauda buvo skirta už tai, kad 2012 m. balandžio 26 d. įmonei priklausančioje maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kretingos r.sav. įmonės darbuotoja pardavė nepilnametei G.K. du butelius 0,33 l talpos alaus kokteilių „D light“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Padarytą pažeidimą pripažįstą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teigia, jog paskirta nors ir minimali bauda, tačiau ji gali turėti neigiamų pasekmių įmonės savininko šeimos interesams. Nurodo, kad pajamos iš įmonės veiklos yra vienintelės įmonės savininko ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. 2006 m. sausio 19 d. šeima nukentėjo nuo gaisro, kurio metu sudegė įmonei priklausantis pastatas, esantis(duomenys neskelbtini) Kretingsodyje, Kretingos r.sav., kuriame buvo įrengta skalbykla, pirtis, pokylių salė ir įmonės savininko gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad šiuo metu pastatas atstatomas, jame jau vykdoma veikla, bet statybos darbai tebevyksta, rekonstruojamas namo priestatas. Teigia, kad atstatymo darbai pareikalavo didelių investicijų ir nepaisant to, kad įmonė dirba pelningai, pelnas yra minimalus ir 2011 metais siekė - 4092 Lt. Mano, kad paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga įvykdytam pažeidimui, todėl teismo prašo:

- skirti mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatyta minimali bauda.

Pareiškėjos atstovas R. V. palaiko skundą ir prašo jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b.l.35) nurodė, kad su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka bei prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teigia, kad R.V. prekybos įmonės kaltė padarius Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą pilnai įrodyta surinkta medžiaga ir objektyviai įvertinus priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją. Teigia, jog priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo jį palikti nepakeistu.

Kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Nagrinėjamo ginčo esmė ? nustatyti, ar skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjai sumažinti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, kurio tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Šis Įstatymas reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarka, kurio 4 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Už šio draudimo nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė - įmonės baudžiamos nuo vieno tūkstančio litų iki trijų tūkstančių litų bauda (34 straipsnio 4 dalis). Pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą; tokiam asmeniui nepateikus amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Aiškinant šią teisės normą konstatuotina, kad ji yra skirta užtikrinti minėto (Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto) draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-325/2005, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1647/2008).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 40-53) nustatyta, kad R.V. prekybos įmonei ekonominė sankcija skirta už tai, kad įmonei priklausančioje maisto prekių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r.sav., turinčioje licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pardavėja nepilnametei pirkėjai G.K. pardavė du butelius 0,33 litro talpos alaus kokteilio „D light“ 2,9 laipsnių stiprumo, vieneto kaina 2,35 Lt. Ši veika kvalifikuota kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas už kurį, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi pareiškėjai 2012 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 30-69-IL-249 (b.l. 5-6) paskirta ekonominė sankcija - 1000 litų bauda. Taigi atsakovas tinkamai atliko teisinę kvalifikaciją ir priėmė pagrįstą nutarimą dėl ekonominės sankcijos taikymo ir teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymą negalimu, pareiškėjos R.V. prekybos įmonės veika pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai, ekonominė sankcija pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalį paskirta pagrįstai. Tačiau pareiškėja skunde teigia, kad paskirta bauda jai yra labai didelė, galinti pakenkti šeimos finansinei padėčiai bei prašo skirti mažesnę ekonominę sankciją (baudą) nei įstatyme numatyta minimali bauda.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 7 d. nustato, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Šio straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, be to, skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes, o 9 dalyje nurodoma, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovas priimdamas nutarimą įvertino R.V. prekybos įmonės savininko R.V. paaiškinimus, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai apgailestauja, bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis tyrimo metu bei, kad stengiantis užkirsti kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, 2012 m. balandžio 27 d. buvo sušauktas visuotinis įmonės darbuotojų susirinkimas ir darbuotojai pakartotinai supažindinti su Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis, draudžiančiomis parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims. Nors pačiame nutarime pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės nėra įvardintos kaip atsakomybę lengvinančios, tačiau kaip matyti jos buvo įvertintos skiriant minimalią Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje sankcijoje numatytą baudą – 1000 Lt. Pakartotinai vertinti pareiškėjos paaiškinime atsakovui nurodytas aplinkybes, į kurias skirdamas baudą atsižvelgė atsakovas nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Pareiškėjas nurodo, kad 2006 metais sudegė R.V. įmonei priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingsodyje, kuriame buvo skalbykla, pirtis, pokylių salė ir gyvenamosios patalpos bei pateikia tai patvirtinančią pažymą (b.l.8). Taip pat pateikė 2012 m. sausio 13 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus rašytinį pritarimą statinio, tai yra statinio rekonstrukcijai į gyvenamojo namo su banketų sale priestatą projektui (b.l.7). Pats R.V. nurodė, kad rekonstrukcijos darbai yra vykdomi. Iš Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 metus (b.l.10-12) matyti, kad įmonės pelnas - 4092 Lt. R.Valinskis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įmonė yra gavusi 49 000 Lt kreditą statybos darbams ir kas mėnesį moka palūkanas. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į įmonės finansinį pajėgumą, į tai, kad įmonės pelnas yra minimalus, taip pat į visuotinai žinomą aplinkybę – šalies ekonominę padėtį bei jos pasekmes smulkiajam verslui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-972/2010), kad pareiškėja pažeidimą padarė pirmą kartą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais pripažįsta, kad 1000 litų dydžio bauda, esant tokioms aplinkybėms, yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam nusižengimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skundas tenkintinas dalinai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2012 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 30-69-IL-249 paskirta 1000 litų bauda mažintina iki 700 litų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 4 punktu, Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškėjos R.V. prekybos įmonės skundą tenkinti dalinai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos  rajono policijos komisariato 2012 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 30-69-IL-249 R.V. prekybos įmonei paskirtą ekonominę sankciją už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą - 1000 litų baudą sumažinti ir paskirti ekonominė sankciją už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą - 700 litų baudą. 

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

Teisėjai                                                                                               Remigijus Arminas

      

                          

                                                                                                                      Aušrelė Mažrimienė

 

 

             

                                                                                                                      Laimutė Jokubauskaitė