Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1219-232-2013].doc
Bylos nr.: 2A-1219-232/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Krištodulos transportas, UAB 301579585 atsakovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolių rūšys:
Piniginės prievolės
Pirkimas-pardavimas:
Didmeninis pirkimas-pardavimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje

                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-1219-232/2013

Proceso Nr. 2-44-3-00576-2011-5)

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 45.3.

 (S)

 

 

 

 

                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                                    N U T A R T I S

 

                                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                            2013 m. balandžio 26 d.

                                                                           Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,

teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Krikštodulos transportas“ apeliacinį skundą dėl Širvintų apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Krikšotodulos transportas“ dėl tinkamo prievolės įvykdymo ir nuosavybės teisės perėjimo patvirtinimo bei susitarimo dalies pripažinimo negaliojančia.

             Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

                                                                   NUSTATĖ:

          I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo UAB „Krištodulos transportas“ priteisti ieškovo naudai 6438,87 Lt skolą, 354,14 Lt metinių palūkanų, 2934,60 Lt atvykimo į Lietuvą išlaidas, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai, kur ieškovas – pirkėjas, o atsakovas - pardavėjas. Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl susiklostę santykiai rėmėsi tik PVM sąskaitomis – faktūromis. Ieškovas iš atsakovo pirko kosmetikos priemones ir už jas pagal 2010-07-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0000687 sumokėjo, tačiau atsakovas laiku nepristatė prekių už 6438,87 Lt sumą. Siekdamas išsaugoti verslo santykius, ieškovas atvyko į Kauną pas atsakovą, tačiau atsakovas susidariusią skolą padengti atsisakė. Dėl šios priežasties ieškovas patyrė 2934,60 Lt išlaidų kelionei pas atsakovą. Dėl susidariusios skolos padengimo ieškovas į atsakovą kreipėsi ir su reikalavimu raštu, tačiau atsakovas skolos iki šiol nepadengė, todėl privalo padengti ieškovui susidariusius nuostolius - grąžinti sumokėtus pinigus už nepristatytas prekes.

Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių, o ieškovas klaidina teismą. Atsakovas nurodė, kad savo įsipareigojimus ieškovui vykdė tinkamai ir tai patvirtina važtaraščiuose esančios ieškovo atžymos apie krovinio gavimą. Ieškovas reikalavimus grindė 2010-07-16 PVM sąskaita – faktūra Nr. 0000687, o prie ieškinio prideda 2010-06-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0000672, kurios suma yra 1899,04 Lt, o ne 6438,87 Lt. Nesutiko atsakovas ir su ieškovo reikalavimu priteisti atvykimo į Lietuvą išlaidas, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo atvykimo į Lietuvą tikslas susijęs su siekiu šį ginčą išspręsti taikiai. Be to, nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas siuntė atsakovui 2011-03-22 reikalavimą sumokėti skolą. Atsakovas nurodė, kad priešingai nei nurodo ieškovas, skolingas šiuose susiklosčiusiuose santykiuose yra ne atsakovas ieškovui, o ieškovas atsakovui, o ginčo sumos yra ne už prekes, kaip nurodo ieškovas, o už pervežimo paslaugas, kurias ieškovui teikė atsakovas.

II PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisė A. K. naudai iš UAB “Krištodulos transportas” 6392.21 Lt prekių kainą ir 6 procentų metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos, 2011-07-28, iki visiško sprendimo įvykdymo,191.76 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 454.89 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 18.84 Lt.  pašto išlaidų

Teismas konstatavo jog atsakovas faktiškai iš esmės pripažino, kad ieškovas yra sumokėjęs jam 1866.34 EUR, tačiau nurodė jog pinigai buvo sumokėti už paslaugą-pervežimą, o ne už prekes-kosmetiką, todėl jis nėra skolingas prekių ar jų kainos ieškovui. Teismas laikė įrodyta ir šalių pripažinta aplinkybe, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 1866,34 EUR, kas sudaro 6392.21 Lt ( ieškovo nurodytas ant pavedimo valiutos kursas 3.425-b.l. 101). Teismas rėmėsi ieškovo pateiktu rašytiniais įrodymais: (PVM sąskaita-faktūra, kvitas ir pavedimas) liudytojos ieškovo  įmonės buhalterės L. B. parodymais, kad ieškinyje nurodyta pinigų suma buvo pervesta už perkamą kosmetiką, kurios įmonė iš atsakovo taip ir negavo. Teismas atmetė atsakovo pateiktus įrodymus (PVM sąskaita-faktūrą). Teismas konstatavo  jog šalys pripažino aplinkybę, kad kosmetikos prekės ieškovui nebuvo pristatytos ir kad byloje liko tik patikrinti, ar pinigai buvo sumokėti už kosmetiką, ar už pervežimo paslaugą. Teismas nurodė jog šalys nurodė, kad 1866.34 EUR sumokėti pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000687, išrašytą  2010-07-16, tačiau teismui pateikė du skirtingus dokumentus(b.l.51 ir 93). Prie ieškinio per klaidą buvo pridėta Sąskaita – faktūra KT Nr.0000672, kuri byloje neturi jokios reikšmės (b.l. 10)  ginčo sprendimui. Teismas sprendė jog atsakovo prie atsiliepimo pateikta sąskaita faktūra 2010-07-16 Nr.0000687 (b.l.51). neįrodo ieškovo teiginio jog šia sąskaita - faktūra ieškovas apmokėjo atsakovo pervežimo paslaugas, nes joje nurodyta ne ginčo suma 1866,34 EUR, o 1870 EUR. Teismas nurodė jog pats ieškovas asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje ir pateikė jo turimą variantą nurodytos sąskaitos 2010-07-16 Nr.0000687 (b.l. 93). Ant šios sąskaitos nurodyti ne pervežimo darbai, o kosmetikos priemonės ir  ginčo suma 1866.34 EUR. Ši suma tiksliai sutampa ir su padarytais pinigų pavedimais per banką(b.l.91-97).  Teismas nurodė jog šie įrodymai yra tiesioginiai, patvirtinti liudytojos L. B. parodymais, todėl nurodė jais tikįs ir padarė išvadą, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 1866.34 EUR už kosmetikos prekes, o prekių negavo, todėl atsakovas turi grąžinti sumokėtą pinigų sumą, nes atsisako prekes pristatyti. Teismas nurodė jog atsakovo pateikta PVM sąskaita-faktūra yra kitai sumai-1870 EUR, ir nors joje nurodyta suma ir nežymiai skiriasi nuo ginčo sumos, ši PVM sąskaita - faktūra (b.l. 51) buvo pateikta po to, kai ji buvo nurodyta ieškinyje, tačiau joje nurodyta suma nesutampa su pervesta pinigų suma. Atsakovas ne kartą tvirtino, kad ir ieškovas jam yra skolingas, kad reikš priešieškinį, todėl teismas priėjo išvados, jog pateikdamas tokią sąskaitą atsakovas galimai įskaitė skolą už pervežimus. Teismas nurodė jog ieškovas pateikė visą eilę sąskaitų, kurios yra analogiškos ginčo sąskaitai(b.l.118-119) ir jos buvo atsakovo apmokomos, kas patvirtina, kad tokiu būdu tarp šalių vyko verslo santykiai ir atsiskaitymai.

Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę ir pirkimo-pardavimo santykiai. Atsakovas yra  gavęs išankstinę įmoką už parduodamas ieškovui kosmetikos prekes, iki šiol prekės nėra perduotos, atsakovas šios pareigos nepripažįsta, todėl ieškovas –pardavėjas pagrįstai reikalauja grąžinti sumokėtą pinigų sumą (CK 6.315 str.3 d.). Pardavėjas taip pat privalo už gautą sumą mokėti įstatymų nustatytas palūkanas. Teismas sprendė jog ieškovo reikalavimas pagrįstas ir ieškinį tenkino. Ieškinį dalyje dėl ieškovo išlaidų, turėtų vykstant į Lietuvą derybų su atsakovu tikslais, nuomojant butą, kelionės išlaidų (b.l.15-24) atlyginimo, teismas atmetė nurodęs, jog visos šios išlaidos ieškovo patirtos iki keipimosi į teismą dienos, verslo ir derybų tikslais, todėl negali būti priteistos šioje byloje, nes nėra susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.).

II.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliaciniu skundu  atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovo pateiktais priedais ir visiškai netyrė atsakovo pateiktų sąskaitų, važtaraščių ir kt. priedų. Atsakovas vykdo tarptautinius krovinių pervežimus, krovinius vežė ir ieškovui ką įrodo jo į bylą pateikti  CMR važtaraščiai. Faktą, kad atsakovas gabendavo ieškovo krovinius (kosmetiką), kuria ieškovas įsigydavo iš kitų Lietuvoje esančių įmonių pripažino ir pats ieškovas. Ieškovas yra gavęs prekes pagal CMR važtaraščius, kuriuose pasirašė apie krovinių gavimą, važtaraščių patvirtintos  kopijos pateiktos į bylą, šiuos faktus teisme pripažino ir ieškovas. Ieškovas prie ieškinio nebuvo pridėjęs sąskaitos – faktūros, kuria rėmėsi savo ieškinio pareiškime ir tik atsakovui nurodžius sąskaitą – faktūrą KT Nr. 0000687 atsiliepime, jau parengiamajame posėdyje pateikė neoriginalių dokumentų kopijas. Ieškovo  sąskaitos – faktūros kopija nepatvirtinta įstatymų nustatyta tvarka be antspaudų be serijos ir numerio, patvirtinta advokato kaip neoriginalus dokumentas, nors ieškovas buvo žadėjęs pateikti originalus į teismo posėdį, bet teismui buvo pateiktas dokumentas su tais pačiais trūkumais. Iš ieškovo bankinio pavedimo, padaryto 2010 08 18 matyti, kad šio pavedimo paskirtis nurodyta UAB „EVELITA“- kosmetika avansas už kosmetika ir UAB „Krikšodulos transportas“ nenurodant mokėjimo paskirties. Iš šio ir kitų byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas kosmetikos prekes pirkdavo iš UAB „AVELITA“, bei kitos įmonės UAB „Ambertonas“. Šiuos duomenis patvirtina paties ieškovo pateiktos sąskaitos – faktūros, kurios yra pasirašytos, suantspauduotos su serijos numeriais iš jų matyti, kad „Švaros linijos prekes ieškovas pirkdavo būtent iš UAB „Ambertonas“. Teismas be pagrindo, nevertindamas atsakovo pateiktų važtaraščių, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas prekių negavo, nevertino aplinkybės, kad kaip matyti iš ieškovo pateiktų važtaraščių atsakovas ir po sąskaitos faktūros 0000687 išrašymo, ieškovui vežė prekes dar pagal 2010 10 01  ir 2010 11 02 išrašytus važtaraščius, pagal kuriuos ieškovas prekes yra gavęs, ką patvirtina parašai juose ir neatsiskaitęs, dėl pastarųjų dviejų važtaraščių ieškovas ir norėjo reikšti priešieškinį teisme. Teismas neįsigilinęs į bylos esmę, pateiktus įrodymus  savaip interpretavo visą situaciją, vadovavosi, suinteresuotos liudytojos ieškovo buhalterės L. B., kuri yra ir ieškovo sutuoktinė abstrakčiais parodymais. Be to, minėta liudytoja skirtingai nei pats ieškovas parodė jog atsakovas buvo pervežėjas, kitos įmonės (UAB AMBERTONAS) prekes taip pat vežėsi per atsakovą, sąskaitos – faktūros buvo išrašomos už kelis pervežimus iš karto, ką patvirtina ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai. Sprendime nurodyti motyvai nesutampa su posėdžio protokolu. Neaišku kokiu būdu prie bylos buvo prijungta sąskaita sprendime įvardijamam kaip analogiška atsakovo ginčijamai sąskaitai (b.l.118,119), nes atsakovas ją pamatė tik po sprendimo priėmimo susipažindamas su byla. Kai kurie puslapiai byloje nesunumeruoti. Apeliantas nesutiko su iš jo priteistomis ieškovui kelionės į teismą  išlaidomis, nes pats ieškovas pripažino turėjęs Lietuvoje verslo reikalų ir ketinąs pabūti kelias dienas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti nurodė jog teismas tinkamai ištyrė pateiktus įrodymus ir nustatė jog atsakovas yra pardavėjas neįvykdęs savo įsipareigojimų pagal sutartį. Ieškovo pateikti važtaraščiai neturi reikšmės nagrinėjant šalių ginčą. Teismui nekilo jokių abejonių dėl liudytojos Liudmilos parodymų patikimumo. Liudytoju pagal CPK 177 straipsnio nuostatas gali būti kiekvienas asmuo nepriklausomai nuo jo amžiaus ir giminystės ryšio. Ieškovo pateikta sąskaita – faktūra Nr. 0000687 atitinka visus tokioms sąskaitoms keliamus reikalavimus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje, joje yra visi būtini rekvizitai o parašas ir antspaudas nėra būtini.                      

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.).       Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pat patikrina ar byloje nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų byloje nenustatyta. Tačiau kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės ko pasėkoje priėmė nepagrįstą sprendimą.

 

 Šalių paaiškinimai, byloje pateiktų sąskaitų - faktūrų, CMR važtaraščių, kitų dokumentų kopijos leidžia teigti, kad tarp šalių 2010 metų bėgyje buvo susiklostę tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais santykiai, kuriuose atsakovas buvo vežėjas, gabenęs ieškovui krovinius (kosmetiką) siunčiamą kosmetikos firmų Lietuvoje ir Latvijoje, kad ieškovas Lietuvoje pirkdavo kosmetiką iš UAB AMBERTONAS ir UAB ELEVITA esančių Vilniuje, Lietuvoje  bei iš SIA „VIOLA FARMA“ Rygoje, Latvijoje. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad  tarp šalių buvo susiklostę dar ir pirkimo - pardavimo santykiai sprendė remdamasis pinigų pervedimo iš Vokietijos (Volksbank, Diuseldorfe)  banko kopija (b.l. 91), kurią yra užpildžiusi B, (manytina ieškovo buhalterė), tačiau toks blanko užpildymas, nesant banko spaudo, patvirtinančio pinigų pervedimą neįrodo realiai atliktos banko operacijos, be to, ieškovas yra pateikęs Vokietijos banko nepatvirtintus sąskaitos išrašus (b.l.101-103I), kurie taip pat nelaikytini tinkamais, pinigų pervedimo faktą patvirtinančiais įrodymais. Pinigų pervedimas gali būti įrodinėjamas patikrinant ar ieškovo pervesti pinigai pasiekė atsakovo sąskaitą, šiuo tikslu išreikalaujant jo banko patvirtintą sąskaitos išrašą arba ieškovo banko Vokietijoje patvirtintą sąskaitos išrašą apie pinigų pervedimą, CPK 199 straipsnio 1 dalies tvarka. Pažymėtina jog ieškovo pateikti įrodymai apie pinigų pervedimą, kuriais vadovavosi teismas neatitinka CPK 114,198 straipsnių reikalavimų, jog  pateikiant šalies procesinių dokumentų turinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus pridedami jų originalai arba kopijos patvirtintos notaro (ar kito notarinius veiksmus atlikti  įgalioto asmens) byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio asmens. Tuo tarpu dokumentų kopijų iš neoriginalių dokumentų pateikimo CPK nenumato.     

 Ieškovas pirkimo – pardavimo santykių tarp šalių egzistavimą įrodinėjo, neva atsakovo išrašyta sąskaita – faktūra Nr. 0000687, kurią atsakovas nepripažįsta išrašęs. Pažymėtina jog pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau PVMĮ) 30 straipsnyje pateiktą sampratą PVM sąskaita -faktūra apibrėžiama kaip minėtame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita faktūra, jeigu atitinka tos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVM sąskaitai faktūrai. Pagal PVMĮ  80 straipsnio, nustatančio būtinus PVM sąskaitos-faktūros rekvizitus, 1 dalies 2 punktą PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta PVM sąskaitos-faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą-faktūrą ieškovo pateiktos sąskaita - faktūros kopijoje serija nenurodyta, todėl pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą tokia sąskaita – faktūra, nelaikoma reikalavimus atitinkančiu dokumentu. Ar tokia sąskaita - faktūra atitinka Vokietijos teisės reikalavimus, keliamus tokioms sąskaitoms būtina aiškintis nagrinėjant bylą iš naujo. Atsakovas yra pateikęs teismui kitos sąskaitos – faktūros tokiu pat numeriu (Nr.000687) bei serija KT pažymėtą sąskaitą - faktūrą (b.l.51), išrašytą ieškovui už pervežimo paslaugas pagal 9 CMR važtaraščius, ieškovas teismo posėdyje teigė jog ši sąskaita - faktūra suklastota. Todėl remiantis CPK 184 straipsnio nuostatomis, teismas privalėjo įpareigoti ieškovą pateikti suklastojimo faktą patvirtinančius įrodymus, skirti ekspertizę arba išreikalauti kitus įrodymus.  Sąskaitos faktūros yra griežtos buhalterinės apskaitos dokumentas dažniausiai išrašomas ant specialaus blanko. Todėl  byloje būtina aiškintis kaip ginčo sąskaitos - faktūros atsispindi šalių vidaus buhalterijoje ir apskaitoje, būtina apklausti ne tik ieškovo, bet ir atsakovo buhalterį. PVMĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato apskaitos ir dokumentų saugojimo tvarką. Minėto straipsnio 5 dalis numato jog apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos-faktūros, kurios išrašytos ne ant specialaus blanko, išskyrus PVM sąskaitas-faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Taigi, siekiant įsitikinti ginčo sąskaitų – faktūrų, išrašymo aplinkybėmis nurodytomis šalių būtina išreikalauti jų registrus tvarkomus šalių buhalterijoje už aktualų laikotarpį.   

Pažymėtina, kad teisme apklaustas buvęs atsakovo vadovas D. P. nurodė atsimenąs jog ieškovas buvo prašęs atsakovo įmonę atstovauti perkant prekes iš Latvijos, nes ieškovo ir Latvijos įmonės santykiai buvę nedraugiški, tuo tarpu ieškovo pateiktuose pervedimų kopijų kopijose minima jog apmokama už UAB  „ELEVITA“ esančios Vilniuje, prekes.

Šalys taip pat neneigė jog ieškovas nėra pilnai atsiskaitęs su atsakovu už pervežimo paslaugas, todėl nagrinėjant bylą iš naujo būtina aiškintis galimybę bylą baigti taikos sutartimi.

Išvardinti trūkumai negali būti pašalinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

 

                                           NUTARIA:

  Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

                    Teisėjai                                                       Aldona Tilindienė

 

                                                                                        Andrius Ignotas

         

                                                                                         Liuda Uckienė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.315 str. Išankstinis mokėjimas už daiktus
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 199 str. Rašytinių įrodymų išreikalavimas
  • CPK
  • CPK 184 str. Pareiškimas apie įrodymo suklastojimą