Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-804-540/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00438-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2; 2.10.; 2.10.8.; 2.14.3.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2016 m. kovo 7 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. K. surašytas už tai, kad 2015 m. gruodžio 22 d., apie 12.38 val., Kaune, Partizanų g. 116-52, D. K., būdama neblaivi, kai nustatytas 2,12 promilės neblaivumas, žinomai melagingai iškvietė policiją, pranešdama apie nebūtą įvykį. Tokia jos veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji pripažįsta, jog 2015 m. gruodžio 22d. buvo neblaivi. Jos su dukra V. sukonfliktavo ir dukra iškvietė policiją. Konflikto metu V. ant jos šaukė. Atvykę pareigūnai dukrai pasakė, kad negalima taip su mama elgtis. Tik pareigūnams išėjus dukra V. vėl pradėjo ant jos pulti, ją kolioti bei ant jos rėkti. D. K. patvirtino, jog yra buvę, kad konflikto metu dukra V. yra jai sudavusi, todėl D. K. bijodama didesnio konflikto, iškvietė policiją.
Liudytojas M. Š. parodė, kad kiek prisimena įvykio dieną buvo du iškvietimai. Atvykus namuose buvo dvi dukros, kurios buvo blaivios bei pakankamai ramios, neblaivi jų mama ir jos sugyventinis. Kiek prisimena, dukros aiškino, kad mama dažnai geria, o po to pati išprovokuoja konfliktus.
Liudytoja V. M. parodė, kad 2015 m. gruodžio 22d. tarp jos ir mamos kilo konfliktas dėl smulkmenų. Mama buvo šiek tiek išgėrusi. Mama rėkė ant V. M.. V. M. gal šiek tiek ką nors mamai ir pagrasino. Sesuo E. iškvietė policiją. Pareigūnams išvykus, jos ir toliau konfliktavo. Tada mama iškvietė policiją. V. M. nuomone, mamai nebuvo jokio pagrindo kviesti policiją, tačiau galbūt mama galvojo, kad V. M. jai ką nors gali padaryti. Jos su mama dažnai konfliktuoja, nes mama prie jos kabinėjasi.
Liudytoja E. M. parodė, kad 2015 m. gruodžio 22d. mama ir sesuo Viktorija tarpusavyje apsipyko. Mama buvo neblaivi. Jos abi rėkė viena ant kitos. Garsinimų negirdėjo, nes ne visą laiką klausė jų konflikto. Matė, kad jos stumdosi, todėl E. M. ėjo jas išskirti bei iškvietė policiją. Kuri pirma ir kurią stūmė, nematė. Kai pareigūnai išvyko, jos ir toliau konfliktavo bei stumdėsi. Tada mama iškvietė policiją.
Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai dėl melagingų pranešimų (b. l. 2; 3), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 4), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad D. K. nustatytas 2,12 promilės neblaivumas (b. l. 6), V. M. paaiškinimas (b. l. 8), E. M. paaiškinimas (b. l. 9), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 10).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį negalima.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d., 12.17 val. buvo gautas pranešėjos E. M. pranešimas, kad namuose vyksta konfliktas, konfliktuoja neblaivi pranešėjos mama su seserimi. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko D. K., kuri paaiškino, kad jos dukra konfliktuoja, tačiau nesmurtauja, išorinių sužalojimų nesimatė. Smurtas nepasitvirtino, pareiškimas negautas (b. l. 5). 2015 m. gruodžio 22 d., 12.38 val. buvo gautas pakartotinis pranešimas dėl smurto. Pranešėja D. K. nurodė, kad dukra vėl pradėjo grasinti, yra agresyvi (b. l. 4). Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad, pakartotinai nuvykus nurodytu adresu, D. K. paaiškino, kad jiems pirmą kartą išvykus dukra V. M. vėl pradėjo jai grasinti, kad ją užmuš, tačiau tai sakydama pati D. K. pastoviai rėkė, šaukė, buvo agresyvi, moteris sužalota nebuvo, pareiškimą rašyti atsisakė. (b. l. 2; 3). Analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas M. Š.. Liudytoja V. M. patvirtino, kad tiek iki pirmo policijos pareigūnų atvykimo, tiek jiems išvykus, jos su mama konfliktavo ir gali būti, kad konflikto metu V. M. mamai pagrasino. Liudytoja E. M. patvirtino, kad mama ir sesuo abi rėkė viena ant kitos bei matė, kad jos stumdosi, todėl E. M. ėjo jas išskirti bei iškvietė policiją. Kuri pirma ir kurią stūmė, nematė. Kai pareigūnai išvyko, jos ir toliau konfliktavo bei stumdėsi. Tada mama iškvietė policiją. Minėti įrodymai patvirtina, kad situacija, kurią D. K. suvokė, kaip pavojingą, tikrai vyko, ji nebuvo išgalvota ar melaginga. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. K. policijos pareigūnus kvietė siekdama apginti savo teises, tad jos policijos kvietimas negali būti aiškinamas, kaip melagingas, bei įvykdytas siekiant tyčia suklaidinti pareigūnus.
Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad D. K. veikoje nebuvo būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios specialiosios tarnybos iškvietimu, suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga. Kaip matyti, D. K. įsitikinimu, jai grėsė pavojus, nes su dukra V. jos dažnai konfliktuoja, nagrinėjamo įvykio metu jos stumdėsi bei V. vieno iš konfliktų metu yra sudavusi D. K.. Taigi atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. specialiąją tarnybą išsikvietė, manydama, kad jai gresia pavojus, todėl jos veika neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių.
Pažymėtina, kad asmens, kviečiančio specialiąją tarnybą, girtumas negali būti laikomas tokio kvietimo melagingumo prezumpcija. Todėl tos aplinkybės, kad D. K. policijos pagalbą kvietė, būdama neblaivi, nesudaro pagrindo, nesant jos veikoje tyčios, kvalifikuoti tokį kvietimą kaip žinomai melagingą (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. birželio mėn. 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-01-1117-05).
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).
Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad D. K. veika nepagrįstai kvalifikuota kaip pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., padarymas, kadangi jos veikoje nėra visų būtinų nurodyto pažeidimo požymių, todėl administracinė byla D. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose pažeidimo sudėties.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1 p., 287 str. 2 d., teismas
n u t a r i a:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Miceikienė