Civilinė byla Nr. e2A-1589-657/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03725-2019-4

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.16.3.; 3.1.3.3.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Vogels“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-382-399/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vogels“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos už automobilio nuomą ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Stogų šalies statyba“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Vogels“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus (Nr. DOK-99397) prašė priteisti iš atsakovo R. P. 1 157,65 Eur skolos, 1 765,52 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovas iš ieškovės išsinuomojo automobilį Opel Vectra, kurio nuomos laikotarpis truko iki 2019 m. sausio 22 d. Už automobilio nuomą atsakovas ieškovei liko skolingas 1 157,65 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Delspinigių suma, paskaičiuota pagal 2018 m. lapkričio 8 d. Automobilio nuomos sutarties 5.6 punktą, sudaro 1 765,52 Eur. Atsakovo prašymu sąskaitos apmokėjimui buvo išrašomos jo darbovietės - UAB „Stogų šalies statyba“ vardu. Ieškovė registruotu paštu išsiuntė atsakovui reikalavimą gera valia sumokėti įsiskolinimą pagal pateiktas sąskaitas, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.

3.       Atsakovas R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. automobilio nuomos sutartis su ieškove pasirašė kaip UAB „Stogų šalies statyba“ darbuotojas, faktine sutarties šalimi, nuomininku, buvo atsakovo darbdavys – UAB „Stogų šalies statyba“. Atsakovas sutartį pasirašė savo vardu, kadangi pagal ieškovo nuomos sąlygas automobiliu galėjo naudotis tik asmuo, kuris pasirašė nuomos sutartį ir pateikė galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Atsakovas sutartį pasirašė, manydamas, kad tai daro UAB „Stogų šalies statyba“ vardu, t. y. būdamas įgaliotu darbuotoju. Tarp UAB „Stogų šalies statyba“ ir UAB „Vogels“ buvo susiklosčiusi tokia automobilių nuomos praktika, įmonė PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo. Tai atsispindi ieškovės pateiktame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., tačiau minėtas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pateiktas tik už ginčui aktualų laikotarpį. Ieškovė visą laiką išrašydama PVM sąskaitas faktūras ne atsakovui, bet UAB „Stogų šalies statyba“, jas deklaruodama VMĮ, priimdama apmokėjimą, derindama skolą su UAB „Stogų šalies statyba“, bet ne su atsakovu, šiais savo veiksmais vienareikšmiškai pripažino, jog paslaugų gavėjas, taigi, ir sutarčių faktinė šalis, yra UAB „Stogų šalies statyba“. Prieš nurodytų sutarčių sudarymą UAB „Stogų šalies statyba“ ieškovei pateikė 2018 m. liepos 31 d. garantinį raštą, kuriuo garantavo nuomos paslaugų apmokėjimą, kita vertus, įgaliojo atsakovą R. P. naudotis nuomojamu automobiliu. Atsakovas nuomojamomis transporto priemonėmis naudojosi darbo tikslais. Ieškovė pretenziją atsakovui pareiškė tik 2019 m. balandžio mėnesį, kai Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2409-656/2019 UAB „Stogų šalies statyba“ iškėlė bankroto bylą, todėl ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui ir vien šiuo pagrindu yra atmestinas.

5.       Jeigu teismas laikytų, jog sutarties šalis yra atsakovas, nuomos sutartis vertintina kaip vartojimo sutartis. 2018 m. lapkričio 8 d. Automobilio nuomos sutarties 5.6 punkte nustatyta sąlyga vertintina kaip aiškiai nesąžininga, reikalavimas mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną yra neprotingas, todėl teismui sprendžiant, jog atsakovas yra atsakingas už prievolių nevykdymą pagal 2018 m. lapkričio 8 d. Automobilio nuomos sutartį, prašo 2018 m. lapkričio 8 d. Automobilio nuomos sutarties 5.6 punktą pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Be to, ieškovė delspinigius skaičiuoja, veikiausiai, už ilgesnį, nei šešių mėnesių laikotarpį (delspinigių paskaičiavimas nėra pateiktas), todėl reikalavimo dalis dėl delspinigių dalies yra atmestina dėl praleisto ieškinio senaties termino.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nurodė, kad Automobilio nuomos sutartį kaip nuomininkas yra pasirašęs R. P., kuris tuo laikotarpiu dirbo BUAB „Stogų šalies statyba“. Atsakovas neneigia, jog jis pasirašė nuomos sutartį kaip nuomininko atstovas, kad naudojosi automobiliu, tačiau sutarties sąlygas sulygo ieškovė ir BUAB „Stogų šalies statyba“ direktoriaus pavaduotojas V. L.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad sutarties sąlygos buvo derinamos ieškovo ir BUAB „Stogų šalies statyba“ direktoriais pavaduotojo, kuris išdavė ir pateikė ieškovei garantinį raštą, kuriame buvo duomenys, jog UAB „Stogų šalies statyba“ garantuoja, kad bus mokamas nuomos mokestis už automobilį. Ieškovės įrodinėjama aplinkybė, jog garantinio rašto neperskaitė, neturi reikšmės ginčo sprendimui, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė garantinį raštą gavo ir kaip atidi, rūpestinga verslininkė turėjo pareigą jį perskaityti, o kilus papildomiems klausimams automobilio nuomos sutarties sąlygas aiškinti ir derinti, įrašant papildomas sąlygas. To nebuvo padaryta, nors pagal byloje esančią sutartį matyti, kad yra užpildyta standartinė sutarties forma, visos sąlygos yra ruoštos nuomotojo.

8.       Automobilio nuomos sutartis yra priskiriama prie vartojimo sutarčių. UAB „Vogels“ yra verslininkė, kurios verslas yra automobilių nuoma. Pažodinis sutarties aiškinimas šiuo atveju nepakankamas, kadangi sutarties šalys nesutinka su sutarties tekstu ir jį aiškina skirtingai, todėl vadovautinasi ne tik lingvistiniu sutarties aiškinimu, bet ir tuo, ar tokią sutartį sudarytų protingas žmogus, bei vertintinas šalių elgesį po sutarties sudarymo.  

9.       Bylos duomenys patvirtina, jog automobilis buvo išnuomotas R. P. vykdyti darbines funkcijas, nebuvo naudojamas jo asmeniniais tikslais. Ieškovė sąskaitas faktūras nuomos mokesčiui už automobilį išrašinėjo UAB „Stogų šalies statyba“, kuri jas apmokėjo, liko neapmokėtos trys sąskaitos faktūros, kadangi UAB „Stogų šalies statyba“ bankrutavo. Tiek Suderinimo akte, tiek sąskaitose faktūrose automobilio gavėjas (pirkėjas) nurodytas UAB „Stogų šalies statyba“, o ne R. P., kuriam reikalavimas apmokėti automobilio nuomos mokestį buvo siųstas tik 2019 m. balandžio mėn., t. y. po to, kai ieškovė sužinojo apie UAB „Stogų šalies statyba“ bankrotą. Taigi, tikroji automobilio nuomos sutarties šalis – automobilio nuomininkas buvo ne R. P., o UAB “Stogų šalies statyba“.

10.       Ieškovė nesutiko, kad byloje atsakovas R. P. būtų pakeistas atsakove BUAB „Stogų šalies statyba“ bei kad BUAB „Stogų šalies statyba“ būtų traukiama antruoju atsakovu.

11.       Nenustačius, kad automobilio nuomininku yra R. P. ir kad jis turėjo pareigą mokėti automobilio nuomos mokestį, nenustačius, jog R. P., sudarant automobilio nuomos sutartį, pažadėjo, kad už jį, kaip nuomininką, nuomos mokestį mokės jo darbdavys UAB „Stogų šalies statyba“, ieškinys netenkintinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Teismas be ieškovo sutikimo negali pats įtraukti į bylą fizinio ar juridinio asmens atsakovu.

12.       Netenkinus reikalavimo dėl skolos priteisimo, netenkinti ir ieškinio reikalavimai dėl delspinigių bei palūkanų priteisimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Vogels“ prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad:

1.1.                      Teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas ir nepagrįstai darė išvadą, kad tikroji automobilio nuomos sutarties šalis – automobilio nuomininkas buvo ne R. P., o UAB “Stogų šalies statyba“. Remdamasis šia neteisinga išvada, teismas nepagrįstai sprendė, jog R. P. neturėjo pareigos mokėti automobilio nuomos mokestį ir ieškinio netenkino, kaip pareikšto ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Toks sutarties aiškinimas reiškia nepagrįstą skolos perkėlimą trečiajam asmeniui, nesant pastarojo išreikšto sutikimo bei pateisinimą atsakovo vienašalio atsisakymo vykdyti sutartį, ką draudžia CK 6.59 straipsnis. Ieškovas savo reikalavimus grindė 2018 m. lapkričio 8 d. automobilio nuomos sutartimi. Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai. Šiuo atveju nuomininku ir sudarytos sutarties šalimi yra atsakovas R. P. ir būtent jis turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už naudojimąsi jam išnuomotu automobiliu. Neturi jokios reikšmės tai, kad už atsakovą prievoles kurį laiką vykdė atsakovo darbdavys UAB „Stogų šalies statyba“. Atsakovo R. P. teisiniai santykiai su UAB „Stogų šalies statyba“ nėra šios bylos dalykas. UAB „Vogels“ bendradarbiavo tiek su atsakovu, tiek su UAB „Stogų šalies statyba“, siekdama kurti atsakovui patrauklius su sutarties vykdymu susijusius santykius ir taip įgyti lojalų klientą, tai nereiškė sutarties šalių pasikeitimo. Teismas, atmesdamas ieškinį, iškreipė šalių interesų pusiausvyrą, pranašumą suteikdamas nesąžiningos šalies – atsakovo interesams.

1.2.                      Teismas, spręsdamas, kad 2018 m. lapkričio 8 d. automobilio nuomos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, negalėjo daryti išvados, kad šios sutarties šalimis yra du juridiniai asmenys – UAB „Vogels“ ir UAB “Stogų šalies statyba“. Vartojimo sutarties privalomasis požymis, kad pagal tokio pobūdžio sutartį prekes ir paslaugas gauna vartotojas, t. y. fizinis asmuo. Teismas, laikydamas 2018 m. lapkričio 8 d. automobilio nuomos sutartį vartojimo sutartimi, nepagrįstai iš sutartinių santykių eliminavo atsakovą R. P.. 2018 m. lapkričio 8 d. automobilio nuomos sutartis dėl visų joje aptartų sąlygų sudaryta laisva šalių valia, abipusiu susitarimu, sutarties ar jos atskirų sąlygų atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, dėl to atsakovo vienašalis atsisakymas vykdyti sutartį po to, kai kontrahentas įvykdė savo sutartinę prievolę – perdavė nuomos dalyką atsakovui kaip nuomininkui, vertintinas sutarties neįvykdymu.

14.       Atsakovas R. P. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

15.       Atsiliepime nurodė, kad  teismas, siekdamas išsiaiškinti tikrąsias sutarties šalis bei kokiam tikslui ji buvo sudaryta, vadovavosi ne tik lingvistiniu sutarties aiškinimu, bet ir tuo, ar tokią sutartį būtų sudaręs protingas žmogus, vertino šalių elgesį po sutarties sudarymo. Apeliantė klaidingai nurodo, jog sprendime 2018 m. lapkričio 8 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis buvo kvalifikuota kaip vartojimo sutartis. Vertindamas tarp bylos šalių atsiradusius santykius, teismas pasisakė, kaip atsirado transporto priemonės nuomos teisiniai santykiai ir tarp kokių šalių. Teismas pagrįstai netenkino UAB „Vogels“ ieškinio, kaip neįrodyto ir nepagrįsto, pareikšto ne tam asmeniui. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurių visetas teismui leido pagrįstai spręsti, jog tikroji sutarties šalis – nuomininkas buvo UAB „Stogų šalies statyba“. Būtent UAB „Stogų šalies statyba“ buvo išrašomos sąskaitos faktūros bei Skolų suderinimo aktas, kuris buvo derintas ir siųstas ne atsakovui, o UAB „Stogų šalies statyba“. Jokiais įrodymais nepagrįstas apeliantės argumentas, jog atsakovas būtų žadėjęs, jog už jį mokės trečiasis asmuo ir būtų prašęs sąskaitas išrašinėti ne jo vardu, o UAB „Stogų šalies statyba“. Byloje yra pateiktas UAB „Stogų šalies statyba“ direktoriaus pavaduotojo V. L. paaiškinimas elektroniniu paštu, kuriame aiškiai nurodyta, jog tikroji sutarties šalis – nuomininkas buvo UAB „Stogų šalies statyba“. Apeliantė kelia reikalavimą panaikinti visą skundžiamą sprendimą, tačiau apeliacinis skundas dalyje dėl delspinigių reikalavimo yra nemotyvuotas ir nepagristas. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo netenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir netesybų priteisimo pagal transporto priemonės nuomos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.  

18.       Sutartis dėl transporto priemonės nuomos, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiamos sutarties laisvės principu, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012).

19.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Vogels“ su atsakovu R. P. 2018 m. liepos 31 d. sudarė automobilio Mercedes Benz Vaneo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Nuomos laikotarpis iki 2018 m. lapkričio 8 d. Ieškovei UAB „Stogų šalies statyba“ pateikė 2018 m. liepos 31 d. garantinį raštą Nr. 18/07/31/01, kuriame nurodė, jog garantuoja apmokėjimą už automobilio Mercedes Benz Vaneo nuomą, kuriuo naudosis jų darbuotojas R. P..

20.       Ieškovė UAB „Vogels“ su atsakovu R. P. 2018 m. lapkričio 8 d. sudarė automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo iki 2019 m. sausio 22 d. naudotis automobiliu pagal jo paskirtį, laikantis sutarties sąlygų ir sumokėti sutartyje numatytą 350 Eur plius PVM per mėnesį nuomos mokestį. Už kiekvieną uždelstą nuomos mokesčio mokėjimo dieną nuomininkas įsipareigojo mokėti 0,5 proc. delspinigių (sutarties 5.6 p.).

21.       Ieškovė reikalavimą priteisti skolą už automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą grindė PVM sąskaitomis faktūromis: 2018 m. lapkričio 30 d. VOG1 Nr. 0463 (423,50 Eur sumai), 2018 m. gruodžio 27 d. 1sąskaita VOG Nr. 0481 (423,50 Eur sumai), 2019 m. sausio 22 d. sąskaita VOG1 Nr. 0497 (310,65 Eur sumai). Visose trijose sąskaitose, R. P. prašymu, pirkėju nurodyta UAB „Stogų šalies statyba“, šiam pažadant, kad įmonė sąskaitas, kaip buvo ir anksčiau pagal UAB „Stogų šalies statyba“ 2018 m. liepos 31 d. išduotą garantinį raštą ir anksčiau apmokėtas sąskaitas už automobilio Mercedes Benz Vaneo nuomos sutartį. Atsakovas R. P. dirbo UAB „Stogų šalies statyba“ nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (Darbo sutartis, įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo).

22.       Iš byloje pateiktų 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. kovo 6 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų už laikotarpius nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. matyti, kad į aktus įtrauktos ir PVM sąskaitos VOG1 Nr. 0463, VOG1 Nr. 0481, VOG1 Nr. 0497. 

23.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą bei pareikštą ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, nes nenustatė, kad automobilio nuomininku buvo R. P., ir jis turėjo pareigą mokėti automobilio nuomos mokestį (CPK 178 str.).

24.       Apeliantės teigimu teismas nepagrįstai iš sutartinių santykių eliminavo R. P., nes būtent jis sudarė ir pasirašė automobilio nuomos sutartį, todėl būtent jis turi prievolę sumokėti nuomos mokestį.

25.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visas bylai reikšmingas aplinkybes, rodančias, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 8 d. automobilio nuomos sutartį sudarė būtent su trečiuoju asmeniu BUAB „Stogų šalies statyba“, o ne su R. P., kaip su fiziniu asmeniu, kitaip tariant, teismas sprendė, kad nuomos sutarties šalis buvo UAB „Stogų šalies statyba“. Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria.

26.       Išvadą, kad nuomos sutarties šalis buvo UAB „Stogų šalies statyba“ pagrindžia bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės: atsakovas R. P. laikėsi pozicijos, kad derybose su ieškove dėl automobilio nuomos jis nedalyvavo, automobilį naudojo ne kaip fizinis asmuo, bet kaip trečiojo asmens UAB „Stogų šalies statyba“ darbuotojas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. P. dirbo įmonėje, sutarties sąlygas su ieškove derino UAB „Stogų šalies statyba“ direktoriaus pavaduotojas, kuris išdavė ir pateikė ieškovui garantinį raštą, kuriame buvo duomenys jog būtent UAB „Stogų šalies statyba“ garantuoja, kad bus mokamas nuomos mokestis už automobilį, už nuomojamus automobilius ieškovei mokėjo UAB „Stogų šalies statyba“ pagal ieškovės išrašytas sąskaitas. Visos sąskaitos yra išrašytos trečiajam asmeniui UAB „Stogų šalies statyba“, jos yra įtrauktos ir į šalių tarpusavio atsikaitymo aktus, 2019 m. lapkričio 26 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas pasirašytas ieškovės direktoriaus E. P.. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad raginimai sumokėti skolą už automobilio nuomą ir sąskaitos buvo siunčiamos UAB „Stogų šalies statyba“, o ne R. P.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir buvusio UAB „Stogų šalies statyba“ direktoriaus pavaduotojo V. L. paaiškinimai el. laiške. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas R. P. automobilį naudojo savo asmeniniams tikslams.

27.       Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovei buvo žinoma, kad automobilis nuomojamas ne asmeniškai R. P., o trečiajam asmeniui UAB „Stogų šalies statyba“, ir įvertinusi išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. P. laikė netinkamu atsakovu šioje byloje.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartyje siūlė ieškovei pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovė nesutiko dėl atsakovo R. P. pakeitimo į atsakovę BUAB „Stogų šalies statyba“, todėl, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, jog R. P. nėra sutarties šalis, iš esmės teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas turėtų sumokėti nuomos mokestį už automobilio nuomą.           

29.       Kiti apeliantės skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

30.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo už akių teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

   Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

32.       Atsakovas nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2020 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADB 0431 ir 2020 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymą.

33.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.9 punktu, prašomos priteisti sumos teisinės pagalbos išlaidų dydis atitinka nustatytus reikalavimus, todėl teisėjų kolegija pripažįsta atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas pagrįstomis ir priteistinomis iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą palinkti nekeistą. 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vogels“, juridinio asmens kodas 300514442, atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                              Žibutė Budžienė

                      Evaldas Burzdikas

                     Diana Labokaitė