Administracinė byla Nr. I1-8684-644/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02115-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 21 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN),
50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 13-16).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2017 m. liepos mėn. buvo kalinamas Marijampolės PN 13 būryje netinkamomis, orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, kadangi ankštose būrio patalpose buvo laikoma iki 40 nuteistųjų. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamos ventiliacijos, tvyrojo drėgmė, blogas kvapas, neįrengtos džiovyklos, priešgaisrinė sistema, dūmų jutikliai, avariniai išėjimai, trūko gesintuvų. Dviem sanitariniais mazgais naudojosi 40 nuteistųjų, tualetai tupimi, netinkamai įrengtos dušinės, nes jose nėra pertvarų ir neužtikrinamas privatumas, grindys slidžios, nėra dušo kilimėlių ar medinių grotelių, dušinėse apšvietimas nepakankamas, nėra ventiliacijos. Pataisos namuose netinkamai įrengtos ilgalaikio pasimatymo patalpos, patalpų durys nesandarios, įrengtas tik vienas bendras tualetas ir dušas, nėra atskiro pasivaikščiojimo kiemelio. Sporto salė ir pasivaikščiojimo kiemeliai maži. Dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, skriaudą, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 20-28) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu 13 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui buvo užtikrinta. 13 būryje yra įrengtas
1 pisuaras ir 3 tupimi tualetai. Vieną tupimą tualetą patys nuteistieji buvo užsidengę skalbimo mašina. Taigi sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 60 nuteistųjų. Klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvarkos ne mažesnės nei 1,5 kv. m. Sanitariniuose mazguose privatumas užtikrinamas, kadangi juose įrengtos užuolaidos. Teisės aktai nenumato kabinų ir sienelių įrengimo dušo patalpose. Pareiškėjas, buvimo pataisos namuose laikotarpiu, nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams. Būrio nuteistieji buvo aprūpinti drabužių džiovykla, taip pat jiems sudaryta galimybė rūbus džiovinti lauke. Pataisos namuose taip pat veikia nuteistųjų skalbykla, kurioje skalbiami nuteistųjų rūbai, patalynė. Gesintuvai ir kitas gaisrinis inventorius laikomas kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje. Pataisos namų direktoriaus įsakymu yra paskirti asmenys atsakingi už priešgaisrinę saugą, nuolatos yra atnaujinami visų pastatų patalpų evakavimo planai. Pataisos namų patalpose, būriuose, koridoriuose, laiptinėse yra iškabinti rodomieji ženklai, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įstaigoje atlieka priešgaisrinį techninį patikrinimą. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių dydžių. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo, kitų psichologinių išgyvenimų nesikreipė, taip pat nėra duomenų apie jo pablogėjusią sveikatos būklę. Pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino sprendimo dalį, kuria pareiškėjui A. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteistas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje pažymėjo, kad administracinė byla nurodytoje apimtyje, t. y. dėl pareiškėjo teisės į gyvenamąjį plotą (tame tarpe dėl ventiliacijos ir drėgmės gyvenamojoje patalpoje) bei privatumo naudojantis dušu pažeidimų, turi būti išnagrinėta iš naujo, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neužtikrinto gyvenamojo ploto (tame tarpe dėl ventiliacijos ir drėgmės gyvenamojoje patalpoje) bei privatumo naudojantis dušu pažeidimų laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. liepos 25 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip
3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki
2017 m. liepos 25 d. buvo laikomas 13 būrio (132 brigada) gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 76,20 kv. m, joje įrengtos 24 vietos, buvo laikoma iki 24 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 3,17 kv. m (b. l. 29, 121-122, 123). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų, atmetami kaip nepagrįsti.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte numatyta, kad patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš bylos duomenų matyti, kad 13 būrio 2 gyvenamoji patalpa vėdinama per atveriamus langus (b. l. 121-122), kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo, nemalonaus kvapo ar drėgmės patalpose.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpose. Pareiškėjo argumentus, dėl pertvarų dušo patalpoje neįrengimo, patvirtina į bylą pateiktos dušinių nuotraukos (b. l. 59-60). Tačiau, teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinės patalpas visiškai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas), todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LVAT praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Nagrinėjamu byloje nenustačius, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Marijampolės PN ypač prastos, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl privatumo pažeidimo dušo patalpose.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nepatogumais ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis