Civilinė byla Nr. e2-201-904/2018
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01859-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 30 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,
sekretoriaujant Neringai Dužinienei,
dalyvaujant ieškovės G. Ž. atstovui advokatui Laimonui Straukai, išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdui Rimkui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž., atstovaujamos advokato Laimono Straukos, ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gimusio (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą ieškovės gyvenamojoje vietoje; 2) nuo 2017 m. kovo 1 d. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, skiriant ieškovę lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad gimusio sūnaus gimimo liudijime vaiko tėvas nurodytas atsakovas, santuoka su atsakovu nebuvo sudaryta, nuo 2009 metų su atsakovu gyvena skyriumi, bendro ūkio neveda. Nurodė, kad atsakovas vaiku nesirūpina, jo nelanko, nuo 2017 m. kovo 1 d. neteikia išlaikymo vaikui. Nurodė, kad jos ir sūnaus santykiai glaudūs, vaikas prisirišęs prie mamos, vaikas tėvo nepažįsta, kadangi atsakovas vengia su sūnumi bendrauti, mano, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja, geriausiai atitiktų vaiko interesus. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, ieškovė nurodė, kad atsakovo gaunamos pajamos sudaro jam galimybę teikti materialinį išlaikymą sūnui po 200 Eur, kuris leistų užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius. Nurodė, kad vaikui per mėnesį minimaliai reikalinga skirti 400 Eur.
Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis).
Išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą.
Ieškovės atstovas advokatas Laimonas Strauka teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad ieškovės sūnui šiuo metu yra devyneri metai, nuo pat gimimo vaikas gyvena su mama. Dėl prašomo priteisti išlaikymo nurodė, kad būtent nuo 2017 m. kovo 1 d. atsakovas nebeteikė išlaikymo, nors ankščiau išlaikymą po 200 Eur teikdavo pats ar per savo tėvus, nurodė, kad ankščiau atsakovas dirbo vairuotoju Švedijoje. Atsakovas daugiau išlaikomo asmenų neturi. Nurodė, kad ieškovė dirba, darbo užmokestis apie 500–600 Eur, gyvena mamos name, savo būsto neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Nurodė, kad vaikui išlaikyti reikalinga 400 Eur suma, vaikas sveikas.
Institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Valdas Rimkus palaikė poziciją išdėstytą pateiktoje išvadoje. Papildomai pažymėjo, kad apie ieškovės šeimą institucija jokios neigiamos informacijos neturi. Su atsakovu (tėvu) vaikas bendrauja tik vaikui lankantis pas atsakovo tėvus.
Ieškinys tenkintinas.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teismas laiko nustatytomis sekančias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini). gimė sūnus A. B.. Ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos deklaruotos (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų apie gautas ieškovės pajamas nustatyta, kad ieškovė per 2016 metus vidutiniškai per mėnesį uždirbo 555,57 Eur (neatskaičius mokesčių). Sodros duomenimis vidutinės ieškovės gaunamos pajamos (laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) sudarė 838,50 Eur (neatskaičius mokesčių).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės, atsakovo vardais įregistruoto nekilnojamojo turto nėra.
Valstybės įmonės Regitra duomenimis ieškovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Hyundai Coupe, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė su sūnumi ir mama gyvena ieškovės tėvams priklausančiam name. Nurodė, kad institucija neturi duomenų, kad ieškovės gyvenimo būdas ar charakterio bruožai būtų netinkami vaiko auginimui, taip pat, kad šeimoje būtų pažeidžiami vaiko interesai, neužtikrinami jo poreikiai. Nurodė, kad pritaria ieškovės ieškinyje reiškiamiems reikalavimams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus A. B. nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, yra prisirišęs prie mamos, vaiko tėvas gyvena atskirai, sūnaus nelanko, su juo bendrauja retai, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su mama (ieškove) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).
Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.
Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymą prašė priteisti nuo 2017 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių sūnus A. yra devynerių metų amžiaus, vaiką prižiūri, išlaiko ieškovė, atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2017 m. kovo 1 d., anksčiau teikdavo po 200 Eur kas mėnesį, pinigus duodavo jis, arba jo tėvai (vaiko seneliai), ieškovė dirba – 2016 metais gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 555,57 Eur (neatskaičius mokesčių), Sodros duomenimis vidutinės ieškovės gaunamos pajamos (laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) sudarė 838,50 Eur (neatskaičius mokesčių). Nekilnojamojo turto neturi.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nedirba, ieškovės atstovo paaiškinimais, atsakovas ankščiau dirbo vairuotoju Švedijoje, jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į ieškovės prašomą išlaikymo vaikui dydį, į šalių sūnaus amžių, tai, kad atsakovas, ieškovės teigimu, ir ankščiau mokėjo tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, atsakovui nepateikus atsiliepimo ir nenurodžius priešingų aplinkybių, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka minimalius šalių sūnaus poreikius ir užtikrina abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2017 m. kovo 1 d. iki šalių sūnaus pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).
Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
Priteistų vaiko išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis).
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 – 3.170 straipsniai, 3.201straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, ieškovė iki bylos nagrinėjimo pabaigos teismui nepateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo ieškovei priteistina 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Be to, iš atsakovo valstybei priteistinas 54 Eur žyminis mokesti (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnis, 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,85 Eur. Atsižvelgiant į tai, ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2017 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės.
Paskirti ieškovę G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.
Nustatyti nepilnamečio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove – mama G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur žyminio mokesčio ir 7,85 Eur išlaidų susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Mantas Ūsas