Civilinė byla Nr. e2A-348-589/2023

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Go Lithuania“ (toliau – ir ieškovė) prašė įpareigoti atsakovę biudžetinę įstaigą (toliau – ir BĮ) „Rokiškio baseinas“ (toliau – ir atsakovė) išduoti rašytinį sutikimą dėl patalpų subnuomos mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Verdu“, rašytinį sutikimą dėl patalpų perdavimo panaudos pagrindais viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Hobby Horse“ bei rašytinį sutikimą dėl nuomininko teisių ir pareigų perleidimo MB „Verdu“.

2.       Ieškovė nurodė, kad pagal 2019 m. sausio 31 d. nuomos sutartį su BĮ „Rokiškio baseinas“ ieškovė naudoja ir laikinai valdo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patalpų pažymėjimas plane Nr. 29 ir Nr. 42. Šias patalpas nuo 2022 m. sausio 1 d. planavo subnuomoti MB „Verdu“, vasaros laiku, neveikiant tame pačiame pastate esančiam baseinui ir maitinimo įstaigai nevykdant veiklos, patalpos panaudos pagrindais būtų perduodamos VšĮ „Hobby Horse“. 2021 m. gruodžio 18 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti rašytinį sutikimą dėl patalpų subnuomos MB „Verdu“ nuo 2022 m. sausio 1 d. ir išduoti rašytinį sutikimą dėl patalpų perdavimo panaudos pagrindais VšĮ „Hobby Horse“ nuo 2022 m. birželio 1 d., tačiau 2021 m. gruodžio 20 d. gavo atsakovės atsisakymą duoti sutikimą. 2022 m. sausio 4 d. ieškovė vėl kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti rašytinį sutikimą dėl nuomininko teisių ir pareigų perleidimo MB „Verdu“ nuo 2022 m. kovo 1 d., tačiau 2022 m. sausio 10 d. vėl gavo atsakovės atsisakymą duoti sutikimą.

3.       Taip pat nurodė, kad su šiais atsakovės atsisakymais nesutinka, kadangi atsakovė, be motyvų atsisakydama suteikti sutikimus subnuomoti patalpas, leisti jomis naudotis panaudos pagrindais, perleisti nuomos teisę tretiesiems asmenimis, piktnaudžiauja savo, kaip stipresnės sutarties šalies teisėmis, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudžiančias piktnaudžiauti savo teise. Atsakovė atsisakymą grindė vidiniu dokumentu, kuris patvirtintas po nuomos sutarties pasirašymo. Atsakovės atsisakymo motyvai neatitinka CK 6.490 straipsnyje numatyto protingo motyvo kriterijaus. Atsakovė nenurodė, kokie jos interesai būtų pažeidžiami, jei ieškovė pasinaudotų nuomos sutartyje numatyta teise. Atsakovė atsisakyme mini Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo disponavimo įstatymą (toliau – ir VSTVNDĮ), tačiau nenurodo, kokia šio įstatymo norma draudžia šalims susitarus šią teisę perleisti. Nuomos sutarties 4.6 punktas nedraudžia nuomotojui suteikti tokio sutikimo. Atstovė nurodo, kad negali perleisti šios teisės remiantis laisvos formos prašymu, tačiau taip pat nenurodo, kokia forma prašymas turi būti pateiktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimu ir 2023 m. sausio 31 d. papildomu sprendimu ieškinys atmestas ir priteista iš ieškovės UAB „Go Lithuania“ atsakovei BĮ „Rokiškio baseinas“ 1 200 Eur išlaidų, sumokėtų už advokato paslaugas byloje, taip pat į valstybės biudžetą 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad pastatas – (duomenys neskelbtini)– baseinas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Rokiškio rajono savivaldybei. Minėtą pastatą Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2018 m. spalio 17 d. Savivaldybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo – priėmimo aktu Nr. DS-739 perdavė atsakovei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Atsakovė ir ieškovė, vadovaudamosi viešojo nuomos konkurso, įvykusio 2018 m. gruodžio 21 d., komisijos sprendimu, įformintu protokolu Nr. 7, 2019 m. sausio 31 d. sudarė Savivaldybės turto nuomos sutartį Nr. 1 (toliau – ir nuomos sutartis), kuria nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo perduoti nuomininkui (ieškovei) savivaldybės materialųjį turtą, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patalpų pažymėjimas plane Nr. 29 ir Nr. 42, naudoti ir laikinai valdyti už nuomos mokestį, o nuomininkas įsipareigojo priimti turtą ir už jį mokėti nuomos mokestį. Minėtas turtas pagal šią sutartį nuomininkui perduotas 2019 m. sausio 31 d. Savivaldybės materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 1.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę 2021 m. gruodžio 18 d. su prašymu dėl turto subnuomos ir panaudos leidimo, prašydama išduoti rašytinį sutikimą dėl patalpų subnuomos MB „Verdu“ nuo 2022 m. sausio 1 d., taip pat rašytinį sutikimą dėl patalpų perdavimo panaudos pagrindais VšĮ „Hobby Horse“ nuo 2022 m. birželio 1 d. Atsakovė 2021 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. SD-62 „Dėl prašymo išduoti turto subnuomos leidimą“, adresuotame ieškovei, nurodė, kad nuomos sutarties 4.6 papunktyje nustatyta galimybė gauti nuomotojo sutikimą dėl subnuomos, tačiau ne prievolė nuomotojui tokį sutikimą duoti. Nurodė, kad vadovaujantis VSTVNDĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių taryba. Rokiškio rajono savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo, patvirtinto Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-111 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo” 38 punkte nustatyta, kad savivaldybės turto patikėtiniai turi teisę patikėjimo teise valdomą, naudojamą ir disponuojamą nekilnojamąjį turtą nuomoti ir gauti pajamas iš turto nuomos ar perduoti turtą panaudos pagrindais savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Patikėtinis patikėjimo teise valdomo, naudojamo ir disponuojamo ilgalaikio materialiojo turto nuomą organizuoja vadovaudamasis savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Rokiškio rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašu. Be to, nurodė, kad Rokiškio rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-113 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 22.2 papunktyje nustatyta, jog savivaldybės turto nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Ieškovė atsakovei 2022 m. sausio 4 d. pateikė prašymą dėl nuomininko teisių ir pareigų perleidimo, kuriuo prašė išduoti rašytinį sutikimą dėl nuomininko teisių ir pareigų perleidimo MB „Verdu“. 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. SD-3 „Dėl prašymo dėl nuomininko teisių ir pareigų perleidimo“ atsakovė atsisakė išduoti prašomą sutikimą, nurodydama tapačius kaip ir 2021 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. SD-62 minėtus įstatymus, savivaldybės tarybos sprendimus. Taip pat nurodė, kad valstybės ir savivaldybių turto nuomą, panaudą ir kitus su turtu susijusius klausimus reglamentuoja specialusis įstatymas – VSTVNDĮ, tai CK nuostatos taikomos tiek, kiek nereglamentuoja specialusis įstatymas.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos CK 6.490 ir CK 6.491 straipsnių nuostatos, nuomos sutarties 4.6 punktas nenumato atsakovės prievolės duoti ieškovės prašomus sutikimus dėl nuomojamo turto subnuomos, panaudos ar nuomininko teisių ir pareigų perleidimo. Teismas nurodė, kad ginčo turtas yra Rokiškio rajono savivaldybės nuosavybė, tad jo valdymą, naudojimą, disponavimą juo reglamentuoja specialus įstatymas – VSTVNDĮ, pagal kurio 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaujantis įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Nuomos sutarties 4.6 punkte nurodyta, kad nuomininkui draudžiama be rašytinio nuomotojo sutikimo subnuomoti turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis. Nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomotojas yra BĮ „Rokiškio baseinas“, tačiau ši įstaiga nėra turto savininkas. Ji savivaldybės turtą valdo patikėjimo teise. Nuomos sutartyje šalys nėra aptarę sutikimo subnuomoti turtą ar kitaip leisti kitiems asmenims naudotis turtu tvarkos, nėra numatytų nuomotojo įsipareigojimų leisti nuomoti turtą ir kita. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Rokiškio rajono savivaldybės materialinio turto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-254, 13 punkte nurodyta, kad sutikimą subnuomoti savivaldybės nuomojamą materialųjį turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis, atlikti kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus duoda savivaldybės administracijos direktorius, tačiau paminėtame apraše nėra detalizuota tokio sutikimo išdavimo tvarka, nėra numatyta ir pareigos tokį sutikimą duoti, tad teismas darė išvada, kad dėl savivaldybei priklausančio turto subnuomos buvo numatyta tik teisė spręsti, ar leisti subnuomoti išnuomotą turtą ar ne.

8.       Teismas pažymėjo, kad nei nuomos sutarties sudarymo metu galiojęs virš minėtas aprašas, nei paskesni savivaldybės tarybos priimti norminiai aktai – Rokiškio rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. TS-205, nei paskesni šiuos klausimus reglamentuojantys aprašai, patvirtinti Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-13, 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-113 – nesuteikė teisės atsakovei spręsti patikėjimo teise valdomų ginčo pastatų subnuomos, panaudos, nuomininko teisių ir pareigų perleidimo klausimų. Nors atsakovė savo atsiliepime į ieškinį kėlė atsakovo tinkamumo klausimą, tačiau ieškovė savo valios keisti atsakovą kitu neišreiškė.

9.       Teismas taip pat pažymėjo, kad VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu. Taip pat yra išdėstytas baigtinis atvejų sąrašas, kai turtas gali būti išnuomojamas be konkurso, tačiau konkurso tvarka išsinuomoto turto pernuomavimas – nuomos teisių ir pareigų perleidimas – nėra numatyti. Nesant įstatyminio pagrindo, teismas negali atsakovės, patikėjimo teise valdančios ginčo patalpas, priklausančias savivaldybei, įpareigoti išduoti ieškovei rašytinį sutikimą dėl nuomininko teisių ir pareigų perleidimo MB „Verdu“.

10.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11.       Ieškovė UAB „Go Lithuania“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą ir 2023 m. sausio 31 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį pilna apimtimi, taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.490 ir CK 6.491 straipsnius, nurodydamas kad jie nenustato nuomotojo prievolės suteikti sutikimą dėl turto subnuomos, panaudos ar nuomininko teisių ir pareigų perleidimo. Nuomotojo teisė atsisakyti duoti sutikimą negali būti aiškinama kaip absoliuti. Teismo nurodytas šių teisės normų aiškinimas nepagrįstai suteikia nuomotojui teisę piktnaudžiauti savo teise suteikti ar nesuteikti sutikimo. Nustatytas reikalavimas nurodyti protingus nuomotojo atsisakymo duoti sutikimą subnuomai motyvus negali būti aiškinamas kaip formalus reikalavimas nurodyti bet kokius atsisakymo motyvus.

13.       Pažymi, kad VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis rėmėsi teismas, nepakeičia ir nepanaikina CK 6.490 ir CK 6491 straipsnių nuostatų taikymo. VSTVNDĮ daugiausia reguliuoja procedūrinius ir institucijų kompetencijos klausimus, o ne nustato betarpiškai patiems nuomos santykiams taikytinas taisykles, kadangi šiuos klausimus reglamentuoja CK nuostatos, kurios taikytinos taip pat ir valstybės bei savivaldybių turto nuomai. Atitinkamai savivaldybės taryba, įgyvendindama išnuomoto turto savininko teises, privalo vadovautis CK nuostatomis. Tose srityse, kur nėra imperatyvaus VSTVNDĮ draudimo, nuomai taikytinos CK nuostatos.

14.       Nurodo, kad su Rokiškio rajono savivaldybės materialinio turto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-254, savivaldybės tarybos patvirtintos nuomos sutarties formos, pagal kurią buvo sudaryta ginčo nuomos sutartis, 4.6 punkte nurodyta, kad nuomininkui draudžiama be rašytinio nuomotojo sutikimo subnuomoti turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis. Taigi, savivaldybės taryba nustatė, kad dėl sutikimo nuomininkas (ieškovė) privalo kreiptis būtent į nuomotoją (atsakovę). Nuomotojas yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

15.       Mano, jog tai, kad trečiasis asmuo nedetalizavo sutikimo duoti nuomotojo sutikimą subnuomai ar nuomininko teisių perleidimui tvarkos, nėra pagrindas atsisakyti duoti tokį sutikimą

16.       Atsakovė BĮ „Rokiškio baseinas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Go Lithuania“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus, taip pat prašo priteisti iš ieškovės išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

17.       Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Jokių naujų argumentų ir motyvų apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo, kartoja tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriuos išsakė pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismas pasisakė skundžiamame sprendime.

18.       Trečiasis asmuo Rokiškio rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Go Lithuania“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

19.       Nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos analizavo, sprendimuose nurodė padarytas išvadas pagrindžiančius argumentus.

20.       Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

21.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „Go Lithuania“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo, kuriais atmestas ieškovės UAB „Go Lithuania“ ieškinys ir iš ieškovės priteistos visos atsakovės BĮ „Rokiškio baseinas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Go Lithuania“ pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę BĮ „Rokiškio baseinas“ išduoti rašytinius sutikimus dėl patalpų subnuomos MB „Verdu“, patalpų perdavimo panaudos pagrindais VšĮ „Hobby Horse“, taip pat dėl nuomininko teisių ir pareigų perleidimo MB „Verdu“. Ieškinio pagrindu nurodė tai, kad atsakovė atsisakė suteikti ieškovės prašomus sutikimus, atsisakymą grįsdama vidiniu dokumentu, kuris patvirtintas po nuomos sutarties pasirašymo, motyvais, kurie neatitinka CK 6.490 straipsnyje numatyto protingo motyvo kriterijaus, nenurodydama, kokie jos interesai būtų pažeidžiami, davus prašomus sutikimus, nenurodydama konkretaus VSTVNDĮ straipsnio, draudžiančio šalims susitarus šią teisę perleisti, nors nuomos sutarties 4.6 punktas nedraudžia nuomotojui suteikti tokio sutikimo. Atsakovė BĮ „Rokiškio baseinas“ ir trečiasis asmuo Rokiškio rajono savivaldybė su ieškinio reikalavimais nesutiko, motyvuodamos tuo, kad atsakovei nesuteikta teisė leisti ieškovei perduoti turtą panaudos ar subnuomos pagrindais, perleisti nuomininko teises ir pareigas tretiesiems asmenims. Tai daryti draudžia VSTVNDĮ ir savivaldybės tarybos priimti teisės aktai dėl savivaldybės turto valdymo ir naudojimo. Be to, VSTVNDĮ nėra nustatyta galimybė perleisti nuomos teisę ar subnuomoti savivaldybės turtą.

24.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, ieškovės UAB „Go Lithuania“ ieškinį atmetė, konstatavęs, kad pagal Rokiškio rajono savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus, galiojusius tiek nuomos sutarties sudarymo metu (Rokiškio rajono savivaldybės materialinio turto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-254, 13 punktą), tiek pagal vėlesnius (Rokiškio rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. TS-205, 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-13, 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-113), atsakovei BĮ „Rokiškio baseinas“ nesuteikta teisė spręsti patikėjimo teise valdomų ginčo pastatų subnuomos, panaudos, nuomininko teisių ir pareigų perleidimo klausimų, o VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, taip pat yra išdėstytas baigtinis atvejų sąrašas, kai turtas gali būti išnuomojamas be konkurso, tačiau konkurso tvarka išsinuomoto turto pernuomavimas – nuomos teisių ir pareigų perleidimas – nėra numatyti.

25.       Ieškovė UAB „Go Lithuania“ nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja netinkamu CK 6.490 ir CK 6.491 straipsnių taikymu, sprendžiant šalių ginčą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26.       Ieškovės įsitikinimu, VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepakeičia ir nepanaikina CK 6.490 ir CK 6491 straipsnių nuostatų taikymo. VSTVNDĮ daugiausia reguliuoja procedūrinius ir institucijų kompetencijos klausimus, o ne nustato betarpiškai patiems nuomos santykiams taikytinas taisykles, kadangi šiuos klausimus reglamentuoja CK nuostatos, kurios taikytinos taip pat ir savivaldybių turto nuomai. Tose srityse, kuriose nėra imperatyvaus VSTVNDĮ draudimo, savivaldybių turto nuomai taikytinos CK nuostatos.

27.       Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nors valstybės (savivaldybių) materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės (savivaldybių) turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, 27 punktas). Bendrosios daiktų nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos valstybės ir savivaldybių turto nuomai taikomos tiek, kiek nurodytų subjektų turto nuomos nereguliuoja specialūs teisės aktai. VSTVNDĮ normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos santykius, ir CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus „Nuoma“ normos konkuruoja kaip specialioji ir bendroji norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-381/2022, 19 punktas).

28.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad viešosios nuosavybės teisės objektai gali būti perleisti kitiems asmenims nuosavybėn ar valdyti tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Civilinės teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto (valstybės), tiek ir į objekto (valstybės turto) specifiką, todėl santykiams, susijusiems su disponavimu valstybės turtu, negali būti taikoma nuostata, pagal kurią civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymuose nenurodytų pagrindų, nes disponuoti valstybės turtu galima tik įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Teisės normos, reglamentuojančios valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2009). Sandoriai, kuriuos sudaro viešosios įstaigos dėl joms perduoto savivaldybės turto, turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės (savivaldybių) turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir toks šių teisinių santykių reglamentavimas yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011).

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas ginčui aktualias teisės normas, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Šiuo atveju bylos šalių sudarytos nuomos sutarties dalykas – savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos. Viešąja nuosavybe esančių patalpų išnuomojimo tvarka ir sąlygos nustatytos ne tik bendrosiose nuomos teisinius santykius reglamentuojančiose, bet ir specialiosiose teisės normose – VSTVNDĮ ir Rokiškio rajono savivaldybės tarybos priimtuose teisės aktuose. CK XXVIII skyriaus normos, įskaitant CK 6.490 ir CK 6491 straipsnius, ir VSTVNDĮ nuostatos bei Rokiškio rajono savivaldybės tarybos priimti norminiai teisės aktai, konkuruoja kaip bendrosios ir specialiosios teisės normos, todėl bendrosios teisės normos taikomos tiek, kiek savivaldybės turto nuomos nereguliuoja specialiosios teisės normos. Apeliaciniame skunde pateikiamas aiškinimas dėl CK nuomos teisinius santykius reglamentuojančių ir savivaldybės turto nuomą reglamentuojančių viešosios teisės aktų nuostatų santykio neatitinka teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo formuojamos praktikos.

30.       Iš pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos taip pat akivaizdu, kad sandoriai, kuriuos sudaro viešosios įstaigos dėl joms perduoto savivaldybės turto, turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą savivaldybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais, griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų ir santykiams, susijusiems su disponavimu savivaldybės turtu, negali būti taikoma nuostata, pagal kurią civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymuose nenurodytų pagrindų. Tai reiškia, kad taikomas viešosios teisės principas, kad galima tik tai, kas leidžiama. Toks kasacinio teismo pateikiamas aiškinimas paneigia galimybę ginčo santykiams taikyti apeliaciniame skunde nurodomą civilinių teisių įgyvendinimo principą – leidžiama viskas, kas neuždrausta.

31.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su Rokiškio rajono savivaldybės materialinio turto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-254, savivaldybės tarybos patvirtintos nuomos sutarties formos, pagal kurią buvo sudaryta ginčo nuomos sutartis, 4.6 punkte nurodyta, kad nuomininkui draudžiama be rašytinio nuomotojo sutikimo subnuomoti turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis. Atsakovės įsitikinimu, tokiu būdu Rokiškio rajono savivaldybės taryba pati nustatė, kad dėl sutikimo nuomininkas (ieškovė) privalo kreiptis būtent į nuomotoją (atsakovę). Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.

32.       Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-254 kartu su Rokiškio rajono savivaldybės materialinio turto nuomos tvarkos aprašu patvirtina nuomos sutarties forma yra rekomendacinio pobūdžio. Joje įtvirtinus privalomas sąlygas, galėjo būti įrašytos ir kitos įstatymams neprieštaraujančias sąlygos. Nors aptariamo tvarkos aprašo priede patvirtintos nuomos sutarties formos 4.6 punkte buvo numatyta, kad nuomininkui draudžiama be rašytinio nuomotojo sutikimo subnuomoti turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis, tokia pat sąlyga įrašyta ir ginčo nuomos sutarties 4.6 punkte, tačiau tokia sąlyga, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti aiškinama ir taikoma taip, kad paneigtų pačiame Rokiškio rajono savivaldybės materialinio turto nuomos tvarkos apraše įtvirtintas taisykles. Šio tvarkos aprašo 13 punkte buvo aiškiai nustatyta, kad sutikimą subnuomoti savivaldybės nuomojamą materialųjį turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis duoda savivaldybės administracijos direktorius. Būtent pats tvarkos aprašas yra VSTVNDĮ įgyvendinantis teisės aktas.

33.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės duotų nesutikimų dėl turto subnuomos, panaudos ar nuomininko teisių ir pareigų perleidimo teisiniu vertinimu. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu padarytos netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.490 ir CK 6.491 straipsnių nuostatas, taip pat taisykles, nustatančias teisės normų galiojimą laiko atžvilgiu. Teisėjų kolegijos manymu, apeliacinio skundo argumentai dėl šios skundžiamo sprendimo dalies taip pat yra nepagrįsti.

34.       Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovės akcentuojamose CK normose numatyta teisė (o ne pareiga) duoti ieškovės prašomus sutikimus dėl nuomojamo turto subnuomos, nuomininko teisių ir pareigų perleidimo. CK 6.490 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakymas duoti sutikimą nuomininkui subnuomoti daiktą turi būti protingai motyvuotas. Kokie motyvai yra protingi minėtoje teisės normoje nenurodyta. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-254 patvirtintame Rokiškio rajono savivaldybės materialinio turto nuomos tvarkos apraše ar su ieškove sudarytoje nuomos sutartyje taip pat nėra detalizuota sutikimo subnuomoti turtą ar kitokio leidimo kitiems asmenims juo naudotis davimo tvarka, atvejai, sąlygos ir pan., todėl tai vertintina kiekvienu konkrečiu atveju.

35.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo vertinti atsakovės atsisakymus duoti ieškovės prašomus sutikimus kaip neatitinkančius CK 6.490 straipsnyje numatyto protingo motyvo kriterijaus, kadangi jie buvo grindžiami Rokiškio rajono savivaldybės tarybos po ginčo nuomos sutarties sudarymo priimtais teisės aktais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek sutarčių dėl valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, 27 punktas). Šio išaiškinimo pagrindu darytina išvada, kad atsakovė, spręsdama dėl ieškovės prašymų duoti sutikimus dėl patikėjimo teise valdomų pastatų subnuomos, panaudos, nuomininko teisių ir pareigų perleidimo, turėjo pareigą vertinti su šiais santykiais susijusį teisinį reguliavimą, egzistavusį ne tik nuomos sutarties sudarymo, bet ir tokių prašymų pateikimo momentu. Dėl nurodyto pagrindo išvadai, kad atsisakymų duoti ieškovės prašomus sutikimus motyvai negalėjo būti grindžiami Rokiškio rajono savivaldybės tarybos po nuomos sutarties sudarymo priimtais teisės aktais, nėra.

36.       Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nei atsakovė BĮ „Rokiškio baseinas“, nei trečiasis asmuo Rokiškio rajono savivaldybė bylą nagrinėjant teisme nenurodė jokių kitų protingų pagrindų ir motyvų nesuteikti ieškovei leidimo subnuomoti išnuomotą turtą. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė, be kita ko, nurodė, kad iš ieškovės siekio išnuomotą savivaldybės turtą subnuomoti sprendžia, kad jai šis turtas nebereikalingas, todėl toks turtas turi būti išnuomotas viešo nuomos konkurso būdu, siekiant jį išnuomoti didesne kaina, taip padidinant savivaldybės biudžeto pajamas, kurios yra panaudojamos visuomenei teikiamoms paslaugoms finansuoti. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintų principų, tarp jų, efektyvumo principo, pagal kurį sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, laikymosi svarbą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK nuomos teisinius santykius reglamentuojančias ir savivaldybės turto nuomą reglamentuojančias viešosios teisės aktų nuostatas, šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje dalyje, kurio panaikinti ar pakeisti, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo. Kadangi apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas panaikinti kitą sprendimo dalį, taip pat papildomą sprendimą, kuriais iš ieškovės priteistos visos atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra siejamos su pagrindinių ieškinio reikalavimų visišku patenkinimu, tai netenkintus apeliacinio skundo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo ieškovės pagrindiniai ieškinio reikalavimai atmesti, nėra pagrindo kitaip perskirstyti byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės UAB „Go Lithuania“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamų teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39.       Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės UAB „Go Lithuania“ apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė BĮ „Rokiškio baseinas“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ji patyrė 800 Eur išlaidas. Kadangi atsakovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 1 799 Eur × 1,3), atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinas 800 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą ir 2023 m. sausio 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Go Lithuania“, juridinio asmens kodas 304888010, atsakovės biudžetinės įstaigos „Rokiškio baseinas“, juridinio asmens kodas 304836298, naudai 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė