Baudžiamoji byla Nr. 1-265-537/2021

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20833-2020-3

       Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.6.1;

             1.1.8.7.9;1.1.7.2.1.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 28 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,

sekretoriaujant M. D.,

dalyvaujant prokurorui A. F.,

kaltinamiesiems T. K. ir A. P.,

nukentėjusiesiems M. P. ir I. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK )BK 140 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas

n u s t a t ė:

T. K.

K. T. K. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, jog prie sodybos teritorijos tarp jo ir nukentėjusiųjų įvyko žodinis konfliktas. Pripažino, jog sudavė delnu nukentėjusiajam T. P. per veidą bei vėliau, gindamasis nuo smūgių, smūgiavo ir I. A., tačiau nepataikė. Su juo buvę A. P. ir D. ( pavardės nepamena ) nukentėjusiesiems smūgių nesudavė. Pripažino, jog su draugais buvo išgėręs, tačiau alkoholis jo elgesiui įtakos neturėjo.

Kaltinamasis A. P. kaltės nepripažino. Paaiškino, jog konfliktas su nukentėjusiaisiais kilo dėl to, kad pastarieji norėjo juos išvaryti iš teritorijos, esančios prie upės, bet už namo valdos. Jis jokių smurto prieš nukentėjusius nenaudojo, priešingai, bandė skirti T. K. ir nukentėjusiuosius. Matė, kad T. K. ir T. P. buvo susikinę už drabužių, vėliau matė M. P. parkritusį, tačiau smūgio momento nematė. Matė, kad T. K. ir I. A., būdami vienas priešais kitą, mosavo rankomis, tačiau nematė ar sudavė smūgius kuris kuriam, ar ne.

Nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad konfliktas su kaltinamaisiais kilo dėl to, kad jie reiškė nepasitenkinimą leidžiama muzika, be leidimo pateko į jo namų valdą pro vartelius. Pamena, kad konflikto metu jam T. K. smogė kumščiu į veidą, dėl ko parkrito ant žemės ir laikinai prarado sąmonę. Kai atsigavo, buvo atbėgę jo artimieji ir draugai, vyko konfliktas, stumdymasis su kaltinamaisiais. Matė, kaip I. A. stumdėsi su T. K. ir, ar A. P.. Konflikto metu jam T. K. dar sudavė smūgių į pilvo sritį, petį. Patikslino, jog smūgius į petį ir pilvą prie vartelių jam sudavė ne tik T. K., bet ir A. P..

Nukentėjusysis I. A. paaiškino, jog matė, kaip T. K. pro vartelius įbėgo į namų valdos teritoriją ir smogė kumščiu T. P., nuo ko pastarasis parkrito ir prarado sąmonę. Tada T. K. puolė link jo ir smogė į veidą, toliau sekė smūgiai į krūtinę, koją. Mano, kad jam T. K. ir įspyrė. Negali tikslai nurodyti smūgių skaičiaus. Jis gynėsi, smūgiavo atgal. Lygtai šoko prie jo ir sudavė dar ir A. P., tačiau negali nurodyti kur. Pamena, kad vėliau dar T. K. smogė M. P. į pilvą, toliau vyko stumdymasis, santykių aiškinimasis. Nematė, kad P. būtų sudavęs M. P.. Pasak nukentėjusiojo, kaltinamieji akivaizdžiai buvo neblaivūs.

L. N. P. paaiškino, jog matė, kad tėtis ( M. P.) buvo susiėmęs už veido ir sakė, kad jam „kirto“. Matė, kaip jos draugui I. A. kirto į veidą, o I. atgal. Negali pasakyti, kas iš kaltinamųjų smogė I. Vėliau tėtė parodė į T. K. ir pasakė, kad tas asmuo jam smogė į veidą.

Įrodymų patikrinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK ) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti N. P. parodymai, kur sakiusi, jog „ <...> išbėgusi pamatė kaip paskutinis įvardintas žmogus, su vilkintis bliuzoną užrašu „Adidas“, vieną kartą jos tėčiui trenkė į veidą, po smūgio jos tėtis parkrito ant žolės. Atsistojus jos tėčiui tarp jo ir minėto asmens įvyko grumtynės. Grumtynių metu, prie jos tėčio priėjo vyras, kuris buvo su kepure ir kaip ji matė, kad vieną kartą  ranka sudavė jam į veidą. Po smūgio jos tėtis susvyravo. Po šio smūgio jos draugas I. atėjo visus skirti, bet jam į veidą ir į kitas kūno vietas, kiek kartų  pasakyti negali, bet tikrai daugiau nei vieną, trenkė vyras ant kurio džemperio buvo užrašas „Adidas“. Po to, tarp I. ir šio vyro įvyko grumtynės. Vaikinas su džemperiu ir kažkokiu baltu užrašu, nieko nemušė, ji su juo nuėjo į šoną, paprašė išeiti ir pasiimti savo draugus <...>, - patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi. Praėję metai po įvykio, todėl primiršo aplinkybes. Patikslino, jog jos įvardintas asmuo su džemperiu užrašu „Adidas“ – kaltinamasis T. K., o vaikinas su kepure, tamsių ilgų plaukų – kaltinamasis A. P..

Liudytoja L. P. paaiškino, jog pačių muštynių nematė, atbėgęs K. pasakė, kad muša jos vyrą. Konflikto vietoje matė tris pašalinius jaunuolius. T. K. buvo agresyviai nusiteikęs, grasino suduoti. Vyras nurodė į T. K., kaip jam į veidą sudavusį asmenį.

Liudytoja D. B. paaiškino, kad pačių muštynių nematė, todėl nežino kas ir kam sudavė. Pamena, jog pas kaimynus Pačėsus nakties metu kilo triukšmas, atbėgo T. P. ir duktė ir pasakė, kad jį „išjungė“, prašė kviesti policiją, dėl ko paskambino savo vyrui policijos pareigūnui Ž. B., kuris, kiek žino, vėliau su kolegomis sugavo muštynes sukėlusius asmenis. 

Liudytojas D. M. paaiškino, jog buvo kartu su kaltinamaisiais, kai prie tvoros tarp šeimininkų ir jo draugų kilo konfliktas. Nematė, kas kam sudavė, buvo sumaištis, stumdymasis, vyko „peštynės“. Matė momentą, kaip nukentėjęs M. P. buvo nukritęs, tačiau nematė, kas jam sudavė. Nematė, ar A. P. kam sudavė.

Liudytojas K. R. paaiškino, jog matė, kaip M. P. nuėjo prie tvoros, kur šūkavo jaunuolių grupė. Tarp M. P. ir jaunuolių kilo konfliktas. Matė, kaip T. K. sudavė ranka į veidą M. P., nuo ko šis nukrito. Tada, pasak liudytojo, T. K. šoko link jų ir sudavė smūgius į veidą, krūtinę, pilvą I. A.. Pastarasis gynėsi. T. K. smūgiavo ir jam, tačiau jis pasitraukė ir smūgio išvengė. Pasak liudytojo, jis nematė, kad smūgiuotų kaltinamasis A. P. kam nors. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu liudytojo parodymus ( (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies pagrindu), kur nurodęs, jog „ <...> vienas iš jaunuolių, trumpų plaukų, su juodos spalvos džemperiu, ant kurio buvo užrašas „Adidas“, smogė M. P. į veido sritį vieną kartą. Po  smūgio M. P. nukrito ant žemės. Tas pats jaunuolis, priėjęs prie M., jam sudavė ne mažiau du smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. Vienas iš jaunuolių, kuris buvo ilgesniais banguotais plaukais, vilkėjo juodos spalvos džemperį, taip pat bandė suduoti smūgius I. A..  Sudavė smūgius I. į veido sritį, tačiau kiek buvo smūgių - nematė, kadangi tuo metu nubėgo į terasą pakviesti L. P. ir N. P.<...>,- teisme patvirtino, kad parodymai teisingi. Prisiminė, kad abu kaltinamieji sudavė smūgius ir bandė suduoti M. P. ir I. A..

M. P. 2020-05-30 kreipėsi į policiją su pareiškimu, nurodydamas, jog 2020-05-30, apie 0.00 val., į jo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją  atėjo trys asmenys, kurie sukėlė muštynes. Du iš minėtų asmenų sudavė  jam ir I. A. smūgius, dėl ko jis jautė fizinį skausmą ( t. 1, b. l. 10).

2020-05-30 su pareiškimu į policiją kreipėsi I. A., nurodydamas, jog 2020-05-30, apie 0.00 val., į M. P. kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją  atėjo trys asmenys, kurie sukėlė muštynes. Du iš minėtų asmenų sudavė  jam ir M. P. smūgius į veidus, rankų ir pečių sritis, dėl ko jautė fizinį skausmą ( t. 1, b. l. 16).

2020-05-30 ir 2020-08-20 įvykio vietos apžiūrų protokoluose parašyta, jog, apžiūrint įvykio vietą, esančią  (duomenys neskelbtini), rasti du namai (antrasis namas (duomenys neskelbtini)), kurių teritorija aptverta viena bendra tvora. Nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), terasos matosi auganti žolė, medžiai. Nuo terasos dešiniau, prie tvoros yra sūpynės, šalia kurių yra varteliai, taip pat prie vartelių, aptvertoje teritorijoje, yra daržas, šiltnamis, kuriame auga daržovės ( t. 1, b. l. 42–46, 48–50, 51–55 ).

Nukentėjusiojo M. P. 2020-05-30 asmens apžiūros protokole pažymėta, kad ant kairio skruosto matyti kraujosruva su patinimu bei kraujosruva pilvo srityje  ( t. 1, b. l. 66–70).

Specialisto išvadoje Nr. G 265/2020(09) pažymėta, jog  M. P. objektyviai konstatuota kraujosruva kairio žando srityje. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padarytas vienu poveikiu,  nurodytu laiku ir aplinkybėmis (t. 1, b. l. 149).

Nukentėjusiojo I. A. 2020-05-30 asmens apžiūros protokole parašyta, jog nukentėjusiojo veide, prie dešinės akies, matoma netaisyklingos formos atskiros mėlynės. Ant abiejų dilbių matyti paraudimai ( t. 1, b. l. 87–91 ).

Specialisto išvadoje Nr. G 264/2020(09) nurodyta, jog nukentėjusiajam I. A. objektyviai konstatuota kraujosruva dešinės akies apatinį voką juosianti 5x1,5 cm. dydžio gelsvai žalia kraujosruva. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padarytas vienu poveikiu, nurodytu laiku ir aplinkybėmis ( t. 1, b. l. 145).

2020-05-30 įtariamojo T. K. apžiūros protokole parašyta, kad T. K. yra trumpais plaukais, dėvi tamsios spalvos džemperį su ženklu ir užrašu „Adidas“, mėlynos  spalvos džinsus, sportinius batelius. Ant abiejų rankų krumplių matyti paraudimai ( t. 2, b. l. 63–66).

2020-05-30 įtariamojo A. P. apžiūros protokole pažymėta, kad A. P. ilgesniais banguotais plaukais, dėvi juodos spalvos džemperį su kišene pilvo srityje, tamsios spalvos šortus, sportinius batelius. dešinės akies srityje sumušimas, ant kaktos nubrozdinimai, ant abiejų rankų krumplių paraudimai (t. 2, b. l. 13–16).

2020-05-30 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriais 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo Ž. B. tarnybiniame pranešime parašyta, kad 2020-05-30, apie 0.13 val., paskambino  į tarnybą sutuoktinė ir  pranešė, kad jų ir giminaičio M. P. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), trys asmenys  užpuolė  ir sumušė giminaitį M. P.. Todėl jis su trimis pareigūnais netrukus nuvyko į Vytauto gatvę, kur sulaikė vieną asmenį ( sulaikomas priešinosi, įvyko grumtynės, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai,  spec. dujos, vienkartiniai antrankiai ). Vėliau buvo sulaikytas dar vienas asmuo. Asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą ( t. 1, b. l. 29).

Tarnybiniu pranešimu parašyta, kad   iš policijos tarnybinio automobilio, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)buvo paimta vaizdo stebėjimo kameromis  filmuota medžiaga  2020-05-30 nuo 00:44 val. iki 00:56 val., kurioje užfiksuota kaip į automobilį įsodinami du sulaikyti asmenys. Užfiksuota, kad sulaikyti du asmenys: vienas trumpų plaukų, kitas ilgesniais plaukais, iki pečių  ( t. 1, b. l. 37).

Registracijos žurnalo įrašais nustatyta, kad 2020-05-30, 01.09 val., sulaikytajam A. P. nustatytas 1,60 promilių girtumas, 2020-05-30, 01.11 val., sulaikytajam T. K. nustatytas 1,15 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 35–36).

2020-06-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole pažymėta, jog N. P. pagal veido bruožus, trumpus plaukus atpažino asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 2 (T. K.), apie kurį davė parodymus, kaip asmenį, kuris konflikto metu sudavė smūgius į veido sritį  M. P., taip pat sudavė smūgius į veido sritį  I. A. ( t. 1, b. l. 121–127).

2020-06-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole pažymėta, kad N. P. pagal veido bruožus, ilgesnius plaukus atpažino asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 1 (A. P.), kuris konflikto metu sudavė smūgius į veido ir pilvo sritį M. P., taip pat sudavė smūgius į veido sritį  I. A. ( t. 1, b. l. 129–135

Teismas sprendžia, jog įrodyta, kad 2020 m. gegužės 30 d., apie 00 val. 00 min., namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kilusio konflikto metu, tyčia, T. K. sudavė vieną smūgį į veidą ir įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam M. P.. Vėliau,  tebesitęsiančio konflikto metu, A. P., tyčia, sudavė nukentėjusiajam M. P. į įvairias kūno vietas rankomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, dėl ko pastarajam buvo konstatuota kraujosruva kairio žando srityje ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po to, T. K., tyčia, sudavė vieną smūgį į veidą bei tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis nukentėjusiajam I. A. į rankų ir pečių sritį, dėl ko pastarajam buvo konstatuota kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. T. K. aiškinimas, kad jis tik nestipriai delnu stūmė ( sudavė ) M. P. į veidą ir daugiau smūgių nesudavė, o I. A. bandė suduoti į veidą, tačiau nepataikė ir tai darė tik gindamasis, paneigtas byloje apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo A. P. teigimas, kad jis smūgių niekam nesudavė, tik bandė visus skirti – taip pat paneigtas apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais.

Nukentėjusieji M. P. ir I. A., liudytojai N. P. ir K. R. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kad muštynes sukėlė ir pradėjo kaltinamasis T. K., kuris pradžioje smogė kumščiu į veidą nukentėjusiajam M. P., nuo ko šis krito ant žemės ir net prarado sąmonę. Tie patys asmenys paliudijo, kad po to iš karto T. K. puolė link nukentėjusiojo I. A. bei K. R. ir I. A. smogė kumščiu į veidą bei tikslai nenustatytą smūgių skaičių į rankų ir pečių sritis, dėl ko nukentėjusysis gynėsi. Tie patys nukentėję bei minėti liudytojai patvirtino, jog vėliau, atsistojusiam M. P., T. K. dar sudavė rankomis ir galimai spyrė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. L. N. P. ir K. R. patvirtino, jog konflikto metu kaltinamasis A. P. taip pat sudavė smūgį ranka į veidą bei nenustatytą smūgių skaičių į kitas kūno vietas nukentėjusiajam M. P.. 

Minėtų liudytojų bei nukentėjusiųjų aiškinimus patvirtina nukentėjusiųjų apžiūros protokolai, specialisto išvados apie padarytų kūno sužalojimų vietas ( lokalizaciją ), padarymo laiką ir būdą. Abejiems nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai veide, nukentėjusiajam M. P. dar ir sužalojimas pilvo srityje, o I. A. – papildomai ir abiejų rankų dilbių srityse.

Šios minėtos aplinkybės teismui duoda pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamųjų kaltė tyčia suižalojus nukentėjusiuosius neabejotinai įrodyta. 

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į jų padaryto nujsikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. T. K. neteistas ( praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs ), padarė nesunkų tyčinį nusikaltkimą. Administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis nedirba ( tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys ) nevedęs.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos jo veiksmams ( sulaikius nustatytas 1, 15 promilės girtumas ).

Kaltinamasis A. P. neteistas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini).

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos jo veiksmams ( sulaikius nustatytas 1, 60 promilės girtumas ).

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Akivaizdu, jog įtakos kaltinamųjų veiksmams turėjo alkoholio poveikis ir jų jaunatviškas karštakošiškumas. Nusikaltimas kažkokių sunkių pasekmių nesukėlė, nors nukentėjusiesiems ir buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Nukentėję asmenys neturi priešiškumo, tačiau akivaizdu, jog kaltinamieji savo neteisėtais smurtiniais veiksmais ne tik, kad nutraukė nukentėjusiųjų bei liudytojų poilsį bei ramybę, tačiau sukėlė ir išgąstį, dėl ko turi atsakyti. 

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti abejiems kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių dydis nustatomas artimas jų vidurkiui, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 25 valandas. A. P., įvertinus tai, jog ne jis pradėjo konfliktą ir jo veiksmai buvo mažiau intensyvesni, nei T. K., teismas skiria mažesnę viešųjų darbų bausmę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam skirti 5 ( penkių ) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam skirti 4 ( keturių ) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamiesiems T. K. ir A. P. paskirtą viešųjų darbų bausmę įskaityti kardomajame kalinime ( sulaikyme ) išbūtą laiką nuo 2020-05-30, 00 val. 30 min. iki 2020-05-31, 09 val. 00 min. ir atitinkamai iki 2020-05-31, 09 val. 35 min., t. y. abejiems po 2 dienas, jas prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti kaltinamiesiems T. K. ir A. P. skirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimui neišvykti.

Išaiškinti, jog viešieji darbai vykdomi, jei nuteistasis sutinka juos atlikti. Jei dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną arba kelias auklėjamojo poveikio priemones, jei nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. 

Jei asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neišdirba paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti jų atlikimo laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno  apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                                                    Raimundas Krušinys