Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-12-01][nuasmeninta nutartis byloje][1A-337-354-2021].docx
Bylos nr.: 1A-337-354/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Eglė Veliulienė 291884920 prokuroras
Kategorijos:
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Kardomosios priemonės
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarka (BPK 440 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 str.)
Baudžiamojo proceso principai
Kaltinamojo teisės
Teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas (BPK 44 str. 5 d. ir kt. str.)
Baudžiamojo proceso subjektai
Kaltinamasis
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Teisė pareikšti nuomonę dėl proceso dalyvių prašymų (BPK 22 str. 3 d.)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Bausmė (BK VII skyrius)
Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
Išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (BPK 1, 2 str., 20 str. 5 d. ir kt. str.)
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Rungimosi principas (BPK 7 str. ir kt. str.)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Teisė į gynybą (BPK 10 str., 44 str. 2, 7, 8 d. ir kt. str.)
Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Procesinės prievartos priemonės
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)

?Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-354/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35406-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9; 1.1.10.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.1.2.4; 2.1.2.7; 2.1.2.9; 2.1.2.12; 2.1.4.4.2.6; 2.1.7.4; 2.1.14; 2.4.1; 2.4.2; 2.4.6.1; 2.4.7.

 

                                                                                                                                                                      

                                                                                                                                                               

img1 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 30 d.

Šiauliai

 

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei,   

dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei,

nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

nuteistajam K. Ž., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

nuteistajam A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir K. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B.

pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. vasario 5 d.

Iš R. B. valstybei priteista 402,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje.

K. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. vasario 5 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S., o D. J. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

 

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

 

1. R. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 3 d. 18.17 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 11,861 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 18.17 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, ne mažiau kaip 11,861 g psichotropinės medžiagos – amfetamino gabeno iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai atgabentos ne mažiau kaip 3,872 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už 300 eurų pardavė K. Ž., tęsdamas nusikalstamą veiką, likusią dalį, ne mažiau kaip 7,989 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 21.55 val., kol policijos pareigūnai šias neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas – amfetaminą kratos metu rado ir paėmė.

2. K. Ž. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 18.17 val., (duomenys neskelbtini),  iš R. B. už 300 eurų nusipirko, tokiu būdu neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3,872 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė su savimi kairėje kelnių kišenėje, kol 2020 m. rugsėjo 6 d. 18.17 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai, be to, savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu: (duomenys neskelbtini), po stalu, po kompiuterio dėže, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,652 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 16.00 val., minėtas narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

 

II.       Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo: išnagrinėti jo apeliacinį skundą iš esmės ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas; į bausmės laiką įskaityti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymo laiką nuo 2021 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 402,76 eurų.

3.1. Skunde nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja jo (apelianto) asmenyje įžvelgė vien „negatyvą“ ir, pasak apelianto, „susiformavo neigiamas pasekmes bylos nagrinėjime“. Pažymi, kad teisėja, sunkindama jo padėtį, nuolat minėjo apie jo ankstesnius teistumus ir neišnykusį teistumą, nors teistumas yra išnykęs, tą įrodo ir skundžiamas nuosprendis. Be to, pasak apelianto, nuolat darė „skubotas“ išvadas dėl jo pastangų susirandant darbą, jį kamavusių sveikatos problemų (nedavė leidimo įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors buvo pristatęs darbo sutartį; „priešiškai“ argumentavo, kad jis privalo susirasti darbą Kelmės mieste, kuriame sunku rasti darbą; neinformavo apie duotą leidimą išvykti į gydymo įstaigą, dėl to jis nenuvyko į Kauno klinikas pas specialistą dėl suplanuotos operacijos).

3.2. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas ir su juo buvo atliekami tyrimo veiksmai. Dėl sulaikymo patyrė stresą, be to, sulaikymo išvakarėse buvo vartojęs vaistų „(duomenys neskelbtini)“, todėl nesuvokė, ką kalba, ir nesuprato, kas vyksta, o advokato, kuris jį gintų, nebuvo. Teigia, kad taip buvo pažeista jo (apelianto) teisė į gynybą.

3.3. N. R. B. pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, esą jis nenurodė, iš ko įgijo narkotines medžiagas. Teigia ikiteisminio tyrimo metu nurodęs laiką ir vietą (Šiaulių m., prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parduotuvės), kur įsigijo narkotines medžiagas, tačiau tyrėja šių aplinkybių nepatikrino.

3.4. Pasak apelianto, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja E. S. davė neteisingus parodymus tiek jo (nuteistojo), tiek jo sutuoktinės N. B. atžvilgiu, klaidino teismo proceso dalyvius. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu jam nebuvo suteikta galimybė užduoti liudytojai klausimus, nes teismo darbo laikas ėjo į pabaigą, o į kitą posėdį liudytoja nebuvo iškviesta. Teigia, kad dėl to buvo apsunkinta jo (nuteistojo) teisė apsiginti.

3.5. Skunde nuteistasis nurodo,

1.1.                      kad dalį bausmės jau atliko Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nuo 2021 m. vasario 5 d. jam taikoma intensyvi priežiūra. Dėvėdamas apykoję, laikosi visų teismo nurodymų, nepažeidinėja įstatymų. Susirado darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kur bus priimtas dirbti pasibaigus teismo procesui. Pažymi, kad vienas išlaiko šeimą, moka būsto komunalinius mokesčius, nes jo sutuoktinė yra neįgali, jai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teistumas išnykęs, padarytas nusikaltimas nėra analogiškas ankstesnėms nusikalstamoms veikoms. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

3.6. Pažymi, kad teismų praktikoje dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos taikomos ir BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos. Prašo taikyti BK 75 straipsnio 5 dalį, atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, į galimybę dirbti bei išlaikyti šeimą, taip pat į tai, kad turi sveikatos problemų (aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, serga depresija), reikia nuolat vartoti gydytojo skirtus vaistus. Tvirtina, kad dėl savo neapgalvoto poelgio padarė išvadas, pažada daugiau nebenusikalsti.  

3.7. Nurodo, kad dėl taikomos intensyvios priežiūros patiria itin griežtus ribojimus, suvaržyta judėjimo laisvė. Intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą (po suėmimo) kardomoji priemonė, todėl, apelianto teigimu, į bausmės laiką turi būti įskaitytas šios kardomosios priemonės (intensyvios priežiūros) taikymo laikas nuo 2021 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3.8. Nesutinka su teismo sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pažymi, jog kreipėsi dėl advokatų paslaugų, jam buvo pasiūlyta atvykti, tačiau dėl paskirtos intensyvios priežiūros ir taikomų judėjimo ribojimų negalėjo nuvykti į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių. Nurodo, jog teismo procese dalyvavo valstybės skirtas advokatas Modestas Švažas, jį pasiūlė pati teisėja. Advokato Algirdo Zakraso nėra matęs, todėl net nežino, ar pastarasis jam atstovavo kaip advokatas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pakeisti ir nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.

1.1.                      Apeliantas nurodo, kad psichotropinę medžiagą – 3,872 g amfetamino nupirko už 300 Eur iš R. B. savo reikmėms, nes tuo metu vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas ir buvo nuo jų priklausomas. Teigia, kad 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais dirbo nelegaliai prie trinkelių klojimo, todėl pinigų amfetaminui įsigyti tikrai turėjo. Pasak apelianto, jam buvo žinoma, kad viena kokybiško amfetamino dozė kainuoja apie 10-12 Eur, jam į dieną reikėjo 2-3 dozių, t. y. per mėnesį išleisdavo narkotinėms medžiagoms apie 300 Eur. Nupirktos iš R. B. psichotropinės medžiagos amfetamino koncentratas buvo tik 4,8 procento, todėl tokio koncentrato medžiagos per dieną būtų reikėję 5-6 dozių. Tvirtina, kad namuose laikė elektronines svarstykles, kad galėtų pasisverti sau reikiamą kiekį amfetamino, nes suvartojus per didelį kiekį amfetamino galima apsinuodyti. Neturėdamas amfetamino, vartojo ir narkotines medžiagas – kanapes, todėl pas jį namuose rastos narkotinės medžiagos – 0,652 g kanapių buvo skirtos tik jo (nuteistojo) poreikiams. 2020 m. rugsėjo 3 d. iš R. B. įsigytą amfetaminą ir namuose laikytas kanapes būtų suvartojęs pats, platinti šių medžiagų neketino.

4.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo (apelianto) teistumas už narkotinių medžiagų platinimą, pas jį rastų narkotinių medžiagų įvairovė, pardavimui reikalingos priemonės (elektroninių svarstyklių) turėjimas, neteisėtai įsigytos prekės kiekis ir kaina patvirtina, kad jis (nuteistasis) įsigijo ir laikė savo namuose narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti (platinti). Teigia, kad ankstesnis jo teistumas susijęs su neatlygintinu amfetamino dozės perdavimu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų už pinigus jis (apeliantas) nėra platinęs. Pažymi, kad byloje nėra nustatyto nei vieno buvusio ar galimo narkotinių, psichotropinių medžiagų pirkėjo, nenustatyta, kad jis (nuteistasis) būtų kam nors pardavęs narkotines ar psichotropines medžiagas arba bent žinojęs ar numanęs, kad dalį šių medžiagų išplatins kitiems asmenims, nenustatytas nei vienas tiesioginis ar netiesioginis jo kontaktas su galimu pirkėju.

4.3. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog kratos metu pas jį rastas amfetaminas ir kanapės skirti pardavimui, o svarstyklės buvo naudojamos parduodamiems kiekiams sverti, yra deklaratyvi, grindžiama prielaidomis, o ne faktiniais bylos duomenimis. Pas jį rastos medžiagos nebuvo susvertos ir paruoštos dozėmis, kas, pasak apelianto, tiesiogiai įrodo, kad jis šių medžiagų neplatino. Iki sulaikymo pastoviai (kasdien) vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, o pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į intensyvią priežiūrą, 2021 m. kovo mėn. Respublikinės priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale pradėjo gydymą nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Pažymi, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Tvirtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių jo (apelianto) kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintų bei teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo reikalavimų.

4.4. Apeliantas neneigia įsigijęs, laikęs ir gabenęs narkotines bei psichotropines medžiagas, tačiau jas būtų naudojęs tik savo poreikiams, šių medžiagų neplatino ir platinti neketino. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo nuomone, jo veika, esant visiems objektyviesiems ir subjektyviesiems BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams, perkvalifikuotina iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. 

4.5. Skiriant bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nuteistasis apeliacinės instancijos teismo prašo įvertinti tą aplinkybę, kad nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. vasario 5 d. buvo laikinajame sulaikyme ir atliko kardomąjį kalinimą (suėmimą). Pažymi, kad ilgesnis nei 5 mėnesių kalinimo (suėmimo) terminas pilnai leido jam suprasti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir bausmės neišvengiamumą. Apelianto nuomone, jam turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant ne ilgesnį, nei kalinime (suėmime) jo išbūtas laikas.

 

5. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji R. B. ir K. Ž. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

 

6.       N. R. B. ir K. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

 

Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo

 

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, ikiteisminio tyrimo išsamumo, teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, suvaržyta teisė užduoti klausimus liudytojai E. S., keliamas klausimas dėl šios liudytojos parodymų teisingumo. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, į bausmę įskaityti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymo laiką, nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje.

8. Apeliantas pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su tuo, jog bylą nagrinėjusi teisėja jo asmenyje įžvelgė vien „negatyvą“, o nuolat minėdama apie jo ankstesnius teistumus ir neišnykusį teistumą, nors šis išnykęs (tą įrodo nuosprendis), taip sunkino jo padėtį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo argumentus, kuriais grindžiamas bylą pirmąja instancija išnagrinėjusio teismo šališkumas, atmeta kaip nepagrįstus.  

8.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016).

8.2. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išklausiusi teisiamojo posėdžio garso įrašus, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme.

8.3. Pagal BPK 265 straipsnį teisiamojo posėdžio pirmininkas parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje nustato kaltinamojo asmenybę paklausdamas, koks jo vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, teistumas, taip pat kitų duomenų, apibūdinančių kaltinamąjį asmenį. Tai reiškia, jog duomenų apie apelianto teistumą pagarsinimas teisiamajame posėdyje buvo atliekamas ne siekiant pasunkinti jo teisinę padėtį, kaip tvirtina apeliantas, o teismui vykdant BPK 265 straipsnio reikalavimus – nustatant kaltinamojo (apelianto) asmenybę. Be to, duomenys apie ankstesnį apelianto teistumą nurodyti kaltinamajame akte, šiuos duomenis patvirtina baudžiamojoje byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas (5 t., b. l. 3-9). Jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo teiginio, kad bylą nagrinėjusi teisėja būtų pasisakiusi apie tai, jog apelianto teistumas neišnykęs. Priešingai, apelianto teistumo išnykimo, nusikalstamos veikos padarymo išnykus teistumui faktas konstatuotas skundžiamu nuosprendžiu, tą pripažįsta ir pats apeliantas. Nuteistojo teiginys, kad bylą nagrinėjusi teisėja jo asmenyje įžvelgė vien „negatyvą“, yra deklaratyvus, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjusi teisėja būtų tendencinga, turėtų išankstinę nuomonę ar nusistatymą dėl nuteistojo ir/ar bylos baigties. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas pagal subjektyvųjį kriterijų.  

8.4. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą ir apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistajam buvo išaiškinta teisė nušalinti teismą, tačiau tokio nušalinimo nuteistasis nereiškė. Iš bylos medžiagos matyti, kad proceso metu gynybai nebuvo trukdoma naudotis savo teisėmis, visi nuteistojo ir jo gynėjo pateikti prašymai buvo apsvarstyti, dėl jų priimti procesiniai sprendimai.

8.5. Apeliantas savo teiginius dėl teismo šališkumo grindžia taip pat ir tuo, kad bylą nagrinėjusi teisėja nedavė leidimo įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors buvo pristatęs darbo sutartį,  „priešiškai“ argumentavo, kad jis privalo susirasti darbą Kelmės mieste, kuriame sunku rasti darbą,  neinformavo apie duotą leidimą išvykti į gydymo įstaigą, dėl to jis nenuvyko į Kauno klinikas pas specialistą dėl suplanuotos operacijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios apelianto nurodomos aplinkybės yra susijusios su pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi, kuria buvo atmestas R. B. prašymas dėl baudžiamojoje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygų pakeitimo. Tokių nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas nėra bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas. Šioms nutartims nustatyta atskira, BPK X dalyje numatyta, apskundimo tvarka, kuria apeliantas pasinaudojo, apskųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartį aukštesniajam teismui. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi R. B. skundas buvo atmestas (6 t., b. l. 63-64, 84-86, 93-96). Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas nenustatė kokių nors faktų, keliančių abejonių dėl 2021 m. birželio 28 d. nutartį priėmusio teismo (teisėjos) nešališkumo. Apelianto argumentai dėl teismo šališkumo, dėstomi apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, iš esmės yra tokie patys, kokie buvo nurodyti apelianto skunde aukštesniajam teismui, ginčijant pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (kartojami argumentai dėl teismo neduoto leidimo įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo susirasti darbą Kelmėje, neinformavimo apie leidimą išvykti į gydymo įstaigą). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai šių apelianto argumentų nenagrinėja, nes jie jau buvo įvertinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartyje. Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat pažymi, kad vien proceso dalyvio nesutikimas su teismo priimtais sprendimais negali būti laikomas pakankama aplinkybe, pagrindžiančia teismo šališkumą, jei nėra objektyvių duomenų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Minėta, kad duomenų, liudijančių apie teismo šališkumą, aukštesnysis teismas, patikrinęs apelianto apskųstos 2021 m. birželio 28 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė.

8.6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo šališku. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistojo teisė į nešališką teismą pažeista nebuvo. 

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad proceso metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas apsvaigęs nuo vaistų, nedalyvaujant gynėjui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka.

9.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo pirmosios apklausos įtariamuoju aplinkybėmis ir teisės į gynybą suvaržymu, nustatė, kad R. B. buvo sulaikytas 2020 m. rugsėjo 3 d. 18.20 val. (3 t., b. l. 52-53), įtariamuoju apklaustas 2020 m. rugsėjo 4 d., apklausa pradėta 14.22 val. (3 t., b. l. 74-75). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas parodymus galėjo duoti būdamas apsvaigęs nuo vaistų „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos, kaip teigia apeliaciniame skunde, buvo vartojęs sulaikymo išvakarėse. 2020 m. rugsėjo 4 d. vykusios įtariamojo apklausos metu, priešingai nei nurodo apeliantas, dalyvavo gynėjas advokatas Modestas Švažas, kuriam jokių abejonių dėl apklausiamo ginamojo (R. B.) būsenos nekilo, pastabų dėl to nepareikšta. Be to, iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad R. B. po minėtos apklausos buvo pateiktas perskaityti apklausos protokolas, kurį jis perskaitė, pastabų nepareiškė, nurodė, kad surašyta teisingai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad R. B. įtariamuoju apklaustas būdamas apsvaigęs nuo vaistų, kadangi tokių duomenų, išskyrus paties nuteistojo parodymus, byloje nėra. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. apklausiant įtariamuoju buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą – apklausoje dalyvavo gynėjas, taigi, BPK 10 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 8 dalies nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad R. B. parodymais, kuriuos jis davė pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju, teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, nesirėmė. Įrodinėjimo procese buvo panaudoti nuteistojo parodymai, užfiksuoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (BPK 242 straipsnis).

10. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo išsamumo. Nuteistasis nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė veiksmų, kad būtų nustatytas asmuo, iš kurio apeliantas įsigijo psichotropinę medžiagą. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis, duodamas parodymus apie psichotropinės medžiagos (amfetamino) įsigijimo aplinkybes, nenurodė jokių asmenį, iš kurio įsigijo psichotropinę medžiagą, individualizuojančių požymių, kurie būtų padėję ikiteisminio tyrimo pareigūnams jį nustatyti. Tiek įtariamojo papildomos apklausos metu (3 t., b. l. 80-82), tiek apklausiamas teisme R. B. šio asmens detaliai neapibūdino, teigė, kad tai buvo asmuo, su kuriuo atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose 1994 m., tačiau jo anketinių duomenų nurodė nežinąs; pasak apelianto, uždraustą medžiagą šis asmuo įdėjo į šiukšliadėžę prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios Šiaulių m., šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“; laiko ir datos, kada tai buvo padaryta, nuteistasis nenurodė. Įvertinusi tokius nuteistojo parodymus, teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B. vengė atskleisti asmens, iš kurio įsigijo amfetaminą, tapatybę, nebuvo visiškai atviras su ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais bei duodamas parodymus teisme; kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodinėjimas nėra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Šiuo atveju tai, kad asmuo, iš kurio R. B. įsigijo psichotropinę medžiagą, byloje nenustatytas, savaime nereiškia, kad šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai įmanoma; taip pat tai nereiškia, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos nuteistojo procesinės teisės, ar kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą. Nuteistasis patį psichotropinės medžiagos įgijimo faktą pripažįsta, todėl jam (nuteistajam) inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacijos nekeičia ta aplinkybė, jog byloje nenustatyta asmens, iš kurio nuteistasis įsigijo psichotropinę medžiagą, tapatybė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylai svarbios ir nuteistojo veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį reikšmingos aplinkybės nustatytos byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais, todėl atmeta apelianto argumentus dėl neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo, nenustačius asmens, iš kurio jis įsigijo psichotropinę medžiagą.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo suvaržyta jo teisė užduoti klausimus liudytojai E. S., jos parodymai, pasak apelianto, buvo neteisingi.

11.1. BPK 7 straipsnyje nustatyta, jog kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pagrindinės kaltinamojo teisės, be kita ko, teisė pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad nagrinėjant bylą buvo suvaržyta kaltinamojo (nuteistojo) teisė apklausti liudytoją, t. y. nebuvo užtikrintas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis), suvaržyta BPK 22 straipsnio 3 dalyje garantuota kaltinamojo teisė nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, neturi jokio pagrindo.

11.2. Remiantis bylos duomenimis, liudytoja E. S. buvo apklausiama teisiamajame posėdyje, dalyvaujant pačiam nuteistajam R. B. ir jo gynėjui. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistojo gynėjas minėtai liudytojai uždavė jį dominusius klausimus, į kuriuos liudytoja atsakė. Paties nuteistojo teisė užduoti liudytojai klausimus, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, dėl laiko stokos (besibaigiančio darbo laiko teisme) suvaržyta nebuvo, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas po liudytojos E. S. apklausos paskelbė kelių minučių pertrauką, jai pasibaigus, tęsė posėdį, išklausė proceso dalyvių pareikštus prašymus ir juos išsprendė. Taigi nuteistasis R. B. turėjo visas galimybes užduoti liudytojai E. S. jį dominusius klausimus, tam nebuvo trukdoma, laiko trūkumas šios teisės neribojo, nuteistasis pats šia savo teise nepasinaudojo, liudytojai klausimus pateikė nuteistojo gynėjas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam (jo gynėjui) teisė užduoti liudytojai klausimus nebuvo suvaržyta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo laikomasi rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ar kad buvo suvaržytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje garantuotos kaltinamojo teisės.  

11.3. Nuteistasis R. B. kelia klausimą ir dėl liudytojos E. S. parodymų teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų, tarp jų ir liudytojais teisme apklaustų asmenų parodymų, įvertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tai, kad teismas, priimdamas nuosprendį, liudytojo parodymus vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir (arba) ne pagal nuteistojo išdėstytą poziciją, savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nuteistasis R. B. tvirtina, kad minėtos liudytojos parodymai yra neteisingi, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ir motyvų šiam savo teiginiui pagrįsti, t. y. iš skundo neaišku, kokios liudytojos nurodytos aplinkybės, nuteistojo nuomone, neatitinka tikrovės ir prieštarauja kitiems bylos duomenims. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas liudytojos E. S. parodymus apie jos namuose nuteistojo laikytas, tikėtina, narkotines medžiagas, vertino kaip neturinčius įrodomosios reikšmės. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad R. B. kaltinimai dėl, tikėtina, uždraustų medžiagų, laikomų E. S. namuose, nebuvo pareikšti, ir nuteistojo veika, dėl kurios byla buvo nagrinėjama apylinkės teisme, nesusijusi su jo veiksmais šios liudytojos namuose. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas liudytojos E. S. parodymais, grįsdamas nuteistojo kaltę, nesirėmė.  

12. Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

12.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

12.2. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių. Taigi tam, kad teismas, remdamasis BK 62 straipsnio nuostatomis, galėtų spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, be kita ko, turi būti nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės; pagal teismų praktiką BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

12.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas nurodė, kad R. B. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino, tačiau prisipažinimo teismas nelaikė nuoširdžiu, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde, motyvuodamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimą, teigia, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 

12.4. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik šioms aplinkybėms esant drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus.

12.5. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apelianto R. B. prisipažinimas yra formalus ir nenuoširdus: nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nurodė, jog narkotines medžiagas gamina pats, savo reikmėms; vėliau, papildomai apklausiamas įtariamuoju ir duodamas parodymus teisme, teigė, kad amfetaminą įsigijo iš asmens, su kuriuo atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau šio asmens tapatybės neatskleidė. Taigi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme šaltinių, iš kurių įsigijo psichotropinę medžiagą, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalis) byloje taip pat nenustatyta, todėl, atsižvelgus į tai, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnio 1 dalį arba pagal to paties straipsnio 2 dalį skyrimui būtinas atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, nagrinėjamu atveju, byloje nenustačius nei vienos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, būtinų sąlygų skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, nėra.

12.6. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017, 2K-62-628/2019, 2K-24-689/2019, 2K-159-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-340-648/2017,  2K-281-942/2018, 2K-62-628/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

12.7. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu, padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamasis kodeksas numato tik vienos rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui R. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, 2019 m. kovo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteistas bauda, kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendė, kad R. B. linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų ir yra pavojingesnis visuomenei, nei pirmą kartą teisiamas asmuo, todėl paskyrė jam minimalią įstatymo sankcijoje numatytą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nurodė nenustatęs aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam R. B. galėtų būti taikomas atsakomybę švelninantis įstatymas.

12.8. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nuteistajam skyrė minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, be jau nurodytų aplinkybių, kurias nustatė apylinkės teismas, įvertina ir tai, kad nuteistasis R. B. anksčiau ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 10-13), nusikaltimo padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (5 t., b. l. 15); nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pripažino padaręs norėdamas patenkinti savo finansinius lūkesčius – gauti pajamų; veika padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nusikaltimas baigtas. Šios, o taip pat ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, patvirtina, kad R. B. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo padaryta veika nebuvo atsitiktinė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – išnykęs teistumas, padarytas nusikaltimas nėra analogiškas ankstesnėms nusikalstamoms veikoms, tinkamas kardomosios priemonės (intensyvios priežiūros) sąlygų vykdymas, sutuoktinės neįgalumas, tai, kad susirado darbą ir bus priimtas dirbti pasibaigus teismo procesui, vienas išlaiko šeimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sveikatos problemos (aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, serga depresija), būtinybė nuolat vartoti gydytojo skirtus vaistus – nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, jos yra gyvenimiškai įprastos ir būdingos daugeliui bylų, tačiau jokiu būdu ne išimtinės, jos nedaro įtakos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ar jo asmenybės pavojingumui mažinti ar švelninti. Be to, į nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl kaltės pripažinimo, išnykusio teistumo pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą ir nustatydamas minimalią baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryta nusikalstama veika ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi sveikatos sutrikimai taip pat nėra tokie, dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės.

12.9. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei apelianto asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Apeliantui parinktos bausmės rūšis ir dydis atitinka teisingumo principo reikalavimus, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti apeliantui švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju R. B.paskyrus švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

13. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo prašymas atidėti bausmės vykdymą suformuluotas kaip prašymas taikyti BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau šiuo atveju aktuali ne apelianto nurodoma BK 75 straipsnio 5 dalis, reglamentuojanti, kokias baudžiamojo poveikio priemones ir/ar pareigas nuteistam asmeniui skiria teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, o BK 75 straipsnio 3 dalis, nustatanti pagrindus ir sąlygas, kuriomis teismas gali taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems taip pat ir už sunkius nusikaltimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam galimybės.

13.1. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju siejamas ne tik su paskirtos bausmės dydžiu, bet ir su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu. R. B. 2 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje; šis nusikaltimas patenka į Baudžiamojo kodekso XXXVII skyrių. BK 75 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė teismui atidėti už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXXVII skyriuje, į kurį patenka ir BK 260 straipsnis, paskirtos bausmės vykdymą, todėl nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra formalaus pagrindo.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo į bausmės laiką įskaityti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymo laiką nuo 2021 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai nenumato  galimybės įskaityti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymo laikotarpio į bausmės laiką. BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles. BPK papildomai nustato, kad į suėmimo ir bausmės laiką taip pat įskaitomas laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 9 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Taigi, iš tokios sisteminės BK ir BPK nuostatų analizės spręstina, kad išskyrus kardomąjį kalinimą, laikiną sulaikymą ir atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą (tai yra tik priemones, susijusias su laikinu asmens laisvės atėmimu), jokių kitų kardomųjų ar procesinių prievartos priemonių taikymo laikotarpių įskaitymas į teismo skiriamą bausmę įstatymu nenustatytas. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo prašymas įskaityti į bausmės laiką kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymo laiką atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Nuteistasis R. B. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria iš jo valstybei priteista 402,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje.

15.1.  Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. 

15.2. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu, pripažinus, kad R. B. būtinas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, apeliantui buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas, teikęs apeliantui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu; be advokato M. Švažo, ikiteisminio tyrimo metu apeliantui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą taip pat teikė advokatas Algirdas Zakrasas, kuris dalyvavo 2020 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje sprendžiant apeliantui suėmimo skyrimo klausimą (3 t., b. l 64, 67-68, 69). Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme apeliantui teikė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas M. Švažas, teismui pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų patvirtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos advokatams M. Švažui ir A. Zakrasui ginant apeliantą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme sudaro 402,76 Eur (6 t., b. l. 50).

15.3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantui suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nesant duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį, priteisė iš apelianto valstybės naudai 402,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šių išlaidų priteisimo iš apelianto valstybės naudai yra teisėtas ir pagrįstas. Valstybės garantuojama teisinė pagalba apeliantui buvo teikiama ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, priteista suma nėra neproporcingai didelė suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir bylos sudėtingumui, apeliantas pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pats pasirinkti gynėjo neturėjo galimybių dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros ir ja taikomų judėjimo apribojimų, teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, kadangi nuteistajam pačiam neturint galimybės pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamo gynėjo, tą padaryti jo pavedimu galėjo ir kiti asmenys (BPK 50 straipsnio 2 dalis). Vertindama apelianto turtinę padėtį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos duomenimis, apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (5 t., b. l. 15), tačiau yra darbingas. Kaip matyti iš apelianto pateiktos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 12), apelianto sutuoktinei N. B. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo paskirta socialinė pašalpa po 196,33 Eur/mėn.; pašalpa paskirta už N. B. ir R. B.. Kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien pateiktos pažymos nepakanka išvadai apie sunkią nuteistojo turtinę padėtį, nes pažyma patvirtina socialinės pašalpos mokėjimą tik už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., duomenų, jog apeliantui ir jo sutuoktinei, kaip bendrai gyvenantiems asmenims, tokia pašalpa vis dar mokama, į bylą nepateikta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog sunkios turtinės padėties įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam, prašančiam nepriteisti proceso išlaidų, o tokių objektyvių duomenų, rodančių jo sunkią turtinę padėtį, nuteistasis nepateikė, taip pat atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis yra darbingas, skundžiamu nuosprendžiu priteista valstybės patirtų už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir nuteistojo turtinei padėčiai, nuteistojo apeliacinio skundo prašymą nepriteisti iš jo valstybės naudai 402,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmeta.

 

Dėl advokato darbo apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme

 

16. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje prašoma priteisti valstybei iš R. B. 66,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

17. BPK 106 straipsnio nuostatos (šios nutarties 15.1. punktas) galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

18. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. B.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas M. Švažas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingas, išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, į tai, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto sunkią turtinę padėtį, nepateikta (šios nutarties 15.3 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. B. apeliacinės instancijos teisme tenkintinas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 66,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

 

Dėl nuteistojo K. Ž. apeliacinio skundo

 

19. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Ž. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas netinkamą BK 260 straipsnio 1 dalies taikymą iš esmės argumentuoja tuo, jog teismas, pripažindamas, kad jis neteisėtai disponavo psichotropine ir narkotine medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, pažeidė BPK bei teismų praktikoje suformuluotus įrodymų vertinimo reikalavimus, išvadą apie tikslo platinti psichotropines ir narkotines medžiagas turėjimą padarė remdamasis vien prielaidomis, nesant jokių objektyvių jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Nuteistasis prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi psichotropinę ir narkotinę medžiagas įgijo, laikė ir gabeno norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais.   

21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.

23. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 ir 260 straipsniuose, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant ne tik paties kaltininko parodymus, bet ir objektyvius bylos duomenis. Iš jau susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014). Teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012 ir kt.).

24. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. amfetaminą iš R. B. už 300 Eur nusipirko pardavimui ir vėliau būtų visą gautą kiekį pardavęs, apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats K. Ž. (3 t., b. l. 170-171). Šie įtariamojo K. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnei duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (6 t., b. l. 102). Vėliau nuteistasis K. Ž. savo parodymus pakeitė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t., b. l. 175-176) bei teisiamajame posėdyje tvirtino, jog iš R. B. įsigytas amfetaminas, kaip ir namuose laikytos kanapės (antžeminės dalys), buvo skirtos vien asmeniniam vartojimui, nurodė, kad pirmosios apklausos metu save apkalbėjo, nes tyrėja ir advokatė sakė, kad prisipažintų – taip palengvins savo teisinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie nėra niekiniai, beverčiai – ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo K. Ž. parodymai apie tai, kad jis amfetaminą iš R. B. nusipirko pardavimui ir vėliau būtų visą gautą kiekį pardavęs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. R. B., teisiamajame posėdyje apklausiamas apie amfetamino pardavimo K. Ž. aplinkybes, nurodė, jog K. Ž., teiraudamasis dėl šios medžiagos įsigijimo, buvo užsiminęs jam (R. B.), kad turi pirkėjų ratą, tačiau konkrečių asmenų neįvardijo (6 t., b. l. 29-40). Įtariamojo K. Ž. apklausą atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė V. P., teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad per apklausą nuteistajam K. Ž. joks neteisėtas spaudimas nebuvo daromas, nebuvo sakoma, kad jis prisiimtų tokią poziciją – prisipažintų (6 t., b. l. 100-112). Iš bylos duomenų matyti, jog K. Ž. namuose kratos metu be narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės (1 t., b. l. 34-39), ant kurių paviršiaus rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino, narkotinės medžiagos – kokaino ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir (arba) kanapių dervos pėdsakų (1 t., b. l. 50-54). Svarstyklės paprastai naudojamos parduodamoms narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms sverti.  Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmenys, savo reikmėms įsigiję narkotines ar psichotropines medžiagas, jų dažniausiai nebesveria, nes įsigydami žino, kokį kiekį perka ir kokiomis dozėmis, per kiek kartų šis kiekis gali būti sunaudotas, tikslus svėrimas, įsigijus savo reikmėms narkotines ar psichotropines medžiagas, nėra tikslingas ir reikalingas. Be to, K. Ž. anksčiau teistas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą (5 t., b. l. 31-35). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad šis teistumas susijęs su neatlygintinu amfetamino dozės kitam asmeniui perdavimu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų už pinigus jis (apeliantas) nėra platinęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalies kontekste kitokiu platinimu teismų praktikoje laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015). Atsižvelgtina ir į tai, jog K. Ž. įsigyta iš R. B. bendra medžiagos masė buvo 80,610 g, amfetamino kiekis šioje medžiagoje – 3,872 g (1 t., b. l. 60-63), šis kiekis, atsižvelgiant į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos), patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija), nors ir nesudaro didelio amfetamino kiekio, tačiau daugiau nei devyniolika kartų viršija Rekomendacijose nustatytą šios psichotropinės medžiagos nedidelį kiekį (ne daugiau kaip 0,2 g). 

25. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog K. Ž. neteisėtai disponavo psichotropine ir narkotine medžiagomis (amfetaminu ir kanapėmis (antžeminėmis dalimis)) turėdamas tikslą jas platinti. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nenustatytas nė vienas asmuo, įsigijęs iš K. Ž. narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja kiekvienu atveju nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo fakto, todėl veikai kvalifikuoti pagal šį straipsnį pakanka, kad byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtintų buvus tikslą tokias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Skundžiamame nuosprendyje tokio tikslo buvimas, paneigiant K. Ž. versiją dėl disponavimo šiomis medžiagomis asmeniniam suvartojimui, pagrįstas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. 

26. Pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos ir teisingos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė K. Ž. veikoje tikslą platinti psichotropinę ir narkotinę medžiagas – amfetaminą ir kanapes (antžemines dalis), todėl nėra jokio pagrindo K. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo versiją, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jo kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, K. Ž. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Todėl tenkinti nuteistojo  apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje, kurioje nurodomos įrodytomis pripažintos K. Ž. nusikalstamos veikos aplinkybės, yra suklysta nurodant nuteistojo K. Ž. neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos (amfetamino) suradimo ir paėmimo iš K. Ž. datą, t. y. vietoj 2020 m. rugsėjo 3 d. nurodyta „2020 m. rugsėjo 6 d.“. Šią klaidą teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą, nes iš byloje surinktų ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymų matyti, jog K. Ž. neteisėtai kelnių kišenėje laikytą psichotropinę medžiagą policijos pareigūnai dalinės apžiūros metu rado ir paėmė 2020 m. rugsėjo 3 d. Šis rašymo apsirikimas nuosprendžio esmės nekeičia, todėl ištaisytinas.

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistųjų R. B. ir K. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio  nustatomojoje dalyje, kurioje nurodomos įrodytomis pripažintos K. Ž. nusikalstamos veikos aplinkybės, padarytą rašymo apsirikimą – vietoje „2020 m. rugsėjo 6 d.“ nurodyti „2020 m. rugsėjo 3 d.“.

Išieškoti iš nuteistojo R. B. 66,50 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

 

 

Teisėjai                                                                              Nijolė Matuzevičienė

                                                        

 

                                                                                                                                     Boleslovas Kalainis

 

 

                                                                                                                                     Gražvydas Poškus 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 260 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BK 259 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
  • BPK
  • BPK 265 str. Kaltinamojo asmenybės nustatymas
  • BPK 242 str. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme
  • BPK 22 str. Kaltinamasis
  • BPK 7 str. Bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-P-89/2014
  • BK 62 str. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • 2K-39-719/2019
  • 2K-491/2007
  • 2K-348/2013
  • BK 201 str. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas
  • BK 15 str. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
  • BK 65 str. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės
  • BPK 140 str. Laikinas sulaikymas
  • BPK 141 str. Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas
  • BPK 51 str. Būtinas gynėjo dalyvavimas
  • BPK 50 str. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas
  • 2K-165-648/2015
  • 2K-138/2013
  • 2K-247/2010
  • BPK 276 str. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas
  • 2K-592/2010